Byla e2-3409-781/2017
Dėl pažeistų finansinių paslaugų vartotojo teisių gynimo, tretieji asmenys V. G., R. G

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovui J. G. ir jo atstovei advokatei G. K., atsakovo bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, atstovui advokatui M. R., trečiajam asmeniui V. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, dėl pažeistų finansinių paslaugų vartotojo teisių gynimo, tretieji asmenys V. G., R. G., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp ieškovo J. G. ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarytos paskolos sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisėtumo.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti vienašališką paskolos sutarties Nr. VTK-1166 tarp BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir J. G. nutraukimą neteisėtu ab initio ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdyti sutartį; 2) pripažinti neteisėtu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ vykdomą išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01655 ir įpareigoti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nutraukti neteisėtus veiksmus; 3) sumažinti J. G. prievolę patirtų 22 842,53 Eur nuostolių dydžiu, o nesant galimybės taikyti šio teisių gynimo būdo, priteisti iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovo naudai 22 842,53 Eur žalos atlyginimo; 4) atnaujinti praleistą terminą reikalavimams pareikšti, nustatytą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte, jeigu teismas laikytų, kad terminas yra praleistas; 5) pakeisti nesąžiningą paskolos sutarties Nr. VTK-1166 2.6. punktą dėl 0,2 proc. delspinigių dydžio ir sumažinti delspinigius iki 0,02 proc.

6Ieškovas nurodo, kad 2012 m. gegužės 24 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00176-LTL, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovui 135 000 Lt dydžio paskolą su 12 proc. palūkanų norma; paskolos grąžinimo terminas numatytas 2021 m. liepos 20 d.; paskolos grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto (priklausančio ieškovui ir jo sutuoktinei) hipoteka. Ieškovas aiškina, kad minėtą sutartį sudarė siekdamas padėti savo sūnui R. G., kuris buvo skolingas atsakovui. Pažymi, kad tiek jo sūnus, tiek jis buvo priversti į uniją įnešti papildomą 21 600 Lt vertės pajų, todėl, anot ieškovo, vertimas ieškovą įnešti papildomą pajaus dalį (kai jo sūnus jau buvo įnešęs papildomus pajinius įnašus), yra neproporcingas ir nesąžiningas siekis pasipelnyti; tuo labiau, jog palūkanas ir delspinigius atsakovas skaičiavo nuo visos 135 000 Lt paskolos (nors, kaip minėta, dalį sumos sudarė pajiniai įnašai). Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju sudaryta paskolos sutartis laikytina vartojimo sutartimi, o ieškovas – vartotoju, t. y. silpnesniąja šalimi. Ieškovas aiškina, kad nuo 2013 m. birželio mėn. jam tapo sunku mokėti įmokas, tačiau jis, nors ir su pertraukomis, toliau vykdė sutartinę prievolę ir kiekvieną mėnesį mokėjo atsakovui bent dalines įmokas. Ieškovas nurodo, kad atsakovas 2015 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo ieškovą apie negrąžintą paskolos dalį, palūkanų ir delspinigių dydį, bei nustatė terminą iki 2015 m. gegužės 11 d. sumokėti nurodytas skolas, priešingu atveju sutartis bus nutraukta. Kita vertus, anot ieškovo, atsakovas minėtame pranešime nenurodė tikslaus paskolos ir palūkanų likučio, nepateikė jokio paskolos grąžinimo/atliktų mokėjimų paskaičiavimo grafiko, todėl atsakovo reikalavimas sumokėti visą sumą buvo neįmanomas vykdyti, nes ieškovas nesuprato reikalavimo apimties ir dydžio. Pažymi, kad jis iki 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjo atsakovui dalines įmokas, o atsakovas jas priimdavo (nepaisant to, kad jam jau buvo iškelta bankroto byla ir nutraukta, anot atsakovo, sutartis). Taigi, ieškovo nuomone, nagrinėjamu atveju sutarties nutraukimą (apie kurį ieškovas sužinojo tik 2016 m. liepos 20 d., gavęs notaro vykdomąjį įrašą), o ne išsaugojimą lėmė ne esminis sutarties pažeidimas, bet atsakovo bankroto administratoriaus siekis kuo skubiau realizuoti sutarties užtikrinimui įkeistą ieškovo ir jo sutuoktinės butą. Taigi, ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo nutraukta nesąžiningai, neproporcingai, pažeidžiant įstatymų normas ir suformuotą teismų praktiką, nes atsakovas nesidomėjo ieškovo sunkia finansine padėtimi, nesielgė kaip profesionalus kreditavimo paslaugų tiekėjas, nebendradarbiavo su ieškovu, neperskaičiavo mokėjimo grafiko (nors ieškovas ir prašė). Anot ieškovo, iki 2015 m. balandžio 16 d. jis iš viso buvo sumokėjęs 12 387,81 Eur įmokų, nors pagal mokėjimų grafiką iki 2015 m. balandžio 20 d. ieškovas turėjo būti sumokėjęs atsakovui 23 016,43 Eur, taigi, anot ieškovo, pradelstų įsipareigojimų dalis sudarė tik nedidelę prievolių dalį; be to, atsakovą eilę metų tenkino tai, jog ieškovas mokėdavo tik dalines įmokas, todėl, ieškovo teigimu, atsakovas šiuo atveju sutartį nutraukė neteisėtai.

7Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesilaikė įstatymų, nebuvo sąžiningas ir kitais neteisėtais veiksmais pats pažeidė prievolę, todėl ieškovas iš dalies dėl atsakovo kaltės negalėjo tinkamai vykdyti prievolės, nes jeigu atsakovas būtų įvertinęs ieškovo kreditingumą tinkamai, tokios paskolos nebūtų suteikęs, todėl atsakovo paskolos likutis ir reikalaujama suma turėtų būti mažinama ieškovo patirtų nuostolių dėl kreditoriaus kaltės suma remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Ieškovo teigimu, net jeigu teismas ir netaikytų minėtos nuostatos, tai nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu ieškovo mokumo įvertinimu (neatsakingai skolinant); dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovui padaryta žala lygi ieškovui priskaičiuotų palūkanų pagal sutartį dydžiui, t. y. 22 842,53 Eur; priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos egzistuoja, nes atsakovui tinkamai įvertinus ieškovo mokumą ir neišdavus minėtos paskolos, ieškovas neturėtų pareigos mokėti nepagrįstai didelių palūkanų, todėl, anot ieškovo, ieškovui kilo 22 842,53 Eur dydžio žala, kurią atsakovas privalo atlyginti. Pažymi, kad jis nebuvo informuotas apie bankroto bylos inicijavimą atsakovui ir nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o apie sutarties nutraukimą, kaip minėta, sužinojo tik 2016 m. liepos 20 d., todėl, anot ieškovo, jis nepraleido minėto termino reikalavimams pareikšti, o jei ir praleido, prašo jį atnaujinti.

8Ieškovo vertinimu, paskolos sutartyje nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis už kiekvieną praleistą dieną yra neprotingai didelis, atsakovui pasinaudojus savo pranašesne padėtimi prieš ieškovą, ir sudaro galimybę neteisėtai pelnytis ieškovo sąskaita, todėl, anot ieškovo, minėtas delspinigių dydis turėtų būti mažinamas iki protingo 0,02 proc. dydžio, o atsakovas turi būti įpareigotas perskaičiuoti priskaičiuotus delspinigius.

9Atsakovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, atsiliepime į ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas buvo informuotas apie savo pradelstų įsipareigojimų įvykdymą bei apie ketinimą nutraukti paskolos sutartį (nesumokėjus pradelstų skolų) 2015 m. sausio 8 d. ir 2015 m. balandžio 16 d. pranešimais, kuriuose buvo nustatyti terminai, per kuriuos ieškovas privalėjo įvykdyti savo prievoles, tačiau jų neįvykdė, todėl 2015 m. gegužės 11 d. sutartis buvo nutraukta. Pažymi, kad po sutarties nutraukimo į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo buvo kreiptasi maždaug po 12 mėn., tačiau ieškovas ir per tą laikotarpį tinkamai neatsiskaitė pagal sutartį. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad tarp šalių pasirašyta paskolos sutartis yra vartojimo sutartis, nes, anot atsakovo, jai netaikomas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas (toliau – Vartojimo kredito įstatymas), kadangi paskolos įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu buvo įkeistas ieškovui ir V. G. priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsakovas pažymi, kad jis nepažeidė atsakingo skolinimo principo, nes atsakovas nevertė ir nedarė jokio spaudimo ieškovui dėl paskolos sutarties sudarymo; anot atsakovo, jeigu sutarties sąlygos buvo nepriimtinos ieškovui, jis galėjo nesudaryti sutarties su atsakovu arba kreiptis į kitą finansų įstaigą; tuo labiau, jog jis neprivalėjo sudaryti tos sutarties (siekė padėti savo sūnui). Atsakovas pažymi, kad nors ieškovas su sutuoktine užpildė prašymą vartojimo paskolai gauti, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokia sutartis ir buvo sudaryta. Aiškina, kad minėtame prašyme buvo nurodytos visos šeimos pajamos per mėnesį (apie 1172 Eur), tuo tarpu mėnesinės įmokos pagal sutartį buvo numatytos nuo 632 Eur sutarties pradžioje iki 379 Eur sutarties pabaigoje; be to, pabrėžia, jog buvo pateikta informacija, kad už nurodytą sutartį laiduos R. G., taigi, atsakovo vertinimu, pats ieškovas, sudarydamas sutartį, prisiėmė visą riziką dėl paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo. Atsakovo teigimu, sutartyje numatytos paskolos įmokos pagal paties ieškovo pateiktus duomenis sudarė prielaidą manyti, kad ieškovas tinkamai vykdys savo įsipareigojimus pagal paskolos sutartį. Atsakovas aiškina, kad šalys minėtoje paskolos sutartyje aiškiai susitarė ir dėl delspinigių dydžio; be to, pakankamai didelė paskolos suma buvo paimta gana trumpam laikotarpiui (devyneriems metams), tuo tarpu atsakovas buvo ne itin stambi kredito įstaiga, todėl, atsakovo nuomone, šalių nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai nelaikytini per dideli. Atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl žalos atlyginimo (kurią kildina iš pareigos mokėti palūkanas) ir pažymi, kad ieškovas iki šiol nepateikė jokių reikalavimų dėl sudarytos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl, atsakovo vertinimu, minėta paskolos sutartis ir toliau galioja šalims iki visiško prievolių pagal ją įvykdymo.

10Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad jis 2008 m. rugsėjo 17 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį, pagal kurią pasiskolino iš atsakovo 80 000 Lt (iš kurių 11 800 Lt buvo papildomas pajus), tačiau vėliau susidūrė su finansiniais sunkumais ir negalėjo tinkamai vykdyti minėtos sutarties, todėl kreipėsi pagalbos į savo tėvą (ieškovą), kuris 2012 m. gegužės 24 d. pasirašė su atsakovu ginčo paskolos sutartį. Trečiojo asmens vertinimu, atsakovas neteisėtai suteikė ieškovui paskolą, tinkamai nepatikrinęs ieškovo realios finansinės padėties, neatlikęs ieškovo turto vertinimo, neatsižvelgęs į ieškovo amžių. Be to, anot trečiojo asmens, atsakovas neįrodė, kad įmokų dalinis mokėjimas, kurį atsakovas priimdavo eilę metų, yra esminis sutarties pažeidimas. Aiškina, kad atsakovas nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi, nebendradarbiavo nei su ieškovu, nei su trečiuoju asmeniu, žadėjo perskaičiuoti mokėjimų grafiką, pratęsti paskolos grąžinimo terminą, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, vienašališkai nutraukė sutartį, neatsižvelgęs į tai, jog ieškovas yra vartotojas, jam trūksta teisinių žinių, o sutarties užtikrinimui įkeistas vienintelis jo gyvenamasis būstas.

11Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su ieškiniu sutinka bei prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nes ieškovas ją sudarė ne verslo ar profesiniams poreikiams, o savo (savo šeimos) asmeniniams poreikiams tenkinti. V. G. taip pat pažymi, kad ieškovas buvo akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su atsakovu, nes ieškovas buvo priverstas sudaryti ginčo paskolos sutartį bet kokiomis atsakovo primestomis sąlygos. Be to, aiškina, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, pažeidė pareigą būti rūpestingu bei sąžiningu ir tikrinti ieškovo kreditingumą, nebendradarbiavo su ieškovu, nesistengė susitarti su ieškovu taikiai. Trečiojo asmens nuomone, atsakovas, skolindamas neatsakingai, veikė neteisėtai, todėl jam gali kilti civilinė atsakomybė. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas sutartį nutraukė neteisėtai. Pažymi, kad 2015 m. balandžio 16 d. pranešime atsakovas nenurodė jokio teisinio pagrindo dėl sutarties nutraukimo, nepateikė jokių aiškių paskaičiavimų, nenurodė kokia likusi skola, ieškovui ir po minėto pranešimo toliau mokant įmokas – atsakovas jas priimdavo, taigi ieškovas su sutuoktine manė, jog sutartis vykdoma toliau. Trečiojo asmens vertinimu, nagrinėjamu atveju tai, kad paskolos sutartį ieškovas vykdė dalinai ir mokėjo ne pilnas įmokas, nelaikytinas esminiu pažeidimu, nes atsakovas nesidomėjo ieškovo finansine padėtimi.

12III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

13Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad 2012 m. gegužės 24 d. ieškovas J. G. su atsakovu KU „Vilniaus taupomoji unija“ sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00176-LTL, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 135 000 Lt dydžio paskolą su 12 proc. palūkanų norma (ir su 0,2 proc. dydžio delspinigiais už kiekvieną uždelstą dieną); paskolos grąžinimo terminas numatytas 2021 m. liepos 20 d.; paskolos grąžinimas užtikrintas nekilnojamojo turto, priklausančio ieškovui ir jo sutuoktinei – buto, esančio ( - ), Vilniuje, hipoteka ir R. G. laidavimu pagal 2012 m. gegužės 24 d. laidavimo sutartį Nr. 12-00176-1. Nors ieškovas ieškinyje reiškia reikalavimus dėl paskolos sutarties Nr. VTK-1166 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir kitus susijusius reikalavimus, tačiau teismas tai vertina kaip rašymo apsirikimą ir sprendžia, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl paskolos sutarties Nr. 12-00176-LTL nutraukimo ir joje nustatytų sąlygų teisėtumo (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

14Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3304-781/2014 (dabar Nr. B2-2767-781/2017), atsakovui KU „Vilniaus taupomoji kasa“ iškelta bankroto byla.

152015 m. sausio 8 d. reikalavimu-įspėjimu atsakovas informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą (4064,58 Eur vėluojama paskolos dalis, 5519,33 Eur palūkanos, 543,70 Eur delspinigiai) ir reikalavo per 15 kalendorinių dienų sumokėti nurodytą įsiskolinimą, priešingu atveju atsakovas nutrauks paskolos sutartį. Be to, atsakovas nurodytu raštu prašė ieškovo pateikti dokumentaciją ir ataskaitą apie paskolos panaudojimą, taip pat dokumentus apie ieškovo finansinę-ūkinę būklę.

16Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas per nustatytą terminą nesumokėjo nurodyto įsiskolinimo, todėl atsakovas 2015 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo ieškovą, jog jeigu pastarasis per 15 kalendorinių dienų nesumokės susidariusio įsiskolinimo – 12 387,81 Eur (5193,88 Eur paskolos dalies, 6488,15 Eur palūkanų, 705,78 Eur delspinigių), paskolos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015 m. gegužės 11 d.

17Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras R. K. 2016 m. liepos 12 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 1-5071 dėl priverstinio 45 865,58 Eur dydžio skolos, kurią sudaro 37 069,54 Eur nesumokėta skola (kreditas), 8606,80 Eur palūkanos, 189,24 Eur delspinigiai, išieškojimo hipotekos kreditoriaus (atsakovo) BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ naudai iš skolininko J. G. bei subsidiaraus skolininko (įkaito davėjo) V. G..

18Nurodytas vykdomasis įrašas 2016 m. liepos 19 d. patvarkymu priimtas vykdyti antstolio D. K. kontoroje; tuo pagrindu pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/16/01655.

19Ieškinys atmestinas.

20IV. Teismo argumentai ir motyvai

21Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl šalių sudarytos paskolos sutarties kvalifikavimo, jos sudarymo, vykdymo ir nutraukimo teisėtumo.

22Dėl paskolos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo

23Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, kasacinio teismo praktikoje suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės, komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003, 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2012). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas. Sprendžiant, ar sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, neturi reikšmės, kaip sutarties šalys įvardijo sutartį, ar sutarties tekste vartojamas terminas „vartojimo“. Konkrečios sutarties pripažinimą vartojimo sutartimi lemia jos atitiktis pirmiau nurodytiems požymiams, o ne sutarties šalių valia, laikyti ją tokia ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2014).

24Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

25Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytoje ginčo paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola suteikta refinansavimui; ieškovas šios aplinkybės neginčijo ir pažymėjo, jog ėmė paskolą siekiant padėti sūnui, kuris susidūrė su finansiniais sunkumais vykdyti savo įsipareigojimus tam pačiam atsakovui. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo R. G., kurio įsipareigojimų refinansavimui ir buvo sudaryta ginčo paskolos sutartis, 2008 m. rugsėjo 17 d. sudarė su atsakovu paskolos sutartį dėl 80 000 Lt dydžio paskolos; minėtoje sutartyje, be kita ko, nurodyta, kad jos panaudojimo tikslas – „būsto remontui, smulkiam verslui“.

26Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad paskola ieškovui buvo suteikta ne jo vartojimo poreikiams tenkinti, o sūnaus R. G. paskolai refinansuoti, kuri buvo paimta taip pat ne vartojimo poreikiams tenkinti, o verslui vystyti ir būsto remontui, todėl ginčo paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad ieškovas J. G. teikė atsakovui prašymą vartojimo paskolai gauti, nesudaro pagrindo išvadai, jog paskolos sutartis yra vartojimo, nes, kaip minėta, jos panaudojimo tikslas buvo ne vartojimo poreikiams tenkinti.

27Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir vykdomo išieškojimo teisėtumo

28Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217 straipsnyje: sutartis gali būti nutraukta, esant esminiam jos pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir toks pažeidimas nėra esminis sutarties pažeidimas pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); sutartis gali būti vienašališkai nutraukta konkrečiais joje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

29Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

30Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, net kai sutarties pažeidimas nėra esminis, todėl sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Šalių susitarimas dėl vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008).

31Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio – priemonė, kuriai taikyti nepakanka vien formalaus pagrindo. Favor contractus principas įpareigoja šalis siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma. Viešasis interesas užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą riboja sutarties šalies vienašalę iniciatyvą nutraukti sutartį, todėl nutraukiant sutartį turi būti atsižvelgiama ir į sutartį pažeidusios šalies interesus, taip užtikrinant šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Šių veiksnių svarba kartu nesuteikia teismui teisės suabsoliutinti favor contractus principo reikšmės sutartiniuose santykiuose, taip paneigiant vienos iš sutarties šalių teisėtų interesų apsaugą. Sutartį pažeidusios šalies iniciatyva teismas gali patikrinti sutartyje nustatytų jos nutraukimo sąlygų ar sutarties nutraukimo teisėtumą. Jei šalių sutartos sąlygos prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis), teismas gali (ir privalo) nukrypti nuo sutarties sąlygų turinio ir vadovautis teisės normomis.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovo vienašališką paskolos sutarties nutraukimą iš esmės dėl to, kad, jo manymu, atsakovas nesidomėjo ieškovo sunkia finansine padėtimi, nesielgė kaip profesionalus kreditavimo paslaugų tiekėjas, nebendradarbiavo su ieškovu, neperskaičiavo mokėjimo grafiko; pažymėjo, jog atsakovas pranešime dėl ketinimo nutraukti sutartį nenurodė tikslaus paskolos ir palūkanų likučio, nepateikė jokio paskolos grąžinimo/atliktų mokėjimų paskaičiavimo grafiko, todėl atsakovo reikalavimas sumokėti visą sumą buvo neįmanomas vykdyti, nes ieškovas nesuprato reikalavimo apimties ir dydžio.

33Pažymėtina, kad ginčijamos paskolos sutarties 5.11.1 punkte nustatyta, jog unija turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi paskolos gavėją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, ir reikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas mokėti priklausančias sumas, jeigu paskolos gavėjas ilgiau kaip vieną mėnesį delsia sumokėti pagal sutartį mokėtinas įmokas ir nesumoka šių įmokų per 15 kalendorinių dienų nuo unijos rašytinio pareikalavimo dienos. Viena vertus, pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kvalifikuojančius požymius nevertinami. Kita vertus, teismo vertinimu, šios paskolos sutarties nutraukimo sąlygos, atsižvelgiant į bendrą kredito grąžinimo terminą (9 metai), kas mėnesį mokamų įmokų dydį (nuo 2660,74 Lt iki 1310,56 Lt), nelaikytinos nesąžiningomis paskolos gavėjo atžvilgiu.

34Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. reikalavimu-įspėjimu atsakovas informavo ieškovą apie susidariusį įsiskolinimą (4064,58 Eur vėluojama paskolos dalis, 5519,33 Eur palūkanos, 543,70 Eur delspinigiai) ir reikalavo per 15 kalendorinių dienų sumokėti nurodytą įsiskolinimą, priešingu atveju atsakovas nutrauks paskolos sutartį; be to, atsakovas nurodytu raštu prašė ieškovo pateikti dokumentaciją ir ataskaitą apie paskolos panaudojimą, taip pat dokumentus apie ieškovo finansinę-ūkinę būklę, tačiau byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas sumokėjo nurodytą pradelstą įsipareigojimą (arba bent jau jį gerokai sumažino) ir (ar) pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį (ieškovas šios aplinkybės iš esmės ir neginčijo). Nustatyta, kad atsakovas 2015 m. balandžio 16 d. pranešimu informavo ieškovą, jog jeigu pastarasis per 15 kalendorinių dienų nesumokės susidariusio įsiskolinimo – 12 387,81 Eur (5193,88 Eur paskolos dalies, 6488,15 Eur palūkanų, 705,78 Eur delspinigių), paskolos sutartis bus laikoma nutraukta nuo 2015 m. gegužės 11 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nepagrįstai ieškinyje teigia, jog atsakovas minėtame pranešime dėl ketinimo nutraukti sutartį nenurodė tikslaus paskolos ir palūkanų likučio, todėl atsakovo reikalavimas sumokėti visą sumą buvo neįmanomas vykdyti, nes ieškovas nesuprato reikalavimo apimties ir dydžio. Pažymėtina, kad minėtame pranešime nebuvo nurodyto reikalavimo sumokėti visą sumą pagal paskolos sutartį, o aiškiai nurodytas grąžintinų sumų dydis (iš viso 12 387,81 Eur) ir reikalavimas sumokėti tik pranešime nurodytą sumą, todėl ieškovas suprato (turėjo suprasti) minėto pranešimo ir jame nurodyto reikalavimo turinį.

35Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas faktiškai jau nuo 2013 m. birželio mėn. mokėjo tik dalines įmokas (ir tai su pertraukomis), t. y. vykdė mokėjimus ne pagal sutartyje (jos priede) nurodytą grafiką; ieškovas neįrodė, jog atsakovas buvo jam leidęs tam tikrą laikotarpį nemokėti įmokų ir (arba) mokėti tik jų dalį. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovo suteiktas laikotarpis sutarties pažeidimams (faktiškai nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2015 m. gegužės 11 d.) pašalinti atitinka bendruosius teisės principus (CK 1.5 straipsnis); tuo tarpu ieškovas elgėsi pasyviai, savo įsipareigojimus vykdė netinkamai (mokėjo tik dalines įmokas), neteikė atsakovui jo prašomų dokumentų apie savo turtinę padėtį ir pan.

36Taigi, atsakovas savo įsipareigojimus netinkamai vykdė pakankamai ilgą laiką, kuris labai viršijo paskolos sutartimi nustatytą terminą, per kurį neįvykdžius prievolės ieškovas įgyja teisę nutraukti sutartį. Sistemingas prievoles pažeidžiantis ieškovo (paskolos gavėjo) elgesys duoda pagrindą paskolos davėjui nebesitikėti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi ateityje; be to, ieškovas nepateikė atsakovo reikalautų dokumentų, patvirtinančių ieškovo turtinę padėtį (paskolos sutarties 5.11.7. punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad ieškovo padaryti sutarties sąlygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintus vienašališko kredito sutarties nutraukimo pagrindus (sutarties 5.11.1. ir 5.11.7 punktai), todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai nutraukė ginčo paskolos sutartį; atitinkamai teisėtai pradėjo ir priverstinio išieškojimo veiksmus, kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, o vėliau jį pateikiant vykdyti antstoliui.

37Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, ieškovo reikalavimai dėl ginčo paskolos sutarties nutraukimo ir vykdomo išieškojimo vykdomojoje byloje pripažinimo neteisėtais atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

38Dėl žalos atlyginimo

39Ieškovas taip pat prašo sumažinti J. G. prievolę patirtų 22 842,53 Eur nuostolių dydžiu, o nesant galimybės taikyti šio teisių gynimo būdo, priteisti ieškovui iš BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ 22 842,53 Eur žalos atlyginimo. Šiuos nuostolius/žalą ieškovas grindžia tuo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nesilaikė įstatymų, nebuvo sąžiningas ir kitais neteisėtais veiksmais pats pažeidė prievolę, todėl ieškovas iš dalies dėl atsakovo kaltės negalėjo tinkamai vykdyti prievolės, nes jeigu atsakovas būtų įvertinęs ieškovo kreditingumą tinkamai, tokios paskolos nebūtų suteikęs, todėl atsakovo paskolos likutis ir reikalaujama suma turėtų būti mažinama ieškovo patirtų nuostolių (paskaičiuotų palūkanų pagal ginčo sutartį) dėl kreditoriaus kaltės suma remiantis CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktu arba priteisiama bendrais civilinės atsakomybės pagrindais.

40Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas, teikdamas prašymą dėl paskolos suteikimo, nurodė savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas (savo ir sutuoktinės; kurios bendros, anot jo, sudarė 2700 Lt), turimą turtą; tuo tarpu atsakovas, prieš suteikdamas paskolą, 2012 m. gegužės 21-23 d. atliko ieškovo mokumo/būklės įvertinimą (byloje yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai), ir nustatęs, jog ieškovas turės galimybę vykdyti savo priimamus įsipareigojimus, suteikė nurodytą paskolą. Teismas, susipažinęs su nurodytais rašytiniais įrodymais, paties ieškovo pateikta informacija atsakovui, sprendžia, kad atsakovas, suteikdamas paskolą ieškovui, iš esmės įsitikino/įvertino, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, nes gaunamos pajamos (nurodytos paties ieškovo ir nepaneigtos atlikus patikrinimą) neviršijo planuojamų mokėti įmokų pagal ginčo paskolos sutartį, todėl visa rizika dėl prisiimamų įsipareigojimų tinkamo vykdymo teko ieškovui (paskolos gavėjui). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas, ieškovui pradėjus nemokėti/vėluoti mokėti įmokas, pakartotinai 2013 m. lapkričio 18 d. vertino ieškovo turtinę būklę, o 2015 m. sausio 8 d. pranešimu reikalavo ieškovo pateikti dokumentus apie jo finansinę-ūkinę būklę, tačiau šiuo atveju būtent ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu ir nurodytos informacijos nepateikė (byloje tai patvirtinančių įrodymų nepateikta). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas nagrinėjamu atveju atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neatsakingai paskolino ieškovui, neatlikęs ieškovo finansinės padėties patikrinimo, nebendradarbiavo su ieškovu ir pan.).

41Taigi, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kitų sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) teismas plačiau nepasisako, o ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo (tiek pagal CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tiek bendrais civilinės atsakomybės pagrindais) atmeta kaip nepagrįstą, nesant vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų). Atmetus ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, dėl išvestinio reikalavimo dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pareikšti atsakovo bankroto byloje nesprendžiama, nes, kaip minėta, ieškovas neįrodė, jog turi galiojančią ir teisėtą reikalavimo teisę į atsakovą.

42Dėl delspinigių sumažinimo

43Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

44Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

45Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

46Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

47Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo pažymėtina, kad tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės. Kartu pažymėtina tai, kad aptariamu atveju teismas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog ieškovas tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl atsakovo pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį, nes reikalavimas pareikštas tik dėl netesybų, neprašant nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

48Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė ieškovo skola (negrąžinta paskola) atsakovui šiuo metu yra 37 069,56 Eur, tuo tarpu paskaičiuoti delspinigiai sudaro 109,87 Eur; taigi, teismo vertinimu, paskaičiuoti delspinigiai sudaro labai nedidelę dalį pagrindinės skolos. Kita vertus, iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui mokant tik dalines įmokas ir susidarius pradelstiems įsipareigojimams, ieškovo mokamos dalinės įmokos pagrinde buvo užskaitomos kaip palūkanų ir delspinigių dengimas. Iš ieškovo pateiktos paskolos apyvartos suvestinės matyti, kad ieškovas nuo sutarties sudarymo (2012 m. gegužės 24 d.) iki 2016 m. gruodžio 20 d. iš viso yra sumokėjęs pagal ginčo paskolos sutartį 13 512,25 Eur įmokų, iš kurių 2029,14 Eur nukreipta pagrindinės skolos dengimui, 8849,44 Eur – palūkanų, o 2633,67 Eur – delspinigių dengimui. Pažymėtina, kad pats ieškovas pripažino, kad jis jau nuo 2013 m. birželio mėn. mokėjo tik dalines įmokas (ir tai su pertraukomis), t. y. netinkamai vykdė savo įsipareigojimus beveik 4 metus, skaičiuojant iki šio ieškinio pateikimo (2017 m. vasario 2 d.), arba beveik 2 metus, skaičiuojant iki sutarties nutraukimo (2015 m. gegužės 11 d.). Kaip minėta, ginčo sutartis nelaikytina vartojimo, nes buvo suteikta kitos paskolos sutarties, kuri buvo paimta, be kita ko, verslui vystyti, refinansavimui. Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad minėtos sutarties sąlygos buvo primestinės, nes byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas būtų derėjęsis dėl sutarties sąlygų ir (ar) jas ginčijęs. Pažymėtina, kad ieškovas nagrinėjamą ieškinį pateikė tik po to, kai antstolis pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t. y. pradėjo vykdymo veiksmus dėl įkeisto turto realizavimo.

49Teismas pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) savo sunkios turtinės padėties, apsiribodamas tik įrodymais dėl šiuo metu savo gaunamų pajamų. Teismo vertinimu, byloje nepateikta ir kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti kitas svarbias delspinigių mažinimo aplinkybes.

50Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus ir teisės aiškinimo bei taikymo taisykles, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 0,2 proc. delspinigių dydis nėra per didelis/nesąžiningas ar akivaizdžiai prieštaraujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

51Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

52Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

53CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

54Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas išieškojimas, vykdomas antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01655, pradėtoje pagal 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1-5071.

55Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų

57Ieškinį atmetus, ieškovo ir trečiųjų asmenų (R. G. ir V. G.), kurie palaikė ieškovo poziciją ir ieškinį, patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos.

58Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo 467,50 Eur (275 Eur + 192,50 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

59Tiek ieškovas, tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), todėl teismo patirtos bylinėjimosi išlaidos (dėl procesinių dokumentų siuntimo ir žyminis mokestis) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

60Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

61Ieškovo J. G. ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Verslo konsultantai“, dėl pažeistų finansinių paslaugų vartotojo teisių gynimo, tretieji asmenys V. G., R. G., atmesti.

62Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo, vykdomo antstolio D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01655, pradėtoje pagal 2016 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto 2-ojo notaro biuro notaro vykdomąjį įrašą Nr. 1-5071, sustabdymą.

63Priteisti atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“, j. a. k. 112040690, iš ieškovo J. G., a. k. ( - ) 467,50 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

64Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl tarp ieškovo J. G. ir KU „Vilniaus taupomoji... 4. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 5. Ieškovas, manydamas, kad jo teisės pažeistos, kreipėsi į teismą su... 6. Ieškovas nurodo, kad 2012 m. gegužės 24 d. su atsakovu sudarė paskolos... 7. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nebendradarbiavo su... 8. Ieškovo vertinimu, paskolos sutartyje nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis... 9. Atsakovas bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, kuriam... 10. Trečiasis asmuo R. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu sutinka ir prašo... 11. Trečiasis asmuo V. G. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu su... 12. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių... 14. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartimi, priimta civilinėje... 15. 2015 m. sausio 8 d. reikalavimu-įspėjimu atsakovas informavo ieškovą apie... 16. Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas per nustatytą terminą... 17. Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras R. K. 2016 m. liepos 12 d. išdavė... 18. Nurodytas vykdomasis įrašas 2016 m. liepos 19 d. patvarkymu priimtas vykdyti... 19. Ieškinys atmestinas.... 20. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 21. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl šalių sudarytos paskolos... 22. Dėl paskolos sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo... 23. Remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties apibrėžtimi, kasacinio... 24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio... 25. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudarytoje ginčo paskolos sutartyje nurodyta,... 26. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, kad paskola ieškovui buvo suteikta ne... 27. Dėl vienašalio sutarties nutraukimo ir vykdomo išieškojimo teisėtumo... 28. Vienašalio sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka įtvirtinti CK 6.217... 29. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties... 30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia... 31. Vis dėlto sutarties nutraukimas yra kraštutinė – ultima ratio –... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija atsakovo vienašališką paskolos... 33. Pažymėtina, kad ginčijamos paskolos sutarties 5.11.1 punkte nustatyta, jog... 34. Byloje nustatyta, kad 2015 m. sausio 8 d. reikalavimu-įspėjimu atsakovas... 35. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovas faktiškai jau nuo 2013 m.... 36. Taigi, atsakovas savo įsipareigojimus netinkamai vykdė pakankamai ilgą... 37. Taigi, remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, ieškovo... 38. Dėl žalos atlyginimo... 39. Ieškovas taip pat prašo sumažinti J. G. prievolę patirtų 22 842,53 Eur... 40. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo (toliau – FĮĮ) 31... 41. Taigi, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei... 42. Dėl delspinigių sumažinimo... 43. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra... 44. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai... 45. Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu... 46. Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės,... 47. Dėl CK 6.73 straipsnio 2 dalies, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatų... 48. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagrindinė ieškovo skola (negrąžinta... 49. Teismas pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė (iš esmės ir... 50. Taigi, teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodytus motyvus ir... 51. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 52. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 53. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį,... 54. Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą, taikytos... 55. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje taikytos... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 57. Ieškinį atmetus, ieškovo ir trečiųjų asmenų (R. G. ir V. G.), kurie... 58. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo 467,50 Eur (275... 59. Tiek ieškovas, tiek atsakovas atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo... 60. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 61. Ieškovo J. G. ieškinį atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus... 62. Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario... 63. Priteisti atsakovui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji... 64. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...