Byla e2A-546-943/2019
Dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – V. G. ir R. G

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3409-781/2017 pagal minėto ieškovo ieškinį atsakovei bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – V. G. ir R. G..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

51.

6Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką paskolos sutarties Nr. VTK-1166 tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. G. nutraukimą neteisėtu ab initio (nuo sudarymo momento) ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdyti šią sutartį, taip pat pripažinti neteisėtu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdomą išieškojimą ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nutraukti neteisėtus veiksmus, sumažinti ieškovo prievolę patirtų 22 842,53 Eur nuostolių dydžiu, o nesant galimybės taikyti šio teisių gynimo būdo, priteisti iš atsakovės 22 842,53 Eur žalos atlyginimą, atnaujinti praleistą terminą reikalavimams pareikšti, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas bei pakeisti nesąžiningą paskolos sutarties punktą dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio ir sumažinti delspinigius iki 0,02 proc.

72.

8Ieškovas nurodė, jog ginčo sutartį sudarė siekdamas padėti sūnui R. G., kuris buvo skolingas atsakovei, todėl sudaryta paskolos sutartis turi būti laikoma vartojimo sutartimi, o ieškovas silpnesniąja sutarties šalimi. Paskolos sutartis buvo nutraukta nesąžiningai, neproporcingai, pažeidžiant įstatymų normas ir suformuotą teismų praktiką, nes atsakovė nesidomėjo ieškovo sunkia finansine padėtimi, nesielgė kaip profesionali kreditavimo paslaugų tiekėja, nebendradarbiavo su ieškovu, neperskaičiavo mokėjimo grafiko (nors ieškovas prašė). Ieškovas iš dalies dėl atsakovės kaltės negalėjo tinkamai vykdyti prievolės, nes jeigu atsakovė būtų įvertinusi ieškovo kreditingumą tinkamai, tokios paskolos nebūtų suteikusi, todėl paskolos likutis turėtų būti mažinamas ieškovo patirtų nuostolių dėl kreditorės kaltės suma remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o jeigu teismas netaikytų minėtos nuostatos, tai nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu ieškovo mokumo įvertinimu, o dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovui padaryta žala lygi ieškovui priskaičiuotų palūkanų pagal sutartį dydžiui, t. y. 22 842,53 Eur. Be to, paskolos sutartyje nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvieną praleistą dieną yra neprotingai didelis, todėl turi būti sumažintas iki 0,02 proc., o atsakovė turi būti įpareigota perskaičiuoti priskaičiuotus delspinigius.

9II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

103.

11Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

124.

13Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo skolinimo principo pažeidimo bei civilinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo nurodė, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl paskolos suteikimo, nurodė savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas (savo ir sutuoktinės, kurios sudarė 2 700 Lt), turimą turtą, o atsakovė, prieš suteikdama paskolą, atliko ieškovo mokumo įvertinimą, ir nustačiusi, jog ieškovas turės galimybę vykdyti įsipareigojimus, suteikė paskolą. Ieškovo gaunamos pajamos neviršijo planuojamų mokėti įmokų pagal ginčo paskolos sutartį, todėl rizika dėl prisiimamų įsipareigojimų tinkamo vykdymo teko paskolos gavėjui. Be to, ieškovui pradėjus nemokėti/vėluoti mokėti įmokas, atsakovė pakartotinai vertino ieškovo turtinę būklę ir reikalavo ieškovo pateikti dokumentus apie jo finansinę būklę, tačiau nagrinėjamu atveju būtent ieškovas nebendradarbiavo su atsakove ir nurodytos informacijos nepateikė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (tiek pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek bendrais civilinės atsakomybės pagrindais) yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstą, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų).

145.

15Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

166.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo J. G. reikalavimus pripažinti vienašališką 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdyti šią sutartį, paliko nepakeistą; nutarties dalį, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo J. G. reikalavimus pakeisti nesąžiningą paskolos sutarties sąlygą dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio, panaikino ir dėl šios bylos dalies priėmė naują sprendimą – 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, sąlygą dėl 0,2 proc. delspinigių pripažino nesąžininga ir negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento; kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. nutarties dalį panaikino ir šią bylos dalį grąžino Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

187.

19Kasacinis teismas konstatavo, jog 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties sąlyga dėl 0,2 proc. delspinigių yra nesąžininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento, todėl apskaičiuotų ir ieškovo sumokėtų delspinigių suma priteistina ieškovui iš atsakovės, o apskaičiuotų ir ieškovo nesumokėtų delspinigių išieškojimas naikintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgęs į tai, jog apskaičiuotų ir ieškovo sumokėtų atsakovei delspinigių dydžio nustatymas yra fakto klausimas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą apskaičiuoti ieškovui iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui grąžino spręsti ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikšti, jeigu šis terminas yra praleistas.

208.

21Grąžindamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo kasacinis teismas taip pat konstatavo, jog apeliacinės instancijos teismas nevertino apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakingo skolinimo principo įgyvendinimu bei jo pažeidimu, nenustatė fakto, kokio dydžio buvo vidutinės įmokos ir ar jos nepažeidė Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) 16 punkte numatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti bylos dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo.

229.

23Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų, kolegija nekartoja apeliacinio skundo argumentų, nesusijusių su pakartotinio bylos nagrinėjimo ribomis, t. y. nesusijusių su šioje byloje sprendžiamais klausimais dėl priteistinų delspinigių dydžio bei civilinės atsakomybės taikymo atsakovei pažeidus atsakingo skolinimo principą.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2510.

26Ieškovas J. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

2710.1.

28Kredito įstaiga nesilaikė sąžiningo ir atsakingo skolinimo principų, pasinaudojusi sunkia apelianto finansine padėtimi bei žinių trūkumu privertė jį neprotingomis sąlygomis sudaryti paskolos sutartį.

2910.2.

30Atsakovė prieš išduodama paskolą nevertino apelianto kreditingumo, neatsižvelgė nei į jo amžių, nei į gaunamas pajamas. Atsakingo skolinimo principas buvo akivaizdžiai pažeistas, kadangi apelianto tvarios mėnesio pajamos sudarė 2 541 Lt, o vieno mėnesio paskolos su palūkanomis įmoka siekė 2 133,37 Lt.

3110.3.

32Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog paskolos suteikimo metu įmokos dydis neturi viršyti 40 proc. gaunamų skolininko pajamų.

3310.4.

34Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantui padaryta žala lygi priskaičiuotų palūkanų pagal paskolos sutartį dydžiui (22 842,53 Eur).

3511.

36Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:

3711.1.

38Atsakovė nedarė poveikio ieškovo apsisprendimui sudaryti paskolos sutartį. Ieškovas galėjo tiek kreiptis į kitą finansų įstaigą, tiek prašyti pakeisti nepriimtinas sutarties sąlygas, tačiau niekada nesikreipė į atsakovę dėl sutarties sąlygų pakeitimo.

3911.2.

40Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė tiek iki sutarties sudarymo, tiek paskolos vykdymo metu elgėsi teisėtai ir sąžiningai bei nepažeidė atsakingo skolinimo principo.

4111.3.

42Prieš sudarant paskolos sutartį atsakovė atliko ieškovo finansinės būklės vertinimą ir nustatė, kad ji yra pakankama paskolai gauti. Be to, finansinės būklės vertinimas buvo atliktas vadovaujantis paties ieškovo ir jo sutuoktinės pateiktais duomenimis. Faktą, kad suteikiant paskolą buvo atsižvelgta į ieškovo amžių patvirtina pakankamai trumpas (9 metų) paskolos grąžinimo terminas.

4311.4.

44Ieškovo finansinės būklės vertinimas buvo atliktas ir po paskolos sutarties sudarymo, kai ieškovas pradėjo vėluoti mokėti įmokas. Be to, ieškovas nepateikė atsakovei visos prašomos informacijos apie savo finansinę būklę, nors tokia pareiga jam numatyta paskolos sutartyje.

4511.5.

46Mokestis už naudojimąsi pinigais negali būti laikomas žala. Ieškovas neginčija fakto, jog paskolą gavo ir ja naudojosi, todėl palūkanos buvo skaičiuojamos teisėtai sudarytos ir galiojančios sutarties pagrindu.

47Teisėjų kolegija

konstatuoja:

48IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4912.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl bylos nagrinėjimo ribų

5113.

52Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai. Kasacinis teismas nurodė kokios reikšmingos bylos išnagrinėjimui aplinkybės byloje jau yra nustatytos ir kokios turėtų būti nustatytos bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, kai byla grąžinama siekiant, jog žemesnės instancijos teismas papildomai aiškintųsi, išnagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo metu aukštesnės instancijos teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės išaiškinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo, arba jei, atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus, yra teisinis pagrindas ir būtinumas keisti ankstesnę teismų praktiką tokios kategorijos bylose (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014, ir joje nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija).

5314.

54Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp ieškovo J. G. ir atsakovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, sąlyga dėl 0,2 proc. delspinigių yra nesąžininga ir negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento. Kadangi apskaičiuotų ir ieškovo sumokėtų atsakovei delspinigių dydžio nustatymas yra fakto klausimas, kasacinis teismas įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą apskaičiuoti ieškovui iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui perdavė spręsti ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikšti, jeigu šis terminas yra praleistas. Taip pat apeliacinės instancijos teismui perduota nagrinėti bylos dalis dėl civilinės atsakomybės atsakovei taikymo. Dėl civilinės atsakomybės taikymo

5515.

56Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, buvo grindžiama atsakovo netinkamai įvertintu mokumu paskolos sutarties sudarymo metu, teigiant, jog atsakovas netinkamai įvertino ieškovo tvarių pajamų ir įsipareigojimų santykį, taip pat neįvertino ieškovo senyvo amžiaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas šią bylą pripažino, jog tarp ginčo šalių 2012 m. gegužės 24 d. sudaryta paskolos sutartis turi būti kvalifikuojama vartojimo refinansavimo paskolos sutartimi. Kasacinis teismas, grąžindamas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatytų, koks buvo vidutinės įmokos pagal Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų (2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 03-175 redakcija, galiojusi paskolos suteikimo metu) (toliau – ir Nuostatai) 16 punktą dydis, taip pat spręstų ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

5716.

58Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakingo skolinimo principas, pagal kurį finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014).

5917.

60Pagal Nuostatų 6 punktą atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito įstaigų skolinimo veiklos plėtra, kai teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti kredito gavėjo mokumą ir užkertančių galimybę prisiimti pernelyg didelę kredito riziką. Nuostatų 7 punkte įtvirtinta, jog Atsakingasis skolinimas remiasi šiomis nuostatomis: 1) kredito įstaigos, prieš priimdamos sprendimą suteikti kreditą, visokeriopai įvertina kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas. Taip siekiama išvengti suteiktų kreditų negrąžinimo, jų grąžinimo nesilaikant sutartinių įsipareigojimų arba jų priverstinio grąžinimo, panaudojant kredito gavėjo įkeistą turtą; 2) vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas.

6118.

62Būtent kredito gavėjo tvarių pajamų netinkamu vertinimu yra grindžiamas apelianto reikalavimas taikyti atsakovui civilinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju aktualiame Nuostatų 16 punkte reglamentuota, jog kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis, išskyrus 17 punkte nurodytą išimtį. Pagal Nuostatų 17 punktą didesnis nei 16 punkte nustatytas dydis gali būti taikomas laikinai (protingą terminą), kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas, skirtas kitam būstui įsigyti, kurį įsigydamas kredito gavėjas siekia pakeisti gyvenimo sąlygas. Tokiu atveju kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad iki kredito grąžinimo įmokų mokėjimo pradžios klientas įvykdys įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas kredito sutartis. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Nuostatų 17 punkte nurodyta išimtis netaikoma.

6319.

64Pagal Nuostatų 18 punktą priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip pusės metų tvarių pajamų istorijos vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Kredito įstaiga, apskaičiuodama kredito grąžinimo įmoką, vertina jai žinomas ir (arba) galimas žinoti kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su kredito grąžinimu, bet ir su kitais kredito gavėjo turimais įsipareigojimais (finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias po kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos sumokėjimo. Kredito įstaigos sprendimas suteikti kreditą grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu vertinimu. Kredito įstaigos kreditų išdavimo politika turi remtis prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeisto turto arba jo vertės pokyčių (Nuostatų 20 punktas). Prieš sudarydama kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą, remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija, ir atlieka patikrinimą mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse. Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims (Nuostatų 21 punktas).

6520.

66Sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo, svarbu atkreipti dėmesį, jog civilinės atsakomybės pagrindas gali būti tik toks banko elgesys, kuris aiškiai nukrypsta nuo rūpestingo bankininko standartų išduodant kreditą, atsisakant jį išduoti, tęsiant ar nutraukiant kreditavimą, teikiant informaciją, naudojantis įkaito turėtojo teisėmis ir kt. Jei bankas skolina pinigus tinkamai nesusipažinęs su kliento padėtimi ir neįvertinęs jo mokumo arba, nors ir įvertinęs jo mokumą, bet nesitikėdamas, kad paskola bus grąžinta, jis atlieka neteisėtus veiksmus. Tarp neteisėto kredito išdavimo ir kilusios žalos turi egzistuoti priežastinis ryšys. Be to, banko atsakomybei atsirasti būtina banko kaltė. Banko atsakomybė negali būti taikoma už bet kurį žalą sukėlusį sprendimą dėl kreditavimo ar paskolos suteikimo, nes kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika. Priimdamas su kreditavimu susijusius sprendimus bankas turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindamas turi elgtis sąžiningai, laikydamasis rūpestingo bankininko standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2014).

6721.

68Tokią poziciją pagrindžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo byloje Nr. C-449/13 36 bei 37 punktai, kuriuose nurodyta, kad kreditoriui kaip tik suteikiama diskrecija nuspręsti, ar jo turimos informacijos pakanka patvirtinti, kad vartotojas yra mokus, ir ar jis turi tokią informaciją patikrinti remdamasis kitais įrodymais. Iš to matyti, kad kreditorius pirmiausia privalo kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, įvertinti, ar tokia informacija yra tinkama ir pakankama, kad būtų galima įvertinti vartotojo kreditingumą. Šiuo klausimu pabrėžtina, kad tai, ar tokia informacija pakankama, gali priklausyti nuo kredito sutarties sudarymo aplinkybių, asmeninės vartotojo situacijos ar sumos, dėl kurios sudaroma tokia sutartis. Tokį vertinimą galima atlikti remiantis vartotojo finansinę padėtį patvirtinančiais dokumentais, tačiau neatmestina, kad kreditorius gali atsižvelgti į iš anksto žinomą galimą gauti informaciją apie į paskolą pretenduojančio asmens finansinę padėtį. Vis dėlto paprasti nepatvirtinti vartotojo pareiškimai savaime negali būti laikomi pakankamais, jeigu prie jų nepridėti juos patvirtinantys įrodymai.

6922.

70Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje kredito įstaiga nesilaikė sąžiningo ir atsakingo skolinimo principų, o pasinaudodama jo sunkia finansine padėtimi, privertė sudaryti paskolos sutartį neprotingomis sąlygomis, todėl privalo atlyginti žalą, lygią paskaičiuotoms palūkanoms pagal ginčo sutartį. Apelianto nuomone, jeigu atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi jai tenkančias pareigas, t. y. tinkamai įvertinusi apelianto (ieškovo) kreditingumą, nebūtų suteikusi paskolos, o apeliantas tokiu atveju nebūtų patyręs nuostolių. Apelianto teigimu, atsakovė nevertino jo kreditingumo, neatsižvelgė į gaunamas pajamas bei amžių, tvarių mėnesio pajamų bei paskolos su palūkanomis mėnesio įmokos santykį. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad kredito įstaigai mokamos įmokos dydis negali viršyti 40 proc. gaunamų asmens pajamų. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina remdamasi jau aptartais Nuostatų bei teismų praktikos suformuluotais kriterijais.

7123.

72Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas buvo nustatytas šalių sudarytos sutarties 1 priede. Priede nustatyta, jog paskolos grąžinimas pradedamas 2012 m. gruodžio 20 d., visą paskolos sutarties laikotarpį mokama vienoda paskolos (kapitalo) grąžinimo įmoka – 1 298,08 Lt (išskyrus paskutinį mėnesį 2021 m. liepos 20 d. – 1 297,76 Lt). Sudarius paskolos sutartį pirmuosius šešis mėnesius buvo numatyta mokėti tik palūkanas, kurios svyravo nuo 1 198,36 Lt iki 1 375,89 Lt. Didžiausia paskolos ir palūkanų įmoka buvo numatyta 2013 m. sausio 20 d. – 2 660,74 Lt, vėliau šios įmokos nuolat mažėjo, pvz., paskutiniais paskolos grąžinimo metais (2021 m.) šios įmokos svyravo nuo 1 390,68 Lt iki 1 310,56 Lt. Vertinant apelianto galimybes vykdyti aptartus paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimus, teisėjų kolegija vertina apelianto atsakovui pateiktus duomenis prieš sudarant paskolos sutartį apie paskolos gavėjo pajamas. 2012 m. gegužės 21 d. prašyme suteikti paskolą ieškovas pateikė duomenis apie savo ir sutuoktinės darbovietes, gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą. Pagal apelianto pateiktus duomenis tuo metu jo namų ūkio pajamos sudarė – 4 050 Lt. Nurodyta ir paskolos grąžinimui užtikrinti įkeičiamo buto rinkos vertė – 250 000 Lt. Prieš suteikiant paskolą, 2012 m. gegužės 23 d. atlikus finansinės skolininko (apelianto) būklės įvertinimą, skolininko (apelianto) finansinė būklė įvertinta 1,14 balo, t. y. kaip labai gera. Paskolos suteikimo metu vertinant visų įsipareigojimų ir pajamų santykį jis sudarė apie 29 proc. pirmuosius šešis mėnesius po paskolos sutarties sudarymo (kai buvo mokamos tik palūkanos) ir apie 52 proc. vėlesniu laikotarpiu (skaičiuojant vidutinę 2 133,37 Lt kasmėnesinę įmoką). Apeliantui pradėjus vėluoti mokėti paskolos ir palūkanų grąžinimo įmokas, atsakovė 2013 m. lapkričio 18 d. atliko pakartotinį skolininko (apelianto) būklės vertinimą, kuriame, iš esmės remdamasi tapačiais duomenimis, nustatė, jog skolininko įsipareigojimų lygis (visų įsipareigojimų ir pajamų santykis) sudaro 29 proc., t. y. neviršija 40 proc., o jo finansinis pajėgumas pakankamas įsipareigojimams vykdyti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog į tokį vertinimą nepagrįstai įtrauktos ir tvarios nereguliarios pajamos (pagrįstos dokumentais) – nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, kurios sudarė 4 167 Lt. Atmetus šias pajamas apelianto namų ūkio pajamas tuo metu sudarė 4 463 Lt pajamos. Tuo metu preliminari mėnesinė įmoka buvo nurodyta – 2 133,37 Lt. Tokiu būdu apskaičiuotas įsipareigojimų ir pajamų santykis buvo 51 proc.

7324.

74Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iki paskolos sutarties sudarymo kredito įstaiga vertino apelianto (ieškovo) mokumą pagal tokius surinktus/pateiktus duomenis: Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymą apie J. G. 2011-2012 m. gautas pajamas; Creditinfo informacija apie darbdavius (J. G. ir V. G.), jų patikimumą; Nekilnojamojo turto registro duomenis; Creditinfo informacija apie J. G. ir V. G. nepadengtas skolas. Byloje nėra duomenų apie tai, kaip kredito įstaiga vertino ilgalaikį apelianto pajamų tvarumą (Nuostatų 18 punktas), galimą pajamų kaitą ateityje (Nuostatų 21 punktas). Nors iš paskolos sutarties termino (9 metai) gali būti sprendžiama, jog buvo įvertintas ir paskolos gavėjo amžius, tačiau neaišku kaip ši aplinkybė vertinta pajamų tvarumo aspektu, nes akivaizdu, jog apelianto pajamos dėl tokios aplinkybės žymiai sumažėjo.

7525.

76Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimą.

7726.

78CK 6.886 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo kredito paslaugą, privalo užtikrinti tinkamą atsakingo skolinimo principo įgyvendinimą. Finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 24-25 punktai), sprendžia, jog sudarant paskolos sutartį buvo nesilaikyta atsakingo skolinimo principo. Teisėjų kolegijos nuomone, sudarant paskolos sutartį nebuvo tinkamai įvertintas vartotojo kreditingumas, t. y. nebuvo tinkamai nustatytos tvarios vartotojo pajamos, netinkamai įvertintas prisiimamų įsipareigojimų ir pajamų santykis, nebuvo vertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas (ypač atsižvelgiant į apelianto amžių ir jo galimą įtaką gaunamoms pajamoms), neįvertinta galima pajamų kaita ateityje. Tai sudaro pagrindą taikyti atsakovei civilinę atsakomybę. Tačiau kreditavimo veikla visada yra susijusi su rizika, o Nuostatai skirti ne tik kredito įstaigų elgesiui, bet ir jų klientams. Teisėjų kolegija pažymi, jog Nuostatais siekiama ne tik skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimo principus, bet ir skatinti klientus atidžiau vertinti prisiimamus ilgalaikius finansinius įsipareigojimus ir savo galimybes juos vykdyti.

7927.

80Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, jog apeliantas, prisiimdamas ilgalaikius įsipareigojimus, ir pats pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Apeliantas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, paskolos sudarymo metu neabejotinai galėjo suvokti tiek prašytos suteikti paskolos sumos dydį, tiek prisiimamus finansinius įsipareigojimus, jų apimtį bei vykdymo trukmę, taip pat gaunamų pajamų ir prievolių kredito įstaigai vykdymo apimtį. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė (kredito įstaiga) būtų apeliantą vertusi pasirašyti ginčo sutartį, joje numatytomis sąlygomis. Sudarydamas refinansavimo sutartį apeliantas siekė išspręsti šeimos (suprantant ją plačiąja prasme) skolinių įsipareigojimų situaciją. Tokie apelianto veiksmai vertintini kaip rizikos prisiėmimas CK 6.253 straipsnio 5 dalies prasme.

8128.

82Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės pažeistos, turi prisiimti nerūpestingo elgesio savo paties teisių atžvilgiu padarinius. Nukentėjusio (kreditoriaus) kaltė gali pasireikšti tiek tyčiniais, tiek nerūpestingais veiksmais, o nuo kreditoriaus kaltės laipsnio priklauso nuostolių sumažinimo dydis konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

8329.

84CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės yra nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Prie tokių veiksmų įstatyme nurodytas nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25 punktas; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48–49 punktai). Teisėjų kolegija įvertinusi tiek atsakovės atliktus veiksmus, suteikiant ieškovui paskolą, tiek apelianto (ieškovo) rizikos prisiėmimą siekiant ir gaunant paskolą iš atsakovės, sprendžia, jog jie abu vienodai kalti dėl žalos (nuostolių) atsiradimo.

8530.

86CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis atkurti nukentėjusio asmens padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad visiško žalos atlyginimo principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017, 52 punktas).

8731.

88Apeliantas teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantui padaryta žala yra lygi

8978 870,69 Lt (22 842,53 Eur) sumai arba apeliantui priskaičiuotų palūkanų pagal paskolos sutartį dydžiui. Su tokiu vertinimu teismas sutinka tik iš dalies. Kaip nustatyta byloje, sutartis buvo sudaryta siekiant padėti sūnui, t. y. refinansuoti jo paskolą, kuri buvo paimta analogiškomis sąlygomis (mokant 12 proc. palūkanas), tačiau nustatytu terminu negrąžinta. Procesiniuose dokumentuose apeliantas taip pat pripažino, jog būtų siekęs gauti paskolą kitose finansų įstaigose. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktų veiksmų pobūdį, jų galimą įtaką apelianto apsisprendimui dėl paskolos gavimo, paties apelianto prisiimtą riziką, sprendžia, jog šiuo atveju teisingumo, sąžiningumo ir protingumo pricipus atitinkantis žalos atlyginimas yra lygus pusei prašomos priteisti žalos sumos, t. y. 39 435,35 Lt (11 421,26 Eur).

9032.

91Teisėjų kolegijos nuomone, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.247 straipsnis). Byloje nustatyta, jog atsakovė netinkamai įgyvendinimo pareigą laikytis atsakingo skolinimo principų, dėl ko netinkamai įvertino apelianto mokumą, o tai lėmė apelianto patirtą žalą (palūkanų forma).

9233.

93Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas paties ieškovo suformuluotu ieškinio dalyku ir pagrindu, nevertina ir plačiau nepasisako dėl rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2019 m. vasario 11 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pakartotinai nagrinėjant bylą, nurodytų aplinkybių, susijusių su pripažinimu, jog atsakovės vykdomas išieškojimas dalyje dėl ieškovo sumokėto 6255,79 Eur pajinio įnašo, yra neteisėtas. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje reikalavimas dėl pajaus įskaitymo į apelianto (ieškovo) atsakovei mokėtinas sumas nebuvo pareikštas. Tai, kad pajinio įnašo įnešimo aplinkybės buvo siekiam pagrįsti kitus ieškovo reikalavimus, nesudaro pagrindo tokį reikalavimą, tiksliai suformuluotą tik rašytiniuose paaiškinimuose, tenkinti. Pagal paskolos sutarties 5.10 punktą paskolos davėjas pajinį įnašą turi teisę panaudoti paskolos grąžinimui, apeliantui (ieškovui) sutarties 9.2 punktas suteikia teisę modifikuoti sutartyje nustatyta tvarka pajinio įnašo dydį. Duomenų, jog tokiomis teisėmis sutarties šalys būtų pasinaudojusios, byloje nėra. Prašyme vartojimo paskolai gauti apeliantas nepažymėjo kokia galimybe dėl dalies prašymo pajus grąžinimui nori pasinaudoti taip pat nepažymėjo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir neturi teisės nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas <...>. Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais ieškovas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau, nei ieškovas prašė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014). Be to, teismo nuomone, galimybė panaudoti pajinį įnašą paskolos grąžinimui šiuo metu yra ribota ir dėl atsakovės teisinio statuso ypatumų ‑ jai iškelta bankroto byla ir visi reikalavimai, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą gali būti vykdomi tik Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

9434.

95Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo keliamas šalių nustatytos palūkanų normos teisėtumo klausimas, t. y. nekvestionuota ieškovo prievolės atsiskaityti už naudojimąsi svetimais pinigais apimtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalimos situacijos, kai už naudojimąsi pinigais nemokamos pelno palūkanos, nebent šalys susitartų kitaip. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 11 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi apeliantui (ieškovui) pasirinkus tokį teisių gynimo būdą (žalos atlyginimą), teismui jį tenkinus (50 procentų apimtimi), jis ir toliau yra saistomas pareigos mokėti sutartyje numatytas palūkanas, nepatenkančias į žalos atlyginimą sudarantį laikotarpį, iki visiško atsiskaitymo su atsakove. Dėl delspinigių

9635.

97Minėta, kasacinis teismas šioje byloje pripažino, jog kredito sutarties sąlyga dėl delspinigių mokėjimo, vėluojant mokėti mėnesines įmokas kredito įstaigai yra negaliojanti ab initio, todėl įpareigojo Lietuvos apeliacinį teismą apskaičiuoti ieškovui iš atsakovės priteistinų delspinigių dydį, taip pat apeliacinės instancijos teismui grąžino spręsti ieškinio reikalavimą, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, reikalavimams pareikšti, jeigu šis terminas yra praleistas.

9836.

99Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog iki šiol ieškovas nėra visiškai atsiskaitęs su kredito įstaiga, t. y. nėra sumokėjęs nei visų palūkanų, nei pagrindinės skolos sumos. Taigi, susiklosčiusi faktinė situacija suponuoja išvadą, jog ieškovo mokėtos, o atsakovės priskaičiuotiems delspinigiams padengti naudotos sumos, priklauso atsakovei (pagrindinei skolai ar palūkanoms dengti). Tačiau kasaciniam teismui sutarties sąlygą dėl delspinigių pripažinus negaliojančia, laikytina, jog delspinigiams ieškovo sumokėta suma, buvo paskirstyta pažeidžiant įmokų mokėjimo tvarką. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos.

10037.

101Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sudarytos paskolos sutarties 20 punkte įtvirtinta įmokų paskirstymo tvarka. Pagal šį sutarties punktą įmokos, Unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti Unijos turėtoms išlaidoms, susijusios su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu. Antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti, Trečiąja eile įmokos skiriamos palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti. Sutarties sąlygą dėl delspinigių mokėjimo pripažinus negaliojančia, byloje turėtų būti taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnis). Pagal atsakovės pateiktą delspinigių paskaičiavimą visa pagal sutartį priskaičiuotų delspinigių suma sudaro 4 550,40 Eur.

10238.

103CK 6.145 straipsnis apibrėžia restitucijos taikymo pagrindus. Šio straipsnio pirmoji dalis nustato, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

10439.

105Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant eliminuoti pasekmes, kurios atsirado pagal neteisėtą ir todėl negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos taikymo tikslas yra grąžinti sandorio šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo. Restitucija gali būti nevykdoma, jeigu nustatyta, kad negaliojantis sandoris nebuvo įvykdytas. Jeigu negaliojantis sandoris buvo įvykdytas, šalių grąžinimas į pirmykštę padėtį teismo sprendimu reiškia, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra išdėstoma, kas vienai šaliai priteisiama iš kitos šalies pagal negaliojančio ir įvykdyto sandorio sąlygas. Priteisimas gali būti perduotų daiktų, pinigų ar kitokio turto grąžinimas, sandorio ar prievolių negaliojimo panaikinimas, reikalavimų, skolinių įsipareigojimų ar kitų turtinių teisių atkūrimas ir kita, atsižvelgiant į tai, kas konkrečiu sandoriu buvo perduota vienos šalies kitai šaliai (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Tačiau ir šiuo atveju restitucija pasižymi tam tikra specifika. Atsakovei, kuriai tenka pareiga, grąžinti 4 550,40 Eur apelianto sumokėtų delspinigių sumą, iškelta bankroto byla. Skolininkei iškėlus bankroto bylą visi reikalavimai jos atžvilgiu įgyvendinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme įtvirtinto reikalavimų tenkinimo eiliškumo. Ieškovo ieškinyje suformuluotas reikalavimas – pripažinti išieškojimą neteisėtu, negali tapti pagrindu nepaisyti specialios tokių reikalavimų tenkinimo tvarkos bankroto procese. Akivaizdu, jog toks draudimas buvo žinomas ir ieškovui, kadangi pats ieškovas suformulavo alternatyvų reikalavimą – priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės.

106Dėl procesinės bylos baigties

10740.

108Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal kasacinio teismo nutartimi apibrėžtas nagrinėjimo ribas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kurioje spręstas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei ir priteisti ieškovui iš atsakovės 11 421,26 Eur žalos atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kredito sutarties sąlygą dėl delspinigių mokėjimo, vėluojant mokėti mėnesines įmokas kredito įstaigai, pripažinus negaliojančia ab initio, Lietuvos apeliacinis teismas išsprendžia restitucijos klausimą dėl ieškovo sumokėtų delspinigių ir 4 550,40 Eur priteisia iš atsakovės. Teisėjų kolegijos nuomone, prievolė atsakovei mokėti žalos atlyginimą bei restitucijos pagrindu grąžinti ieškovui jo sumokėtų delspinigių sumą, nustatoma tik šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl negalima laikyti, jog yra praleistas Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas terminas kreditoriniams reikalavimas pareikšti, dėl ko teismas plačiau dėl tokio ieškovo reikalavimo pagrįstumo nepasisako. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

10941.

110CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

11142.

112Nagrinėjamoje byloje iš apelianto (ieškovo) ieškinyje pareikštų keturių reikalavimų (teismas reikalavimo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniams reikalavimas bankroto byloje pareikšti nelaiko savarankišku materialiniu teisiniu reikalavimu) pilna apimtimi patenkintas reikalavimas, susijęs su delspinigių skaičiavimu, bei iš dalies (50 procentų tenkintas) reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai apeliantas įgijo teisę į 37,5 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

11343.

114Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teisme 1 064,80 Eur ir 1 161,60 Eur kasacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiai advokato pagalbai apmokėti atitinka civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, bylos pakartotinį nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, neprieštarauja Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytiems civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimaliems dydžiams. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliantui iš atsakovės priteisiama 1243,28 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 315,40 Eur * 37,5 proc.).

11544.

116Atsakovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 467,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kasacinės instancijos teisme – 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 1 048,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 677,50 Eur * 62,5 proc.).

11745.

118Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti atlygintos iš bankroto administravimui skirtų lėšų, teismas atlieka priešpriešinių reikalavimų įskaitymą bylinėjimosi išlaidų dalyje. Darant priešpriešinių reikalavimų įskaitymą apeliantei iš atsakovės priteisiama 194,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (1243, 28 – 1 048,44 Eur), kurios taip pat atlygintinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.

119Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

120Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria spręstas klausimas dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pakeisti ir ją išdėstyti taip:

121Ieškinį tenkinti iš dalies.

122Ieškovo J. G., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, priteisti 11 421,26 (vienuolika tūkstančių keturis šimtus dvidešimt vieną Eur dvidešimt vieną Euro centą) Eur žalos atlyginimo.

123Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę bankrutavusią kredito uniją „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, sumokėti ieškovui J. G., a. k. ( - ) 4 550, 40 (keturis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt Eur keturiasdešimt Euro centų) Eur.

124Ieškovo J. G., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, bankroto administravimui skirtų lėšų priteisti 194,84 (šimtą devyniasdešimt keturis Eur aštuoniasdešimt keturis Euro centus) Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. G. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti vienašališką paskolos... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, jog ginčo sutartį sudarė siekdamas padėti sūnui R. G.,... 9. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 10. 3.... 11. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį... 12. 4.... 13. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakingo skolinimo principo... 14. 5.... 15. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 20 d. nutartimi minėtą... 16. 6.... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi Lietuvos... 18. 7.... 19. Kasacinis teismas konstatavo, jog 2012 m. gegužės 24 d. paskolos sutarties... 20. 8.... 21. Grąžindamas bylos dalį apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo... 22. 9.... 23. Bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teisėjų,... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 25. 10.... 26. Ieškovas J. G. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos... 27. 10.1.... 28. Kredito įstaiga nesilaikė sąžiningo ir atsakingo skolinimo principų,... 29. 10.2.... 30. Atsakovė prieš išduodama paskolą nevertino apelianto kreditingumo,... 31. 10.3.... 32. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog paskolos suteikimo metu įmokos... 33. 10.4.... 34. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų apeliantui padaryta žala lygi... 35. 11.... 36. Atsakovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ su apeliaciniu skundu nesutinka,... 37. 11.1.... 38. Atsakovė nedarė poveikio ieškovo apsisprendimui sudaryti paskolos sutartį.... 39. 11.2.... 40. Ieškovas neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovė tiek iki... 41. 11.3.... 42. Prieš sudarant paskolos sutartį atsakovė atliko ieškovo finansinės... 43. 11.4.... 44. Ieškovo finansinės būklės vertinimas buvo atliktas ir po paskolos sutarties... 45. 11.5.... 46. Mokestis už naudojimąsi pinigais negali būti laikomas žala. Ieškovas... 47. Teisėjų kolegija... 48. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 49. 12.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 13.... 52. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama pakartotinai. Kasacinis... 53. 14.... 54. Bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad 2012 m.... 55. 15.... 56. Atsakovo civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, buvo... 57. 16.... 58. Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakingo skolinimo principas, pagal kurį... 59. 17.... 60. Pagal Nuostatų 6 punktą atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito... 61. 18.... 62. Būtent kredito gavėjo tvarių pajamų netinkamu vertinimu yra grindžiamas... 63. 19.... 64. Pagal Nuostatų 18 punktą priimant sprendimą dėl kredito suteikimo... 65. 20.... 66. Sprendžiant dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimo, svarbu... 67. 21.... 68. Tokią poziciją pagrindžia ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo... 69. 22.... 70. Apelianto įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje kredito įstaiga nesilaikė... 71. 23.... 72. Paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas buvo nustatytas šalių... 73. 24.... 74. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iki paskolos sutarties sudarymo... 75. 25.... 76. Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo... 77. 26.... 78. CK 6.886 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kredito davėjas, teikdamas vartojimo... 79. 27.... 80. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje susiklosčiusi situacija patvirtina,... 81. 28.... 82. Mišrios kaltės instituto tikslas yra tas, kad asmuo, kurio teisės... 83. 29.... 84. CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas visiškai ar iš dalies... 85. 30.... 86. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos samprata, kurioje nurodoma, kad... 87. 31.... 88. Apeliantas teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų apeliantui padaryta... 89. 78 870,69 Lt (22 842,53 Eur) sumai arba apeliantui priskaičiuotų palūkanų... 90. 32.... 91. Teisėjų kolegijos nuomone, egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp atsakovės... 92. 33.... 93. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas... 94. 34.... 95. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nebuvo keliamas šalių... 96. 35.... 97. Minėta, kasacinis teismas šioje byloje pripažino, jog kredito sutarties... 98. 36.... 99. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog iki šiol... 100. 37.... 101. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių sudarytos paskolos sutarties 20... 102. 38.... 103. CK 6.145 straipsnis apibrėžia restitucijos taikymo pagrindus. Šio straipsnio... 104. 39.... 105. Restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma, siekiant... 106. Dėl procesinės bylos baigties... 107. 40.... 108. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą pagal... 109. 41.... 110. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 111. 42.... 112. Nagrinėjamoje byloje iš apelianto (ieškovo) ieškinyje pareikštų keturių... 113. 43.... 114. Apeliantas nurodė, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 089 Eur... 115. 44.... 116. Atsakovė pateikė įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 467,50... 117. 45.... 118. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos... 119. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 120. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo dalį, kuria... 121. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 122. Ieškovo J. G., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos... 123. Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę bankrutavusią kredito uniją... 124. Ieškovo J. G., a. k. ( - ) naudai iš atsakovės bankrutavusios kredito unijos...