Byla 2-1261-191/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis sekretoriaujant Danguolei Murvjovienei, dalyvaujant ieškovui V. L., ieškovo atstovei advokatei E.Grucytei, atsakovo UAB „Sweco Hidroprojektas“ atstovui advokatui R.Venslauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui UAB „Sweco Hidroprojektas“ dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

2ieškovas V. L. prašė atnaujinti procesinį terminą ieškiniui paduoti, priteisti iš atsakovės UAB „Sweco Hidroprojektas“ 4227Lt. turtinės ir 10 000Lt. neturtinės žalos patirtiems nuostoliams atlyginti, priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė kad 2009 m. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių gynimo, rėmėsi 1994 m. VAĮ „Hidroprojektas“ netiksliais padarytu žemės sklypų planu, ko pasakoje bylą pralaimėjo ir buvo priverstas sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 27 d., sprendimu atmetė ieškovo ieškinį, teismas remdamasis liudininkų parodymais bei 2008-10-20 UAB "Hidroprojektas“ raštu Nr. 1-1292, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo koordinatės kurios buvo nustatytos 1994 m., yra netikslios pagal šių dienų matavimų tikslumų reikalavimus, nustatė, jog matuoto sklypo bei linijų 5-6-7-8 dislokaciją buvo koordinačių netikslumai (lyginant su šiuolaikiniais matavimų nustatytomis koordinatėmis) galėjo būti +,- 0,35-,40 m. tikslumo ribose žemės sklypų ( - ). Ieškovas nurodo, kad dėl neteisingai nustatytų matavimų koordinančių ,bylinėjimosi teisme jam pablogėjo sveikata, patyrė išlaidas, prašė priteisti iš atsakovo ir neturtinę žalą. Atsakovo UAB „Sweco Hidroprojektas“ atstovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas reiškia nepagrįstą ieškinį, nėra atsakovo veiksmuose neteisėtos veiklos, atsakovas UAB „Sweco Hidroprojektas“ nedalyvavo atliekant matavimus, nėra delikto sudėties (neteisėtos veiklos, žalos, kaltės, prejudicinio ryšio ). Atsakovas nurodė, kad ieškovui buvo žinomos sklypų ( - ), koordinačių nukrypimai dar iš 1974-77m.m.dokumentų, 1994m.atlikto žemės sklypo, ( - ), Kaune kadastrinių matavimų, 2007-06-27d., 2007-09-21d. žemėtvarkos skyriaus raštų Nr.S1-4020(1.10), Nr.51-4344(1.10), kuriais ieškovas buvo informuotas jog planas parengtas pagal tuo metu galiojusios metodikos reikalavimus, nurodė, jog UAB „Hidroprojektas“, 2007 m. gegužės mėn. atlikusi žemės sklypo ( - ), kontrolinius matavimus, nustatė, jog žemės sklypo posūkio taškų koordinatės nustatytos neteisingai, paaiškino, jog žemės sklypo ( - ) išpirkimo dokumentų rengimas bus tęsiamas, kai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiks šio žemės sklypo planą, suderinus su žemės sklypu savininkais, ieškovas dar nuo 2008m. sprendė ginčus teisme dėl sklypo ribų, jo ieškinys buvo atmestas (b.l.9-20), tačiau ieškovas ir vėl žinodamas ,kad sklypo koordinatės netikslios, buvo vykdomos koordinačių tikslinimo procedūros, kreipėsi į teismą dėl žalos priteisimo iš atsakovo, jo nuomone ieškovas elgiasi neatsakingai, neprotingai. Ieškinys atmestinas Teismas įvertindamas byloje esančius rašytinius dokumentus, šalių, liudytojo A. K. parodymus nustatė, kad 1974-02-13d. Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimu Nr.75 buvo suformuoti žemės sklypai, esantys ( - ), Kaune (kadastrinis Nr. ( - )) ir ( - ), Kaune (kadastrinis Nr. ( - )) , padalinant vieną žemės sklypą, esantį ( - ). Skiriamoji riba tarp Žemės sklypų nustatyta Respublikinio valstybinio inventorizacijos projektavimo ir paslaugų biuro padalinimo planu, sudarytu pagal Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo užsakymą Nr.2-245/77 . Šiuo planu suformuotų žemės sklypų ribų teisingumas buvo patvirtintas ir 1977-05-05d. Kauno miesto Panemunės liaudies teismo sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 197706-06d. nutartimi (b.l.51-55).1977m. tarp žemės sklypų buvo pastatyta tvora. 1994m. VAĮ „Hidroprojektas“ atliko žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, kadastrinius matavimus, parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą ,jis 1995-04-12d. buvo patvirtintas Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininko1995-11 03d. Kauno apskrities valdytojo administracija (toliau - KAVA) priėmė įsakymą Nr.1464 dėl žemės sklypo ( - ) valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties su G. Ž. sudarymo (b.l. 56-58). 2007-06-27d. Žemėtvarkos skyrius raštu Nr.S1-4020(1.10) informavo ieškovą V. L. apie žemės sklypo ( - ) išpirkimo dokumentu tvarkymą ir 2007-09-21d. raštu Nr.51-4344(1.10) informavo ieškovą, jog Planas parengtas pagal tuo metu galiojusios metodikos reikalavimus, nurodė, jog UAB „Hidroprojektas“, 2007m.gegužės mėn. atlikusi žemės sklypo ( - ), Kaune, kontrolinius matavimus, nustatė, jog žemės sklypo posūkio taškų koordinatės nustatytos neteisingai, paaiškino, kad žemės sklypo ( - ), išpirkimo dokumentų rengimas bus tęsiamas, kai UAB „Žemėtvarkos darbai“ pateiks šio žemės sklypo planą, suderinta su žemės sklypu savininkais (b.l.22-23) Tačiau, ieškovas V. L. 2007-09-25d. raštu kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, nurodydamas, jog esama tvora neatitinka tikrųjų sklypo ribų, prašė nustatyti žemės sklypų ribas pagal 1974 m. urbanistikos skyriaus parengtas raudonas linijas. Nepaisant Žemėtvarkos skyriaus raštiškų bei žodinių išaiškinimų, ieškovas stabdė pradėtą valstybinės žemės sklypo ( - ) Kaune, išpirkimo procedūrą bei žemės sklypo ( - ) koordinačių patikslinimo procedūrą nederindamas žemės sklypo ( - ), plano. 2008-01-24d. ieškiniu ieškovas V. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas įpareigoti atsakoves G. Ž. ir I. P. perkelti namų valdas skiriančią tvorą pagal valdų ribas bei perkelti atsakovėms priklausančią gyvatvorę nuo sklypo ribos. Atsakovės pateikė priešieskinį, prašydamos pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypo ribų tikslinimo ir dėl to pakeisti teisinį santykį, nustatant, kad ieškovo sutikimas dėl atsakovės sklypo ( - ), matavimo duomenų tikslinimo pagal 2008 m. birželio 25 d. parengtą kontrolinių matavimų brėžinį yra nereikalingas. 2009-04-27d. Kauno miesto apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė,o atsakovių priešieškinį tenkino 2009-08-18d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2009-04-27d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą (b.l.9-20). 2008-10-20d. raštu Nr.1-1292 UAB „Hidroprojektas“ informavo KAVA Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrių , kad ginčo žemės sklypų bendros ribos dalies (natūroje -tvora), koordinatės pirminio matavimo metu (1994 m.) pagal šių dienų matavimų tikslumų reikalavimus taikant GPS buvo nustatytos netiksliai, nurodė, jog išanalizavę gautus netikslumus nustatė, kad „<...> atsižvelgiant į 1993 m. žemės sklypu matavimo metodikos reikalavimus ir Kauno miesto poligonometrijos punktų atstumą nuo matuoto sklypo bei linijų 5-6-7-8 dislokaciją atraminio teodolitinio ėjimo atžvilgiu, gauti koordinačių netikslumai (lyginant su šiuolaikiniais matavimų nustatytomis koordinatėmis) galėjo būti +,- 0,35-0,40 m. tikslumo ribose - aukščiau minima riba ėjo ir eina esančia tvora, <...>.“. UAB „Hidroprojektas“ pasiūlė patikslinti Plane nurodyto ribų taškų koordinates nekeičiant ploto ir esamos tvoros vietos(b.l.64). Šias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojas inž. geodezininkas A. K.,1994m. dirbęs UAB „Hidroprojektas“, atlikęs sklypų matavimus, kad tvora natūroje skirianti sklypus ir yra riboje, tuo metu buvo leistini 0,40m.nukrypimai. Kaip minėta, Žemėtvarkos skyrius dar 2007-09-21d. raštu Nr.51-4344(1.10) informavo ieškovą apie žemės sklypo ( - ) išpirkimo dokumentu tvarkymą. Gavęs šį raštą, ieškovas V. L. ir žinodamas, kad 1994 m. atlikti žemės sklypo ( - ), Kaune, matavimai netikslūs, elgdamasis nepakankamai apdairiai, nedėmesingai, neįvertindamas minėtame rašte esančios informacijos, nedavė sutikimo dėl sklypo matavimų. Ieškovas privalėjo įvertinti, esant tikslesniems matavimams, planas turi būti pakoreguotas, atitinkamai, suderinant žemės sklypus skiriančios ribos kampų koordinates. Elgdamasis tokiu būdu (davęs sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo), ieškovas būtų sudaręs sąlygas efektyviausiu ir greičiausiu būdu užbaigti pradėtą administracinę procedūrą- žemės sklypų ribos tikslinimą, bei jo naudojamo žemės sklypo išpirkimo dokumentų parengimą. Nepaisant to, ieškovas atsisakė duoti sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo, nederino UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengto jo valdomo žemės sklypo plano, taip užtęsdamas administracinę procedūrą, o galiausiai, jai dar nesibaigus, teikė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui, ieškinys teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas, išaiškinant, jog ieškovas nepagrįstai atsisako duoti sutikimą dėl žemės sklypų ribų tikslinimo ( sprendimas civ.b.Nr.2-1266-521/09 b.l.9-20). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, laikytina, ieškovas elgėsi neatsargiai, suvokė, kad teikia nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo numatyti šių veiksmų žalingas pasekmes, kurias jam gali padaryti nepagrįsto tokio ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimas - bylinėjimosi ir kitų su tuo susijusių išlaidų priteisimą, leido šioms pasekmės atsirasti.(LR CK 6.282str.). LAT yra išaiškinęs, jog toks asmuo negali turėti iš to naudos, nes iš neteisės teisės neatsiranda (LR Aukšč. teismo 2010-09-27d.nutartis 3-K-7-262/10) Tokiu būdu, teismas nenustato ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų pagal LR CK 6.245str.ir neteisėtų veiksmų pagal LR CK 6.246str. Civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo, šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus), bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Šioje byloje ieškovas V. L. kelia atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos LR CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Ieškovas nurodo, jog atsakovas, neva, padarė įstatymo pažeidimą 1994m.formuodamas žemės sklypą, esantį ( - ), Kaune ir rengdamas planą. Nagrinėjamu atveju atsakovas vykdydamas savo veiklą rūpestingumo pareigos ieškovo atžvilgiu nepažeidė. Nėra nei vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti. Pagal LR CK 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas atsakovo deliktinę civilinę atsakomybę kelia iš 1994 m. neteisingai parengto plano. Pažymėtina, jog žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, suformavimas ir Plano parengimas buvo atsakovo bei atsakingų valstybės institucijų (Kauno miesto valdybos, Žemėtvarkos tarnybos) atliktas teisiškai reikšmingas veiksmas įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių teisę įsigyti naudojamą valstybinės žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai privatinės nuosavybės teise. Šio veiksmo atlikimą reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, žemės reformos įstatymo bei kitų žemiau nurodytų poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog atsakovas rengdamas planą jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Matavimo netikslumai yra plano rengimo metu galiojusių teisės aktų leistino paklaidos dydžio ribose, atsižvelgiant ir į koordinačių transformavimo iš vienos koordinačių sistemos į kitą paklaidas. Atitinkamai, atsakovo veiksmai rengiant planą nelaikytini neteisėtais, dėl kurių jam galėtų kilti civilinė atsakomybė. Ieškovas V. L. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Sweco Hidroprojektas“, atsakovo nekeičia jo manymu atsakovas tinkamas (LR CPK 45str.).Teismas sutinka su atsakovo nuomone dėl netinkamo atsakovo. Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikšta ieškinį (netinkamas atsakovas). Ginčas šioje byloje kilo dėl žalos (nuostolių), galimai kilusios dėl atsakovo veiksmų, atlyginimo. Neteisėtais veiksmais ieškovas įvardina atsakovo plano su atitinkamais netikslumais parengimą vykdant valstybinės žemės pardavimo procedūras. Pažymėtina, kad galimas teisines pasekmes ieškovui sukėlė ne plano parengimas, bet konkrečių valstybės institucijų ( žemėtvarkos tarnyba, kadastrinių matavimų institucijos, geodezijos tarnyba ir kit.)veiksmai, atlikti valstybinės žemės ( - ), Kaune, pardavimo procese. Kadastrinių matavimų darbą organizuoja valstybinės įstaigos, rengiančios dokumentus žemės nuosavybės įforminimui - miestų (rajonų) žemėtvarkos tarnybos. Žemės sklypo planą parengia įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios Geodezijos tarnybos prie Statybos ir urbanistikos ministerijos išduotus geodezinių darbų vykdymui licencijas ir gavę miestų (rajonų) žemėtvarkos tarnybos leidimą kadastriniams ir matavimų darbams vykdyti. Darbų užbaigimas fiksuojamas surašant darbų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame išvardijami matavimo objektai, nurodoma atliktų darbų apimtis ir žemėtvarkos tarnybai perduodama medžiaga. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teisės aktų nuostatas, laikytina, kad atsakovas valstybinės žemės ( - ), Kaune, pardavimo procedūrų metu tik vykdė atitinkamų valstybės institucijų nurodymus (rengė planą) ir buvo jų kontroliuojamas bei prižiūrimas, todėl materialinių teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, susijusių su plano rengimu, nebuvo. UAB „Sweco Hidroprojektas“ nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas. Dėl tinkamo atsakovo yra pasisakęs ir LR Aukšč .teismas (2009-05-05d nutartis Nr.3K-7-161/2009). Teismas sutinka ir su atsakovo pozicija, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senatį, kad ją atnaujinti nėra pagrindo. Ieškovas nurodė, kad jis praleido ieškinio senaties terminą dėl ligos, pateikė VĮ Kauno centro poliklinika 2013-10-02 pažymą, kurioje nurodyta, jog ieškovui nuo 2008 m. prasidėjo širdies skausmai, jis gydytas KMUK, nurodoma, kad 2009m.ieškovas gydytas stacionare, atsirado nuotaikos, miego sutrikimai, teigiama, kad 2010m.įvyko miokardo infarktas(b.l.25). Tačiau ši pažyma negali patvirtinti nei kada tiksliai atsirado senaties termino praleidimo aplinkybės (ieškovo liga), nei kada jos baigėsi. Pažymėtina, jog ieškinį civilinėje byloje Nr.2-1266-521/2009 Kauno miesto apylinkės teismui ieškovas padavė 2008-01-24d. Kauno miesto apylinkės teismas sprendimą priėmė 2009-04-27d.,bylos nagrinėjime dalyvavo ieškovas V. L.. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1191-510/2009 buvo priimta 2009-08-18d.ieškovas bylos nagrinėjime dalyvavo. Atsižvelgiant j tai, senaties terminas reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baigėsi praėjus 3 metų laikotarpiui nuo minėtos nutarties įteikimo ieškovui, laikytina, jog senaties terminas nagrinėjamu atveju dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą baigėsi 2012-08-24d. Ieškovas su ieškiniu šioje byloje į teismą kreipėsi 2013-10-15d.(b.l.3), t. y. daugiau kaip po metų, kai pasibaigė ieškinio senaties terminas, ieškovui turi būti taikomos senaties pasibaigimo pasekmės, reiškiančios pagrindą atmesti tokį ieškinį (LR CK 1.131 str.1 d.).

3Ieškovas V. L. prašė priteisti iš atsakovo ir neturtinę žalą. Neturtinės žalos samprata pagal LR CK 6.250 str.1d. suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija,(pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais). Kaip minėta, teismas nenustatė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų neturtinei žalai atlyginti, ieškovas neįrodė žalos fakto, jo patirta žala atsirado dėl jo paties veiksmų (didelio neatsargumo), o tai yra pagrindas atleisti atsakovą nuo žalos atlyginimo ieškovui (LR CK 6.253 str.1d., 6.282 str.1 d.).Dėl neturtinės žalos yra pasisakęs ir Lietuvos Aukšč.Teismas , kad „ tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtiniu teisiu pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos“( 2007-10-09 nutartis 3K-3-376/07)

4Įvertinus įrodymų visumą, byloje esančius paminėtus rašytinius dokumentus, priimtus procesinius sprendimus pagal ieškovo ieškinį (b.l.9-20), atsakovo atsiliepimą į ieškinį(b.l.36-50), ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos atsakovui turėtos bylinėjimosi išlaidos 3600(tris tūk.šeši šimtai) iš ieškovo priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu- 11,60Lt(LR CPK 88 str., 93,98 str.str.), Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK, 259,268, 270 str.str.

Nutarė

5Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ) Kaune, atsakovui UAB „SWECO HIDROPROJEKTAS“(buvęs UAB „Hidroprojektas“) įmonės kodas 132118698, buveinė A. Strazdo g. 22, Kaune a.s. Nr.( - ) esanti AB SEB bankas banko kodas 70440 - 3600(tris tūk.šešis šimtus) L. bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš ieškovo V. L., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), Kaune, 11,60Lt (vienuolika Lt.60ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. ( - ) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai