Byla 2-912/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta, kad įsiskolinimo dengimas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nėra valstybės pagalba, civilinėje byloje Nr. B2-2048-262/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta, kad įsiskolinimo dengimas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai nėra valstybės pagalba, civilinėje byloje Nr. B2-2048-262/2010.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Erama“ iškelta restruktūrizavimo byla, o jos restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui įmonės administratoriumi paskirta UAB „Bankrotera“ (šiuo metu – UAB „Restrus“). Teismas taip pat nustatė keturių mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, parengti ir pateikti teismui UAB „Erama“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Teismas vėliau priimtomis nutartimis patvirtino kreditorinius reikalavimus.

4RUAB „Erama“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. prašymu prašė patvirtinti RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planą, o jo įgyvendinimo laikotarpiu restruktūrizavimo administratoriumi paskirsti UAB „Restrus“. Prašyme nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. įvyko RUAB „Erama“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo pateiktas pritarimui RUAB „Erama“ restruktūrizavimo plano projektas. Jame dalyvavo kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 93,43 procento teismui pateiktų tvirtinti reikalavimų sumos, o už pritarimą restruktūrizavimo planui balsavo 85,79 procento teismui pateiktų tvirtinti reikalavimų sumos, t.y. buvo gautas kreditorių pritarimas. Vienintelis įmonės akcininkas taip pat pritarė įmonės restruktūrizavimo planui. Vilniaus apskrities VMI ir VSDFV Vilniaus skyrius 2009 m. rugpjūčio 27 d. kreditorių susirinkime balsavo „prieš“ plano tvirtinimą. Dėl valstybės pagalbos suteikimo RUAB „Erama“ nėra priimtas joks aktas, todėl konstatuotina, jog valstybės pagalba RUAB „Erama“ nėra suteikiama, o dėl jos kreiptis į Europos Komisiją nereikia.

5Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 28 d. pranešimu, atsižvelgdama į tai, kad RUAB „Erama“ per įstatymo nustatytą terminą nepateikė privalomų dokumentų, manė, jog kilo ginčas dėl valstybės pagalbos teikimo, todėl prašė išaiškinti, ar įmonės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas įmonės restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba. RUAB „Erama“ buvo išsiųstas raštas Nr. (14.3)-46-1613 bei prašyta pateikti informaciją, numatytą Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 dėl standartinių pranešimo apie pagalbą formų, reikalingą teikiant pranešimus Europos Komisijai apie individualią teikiamą valstybės pagalbą. Administratorius nepateikė informacijos.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino RUAB „Erama“ pateiktą restruktūrizavimo planą, o jo įgyvendinimo laikotarpiui įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Restrus“. Nutartyje nurodyta, kad 2009 m. rugpjūčio 27 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuriame nutarta pritarti pateiktam RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planui su papildymais ir įpareigoti restruktūrizavimo administratorių pateikti šį restruktūrizavimo planą tvirtinti teismui. Šiame kreditorių susirinkime „už“ balsavusių kreditorių reikalavimų suma sudarė 85,79 procento bendros kreditorinių reikalavimų sumos, „prieš“ – 7,64 procento. ĮRĮ nenustato, kad įmonės restruktūrizavimo planui vienbalsiai pritartų visi kreditoriai, todėl nuspręsta, jog RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planui pritarta nepažeidžiant ĮRĮ reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad RUAB „Erama“ administratorius per nustatytą terminą pateikė tvirtinti RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planą, kuriam vienintelis akcininkas bei kreditorių susirinkimas pritarė 85,79 procento teismo patvirtintos reikalavimų sumos. RUAB „Erama“ vykdo ūkinę veiklą, siekia atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais. Įvertinus RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planą, nuspręsta, kad jis atitinka ĮRĮ 13 straipsnio reikalavimus.

7Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė byloje nėra priėmusi nei sprendimo suteikti RUAB „Erama“ valstybės pagalbą, nei sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti, vadovaudamasis Teisingumo Teismo išaiškinimu byloje Nr. C-256/97 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi byloje Nr. 2-1383/2009, nusprendė, jog įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane numatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba.

8Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalį dėl valstybės pagalbos išaiškinimo ir dėl šios dalies išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas šioje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba. Skunde rašoma :

91. Atsižvelgiant į Lietuvos valstybės finansinę padėtį – biudžeto deficitą ir su tuo susijusį valstybės skolinimąsi įsipareigojant mokėti tam tikras palūkanas paskolų davėjams, turi būti įvertinta, ar nauda dėl galimai didesnės skolos dalies atgavimo bei su tuo susijusi rizika yra didesnė už ekonominę naudą atgaunant skolą (jos dalį) įmonės bankroto metu. Teismas šių aplinkybių neanalizavo, neįvertino mokesčių administratoriaus situacijos, nepasisakė, kaip tokioje situacijoje elgtųsi privatus kreditorius, aiškinant valstybės pagalbos sąvoką netaikė vieno iš pagrindinių principų – „hipotetinio“ privataus kreditoriaus principo, kurį patvirtina teismo jurisprudencija.

102. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad įsiskolinimo VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba. Ar teikiama parama yra valstybės pagalba, turi būti sprendžiama kiekvienoje byloje atskirai, vertinant konkrečios bylos aplinkybes. Valstybės pagalbos sąvoka apibrėžta Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnyje. Pagal Europos Komisijos pranešimo dėl nacionalinių teismų įgyvendinamos valstybės pagalbos 11 punktą valstybės pagalbos sąvoka apima ne vien tik subsidijas, bet ir mokesčių lengvatas. Mokesčių mokėjimo atidėjimas 4 metams suteikia įmonei lengvatas kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Įmonė per šį laikotarpį neturi mokėti mokesčių, delspinigių, neatsiskaičiusi su biudžetu gali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose kaip tiekėjas, siekdama pasirašyti sutartis su perkančiosiomis organizacijomis dėl paslaugų ar prekių teikimo, kai kiti rinkos dalyviai to negali, nes turėdami įsiskolinimų biudžetui neatitinka kvalifikacinių reikalavimų. Įmonė, nemokėdama mokesčių, gali apyvartines lėšas naudoti veiklai vykdyti, o kiti rinkos dalyviai turi pareigą mokėti mokesčius. Tokiu būdu kiti rinkos dalyviai yra blogesnėje padėtyje, atsiranda potencialus konkurencijos iškraipymo pavojus. Įmonės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, laikomas valstybės pagalba.

113. Teismas neišdėstė išvados dėl valstybės pagalbos nutarties rezoliucinėje dalyje. Konsoliduotos Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnis numato nacionalinių teismų teisę kreiptis į Europos Bendrijų teisingumo teismą, jeigu kyla klausimas dėl Europos Bendrijos teisės normų aiškinimo, galiojimo ir kuris numato, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu. Kadangi įmonė nepateikė Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 numatytų privalomų dokumentų, pareiškėjas negali realizuoti įstatymų numatytos pareigos kreiptis į Europos Komisiją.

124. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato mokesčių administratoriaus teisės teikti nuolaidas restruktūrizuojamai įmonei bei šių nuolaidų teikimo tvarkos, tačiau tokių nuolaidų teikimo nedraudžia, jeigu teisę jas teikti numato specialūs teisės aktai. Teismo teiginys, kad valstybė byloje nėra priėmusi sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti, nepagrįstas. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl nuolaidų suteikimo restruktūrizuojamai įmonei buvo priimtas jam ĮRĮ nustatyta tvarka balsuojant dėl restruktūrizavimo plano. Pareiškėjas savo valią dėl nuolaidų suteikimo RUAB „Erama“ išreiškė 2009 m. rugpjūčio 27 d. įvykusiame kreditorių susirinkime, balsuodamas „prieš“.

13Atsakovas RUAB „Erama“ atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą, o skundžiamą nutartį palikti galioti visa apimtimi, t.y. nepripažinti, kad įmonės mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas šioje restruktūrizavimo byloje yra valstybės pagalba. Atsiliepime pažymima, kad negalima sutikti su teiginiais, jog pareiškėjo reikalavimo tenkinimo išdėstymas ketveriems metams laikytinas valstybinės pagalbos suteikimu ir tokiu būdu stabdyti įmonės restruktūrizavimo procesą.

14Atskirasis skundas atmestinas.

15Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta, kad įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas nėra valstybės pagalba, laikytina pagrįsta ir teisėta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais.

16Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (ĮRĮ) 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Byloje kilęs ginčas, ar restruktūrizuojamos įmonės UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba. Taigi svarbu nustatyti, ar restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba ir ar turi būti taikomas Europos Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d.

17Iš UAB „Erama“ restruktūrizavimo plano 2009-2013 metams matyti, kad Vilniaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas siekia 2 072 941,03 Lt. Tai yra antros eilės kreditorinis reikalavimas. Šis reikalavimas nėra pats didžiausias. Įsiskolinimo grąžinimas numatytas ketvirtaisiais įmonės restruktūrizavimo metais (b. l. 2-4, 8-26). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtindamas RUAB „Erama“ restruktūrizavimo planą nusprendė, jog įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane numatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba (b. l. 65-66).

18Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas UAB „Erama“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės sąvoką Gairių 10 punkto „c“ papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei subsidijos (Teisingumo Teismo 1999 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-256/97, 19 pastraipa). Nurodytu atveju nemokumo bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, prašydamas išaiškinti, ar viešojo subjekto teikiamos lengvatos (įmokų mokėjimo terminų atidėjimas, pratęsimas) turėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba. Teisingumo Teismas išaiškino, kad socialinių įmokų mokėjimo lengvatos, kurios suteiktos tokias lengvatas suteikti turinčios teisę įstaigos, sudaro valstybės pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92 straipsnio 1 dalies (po pakeitimų - 87 straipsnio 1 dalies) prasme, jeigu taip suteikto ekonominio pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos tokiomis sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus. Teisingumo Teismas byloje (sprendimo 25 pastraipa) pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos suteiktos įmokų mokėjimo lengvatos yra akivaizdžiai didesnės negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius. Tuo tikslu, Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga turi būti lyginama su hipotetiniu privačiu kreditoriumi, kuris būtų tokioje pačioje padėtyje kaip Nacionalinė socialinės apsaugos įstaiga ir siektų atgauti savo skolą (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį byloje Nr. 2-732/2010; 2010 m. sausio 21 d. nutartį byloje Nr. 2-223/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį byloje Nr. 2-1383/2009). Ši Teisingumo Teismo byla, savo faktinėmis aplinkybėmis nors ir neidentiška, bet artima nagrinėjamai bylai. Vadovaujantis minėtais Teisingumo Teismo išaiškinimais, teismas šioje byloje irgi turi pasisakyti, ar UAB „Erama“ restruktūrizavimo procese numatomos atsiskaitymo su Vilniaus apskrities VMI lengvatos yra akivaizdžiai didesnės, negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius.

19Iš UAB „Erama“ restruktūrizavimo plano matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpiu numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik kreditoriui Vilniaus apskrities VMI, bet ir kitiems UAB „Erama“ kreditoriams. Įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas yra 16 995 665 Lt, pirmos eilės kreditoriniai reikalavimai siekia 342 517 Lt, gyventojų pajamų mokesčio įsiskolinimas – 59 299 Lt, antros eilės kreditoriniai reikalavimai yra atitinkamai: 7 337 667 Lt (pirmas etapas) ir 4 300 271 Lt (antras etapas) (b. l. 20, 25-26). Vertinant UAB „Erama“ kreditorinių reikalavimų visumą darytina išvada, kad įsiskolinimo dengimo Vilniaus apskrities VMI išdėstymas nėra tokio masto lengvata, jog ją būtų galima laikyti valstybės pagalba. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tokios pagalbos RUAB „Erama“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes eilės privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas taip pat atidėtas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl egzistuojančio pagrindo nepripažinti įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimo išdėstymą valstybės pagalba.

20Pareiškėjo (apelianto) skunde pateiktas aiškinimas dėl valstybės pagalbos neatitinka teismo formuojamos praktikos ir nėra pagrįstas. Aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu taikant „hipotetinio“ privataus kreditoriaus principą, negalima teigti, jog tokios pagalbos RUAB „Erama“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus. Konkrečių šios bylos aplinkybių pagrindu negalima daryti išvados, kad Vilniaus apskrities VMI mokestinės nepriemokos atidėjimas ir išdėstymas, numatytas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane, yra laikytinas valstybės pagalba.

21Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje neišdėstė išvados, kaip jis išsprendė pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI pranešimą, kuriuo prašyta išaiškinti, ar UAB „Erama“ nepriemokos atidėjimas iš išdėstymas, numatytas jos restruktūrizavimo plane, yra valstybės pagalba (b. l. 53, 65-66). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pateikė argumentus, kurių pagrindu jis padarė išvadą, kad įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, tačiau tokios savo išvados neperkėlė į nutarties rezoliucinę dalį. Toks iš esmės procesinio pobūdžio trūkumas (CPK 329 str. 1 d.), nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, kadangi pati pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, yra teisinga ir pagrįsta.

22Valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei valstybės pagalbą ar sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Šią aplinkybę pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma. Pritarimui gauti reikia, kad už restruktūrizavimo planą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau kaip ¾ visų patvirtintų kreditorių bendros reikalavimų sumos. Taip restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams ĮRĮ suteikiama teisė ir galimybė kreditorių susirinkime, kuriame sprendžiamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimas, išdėstyti savo poziciją dėl restruktūrizavimo plano ir, jeigu kreditoriai mano planą esant netinkamu, jam nepritarti bei siūlyti teismui jo netvirtinti (ĮRĮ 19 str. 7 p.). ĮRĮ nenustato reikalavimo, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritartų visi kreditoriai vienbalsiai. Galimybė restruktūrizuoti įmonę, kai jos restruktūrizavimo planui dalis kreditorių (mažuma) nepritaria, atspindi ir restruktūrizavimo procesui būdingą siekį prioritetą suteikti reabilitaciniam, o ne laikinai nemokaus subjekto pašalinimo iš rinkos tikslui. Teismo vaidmuo tvirtinant įmonės restruktūrizavimo planą orientuotas į ĮRĮ ir kituose teisės aktuose reglamentuoto įmonės restruktūrizavimo proceso teisėtumo įvertinimą. Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI savo valią dėl restruktūrizavimo plano, kuri nesutapo su didžiosios dalies kreditorių valia, išreiškė balsuodamas dėl restruktūrizavimo plano. Vertinant ĮRĮ 15 straipsnio nuostatas darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismui teisingai ir pagrįstai nusprendus, jog įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas RUAB „Erama“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, pareiškėjui nekyla pareiga kreiptis į Europos Komisiją.

23Vertinant skunde išdėstytus argumentus dėl Europos Komisijos kompetencijos, pastebėtina, kad valstybės pagalbos teikimo procese valstybių narių nacionalinių teismų, Europos Komisijos ir Teisingumo Teismo funkcijos nėra tapačios. Nacionaliniai teismai valstybės pagalbos sąvoką aiškina nagrinėdami konkrečias bylas ir įvertindami, ar priemonė atitinka valstybės pagalbos sampratą, ir jeigu taip, jai taikydami teisės aktų, reglamentuojančių valstybės pagalbos teikimą, nuostatas. Kilus abejonėms, ar konkreti priemonė laikytina valstybės pagalba, nacionaliniai teismai turi teisę kreiptis į Europos Komisiją dėl Komisijos nuomonės pateikimo. Nacionaliniai teismai taip pat turi teisę ir pareigą, prireikus, vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijos steigimo sutarties suvestinės redakcijos 234 straipsniu, kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo pateikimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos nuostatos neįpareigoja nacionalinį teismą kreiptis į Teisingumo Teismą kiekvieną kartą, kai byloje tarp proceso dalyvių kyla ginčas dėl konkrečios priemonės atitikimo valstybės pagalbos sampratai. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, išanalizavusi Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. C-256/97 ta apimtimi, kiek faktinės aplinkybės panašios nagrinėjamoms šioje byloje, sprendžia, jog valstybės pagalbos sampratos aiškinimui svarbios nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tiek skirtingos nuo aplinkybių, nagrinėtų Teisingumo Teismo byloje Nr. C-256/97, kad sudarytų pagrindą nukrypti nuo Teisingumo Teismo byloje Nr. C-256/97 pateikto išaiškinimo.

24Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu teigtina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog įsiskolinimo Vilniaus apskrities VMI dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane numatyta tvarka nelaikytinas valstybės pagalba, yra pagrįsta ir teisėta. Apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutarties dalį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta, kad įsiskolinimo Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dengimas UAB „Erama“ restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka nėra valstybės pagalba, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,... 3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartimi UAB „Erama“ iškelta... 4. RUAB „Erama“ administratoriaus įgaliotas asmuo 2009 m. rugpjūčio 27 d.... 5. Vilniaus apskrities VMI 2010 m. sausio 28 d. pranešimu, atsižvelgdama į tai,... 6. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino RUAB... 7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė byloje nėra priėmusi nei... 8. Pareiškėjas Vilniaus apskrities VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti... 9. 1. Atsižvelgiant į Lietuvos valstybės finansinę padėtį – biudžeto... 10. 2. Negalima sutikti su teismo teiginiu, kad įsiskolinimo VMI dengimas UAB... 11. 3. Teismas neišdėstė išvados dėl valstybės pagalbos nutarties... 12. 4. Mokesčių administravimo įstatymas nenumato mokesčių administratoriaus... 13. Atsakovas RUAB „Erama“ atsiliepime į pareiškėjo Vilniaus apskrities VMI... 14. Atskirasis skundas atmestinas.... 15. Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo... 16. Lietuvos Respublikos įmonių... 17. Iš UAB „Erama“ restruktūrizavimo plano 2009-2013 metams matyti, kad... 18. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovas UAB „Erama“ atitinka sunkumus... 19. Iš UAB „Erama“ restruktūrizavimo plano matyti, kad restruktūrizavimo... 20. Pareiškėjo (apelianto) skunde pateiktas aiškinimas dėl valstybės pagalbos... 21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje... 22. Valstybė šioje byloje nėra priėmusi sprendimo suteikti restruktūrizuojamai... 23. Vertinant skunde išdėstytus argumentus dėl Europos Komisijos kompetencijos,... 24. Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 26. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria...