Byla 2-1313/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo J. M. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Byloje kilo ginčas dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams, kuomet atsakovas yra Rusijos Federacijos gynybos ministerija.

7Ieškovas J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš Rusijos Federacijos gynybos ministerijos priteisti 221 667,89 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl tarnybos tarybinėje armijoje ir kariniame jūrų laivyne laikotarpyje nuo 1973 m. birželio 10 d. iki 1975 m. vasario 26 d., ieškovas tapo II grupės invalidu. Dėl prarasto darbingumo, ieškovas negavo 221 66,89 Lt pajamų. Dėl patirto streso, išgyvenimų, prarastos šeimos ir darbingumo ieškovas patyrė 500 000 Lt dydžio neturtinę žalą.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Panevėžio apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. M. ieškinį. Teismas nustatė, kad kai nacionaliniame teisme yra pareiškiamas ieškinys užsienio valstybės subjektui (užsienio valstybei), teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį. Kadangi ieškinys yra paduotas atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, o Lietuvos Respublika su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašė dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, kuri buvo ratifikuota 1992 m. liepos 30 d. įstatymu Nr. I-2816 ir įsigaliojo 1995 m. sausio 21 d., sprendžiant bylos teismingumo klausimą, teismas vadovavosi minėta dvišale sutartimi (CPK 780 str.). Teismas, vadovaudamasis minėtos sutarties 21 straipsnio 1 punktu ir 40 straipsnio 1 bei 3 punktais nustatė, kad ieškovas, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi teisę rinktis, kurios iš susitariančių šalių teismui paduoti ieškinį dėl žalos atlyginimo, ar tos susitariančios šalies teismui, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, ar pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Iš ieškovo argumentų ir pažymų apie ligas duomenų teismas nustatė, kad atsakovui diagnozuota reaktyvinė neurotinė būsena su kompensacine tendencija, atliekant karo tarnybą kariniame dalinyje Nr. 63784 ir dalinyje Nr. 08703 Kaliningrado m., 9 sr. ir Sovetsko mieste. Nors ieškovas nenurodė, kurios valstybės teritorijoje jis atliko karo tarnybą, kuomet susirgo liga, teismas iš pateiktų duomenų sprendė, kad tai įvyko Kaliningrado srityje Rusijos Federacijos teritorijoje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Rusijos Federacijos gynybos ministerijos buveinė yra Rusijoje, Maskvos mieste, o susirgimas, dėl kurio ieškovas patyrė žalos sveikatai, įvyko Rusijos Federacijoje, pripažino, kad ieškinys yra nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme ir todėl jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

10III. Atskirojo skundo argumentai

11Ieškovas J. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Nurodo, kad analogiški ieškiniai yra nagrinėjami Vilniaus ir Kauno miestų teismuose.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas netenkinamas.

14CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra negalimumas ginčą nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), pavyzdžiui, ginčas pagal ieškovo ieškinį nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu į atsakovą, kuris yra Rusijos Federacijoje registruotas viešasis juridinis asmuo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovas atskirajame skunde neginčijo, kad ieškovo nurodoma žala jam buvo padaryta Rusijos Federacijos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė bei ieškovas atskirajame skunde neginčijo, kad ieškovo nurodomo atsakovo buveinė yra Rusijos Federacijoje. Ieškovas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nepateikė įrodymų, jog atsakovas turi Lietuvos Respublikos teritorijoje valdymo įstaigą, atstovybę arba filialą (CPK 12 ir 178 str.). Teisėjų kolegijai patikrinus Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenis, nenustatyta, kad ieškovo nurodytas atsakovas būtų įregistravęs Lietuvos Respublikos teritorijoje valdymo įstaigą, atstovybę arba filialą (CPK 179 str. 3 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, ginčas, pareikštas dėl žalos, kurios padarymo vieta yra Rusijos Federacijoje, atlyginimo Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Rusijos Federacijoje, ir kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo, yra teismingas Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos, teismams (Sutarties 21 str. 1 p., 40 str. 1 bei 3 p., CPK 137 str. 2 d. 1 p., 780 str.). Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs ginčo pobūdį ir ieškovo nurodomą atsakovą, teisingai išsprendė šio ginčo teismingumo Rusijos Federacijos teismams klausimą, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 ir 178 str.).

16Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bei tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Minėtos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei savo paties sukurtų precedentų atitinkamų kategorijų bylose. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismų sukurti precedentai Lietuvos apeliacinio teismo nesaisto. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai apie Vilniaus ir Kauno apygardos teismų procesinius sprendimus, kuriais Lietuvos apeliacinis teismas turėtų vadovautis, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų praktikoje suformuotai precedento sąvokai (CPK 12 ir 178 str.).

17Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Panevėžio apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai