Byla 2A-1166-258/2012

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. S. ir V. S. bei suinteresuotų asmenų S. S., L. L. ir H. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir V. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), S. S., H. S., L. L., Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, siekiančiam apginti viešąjį interesą, J. G., G. T., D. A., S. O. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3pareiškėjai V. S. ir V. S. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise Vilniaus – Trakų apskrities ( - ) valsčiuje, V. D. (Ž. V.) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą; 2) atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - ) kaime.

4Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001-08-16 sprendimu Nr. 01-1521 I. S. atkurtos nuosavybės teisės į dalį – 1,0000 ha buvusio savininko J. S. nuosavybės teisėmis valdytos 4,3680 ha žemės buvusiame ( - ) kaime, Vilniuje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 1,0000 ha žemės sklypą namų valdai, esantį ( - ). Tėvas I. S. 2000-02-29 kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. (savo senelio) iki nacionalizacijos valdytą turtą. Pateiktuose dokumentuose (Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-06-02 pažymėjime Nr.T-1 159-S) duomenys apie žemės priklausomybę V. D. kaime nenurodyti, o apie tai, kad trūksta nuosavybės faktą patvirtinančių dokumentų tapo žinoma tik pradėjus civilinės bylos nagrinėjimą Vilniaus apygardos teisme. Lietuvos centrinio valstybės archyvo Vilniaus vaivadijos valdybos archyviniame fonde esančių Vilniaus apskrities ( - ) valsčiaus V. G., (duomenys neskelbini), V. D. kaimų žemės sklypų 1925 metų sąrašų ir valsčiaus piliečių sąrašuose nurodytas J. S. V. D. kaime turėjo 2,88 dešimtines žemės. Vadovaujantis Pirmojo visuotinio Rusijos imperijos gyventojų surašymo duomenimis, I. (J.) S. buvo sodybos ( - ) kaime, ( - ) valsčiuje šeimininkas, o archyviniuose dokumentuose pagrindinis savininko pragyvenimo užsiėmimas (verslas) yra nurodomas žemvaldys. Šie duomenys patvirtina faktą, kad J. S. turėjo žemės, kadangi nebūtų nurodomas kaip žemvaldys. Žemės sklypo suformavimas yra tiesiogiai susijęs su kitu nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, kadangi visuomet prie gyvenamojo namo su ganykla buvo naudojamasi žemės sklypu.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškimą patenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise ( - ) valsčiuje, ( - ) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą, atnaujino praleistą įstatymu nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. S. nuosavybės teise iki 1940 metų valdytą ir išlikusį nekilnojamąjį turtą ( - )kaime.

6Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje ir, išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-23 sprendimą, pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Pareiškėjas nurodė, kad teismas neturi apsiriboti vien įrodymų išvardijimu, nurodydamas įrodomąją reikšmę, privalo išdėstyti jų turinį. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos instituto Žemės sklypo ( - ) kaime ribų identifikavimo 2009-01-08 akto Nr. 1752 išvada nepatvirtina fakto, kad buvęs savininkas, pareiškėjų prosenelis J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą ( - )kaimo teritorijoje, o byloje esantys 1925 metų gyventojų sąrašai taip pat nėra pakankamas įrodymas prašomam juridiniam faktui nustatyti, kadangi jame nurodyti net trys asmenys, vardu J. S., 1925 metais turėję žemės ( - ) kaimuose. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtame sąraše nurodytas J. S., ( - ) kaime turėjęs 2,88 dešimtines žemės, ir pareiškėjų prosenelis J. S., yra vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad 1921-1938 metų laikotarpyje gyvenęs ir turėjęs žemės ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose asmuo J. S. nėra vienas ir tas pats asmuo. Be to, pareiškėjų prosenelis J. S. mirė ( - ) metais, o J. S., gyvenęs V. G. kaime bei turėjęs 2,88 dešimtines žemės V. D. kaime, mirė ( - ) metais. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu atnaujinti procesą sutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime buvo iškeltos abejonės dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų. Sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjų prašomam juridiniam faktui nustatyti.

7Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su prašymu atnaujinti procesą sutiko. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos atsiliepime buvo iškeltos abejonės dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų. Sutiko su pareiškėjo teiginiu, kad byloje esančių duomenų nepakanka pareiškėjų prašomam juridiniam faktui nustatyti.

8Pareiškėjai V. S., V. S. bei tretieji asmenys S. S., H. S. ir L. L. su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo nesutiko, nurodė, kad nei vienoje byloje nėra pateikta archyvinių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo turto įgijimo faktą nei vienoje šeimoje, iš teismui pateikiamų pagal archyvinius dokumentus sudarytų giminystės ryšio ir archyvinių duomenų suvestinių galima daryti tik subjektyvias, išvestines išvadas apie žemės priklausomybę šeimoms. Pateikti kitų pretendentų prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tą pačią 2,88 dešimtines žemę V. D. kaime neįrodo žemės priklausomybės, nes nekilnojamojo turto priklausomybės faktas įrodinėjamas tais pačiais dokumentais ir nuosavybės atkūrimo klausimas nėra išspręstas nei vienai šeimai.

9Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-22 nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, 2009-05-06 prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkino, atnaujino procesą civilinėje byloje.

10Suinteresuoti asmenys S. S., H. S., L. L. pareiškimą palaikė. Suinteresuotas asmuo D. A., gim. ( - ), paaiškino, kad ji pretenduoja į žemę, buvusią ( - ) kaime, ten jos senelis J. S. turėjo žemės ( - ) kaime žemės senelis neturėjo. Atstumas tarp kaimų yra apie 3 km. Pareiškėjo šeimą pažįsta, jo giminė gyvena ( - ) kaime. Buvo trys J. S., žino pareiškėjo senelį J. S., kito J. S. šeimos neprisimena. Pareiškėjo giminė žemę turėjo ( - ) kaime. Suinteresuotas asmuo S. O., gim. ( - ) m., paaiškino, kad jai atkurtos nuosavybės teisės ( - ) kaime, žemė priklausė seneliui, jis turėjo 4 su trupučiu ha žemės. Nežino, ar buvo iki karo kitas J. S.. Apie pareiškėjo giminę žino, pažinojo pareiškėjo tėvą ir motiną, jie gyveno ( - ) kaimo gale. Pareiškėjo tėvo vardas, atrodo, O., o motinos vardo neprisimena. Dar buvo trečias J. S., kur jis turėjo žemės, ar jis turėjo šeimą, nežino.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjų V. S. ir V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto atmetė.

13Nurodė, kad 1925 m. žemės sklypų sąraše minimi trys savininkai tuo pat vardu ir pavarde, pareiškėjų protėvis J. S. gimė ir gyveno ( - ) kaime, šiame kaime susilaukė palikuonių, jame turėjo žemės po tėvo mirties, ( - ) kaimas nesiribojo su ( - ) kaimu, nustatyti dar du asmenys tuo pačiu vardu ir pavarde, gyvenę ( - ) ir ( - ) kaimuose, todėl prielaida, jog 1925 m. sąraše minimas S. J., ( - ) kaime turėjęs 2,88 deš. žemės, yra ne pareiškėjų protėvis tikimybė yra didesnė, nei priešinga. Aplinkybė, kad žemės sklypas ( - ), kuriame yra pareiškėjui priklausanti sodyba, patenka į Ž. V. kaimo užstatytą teritoriją, taip pat negali patvirtinti prielaidos, kad iki nacionalizacijos J. S. ( - ) kaime turėjo 2,88 dešimtinių žemės sklypą. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad sodybos pastatai pastatyti po nacionalizacijos, anksčiausiai ( - ) m. Nėra jokių įrodymų, kad šioje vietoje iki nacionalizacijos J. S., gyvenęs kitoje vietoje (( - ) vienkiemyje) būtų galėjęs turėti sodybą (sodybos egzistavimo faktas apskritai nėra įrodytas) ir tuo labiau nuosavybės teise žemę. Nei pareiškėjo, nei suinteresuotų asmenų ir liudytojų žodiniai parodymai negali būti pagrindu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi pagal šių asmenų gimimo metus jie nurodyti bylai reikšmingų aplinkybių apie tai, kokią, kur buvusią žemę nuosavybės teise iki nacionalizacijos 1940-07-21 valdė pareiškėjų protėvis J. S., negali, kadangi tuo metu nebuvo gimę ar buvo mažamečiai. Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų ir liudytojų paaiškinimai prieštaringi, nedetalūs, nenuoseklūs, prieštarauja archyviniams duomenims.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Apeliaciniu skundu pareiškėjai V. S. ir V. S. bei suinteresuoti asmenys S. S., L. L. ir H. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visi civilinėje byloje apklausti tretieji asmenys patvirtino, kad niekaip nėra susiję su žemės sklypu ( - ) kaime, kad jų seneliai ar tėvai ten niekuomet neturėjo žemės ar gyvenamojo namo. Nuoroda dėl J. S. gimimo datos kelia pagrįstų abejonių, nes dokumentais patvirtinta, kad ( - ) gimė J. S., J. ir J. sūnus, kunigo J. V. rašte, vadovaujantis liudytojų parodymais, J. S. gimė ( - ). Ginčytinas teismo sprendime nurodytas vienareikšmis argumentas, kad pareiškėjų protėvis J. S. gimė ir gyveno ( - ) kaime, šiame kaime susilaukė palikuonių, tačiau pats I. S. gimė ( - ). Visi Lietuvos centrinio valstybės archyvo duomenys, nurodyti skirtinguose pažymėjimuose, siejami su vienais ir tais pačiais archyviniais fondais, todėl supriešinti šių pažymėjimų ir jų turinio vienas kitam nėra pagrindo ir žemėtvarkos institucijos juos vertina vienodai: valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai priskirti nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams. Tokiu būdu generalinės prokuratūros pateikti duomenys, kad į ginčo sklypą pretenduoja suinteresuoti asmenys D. A., G. T., J. G., S. O. yra nepagrįsti ir suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu tai patvirtino. Archyvo pažymėjime, kurio pagrindu minėtiems pretendentams atkurtos nuosavybės teise, nėra nurodytų nei gimimo metų, nei žemės turėjimo pagrindas, tačiau jis pripažintas galiojančiu. Nėra aišku, kokiu pagrindu generalinė prokuratūra padarė išvadą, kad pareiškėjų prosenelis J. S. mirė ( - ) m., o J. S., gyvenęs V. G. kaime bei turėjęs 2,88 dešimtines žemės V. D. kaime, ( - ) m. Teismo nurodyta aplinkybė dėl ( - ) kaimo ir V. D. (nesi)ribojimo neturi reikšmės svarstant klausimą dėl žemės priklausomybės, ypač dėl to, kad kaimų ribas sunku tiksliai nustatyti ir jos nustatomos paprastai ne planų ar oficialių dokumentų pagrindu, o remiantis liudytojų parodymais. Nors teismas nurodė, kad liudytojų parodymais nenuoseklūs, neaiškūs, tačiau tų pačių liudytojų parodymų pagrindu buvo nustatomos sklypo ribos. Teismas neatsižvelgė į netiesioginius įrodymus, kad tame pačiame name gyveno kelios kartos, kad šeima, atsižvelgiant į vaikų skaičių, atstatinėjo namą ir visi liudytojai šią aplinkybę nurodė, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, liudytojų amžius „persidengia“ su buvusių savininkų ar jų įpėdinių amžiumi ir jie apie faktines aplinkybes žino iš tiesioginių šaltinių. Vertinant liudytojų parodymus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad civilinės bylos nagrinėjimas vyko per vertėją, nes suinteresuoti asmenys ir liudytoja praktiškai nežino lietuvių kalbos. Apeliantai pažymėjo, kad faktinės aplinkybės, kad jie turi gyvenamąjį namą būtent V. D. kaimo ribose, siejamas su aplinkybe, kad statyti gyvenamąjį namą svetimoje žemėje buvo galima tik išskirtiniais atvejais. Byloje nurodyta, kad toks namas buvo iki 1940 metų, tik atstatytas po karo.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo LR Generalinė prokuratūra prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Teigė, kad pareiškėjams nenurodžius konkretaus nuosavybės teisių į žemę įgijimo pagrindo, nepateikus įrodymų, kad Vilniaus apskrities ( - ) valsčiaus žemės sklypų 1925 m. sąraše įrašytas S. J. ( - ) kaime turėjęs 2,88 dešimtinių žemės galėjo būti jų prosenelis ir kad pastarasis iki nacionalizacijos gyvenęs ( - ) kaime turėjo nuosavybės teise sodybą bei žemės ir ( - ) kaime, teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjų prašymą.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad nors tretieji asmenys, kaip nurodė apeliantai, nereiškia pretenzijų dėl ( - ) kaime buvusios 2,88 dešimtinės žemės ir nepretenduoja atkurti į ją nuosavybės teisių, tačiau vien šiuo pagrindu LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nesuteikia galimybės atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko, šiuo atveju J. S., turėtą nekilnojamąjį turtą. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad J. S., gyvenęs ( - ) kaime, gimė ne šiame kaime, o Vilniuje, o jo anūkai I. ir V. S. – ( - ). Šių asmenų gimimo vietos nepatvirtina fakto, kad J. S. galėjo nuosavybės teise turėti žemės ( - ) kaime, nes, tikėtina, kad J. S. anūkai gyveno su tėvais, kuries nebūtinai turėjo gyventi tame pačiame ( - ) kaime, kaip ir jų tėvas. Apie J. S. gyvenamąją vietą, kartu ir nuosavybės teise turėtą žemę, galima daryti netiesiogines išvadas tik iš jo vaikų A. ir I. gimimo vietos, kuri, kaip nurodė patys apeliantai, yra ( - ) kaime. Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems dokumentams nagrinėti 2007-04-27 pripažino Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999-06-02, 2003-06-20, 2005-05-25 pažymėjimuose nurodytus duomenis pakankamais patvirtinti buvusių savininkų nuosavybės teise valdytos žemės plotą ir vietą, tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad būtent tas J. S., kuris gyveno ( - ) kaime ir turėjo ten 4,25 dešimtines žemės, turėjo taip pat 2,88 dešimtinės žemės ( - ) kaime. Nacionalinė žemės tarnyba nesutiko ir su kitais apeliacinio skundo argumentais, teigė, kad nėra jokių įrodymų, kad ( - ), kur yra pareiškėjui priklausanti sodyba, iki nacionalizacijos gyvenęs J. S. būtų galėjęs turėti sodybą ir tuo labiau nuosavybės teise žemės.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Nuosavybės teisės į asmenų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos specialia įstatymo leidėjo nustatyta tvarka. 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ ir vėliau jį pakeitęs 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nustato asmenų, turinčių teisę pateikti prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Įstatymo 2 straipsnis), dokumentų, pagrindžiančių turėtas nuosavybės teises, sąrašą (Įstatymo 10 straipsnio 4 dalis), valstybės institucijas, įgaliotas pateiktus prašymus nagrinėti ir priimti atitinkamus sprendimus (Įstatymo 17 straipsnis), ir kt. Įstatymo nustatyta, kad asmuo, pateikdamas prašymą atkurti nuosavybės teises, kartu turi pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Tokiais dokumentais laikytini išrašai iš hipotekos knygų, jeigu šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai (Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis). Tik tuo atveju, kai dokumentų nėra išlikę ar jų nepakanka, asmuo turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis).

20Pastaraisiais metais suformuotoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad ligvistiškai ir sistemiškai aiškinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1, 9 straipsnių, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057, 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 ir 1993 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 349 nuostatas, sprendžiant dėl nuosavybės teisės patvirtinimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civ.b. Nr.3K-3-273/2011). Šis faktas gali būti nustatomas tiek įrodžius nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, tiek valdymo nuosavybės teise faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d, nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009). Nustatant valdymo nuosavybės teise faktą reikšminga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas šia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-171/2006).

21Apeliantai pareiškimo reikalavimus grindžia tuo, kad turi gyvenamąjį namą ( - ) kaimo ribose, o jį statyti svetimoje žemėje būtų buvę galima tik išskirtiniais atvejais. Tokiu būdu apeliantai netiesiogiai teigia, kad valdė ir žemės sklypą, esantį ( - ).

22VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ), statybos baigtos ( - ) m., o tuo pačiu adresu esančių kitų pastatų taip pat anksčiausiai ( - ) m. (t.1, b.l. 15-16). Vadinasi, pastatų adresu ( - ) valdymą dokumentai pagrindžia tik nuo ( - ) m. Be to, tai duomenys tik apie pastatų valdymą. Įrodymų apie žemės sklypo valdymą byloje nėra. Taigi minėtos aplinkybės neįrodo, kas valdė žemės sklypą, esantį ( - ), iki nacionalizacijos.

23Spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas vadovaujasi visais į bylą pateiktais archyviniais dokumentais. Apeliantų argumentas, kad remiantis jais žemėtvarkos institucijos daro kitokias išvadas, nei padarė pirmos instancijos teismas, bylos nagrinėjimui neturi reikšmės, nes kitų valstybės institucijų išvados bei dokumentų vertinimas teismui nėra privalomi. Remiantis CPK 185 str. 1 d., teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Bylos nagrinėjimui reikšmės neturi ir aplinkybės, ar į ginčo sklypą pretenduoja kiti asmenys, nes tai negali nei patvirtinti, nei paneigti, kas iki nacionalizacijos valdė ginčo žemės sklypą. Be to, vien šiuo pagrindu, t.y. kad tretieji asmenys nereiškia pretenzijų dėl ( - ) kaime buvusios 2,88 dešimtinės žemės ir nepretenduoja atkurti į ją nuosavybės teisių LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nesuteikia galimybės pareiškėjams atkurti nuosavybės teisių į buvusio savininko, šiuo atveju J. S., turėtą nekilnojamąjį turtą.

24Ginčydami teismo sprendimą apeliantai nurodo į ( - ) vienkiemyje turėto žemės ploto neatitikimus, I. S. gimimo metų nesutapimus. Šie nesutapimai matyti iš į bylą pateiktų dokumentų, juos minėjo ir pirmos instancijos teismas. Tačiau šie neatitikimai nėra dideli ir esminiai. Nors nesutampa duomenys dėl pareiškėjų seneliui priklausiusio žemės sklypo ploto ( - ) kaime (4 dešimtinės ar 4,25 dešimtinės), šio žemės sklypo valdymas byloje nėra nustatinėjamas. Bylos nagrinėjimui svarbus pats I. S. žemės ( - ) kaime valdymas, o šis nedidelis žemės ploto neatitikimas žemės valdymo faktui reikšmės neturi.

25Nors skirtinguose dokumentuose nurodomi skirtingi pareiškėjo V. S. prosenelio ir pareiškėjo V. S. senelio I. S. gimimo metai, tačiau ir ši aplinkybė nepaneigia, kad 1921-1938 metų laikotarpiu ( - ), ( - ) ir ( - ) kaimuose gyveno keli asmenys vardu I. S. Kadangi remiantis archyvo dokumentais, vienas J. S., gim. ( - ), J., buvo nuolatinis ( - ) kaimo gyventojas, kitas J. S., J., gim. ( - ), – nuolatinis ( - ) kaimo gyventojas o trečiasis J. S., gim. ( - ), nuo gimimo gyveno ( - ) kaime (t.2, b.l. 13-16), Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2005-04-07 pažymoje nurodyti duomenys dėl J. S., J. ir J. sūnaus gimimo ( - ), reikšmės neturi (t. 2, b.l. 76). Skirtinguose dokumentuose J. S., J., gimimo metai skiriasi, tačiau gimimo metų neatitikimai nepaneigia, kad gyveno J. S., J. sūnus, gimęs laikotarpiu tarp ( - )metų. Nors minėtoje pažymoje nurodyta, kad jis gimė ( - ), tačiau kituose archyviniuose dokumentuose jo gyvenamoji vieta nurodoma ( - ) kaimas (t.1, b.l.12-13, t.2, b.l. 13-16). Be to, ( - ) kaime gimė ir jo vaikai (t. 1, b.l.19, t. 2, b.l. 66). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis gyveno ir ( - ) kaime bei ten turėjo žemės. Kadangi ( - ) kaime gyveno J. S., gimęs ( - ), be to, yra duomenų, kad J. S. ( - ) kaime turėjo 2,88 deš. žemės, o kiti J. S. minimi atitinkamai kaip ( - ) arba ( - ) kaimo gyventojai, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog labiau tikėtina, kad būtent J. S., gim. ( - ) m., ir valdė minėtą 2,88 deš. žemės sklypą ( - ) kaime.

26Iš į bylą pateikto žemėlapio matyti, kad ( - ) ir ( - ) kaimai nesiribojo (t. 1, b.l. 190). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad I. S., gyvenęs ( - ) kaime, žemės kitame kaime, nesiribojančiame su tuo, kuriame jis gyveno, neturėjo, o žemės V. D. turėjo jame gyvenęs kitas I. S.

27Byloje liudytojomis buvo apklaustos J. L., gim. ( - ) m., ir J. G., gim. ( - ) m. Įvertinus jų amžių iki nacionalizacijos, matyti, kad joms buvo ne daugiau nei 4-7 metai, todėl jos objektyviai papasakoti, kas ir kiek valdė žemės ( - ) kaime iki nacionalizacijos negali, ypač atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš jų iki nacionalizacijos minėtame kaime negyveno. Liudytoja J. L. nurodė gimusi ir gyvenusi ( - ) kaime (t.2, b.l.204), o liudytoja J. G. – ( - ) kaime (t.2, b.l. 205). Nėra pagrindo išvadai, kad tokie maži vaikai galėjo žinoti apie kitame, nors ir netolimame, kaime valdomą žemę, jos kiekį ir savininkus. Nors apeliantai teigia, kad kitų liudininkų nėra ir sklypų ribos buvo nustatinėjamos jų parodymų pagrindu, pažymėtina, kad liudytojų parodymais remiamasi, jei kitų, rašytinių įrodymų nėra. Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai, kiti rašytiniai dokumentai, kurių duomenys nesutampa su liudytojų parodymais. Esant tokiems rašytinių įrodymų ir liudytojų, pareiškėjų, suinteresuotų asmenų parodymų nesutapimams, remtis tik asmenų parodymais negalima. Todėl teismas, atsižvelgdamas į liudytojų amžių, jų, pareiškėjų ir suinteresuotų asmenų parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą, pagrįstai šių asmenų parodymų nelaikė pagrindu nustatyti pareiškėjų prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise ( - ) valsčiuje, ( - ) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą.

28Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas aplinkybes byloje. Teiginys, jog J. S. iki nacionalizacijos nuosavybės teise ( - ) kaime valdė 2,88 dešimtinių žemės sklypą nėra įrodytas, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio... 2. I. Ginčo esmė... 3. pareiškėjai V. S. ir V. S. prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį... 4. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2001-08-16 sprendimu Nr. 01-1521... 5. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. sprendimu pareiškimą... 6. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį... 7. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Pareiškėjai V. S., V. S. bei tretieji asmenys S. S., H. S. ir L. L. su... 9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-22 nutartimi pareiškėjo Lietuvos... 10. Suinteresuoti asmenys S. S., H. S., L. L. pareiškimą palaikė. Suinteresuotas... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu... 13. Nurodė, kad 1925 m. žemės sklypų sąraše minimi trys savininkai tuo pat... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Apeliaciniu skundu pareiškėjai V. S. ir V. S. bei suinteresuoti asmenys S.... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo LR Generalinė... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Nuosavybės teisės į asmenų iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą... 20. Pastaraisiais metais suformuotoje kasacinio teismo praktikoje laikomasi... 21. Apeliantai pareiškimo reikalavimus grindžia tuo, kad turi gyvenamąjį namą... 22. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio ( - ),... 23. Spręsdamas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismas... 24. Ginčydami teismo sprendimą apeliantai nurodo į ( - ) vienkiemyje turėto... 25. Nors skirtinguose dokumentuose nurodomi skirtingi pareiškėjo V. S. prosenelio... 26. Iš į bylą pateikto žemėlapio matyti, kad ( - ) ir ( - ) kaimai nesiribojo... 27. Byloje liudytojomis buvo apklaustos J. L., gim. ( - ) m., ir J. G., gim. ( - )... 28. Civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ištyrė visas... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326... 30. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti...