Byla 2-223/2010
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alveta“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria patvirtintas RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planas, civilinėje byloje Nr. B2-1119-253/2009 dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Alveta“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. nutartimi iškėlė UAB „Alveta“ restruktūrizavimo bylą, įmonės restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiui įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“ ir nustatė įmonės administratoriui keturių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui UAB „Alveta“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo pratęstas nustatytas 4 mėnesių terminas pateikti teismui UAB „Alveta“ restruktūrizavimo planą vienam mėnesiui.

4RUAB „Alveta“ administratorius per teismo nustatytą terminą pateikė RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planą. 2009 m. rugsėjo 16 d. RUAB „Alveta“ kreditorių komitetas, kuris buvo išrinktas 2009 m. liepos 31 d. kreditorių susirinkime ir kuriam kreditorių susirinkimas perdavė visas kreditorių susirinkimo teises, pritarė pateiktam RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planui ir įpareigojo restruktūrizavimo administratorių pateikti šį planą Klaipėdos apygardos teismui tvirtinti. Be to, RUAB „Alveta“ kreditorių komitetas pasiūlė Klaipėdos apygardos teismui restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu reorganizavimo administratoriumi skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“.

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. nutartimi patvirtino UAB „Alveta“ administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ pateiktą UAB „Alveta“ restruktūrizavimo planą. Nurodė, kad pateiktas RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planas atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 13 straipsnio reikalavimus. RUAB „Alveta“ vykdo ūkinę veiklą, siekia atkurti mokumą ir atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl šiems tikslams vykdyti ir įgyvendinti būtinas restruktūrizavimo planas.

6Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ administratorių A. V. tinkamai parengti planą ir duomenis, reikalingus Pranešimo standartinei formai ir pildomos informacijos lapams užpildyti ir pateikti valstybės pagalbos teikėjui, suderinus su Klaipėdos AVMI. Nurodo, kad teismas 2009 m. rugpjūčio 17 d. patvirtino 170 106,26 Lt Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - Klaipėdos AVMI) finansinį reikalavimą (pirminį). Kreditorių komitetas 2009 m. rugsėjo 16 d. patvirtino restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ planą, jo paskutinės redakcijos nepateikus mokesčių administratoriui. ĮRĮ reglamentuoja įmonių, turinčių laikinų finansinių sunkumų ir siekiančių išvengti bankroto, restruktūrizavimo procesą. Vadovaujantis Komisijos komunikato Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL 2004/C 244, p.2, jų galiojimas pratęstas iki 2012-10-09, toliau - Gairės) nuostatomis, sunkumus patiriančiai įmonei restruktūrizavimo pagalbą galima teikti tik pateikus pranešimą Europos Komisijai (toliau – EK) pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties (Žin., 2004, Nr.2-2, toliau – EB sutartis) 88 straipsnio 3 dalies nuostatas ir tik gavus jos pritarimą. Kai nustatoma, jog įmonė yra sunkumus patirianti gairių prasme, jai netaikomos Komisijos Reglamentas (EB) N. 1998/2006 „Dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai“, todėl šiuo atveju neturi reikšmės numatomos teikti valstybės pagalbos dydis. Planas turėjo būti rengiamas vadovaujantis Gairių 35-37 punkto bei ĮRĮ 13 straipsnio nuostatomis. Taip pat nurodė, kad pagal ĮRĮ 15 straipsnio 6 dalies nuostatas, jeigu kreditorių susirinkimas pritarė plano projektui, kuriame numatyta restruktūrizuojamai įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti EK, valstybės institucijos, kreditoriai, kiti valstybės pagalbos teikėjai per 15 kalendorinių dienų nuo kreditorių susirinkimo nutarimo pritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimo dienos praneša EK apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą, vadovaudamiesi patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės taisyklėmis. Europos Bendrijos steigimo sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 87 straipsnį yra nesuderinami su bendrąja rinka, ji nedelsdama pradeda 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas. Restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ administratoriaus įgaliotas asmuo A. V. Klaipėdos AVMI 2009 m. rugsėjo 19 d. Pranešimu Nr.10-29388 apie restruktūrizavimo plano patvirtinimą teisme informavo jau minėtai teismo nutarčiai įsiteisėjus. Klaipėdos AVMI nebuvo informuota apie galutinę restruktūrizavimo plano (projekto) redakciją. Tokiu būdu, administratorius, nesilaikydamas EB steigimo sutarties 88 straipsnio 3 dalies nuostatų, t. y. nepateikus per Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą plano (projekto), neturint Europos Komisijos sprendimo, ar pritarta restruktūrizavimo planui, 2009 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą Nr.l (su įmonės restruktūrizavimo planu) pateikė teismui tvirtinti. Kadangi restruktūrizuojamų bylų keliama vis daugiau, tokia negatyvi praktika, kai rengiant planą ignoruojama valstybės pagalbos esmė (tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kretingos skyriaus, tiek Klaipėdos AVMI), apelianto nuomone, gali įtakoti ir kitus administratorius elgtis nerūpestingai, ignoruoti teisėtus kreditorių reikalavimus, planą rengti paviršutiniškai bei nepaisyti jo derinimo (tvirtinimo) tvarkos.

7Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Alveta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neteisingai interpretuoja RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procedūrą. RUAB „Alveta'“ restruktūrizavimo plano projekte apskritai net nebuvo numatyta išlyga, jog restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ atžvilgiu yra numatyta suteikti valstybės pagalbą, nurodyta faktinė aplinkybė apeliantui Klaipėdos apskrities VMI buvo žinoma. Apeliantas Klaipėdos apskrities VMI dalyvavo 2009 m. liepos 31 d. RUAB „Alveta“ kreditorių susirinkime ir žinojo tiek apie parengto RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plano, kuriame nebuvo numatytų jokių sąlygų dėl valstybės pagalbos suteikimo, projektą, tiek ir apie aplinkybę, jog minėtinas planas AB banko Snoras pageidavimu bus tikslintinas tik vienintelėje dalyje į jį įtraukiant paskaičiuotus prognozinius piniginius srautus optimistinio ir pesimistinio turto pardavimo atveju, tikslu palyginti bendrovės rezultatus nekilnojamąjį turtą parduodant žemiau savikainos ir didesne, nei suplanuota, kaina. Klaipėdos apskrities VMI turėjo teisę/pareigą savalaikiai išreikšti atitinkamus pageidavimus dėl valstybės pagalbos suteikimo sąlygos numatymo RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plane, tačiau tokių pageidavimų, kad būtent minėtina valstybės pagalbos suteikimo sąlyga būtų įtraukta įmonės restruktūrizavimo plane, apeliantė nei UAB „Alveta“ vadovams, nei administratoriui, ne neišreiškė, iki 2009 m. rugsėjo 16 d. vykusio RUAB „Alveta“ kreditorių komiteto posėdžio, kuriame buvo svarstomas ir tvirtinimas patikslintas RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planas, nepareiškė jokio pageidavimo susipažinti su patikslintu įmonės restruktūrizavimo plano projektu ir pateikti savo siūlymus projekto rengėjams dėl šio projekto tobulinimo. Tik 2009 m. lapkričio 24 d., t.y. praėjus beveik dviejų mėnesių laikotarpiui nuo kreditorių komiteto priimto nutarimo dėl pritarimo RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planui, taip pat praėjus daugiau kaip mėnesiui, skaičiuojant šį terminą nuo 2009 m. spalio 6 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planas, apeliantas administratoriui pateikė 2009 m. lapkričio 19 d. raštą, kurio pagrindu yra keliamas klausimas dėl valstybės pagalbos suteikimo RUAB „Alveta“ ir prašoma administratoriaus pateikti duomenis apie UAB „Alveta“, reikalingus užpildyti prašymus dėl valstybės pagalbos suteikimo restruktūrizuojamos įmonės atžvilgiu. Tokie pavėluoti apelianto veiksmai negali įtakoti nei kreditorių komiteto priimto nutarimo, nei teismo nutarties teisėtumo. Įstatymų leidėjas ĮRĮ 15 straipsnio 6 dalyje įtvirtino skirtingą restruktūrizavimo plano tvirtinimo procedūrą, kuri iš esmės priklauso nuo tos faktinės aplinkybės, ar restruktūrizavimo plane yra numatyta sąlyga dėl valstybės pagalbos suteikimo, ar šios sąlygos nėra. Klaipėdos apskrities VMI išreikšti pasiūlymai dėl RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plano pakeitimo įtraukiant jame atitinkamą sąlygą dėl valstybės pagalbos suteikimo šios įmonės atžvilgiu, turėtų būti svarstomi, priimami ir tvirtinami LR ĮRĮ 20 str. 3 d. 9 p. bei 13 str. 3 d. nustatyta tvarka, numatančia, jog kreditorių susirinkimas/komitetas turi teisę priimti nutarimą siūlyti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, kurie teisme tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir restruktūrizavimo planas. Be to, administratoriaus nuomone, esant galiojančiam 2009 m. rugsėjo 16 d. kreditorių komiteto priimtam nutarimui dėl pritarimo RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo planui, negali būti naikinama ir 2009 m. spalio 6 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis dėl šio plano patvirtinimo, priimta būtent esant teisėtam ir pagrįstam kreditorių komiteto nutarimui (LR ĮRĮ 15 str. 4 d. ir 8 d.).

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą RUAB „Alveta“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad UAB „Alveta“ nėra gavusi ir neprašo valstybės pagalbos restruktūrizavimui. Pirmosios instancijos teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane nėra numatyta valstybės pagalba. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog UAB „Alveta“ yra teikiama restruktūrizavimo pagalba. Kadangi UAB „Alveta“ restruktūrizavimo plane nėra numatyta, kad bus teikiama valstybės pagalba, Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnyje nustatyti pranešimai Europos Komisijai neturėjo būti teikiami, atsižvelgiant į tai administratorius pagrįstai ir teisėtai pateikė restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui restruktūrizavimo planą tvirtinti.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 15 straipsnis nustato restruktūrizuojamos įmonės restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo tvarką. Ši tvarka iš dalies skiriasi priklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo plane numatyta įmonei suteikti valstybės pagalbą, apie kurią Europos Sąjungos teisės aktų nustatytais atvejais privaloma pranešti Europos Komisijai. Byloje kilo ginčas dėl RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes, apelianto nuomone, tvirtinant planą nebuvo pranešta Europos Komisijai apie įmonės restruktūrizavimo plane numatytą teikti valstybės pagalbą. Atsiliepime į atskirąjį skundą restruktūrizuojamos įmonės administratorius teigia, kad įmonei nebuvo suteikta jokia valstybės pagalba. Iš byloje esančio RUAB „Alveta“ restruktūrizavimo plano matyti, kad pagal restruktūrizavimo proceso metu esantį skolų grąžinimo kreditoriams grafiką skolos grąžinimas VSDF ir VMI yra išdėstytas 4 metų laikotarpiui, todėl, kolegijos nuomone, svarbu yra nustatyti, ar restruktūrizavimo plane numatytas įsiskolinimo VMI dengimo išdėstymas laikytinas valstybės pagalba ir ar turi būti taikomas Europos Komisijos komunikatas „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti“ (toliau – Gairės) (OL C 244, 2004 10 01, p. 2), kurių galiojimas pratęstas iki 2012 m. spalio 9 d.

11Kolegija pastebi, kad atsakovas UAB „Alveta“ atitinka sunkumus patiriančios įmonės sąvoką Gairių 10 punkto c papunkčio prasme (bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinio nemokumo procedūra). Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią Komisijai pranešama individualiai, nustatytos Gairių 3 skyriuje. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagalbos koncepcija yra platesnė nei subsidijos (Teisingumo teismo 1999 m. birželio 29 d. sprendimas byloje Nr. C-256/97, 19 pastraipa). Minėtoje byloje nemokumo bylą nagrinėjantis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą prašydamas išaiškinti, ar viešojo subjekto teikiamos lengvatos (įmokų mokėjimo terminų atidėjimas, pratęsimas) turėtų būti vertinamos kaip valstybės pagalba. Teisingumo Teismas išaiškino, kad socialinių įmokų mokėjimo lengvatos, suteiktos teisę tokias lengvatas suteikti turinčios įstaigos, sudaro valstybės pagalbą Europos Sąjungos sutarties 92 straipsnio 1 dalies (po pakeitimų, 87 straipsnio 1 dalies) prasme, jeigu taip suteikto ekonominio pranašumo mastas yra toks, kad įmonė nebūtų galėjusi tokios pagalbos tokiomis sąlygomis gauti iš privataus kreditoriaus. Teisingumo Teismas šioje byloje (sprendimo 25 pastraipa) pažymėjo, kad nacionalinis teismas turi nuspręsti, ar Nacionalinės socialinės apsaugos įstaigos (toliau –NSAĮ) suteiktos įmokų mokėjimo lengvatos yra akivaizdžiai didesnės negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius. Tuo tikslu, NSAĮ turi būti lyginama su hipotetiniu privačiu kreditoriumi, kuris būtų tokioje pačioje padėtyje kaip NSAĮ ir siektų atgauti savo skolą.

12Kolegija, vadovaudamasi minėtais Teisingumo Teismo išaiškinimais, tikrina, ar UAB „Alveta“ restruktūrizavimo procese numatomos atsiskaitymo su VMI lengvatos yra akivaizdžiai didesnės, negu tos, kurias galėtų suteikti privatus kreditorius. UAB „Alveta“ restruktūrizavimo plane (7. 5. b.l. 82) lentelėje yra pateiktas UAB „Alveta“ kreditorinių įsipareigojimų dengimo grafikas restruktūrizavimo laikotarpiu. Iš šios lentelės matyti, kad restruktūrizavimo laikotarpiui numatoma išdėstyti kreditorinių įsipareigojimų dengimą ne tik kreditoriui VMI, bet ir kitiems UAB „Alveta“ kreditoriams, tarp kurių bankas, įmonės darbuotojai ir kiti kreditoriai. Kolegija pastebi, kad VMI mokėtinos sumos ne tik nėra ženkliai didesnės už kitiems kreditoriams mokėtinas sumas, bet ir mažesnės už įmonės įsiskolinimą kai kuriems kitiems kreditoriams, pavyzdžiui bankui, kas leidžia daryti išvadą, kad įmokų VMI išdėstymas nėra tokio masto lengvata, jog ją būtų galima laikyti valstybės pagalba. Nėra pagrindo ir išvadai, kad tokios pagalbos UAB „Alveta“ tokiomis pačiomis sąlygomis negalėtų gauti iš privataus kreditoriaus, nes visos eilės kitų privačių asmenų (kreditorių) reikalavimų patenkinimas atidėtas.

13Be to, valstybė šioje byloje nėra priėmusi nei sprendimo suteikti restruktūrizuojamai įmonei valstybės pagalbą, nei sprendimo išdėstyti restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimo padengimą ar įsiskolinimo dengimo terminą atidėti. Sprendimas išdėstyti įsiskolinimų dengimą restruktūrizavimo laikotarpiui buvo priimtas restruktūrizavimo procese ĮRĮ nustatyta tvarka. Šį sprendimą, pritardami įmonės restruktūrizavimo planui, priėmė restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai ĮRĮ 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta kvalifikuota balsų dauguma.

14Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, susijusiais su valstybės pagalbos suteikimu RUAB „Alveta“, todėl atmestini ir jo argumentai dėl plano tvirtinimo tvarkos nesilaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį, ši nutartis paliktina nepakeista, o apelianto prašymas įpareigoti restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ administratorių A. V. tinkamai parengti planą ir duomenis, reikalingus Pranešimo standartinei formai ir pildomos informacijos lapams užpildyti ir pateikti valstybės pagalbos teikėjui, suderinus su Klaipėdos AVMI atmestinas, nes byloje nėra duomenų, kad UAB „Alveta“ valstybės pagalba yra realiai suteikta ar ją ketinama suteikti.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

17Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą įpareigoti restruktūrizuojamos UAB „Alveta“ administratorių A. V. tinkamai parengti planą ir duomenis, reikalingus Pranešimo standartinei formai ir pildomos informacijos lapams užpildyti ir pateikti valstybės pagalbos teikėjui, suderinus su Klaipėdos AVMI atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai