Byla 2-19/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, trečiasis asmuo – Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1075-173/2012 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo B. S. ieškinį atsakovui Rusijos Federacijos gynybos ministerijai, trečiasis asmuo – Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria ieškovo B. S. ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo klausimas.

5Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos 235 005, 78 Lt turtinei žalai ir 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad nuo 1973 m. lapkričio 24 d. iki 1975 m. liepos 3 d. atliko privalomą karinę tarnybą Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos armijoje. Atliekant privalomą karinę tarnybą, patyrė sveikatos sužalojimus ir su tuo susijusią turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovas Rusijos Federacijos gynybos ministerija, kaip Rusijos Federacijai gynybos srityje atstovaujanti institucija, yra atsakinga už Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungoje (toliau – TSRS) armijoje atlikusių karinę prievolę asmenų sveikatos sužalojimus, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtą žalą. Po pripažinimo netinkamu karinei tarnybai, ieškovui buvo nustatytas nedarbingumas, dėl kurio jis nuo 1975 m. birželio 23 d. iki 2011 m. rugsėjo 31 d. patyrė 235 005, 78 Lt turtinės žalos, 500 000 Lt neturtinės žalos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.

8Teismas nurodė, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Šioje byloje atsakovu yra Rusijos Federacijos gynybos ministerija, kurios buveinė yra Maskvoje. Tai reiškia, kad byla dėl žalos atlyginimo yra su tarptautiniu elementu. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Tarptautinė sutartis) 40 straipsnio 1 dalimi, prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų. Teismas nurodė, kad ieškovas susirgo, atlikdamas karinę prievolę, Rusijos Federacijos teritorijoje, todėl, vadovaujantis Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 3 dalimi, ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Rusijos Federacijos teismus.

9III. Atskirojo skundo argumentai

10Atskiruoju skundu ieškovas B. S. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį ir bylos nagrinėjimą atnaujinti; priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

11Tarptautinės

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria apelianto ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14Ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) stadijoje teismas ex officio privalo patikrinti, ar kreipiantis į teismą laikytasi teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, viena iš kurių yra bylos teismingumas tam teismui, į kurį kreipiamasi, ar apskritai Lietuvos Respublikos teismui. Teismas turi išsiaiškinti, ar byla nepriklauso valstybės, kurioje teks pripažinti ir vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismų jurisdikcijai. Paaiškėjus tokiai aplinkybei, teismas taip pat turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 str. 2 d. 2 p.) ir pasiūlyti ieškovui kreiptis į užsienio valstybės teismą, nes priimtas Lietuvos teismo sprendimas nebus pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu tokia aplinkybė paaiškėja po civilinės bylos iškėlimo, teismas, pagal analogiją taikydamas CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, pareiškimą turi palikti nenagrinėtą.

15Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. pasirašytą dvišalę sutartį ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, ginčas, pareikštas dėl žalos, kurios padarymo vieta yra Rusijos Federacijoje, atlyginimo Rusijos Federacijoje registruotam juridiniam asmeniui, kurio buveinė yra Rusijos Federacijoje, ir kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi valdymo įstaigos, atstovybės ar filialo, yra teismingas Rusijos Federacijos, o ne Lietuvos Respublikos, teismams (Tarptautinės sutarties 21 str. 1 d., 40 str. 3 d., CPK 137 str. 2 d. 2 p., 780 str.).

16Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi su ieškiniu į atsakovą, kuris yra Rusijos Federacijoje registruotas viešasis juridinis asmuo, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei prie ieškinio pridėtų įrodymų pirmosios instancijos teismas nustatė, o ieškovas atskirajame skunde neginčijo, kad ieškovo nurodoma žala jam buvo padaryta Rusijos Federacijos teritorijoje. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovo nurodoma atsakovo buveinė yra Rusijos Federacijoje. Ieškovas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad žala buvo padaryta Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs ginčo pobūdį ir ieškovo nurodomą atsakovą, teisingai išsprendė šio ginčo teismingumo Rusijos Federacijos teismams klausimą, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1313/2012).

17Pareiškėjo argumentas, jog Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 3 dalis nustato bendrąją taisyklę, o CPK 30 straipsnio 5 dalis šios bendrosios taisyklės atžvilgiu nustato specialiąją normą, pagal kurią tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos sužalojant fizinio asmens sveikatą, atlyginimo, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą arba žalos padarymo vietą, yra nepagrįstas. CPK 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių normos, todėl šiuo atveju yra taikomos Tarptautinės sutarties nuostatos, t. y. Tarptautinės sutarties 40 straipsnio 3 dalis.

18Teisėjų kolegija pažymi, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 str.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bei tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Minėtos teisinės nuostatos suponuoja išvadą, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra saistomas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei savo paties sukurtų precedentų atitinkamų kategorijų bylose. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismų sukurti precedentai Lietuvos apeliacinio teismo nesaisto. Todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai apie Kauno apygardos teismo sprendimą už akių, kuriuo Lietuvos apeliacinis teismas turėtų vadovautis, atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys teismų praktikoje suformuotai precedento sampratai (CPK 12 ir 178 str.).

19Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, bei CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai