Byla 2A-1258-460/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį atsakovui) I. B., kitas atsakovas V. N., dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei atsakovo (apelianto I) V. N. ir atsakovo pagal priešieškinį (apelianto II) A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-664-793/2012 pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovams V. N. (V. N.) ir R. J., trečiajam asmeniui I. B. (I. B.), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo R. J. patikslintą priešieškinį ieškovui A. B., trečiajam asmeniui (pagal priešieškinį atsakovui) I. B., kitas atsakovas V. N., dėl sandorio pripažinimo niekiniu bei atsakovo (apelianto I) V. N. ir atsakovo pagal priešieškinį (apelianto II) A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu Actio Pauliana pagrindu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010-07-01 sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. N. ir R. J. nuo jos sudarymo dienos, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-06-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu priteisė A. B. iš V. N. 241 020,90 Lt skolos ir 383 999,40 Lt palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-06-18 nutartimi pakeitė pirmos instancijos sprendimo dalį dėl palūkanų ir priteisė iš V. N. A. B. naudai 35 000 Lt palūkanų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutarties dalį panaikinti ir sprendimo dalį bei nutarties dalį dėl 35 000 Lt palūkanų priteisimo iš V. N. A. B. panaikino. Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-416-125/2010 priteisė V. N. iš atsakovo I. B. 15 800 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 200 Lt žyminio mokesčio. Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi ištaisė aritmetines klaidas Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 sprendime nurodant, kad I. B. privalo grąžinti V. N. pagal sutartį gautus 13 800,00 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 13 800 Lt sumos. 2010-06-29 ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo I. B. pasirašė sutartį, pagal kurią I. B. A. B. sumokėjo 14 000 Lt dydžio užstatą, kurį 2011-02-11 priedu prie 2010-06-29 sutarties, sutarta įskaityti kaip atsakovo V. N. skolą A. B. pagal 2009-01-09 vykdomąjį raštą L2-222-123/2009. 2010-07-01 atsakovai V. N. ir R. J. pasirašė surtartį, kuria V. N. perleido, o R. J. perėmė reikalavimo teisę į iš trečiojo asmens I. B. priteistas pinigines skolas. Teigia, kad ginčijama sutartis pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus, turinčio reikalavimo teisę į skolininką – atsakovą V. N., teises, kadangi šia sutartimi atsakovas V. N. perleido atsakovui R. J. reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį I. B. (t. 1, b. l. 3–9).

4Atsakovas R. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutartis tarp V. N. ir R. J., kurios pagrindu buvo pakeistas išieškotojas ir išduoti vykdomieji raštai Nr. PK-15-526 dėl 500 Lt išieškojimo ir Nr. 2-3987-740/09 dėl 14 000 Lt išieškojimo iš I. B. R. J. naudai, yra teisėta ir neprieštarauja nei įstatymams, nei sąžiningumo bei protingumo principams. Nesupranta, kokiu pagrindu I. B. perdavė jam priklausančią 14 000 Lt sumą A. B.. Prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (t. 1, b. l. 61–63).

5Atsakovas V. N. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo turtinės teisės nėra areštuotos, todėl, perleisdamas reikalavimus į 15 000 Lt kitam kreditoriui R. J., kreditoriaus A. B. teisių nepažeidė. Prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą (t. 1, b. l. 67–70).

6Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei pažymi, kad nepripažinus atsakovų 2010-07-01 sutarties negaliojančia, bus pažeistos ne tik ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės bet bus pažeistos ir jo teisės – dėl sunkios turtinės padėties ieškovas neturės galimybės grąžinti jam išmokėtos pinigų sumos, o trečiasis asmuo neturės galimybės pakartotinai apmokėti V. N. turimą įsiskolinimą. Prašo ieškinį tenkinti (t. 1, b. l. 52–54).

7Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-06-28 gautas atsakovo R. J. priešieškinis ieškovui A. B., atsakovui V. N., trečiajam asmeniui I. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (t. 1, b. l. 122–128). 2011-10-11 teisme buvo gautas atsakovo R. J. patikslintas priešieškinis ieškovui A. B. (A. B.) atsakovui V. N. (V. N.), trečiajam asmeniui I. B. (I. B.) dėl sandorio pripažinimo niekiniu. Nurodė, kad jis yra V. N. kreditorius pagal 2000-07-02 paskolos sutartį, pagal kurią jis paskolino V. N. 20 000 Lt, o pastarasis įsipareigojo mokėti 4 procentų dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad pagal įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus I. B. turėjo sumokėti V. N. 14 500 Lt bei 5 procentus metinių palūkanų nuo 13 800 Lt sumos. Pažymi, kad 2010-07-01 jis ir V. N. sutarė dėl reikalavimo teisių perleidimo vykdymo procese, nes V. N. tai buvo vienintelis būdas įvykdyti R. J. reikalavimą pagal 2000-07-02 paskolos sutartį. Remiantis prieš tai minėta perleidimo sutartimi, R. J. buvo išduoti vykdomieji raštai dėl 14 500 Lt skolos bei 5 procentų metinių palūkanų nuo 13 800 Lt sumos išieškojimo iš I. B.. Pažymi, kad 2011 metų vasarį sužinojo, jog I. B. 2010-06-29 sudarė sutartį su A. B., pagal kurią pastarasis iš I. B. gavo 14 000 Lt grynais kaip „užstatą“, kurį 2011-02-11 priedu prie minėtos sutarties laiko visišku I. B. atsiskaitymu su V. N. pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 nutartį. Mano, kad 2010-06-29 sudarytas sandoris pažeidžia įstatymus: šalys nustatė teismo nutarties įvykdymo tvarką neturėdamos jokio vykdomojo dokumento, kuris suteiktų teisėtą pagrindą daryti aukščiau nurodytas užskaitas tarp A. B., I. B. ir V. N.; neteisėtai pakeitė išieškotoją; nedalyvaujant V. N. neteisėtai atliko ne priešpriešinio reikalavimo įskaitymą. Patikslintu priešieškiniu atsakovas R. J. prašė pripažinti niekiniais A. B. ir I. B. 2010-06-29 ir 2011-02-11 sudarytus susitarimus ir taikyti restituciją – įpareigoti A. B. grąžinti I. B. 13 829,14 Lt sumą; priteisti solidariai iš A. B. ir I. B. atsakovui R. J. patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 4–11).

8Ieškovas A. B. atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas R. J. kreipėsi į teismą priešieškiniu ne norėdamas apginti savo, kaip kreditoriaus teises, kadangi jos nebuvo pažeistos, o siekdamas išvengti atsakomybės už neatsakingai ir neapdairiai sudarytą sutartį su atsakovu V. N. ir tuo sukeldamas jo nemokumą. Pažymi, kad I. B. sudarė preliminarią sutarti su A. B. iki R. J. ginčijamos reikalavimo teisės atsiradimo, o pagrindinę po to, dėl šios priežasties I. B. privalėjo sudaryti pagrindinę turto perleidimo sutartį. Pabrėžia, kad priešieškinis CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas, nes neatitinka visų Actio Pauliana institutui taikyti keliamų sąlygų visetui. Prašė priešieškinį atmesti (t. 1, b. l. 161–164).

9Atsakovas V. N. atsiliepime su patikslintu priešieškiniu sutiko ir patvirtino patikslintame priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad 2010-06-29 sudarytas sandoris tarp I. B. ir A. B. yra apsimestinis, galimai sudarytas atgaline data ir prieštaraujantis sąžiningumo bei protingumo principams ir teisinėms normoms bei pažeidžiantis jo ir atsakovo R. J. teises. Prašė teismo pripažinti niekiniais I. B. ir A. B. 2010-06-29 ir 2011-02-11 sudarytus susitarimus ir taikyti restituciją – įpareigoti A. B. grąžinti I. B. 13 829,14 Lt sumą į antstolės V. Daugirdienės depozitinę sąskaitą (t. 2, b. l. 28–30).

10Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė tas pačias aplinkybes, kurias savo atsiliepime į priešieškinį nurodė ieškovas A. B. (t. 1, b. l. 171–174).

11Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino visiškai, pripažino negaliojančia 2010-07-01 sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. N. ir R. J. nuo jos sudarymo dienos; pripažino niekiniais A. B. ir I. B. 2010-06-29 sudarytą sutartį ir 2011-02-11 priedą prie sutarties, ir taikė restituciją – įpareigojo A. B. grąžinti I. B. 13 829,14 Lt sumą, gautą minėtų sandorių pagrindu; priteisė iš atsakovo V. N. 77 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. B.; priteisė iš ieškovo A. B. 625 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J.; priteisė iš trečiojo asmens (pagal priešieškinį atsakovo) I. B. 702 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. J.. Nurodė, jog ieškovas įrodė ir byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, todėl ieškovo reikalavimą tenkintino, 2010-07-01 sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. N. ir R. J., pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos. Pažymėjo, kad tarp A. B. ir I. B. 2010-06-29 sudaryta sutartis ir 2011-02-11 priedas prie sutarties prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – įstatymais nustatytai teismo sprendimo vykdymo tvarkai, todėl juos laikė niekiniais.

12Apeliaciniu skundu apeliantas I V. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo dalį, kuria 2010-07-01 sutartis tarp V. N. ir R. J. pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos ir priimti kitą sprendimą – palikti galioti 2010-07-01 tarp atsakovų sudarytą perleidimo sutartį ir A. B. ieškinį atmesti; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nurodo, jog R. J. yra toks pat apelianto I kreditorius kaip ir A. B.. Apeliantas I nemano, kad A. B. turi 241 000 Lt turtinę teisę arba reikalavimą pareiškėjui, apie kurią yra minėta jo ieškinyje ir vėliau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 sprendime. Būtent į šitą reikalavimą ir yra nukreiptas išieškojimas, nes visas kitas A. B. nekilnojamasis turtas įkeistas AB „Citadelė" bankui ir už jį paimtas 230 000 Lt kreditas, kuriuo naudojasi ieškovas. V. N. turtinės teisės niekada nebuvo areštuotos, todėl ir nėra pagrindo laikyti 2010-07-01 sandorio tarp jo ir R. J. neteisėtu ir pažeidžiančiu ieškovo turtinių teisių ir interesų. Mano, kad turi teisę disponuoti savo neareštuotomis turtinėmis teisėmis ir neareštuotu turtu ir nederinti savo veiksmų su kitais asmenimis. Negali sutikti su teismo sprendime išdėstyta nuomone, kad pareiškėjas elgiasi nesąžiningai ieškovo A. B. atžvilgiu. Ieškovo reikalavimu buvo areštuotas apelianto I nekilnojamasis turtas ir ieškovas tokiu būdu buvo garantuotas dėl savo kreditorinių reikalavimų. Įstatymas nenumato, kad išieškojimas iš turto gali būti taikytas didesnei sumai, negu priteista ir išieškoma suma. Apeliantui nėra suprantama, kodėl buvo nepagrįstai įvertintas 2010-07-01 sutarties „C" punktas. Atsakovai V. N. ir R. J. (per atstovą) ne vieną kartą aiškino teisme, kad tiesioginio atsiskaitymo už perleidimą nebuvo ir niekas niekam 15 000 Lt nemokėjo. Buvo įvykdytas užskaitymas 15 000 Lt už paskolintus 2000-01-02 dvidešimt tūkstančių litų ir paskolos dengimas iš dalies. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad R. J. žinojo apie A. B. reikalavimą V. N. ir tuo labiau norėjo nuo ieškovo paslėpti 2010-07-01 perleidimo sutarties pagrindą. R. J. niekada A. B. anksčiau nepažinojo ir slėpti jam nuo jo nebuvo ką. R. J., gavęs iš V. N. 15 000 Lt perleidimo sutartį, tik iš dalies grąžino perskolintus pareiškėjui pinigus.

13Apeliaciniu skundu apeliantas II A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkes teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl patikslinto priešieškinio tenkinimo panaikinti ir patikslintą priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą; iš atsakovo R. J. (pagal priešieškinį ieškovo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsakovams A. B. ir I. B. 2012-06-29 sudarant ginčijamą sutarti, reikalavimo perleidimo sutartis, kuria V. N. perleido reikalavimo teisę į I. B. skolą R. J. dar nebuvo sudaryta (ji sudaryta tik 2010-07-01). Vykdomasis raštas 2012-07-01 sutarties pagrindu išduotas tik 2010 m. liepos 23 d. Taigi akivaizdu, jog minėtu atveju A. B. ir I. B. sudarant ginčijamą sutartį vykdymo procesas dar nebuvo pradėtas. Dėl šio priežasties negalima sutikti su teismo išvada, jog A. B. ir I. B. ginčijama sutartimi pakeitė įstatymais nustatytą teismo sprendimo vykdymo tvarką, tuo nesilaikydami imperatyvaus reikalavimo ir pažeisdami viešąjį interesą. Pažymi, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis ginčijamas sandoris sudarytas tam iškilus būtinybei ir jo sudarymas atitinka protingo asmens elgesio standartą, susiklosčiusioje situacijoje ji sudaryti buvo privalu. Atsakovai A. B. ir I. B. ginčijamą sutartį sudarė atsižvelgdami i labai blogą ieškovo A. B. sveikatos būklę – į tai, kad jam būtinas skubus gydymas – kelios širdies operacijos bei reabilitacija po jų, o tam pastarasis neturėjo lėšų. Iš gaunamų pajamų atsakovas A. B. negalėjo patenkinti net būtiniausiu savo poreikių. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad dėl ginčijamo sandorio nenukentėjo kitų V. N. kreditorių interesai. A. B. ir I. B. sudarant ginčijamą sutartį V. N., A. B. skolininkas, buvo faktiškai nemokus.

14Atsakovas pagal ieškinį R. J. teismui pateikė atsiliepimą į apelianto I V. N. apeliacinį skundą. Juo prašo V. N. apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apelianto pozicija, jog nagrinėjamoje situacijoje jo kreditorių R. J. ir A. B. reikalavimams neturėtų būti teikiamas prioritetas. Priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Mano, jog yra nepagrįsta teismo išvada, jog V. N. ir R. J. 2010 m. liepos 1 d. sandoriu buvo pažeistos A. B. teisės. Juo labiau, kad, atsižvelgiant į tai, jog tos sumos, į kurią reikalavimo teisę V. N. perleido R. J., V. N. ir nebūtų gavęs. Pabrėžia, jog apribojimų nebuvimas V. N. turtinėms teisėms yra reikšminga aplinkybė sprendžiant 2010 m. liepos 1 d. sandorio teisėtumo klausimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad abi 2010 m. liepos 1 d. sandorio šalys – R. J. (per atstovę) ir V. N. patvirtino, jog šalys, neturėdamos teisinio išsilavinimo, netinkamai suformulavo sutarties „C" punkto sąlyga dėl 15 000 Lt sumokėjimo. Šalių susitarimas buvo toks, kad, įvykdžius pasirašomą sutartį, V. N. skola R. J. sumažėja 15 000 Lt suma. Būtų neprotinga manyti, kad R. J., kuriam V. N. buvo skolingas, pastarajam dar mokėtų pinigus už perleidžiamą reikalavimo teisę.

15Ieškovas pagal priešieškinį R. J. teismui pateikė atsiliepimą į apelianto II A. B. apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti R. J. bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas teisingai nurodė, kad apeliantas II ir I. B., sudarydami 2010 m. birželio 29 d. sutartį pažeidė imperatyvią įstatymo normą. Net ir pripažinus, jog apeliantas nežinomu teisiniu pagrindu galėjo būti atleistas nuo imperatyvios CPK 596 str. normos laikymosi, tai dar nereiškia, jog apelianto nurodomos aplinkybės tikrai sudaro pagrindą teigti, kad jis veikė būtinojo reikalingumo būklėje.

16Trečiasis asmuo I. B. teismui pateikė atsiliepimą į apelianto I V. N. apeliacinį skundą, Juo prašo apelianto V. N. apeliacinio skundo netenkinti; iš apelianto V. N. priteisti visas trečiojo asmens I. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog sudarius ginčijamą sandorį atsakovas V. N. tapo nemokiu ir nebeturėjo realios galimybės nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas V. N. kaip ieškovo skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus A. B. teises, kadangi nesiekė grąžinti ieškovui nei dalies jo naudai iš I. B. priteistos 15 800 Lt skolos.

17Apelianto V. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apelianto A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

20Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2007-06-11 sprendimo dalį bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-18 nutarties dalį panaikinti ir minėtą 2007-06-11 sprendimo dalį bei 2008-06-18 nutarties dalį dėl 35 000 Lt palūkanų priteisimo iš V. N. A. B. panaikino (t. 1, b. l. 11–17). Klaipėdos apygardos teismas 2010-06-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-416-125/2010 panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-14 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priteisė V. N. iš atsakovo I. B. 15 800 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2009-02-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 18–20). Klaipėdos apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi ištaisė aritmetines klaidas Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 sprendime nurodydamas, kad I. B. privalo grąžinti V. N. pagal sutartį gautus 13 800 Lt ir 5 procentų metines palūkanas nuo 13 800 Lt sumos bei 200 Lt žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 28). 2010-06-29 ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo (pagal priešieškinį atsakovas) I. B. pasirašė sutartį, kuria I. B. A. B. sumokėjo 14 000 Lt dydžio užstatą, kurį sutarties šalys sutarė užskaityti, kaip išmokėtus pinigus pagal vykdomąjį raštą Nr. L2-222-123/09, nurašant nuo atsakovo V. N. skolos ieškovui A. B. (t. 1, b. l. 21). 2010-07-01 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu atsakovas R. J. ir atsakovas V. N. sutarė dėl reikalavimo teisių perleidimo į I. B. skolą. Tuo pagrindu R. J. įsipareigojo sumokėti V. N. 15 000 Lt (t. 1, b. l. 22). Iš Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2010-07-19 mokėjimo nurodymo Nr. 938817 matyti, kad I. B. į antstolės A. R. Žičkuvienės sąskaitą pervedė 500 Lt, skirtus V. N. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-226-382/2010 (t. 1, b. l. 23). Antstolė Vida Daugirdienė 2010-08-23 raginimu įvykdyti sprendimą kreipėsi į I. B., ragindama jį sumokėti 500 Lt išieškotojo R. J. naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. PK-15-526. 2011-03-04 raštu dėl vykdomojo dokumento vykdymo antstolė Vida Daugirdienė informavo I. B. apie tai, jog pastarojo atliktas 500 Lt mokėjimas už V. N. nebus įskaitytas kaip atsiskaitymas su išieškotoju vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/01906, nes minėtoje byloje išieškotoju yra ne V. N., o R. J. (t. 1, b. l. 24, 64). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2011, pakeitęs Klaipėdos apygardos teismo 2010-06-23 sprendimo dalį, priteisė iš V. N. 76,73 Lt I. B. naudai (t. 1, b. l. 29–31). Prieš tai minėtos nutarties pagrindu, I. B. ir A. B. 2011-02-11 sudarė priedą prie 2010-06-29 sutarties, kurio pagrindu A. B. grąžino I. B. 170,86 Lt, o likusią I. B. sumokėtą 13 970,86 Lt sumą A. B. šalys sutarė įskaityti kaip atsakovo V. N. skolą A. B. pagal 2009-01-09 vykdomąjį raštą L2-222-123/2009, informuodamos apie atliktą įskaitymą V. N. (t. 1, b. l. 32–33). Antstolė Vida Daugirdienė 2011-02-22 siūlymu kreipėsi į I. B. ir R. J., siūlydama šalims kreiptis į teismą dėl I. B. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (t. 1, b. l. 34-37). Atsakovai V. N. ir R. J. 2000-07-02 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią R. J. paskolino V. N. 20 000 Lt, o pastarasis įsipareigojo mokėti 4 procentų dydžio metines palūkanas (t. 1, b. l. 65). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-02-20 nutartimi ieškovo V. N. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo I. B. priklausantį turtą, o jo nesant pinigines lėšas, neviršijant 24 682 Lt reikalavimų sumos (t 1, b. l. 142). Prieš tai minėtos nutarties pagrindu antstolės Vidos Daugirdienės kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/09/00520 ir atlikti vykdymo veiksmai (t. 1, b. l. 148, 154). Iš A. B. ligos istorijos matyti, kad ieškovas nuo 2010-10-04 iki 2011-03-20 turėjo sveikatos sutrikimų, susijusių su širdies veikla (t. 1, b. l. 165–170). Antstolės A. R. Žičkuvienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0075/09/00916 pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-01-09 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-222-123 dėl 241 020,90 Lt išieškojimo iš skolininko V. N. išieškotojo A. B. naudai (t. 2, b. l. 37–43). Ieškovas A. B. su prašymu kreipėsi į antstolę A. R. Žičkuvienę dėl skolos dalies sumažinimo vykdomojoje byloje Nr. 0075/09/00912, prašydamas V. N. įsiskolinimą sumažinti 13 970,86 Lt suma (t. 2, b. l. 46).

21Dėl ieškinio reikalavimų

22Atsakovas V. N. teismui parteiktame patikslintame apeliaciniame skunde nurodo, kad 2010-07-01 perleidęs savo reikalavimo teise i trečiojo asmens I. B. skolą atsakovui R. J., nepažeidė savo kreditoriaus A. B. teisių, kadangi po šio reikalavimo perleidimo netapo nemokiu.

23Teisėjų kolegija primena, jog Klaipėdos apygardos teismas ieškovui A. B. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-222-123/2007 dėl 241 020.9 Lt skolos bei 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo iš atsakovo V. N. ieškovui A. B.. Byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad pagal minėtą vykdomąjį raštą atsakovas V. N. ieškovui A. B. būtų sumokėjęs bent dalį skolos. Šios faktinės aplinkybės atsakovas V. N. neginčijo. Tačiau apeliantas I V. N., būdamas 241 020.9 Lt skolingas ieškovui A. B., ginčijamu sandoriu perleido reikalavimo teisę į 16 500 Lt sumą atsakovui R. J.. Kadangi kreditoriaus A. B. reikalavimas galėjo būti nukreiptas i perleistą turtą (į 16 500 Lt sumą), atsakovams sudarius ginčijamą sandorį, tai padaryti tapo nebeįmanoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas V. N., disponuodamas savo turtu įstatymų nustatyta tvarka, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus, šiuo atveju ieškovo A. B. interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie pažeistų kreditoriaus teises bei teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta ieškovui (kreditoriui) A. B. patenkinti reikalavimus iš atsakovo (skolininko) V. N. turto, nes sudarius ginčijamą sandorį atsakovas V. N. tapo nemokiu ir nebeturėjo realios galimybės nors iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Faktą, kad sudaręs ginčijamą sandorį atsakovas V. N. tapo nemokiu patvirtina ir jis pats. 2011 m. lapkričio 2 d. atsiliepime į patikslintą priešieškinį dėl sandorio pripažinimo niekiniu atsakovas V. N. nurodo, kad perleidžiant reikalavimo teisę, V. N. sudarius sutartį su R. J. dėl 15 000 Lt, liko skolingas R. J. dar 5 000 Lt, kuriuos ketino grąžinti atsiradus finansinėms galimybėms. Iš anksčiau nurodyto akivaizdu, kad V. N. ginčijamo sandorio sudarymo metu kitų lėšų, be reikalavimo teisės į iš I. B., V. N. naudai priteistų 15 000 Lt, neturėjo. Taigi akivaizdu, jog perleidęs reikalavimo teisę j 15 000 Lt, atsakovas V. N. neturėjo galimybės atsakovui R. J. grąžinti likusios 5 000 Lt dydžio skolos dalies dėl savo sudėtingos finansinės padėties (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

24Atsakovas V. N. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo šios sutarties šalys buvo nesąžiningos.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse dėl sąžiningumo yra pasisakęs, jog nustatant skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumą užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia forma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Nagrinėjamu atveju atsakovas V. N., turėdamas kitą kreditorių – ieškovą, kuriam skola ženkliai viršijo skolą R. J., nepagrįstai suteikė pirmenybę kitam kreditoriui – R. J., todėl tai laikytina viena iš nesąžiningą atsakovo elgesį patvirtinančių aplinkybių. Atsakovas V. N., kaip ieškovo skolininkas, buvo nesąžiningas, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus A. B. teises. Atsakovas R. J., sudaręs su skolininku V. N. sandorį, taipogi buvo nesąžiningas. Pažymėtina, jog sudarant kiekvieną sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad šis nebūtų išreikalaujamas. Turto įgijėjas prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymu. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėju kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus teisėju kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

26Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl skolos perkėlimo sutarties sudarymo buvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės bei teisėti interesai, be to sutarties šalys buvo nesąžiningos (CK 6.67 straipsnio 4 punktas), todėl konstatavo, kad ieškovas įrodė ir byloje buvo nustatytos visos būtinos sąlygos actio Pauliana institutui taikyti, todėl pagrįstai ir teisėtai ieškovo reikalavimą tenkino ir 2010-07-01 sutartį, sudarytą tarp atsakovų V. N. ir R. J. pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos (CK 6.67 straipsnis, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nesąžiningumo prezumpcijai taikyti pakanka, jog būtų bent viena CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta aplinkybė.

27Dėl priešieškinio reikalavimų

28Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apelianto II A. B. apeliacinio skundo matyti, kad jis neteisingai suprato teismo išvadą dėl imperatyvios CPK 596 straipsnio normos pažeidimo ir apelianto II bei I. B. sudaryto sandorio pripažinimo niekiniu šiuo pagrindu.

29Pažymėtina, kad šiuo atveju CPK 596 straipsnio normą teismas taikė būtent vertindamas apelianto II sudarytą sandorį, ir ši norma taikytina nepriklausomai nuo to, kokius veiksmus ir kada atliko R. J. ir V. N.. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantas II A. B. ir I. B., sudarydami 2010 m. birželio 29 d. sutartį, pažeidė imperatyvią įstatymo normą (CK 1.80 straipsnis). Pagal įsiteisėjusią Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 23 d. nutartį V. N. vykdymo procese yra išieškotojas, o I. B. – skolininkas. 2010 m. birželio 29 d. susitarimu, nesiremdami kokiu nors teismo sprendimu ar nutartimi, A. B. ir I. B. susitarė pakeisti išieškotoją, nes teismo priteistą pinigų sumą I. B. nutarė sumokėti ne V. N., o A. B. naudai. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar V. N. perleido kam nors reikalavimo teisę gauti įvykdymą iš I. B.. Vien pats faktas, kad dvi privačios šalys (šiuo atveju A. B. ir I. B.) sutaria, jog pakeis išieškotoją (vietoje V. N. į A. B.), ir kad sprendimo įvykdymas teismo procesiniame dokumente nenurodytam asmeniui (t. y. A. B.) bus tinkamas, reiškia visišką vykdymo proceso principų pažeidimą. Analizuojant atliktus A. B. ir I. B. veiksmus galėtų susidaryti situacija, jog kai asmuo, kurio naudai priimtas teismo sprendimas ir išduotas vykdomasis raštas, gali negauti sprendimo įvykdymo vien tik dėl to, kad skolininkas pats susitarė su trečiu asmeniu dėl kitokios, nei numatyta įstatyme ir sprendime vykdymo tvarkos. Aktualu pažymėti, kad įstatymų leidėjas nustatė kitokią teisių perėmimo vykdymo procese tvarką, negu mano apeliantas II A. B.. Ši tvarka nustatyta CPK 596 straipsnio normoje ir ji laikytina imperatyvia. Įstatymas nenumato kitokios išieškotojo pakeitimo tvarkos kaip tik teismo nutartimi. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apelianto II A. B. ir I. B. sudarytas sandoris naikintinas CK 1.80 straipsnio pagrindu, nes sandorio šalys pažeidė imperatyvią įstatymo normą ir šalys net neneigia, kad tokio rezultato ir siekė, t. y. siekė šalių susitarimu pakeisti išieškotoją vykdymo procese ir konstatuoti, jog skolininkas I. B. yra tinkamai įvykdęs teismo procesinį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys į šalių nurodytą dar vieną 2010 m. birželio 29 d. susitarimo tikslą – „[...] kad išvengti turto arešto [...]“ (t. 1, b. l. 137). Toks I. B. kaip skolininko tikslas – turto arešto vengimas teismo nutarčių vykdymo procese yra neteisėtas. Įstatymas neleidžia sutartimis siekti neteisėtų tikslų (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pabrėžtina, jog imperatyviosios teisės normos pažeidimas, kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra tik formalus, nes, pažeisdami CPK nustatytą tvarką, A. B. ir I. B. eliminavo V. N. ir R. J. galimybę skųsti teisių perėmimą vykdymo procese, t. y. atėmė galimybę pasinaudoti CPK 596 straipsnyje numatyta teise skųsti teismo nutartis.

30Apeliantas II A. B. pateikia samprotavimus, kuriais grindžia argumentu, jog buvo būtina sudaryti imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantį sandorį.

31Pirmiausia pastebėtina, kad įstatymas neatleidžia nuo imperatyvių įstatymo normų vykdymo esant „būtinybei“. Tai ypač aktualu šios bylos kontekste, kai kalbama apie CPK 596 straipsnio normos, nustatančios teismo kompetenciją pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Pagal apelianto aiškinimą išeitų, kad privatus asmuo, esant „būtinybei", gali vykdyti teismo funkcijas, kaip šiuo atveju padarė A. B. su I. B.. Kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinėje teisėje būtinojo reikalingumo institutas taikomas labai ribotai – tik CK 6.253 straipsnio 6 dalies bei 6. 274 straipsnio normose numatytu atveju bei apimtimi. Asmuo, veikęs būtinojo reikalingumo atveju, gali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės. Tačiau šioje byloje civilinės atsakomybės klausimai nėra nagrinėjami, tad minėta norma apskritai negali būti taikoma. Net ir pripažinus, jog apeliantas galėjo būti atleistas nuo imperatyvios CPK 596 straipsnio normos laikymosi, tai dar nereiškia, jog apelianto nurodomos aplinkybės tikrai sudaro pagrindą teigti, kad jis veikė būtinojo reikalingumo veiksmais. A. B. nurodo, kad buvo būtina sudaryti 2010 m. liepos 29 d. sandorį su I. B., nes jam reikėjo pinigų gydymui. Tačiau šioje byloje nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kurios būtų reikšmingos nustatant, ar tikrai apeliantui buvo būtina pažeisti imperatyvią įstatymo normą, būtent: kokios pinigų sumos reikėjo gydymui; kokio pobūdžio gydymas tai buvo ir ar gydymas vyko būtent nuo 2010 m. birželio mėn. 29 d.; kad reikalingas gydymas nebuvo kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų; kad A. B. neturėjo galimybės pasiskolinti tam tikros sumos iš kitų asmenų; kad nebuvo jokio kito būdo gauti lėšas iš I. B., kaip tik sudarant įstatymui prieštaraujantį 2010 m. birželio 29 d. sandorį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš gaunamų pajamų A. B. negali patenkinti net būtiniausių savo poreikių, tačiau byloje nėra nei vieno įrodymo apie A. B. per mėnesį patiriamas išlaidas būtiniems poreikiams ir kokie tie poreikiai yra apskritai (CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepateikė išsamių duomenų apie jo vardu įgytą bei įregistruotą turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įmones, vertybinius popierius, lėšas bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, pajamas), kurie reikšmingi, nustatant jo turtinę padėtį, tame tarpe apelianto ir pajamų ir turto deklaracijų arba duomenų iš VĮ Registrų centro, VĮ „REGITRA“, kredito įstaigų ir kitų įstaigų, galinčių suteikti duomenis apie apelianto gaunamas pajamas, valdomą turtą ar lėšas (CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

32Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems įrodymams teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog A. B. ir I. B. 2010-06-29 sudaryta sutartis ir 2011-02-11 priedas prie sutarties prieštarauja imperatyvioms teisės normoms – įstatymais nustatytai teismo sprendimo vykdymo tvarkai, todėl laikytini niekiniais.

33Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas įvertino ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos padarė išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą, nurodė, kuriais įrodymais jis vadovavosi, o kuriuos atmetė kaip nepagrįstus, ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ginčo santykiui tinkamai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių proceso normų, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl tenkinti apeliantų skundų ir panaikinti teismo sprendimą nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų

34CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apeliantų skundų, procesinis sprendimas priimtas jų nenaudai. I. B. ir R. J. teismui pateikė įrodymus apie patirtas teisinės pagalbos išlaidas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų, todėl priteistinos: iš apelianto V. N. priteistina 500 Lt I. B. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme; R. J. iš apelianto A. B. priteistina 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis). Be to, iš apelianto A. B. priteistina 139 Lt Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutartimi atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 84 straipsnis).

35Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

36Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

37Iš apelianto V. N. priteisti 500 Lt I. B. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

38Iš apelianto A. B. priteisti 800 Lt R. J. teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

39Iš apelianto A. B. priteisti 139 Lt Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-30 nutartimi atidėtą žyminio mokesčio sumokėjimą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu Actio Pauliana pagrindu,... 4. Atsakovas R. J. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad sutartis tarp... 5. Atsakovas V. N. atsiliepime su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jo turtinės... 6. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad sutinka su... 7. Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-06-28 gautas atsakovo R. J.... 8. Ieškovas A. B. atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas... 9. Atsakovas V. N. atsiliepime su patikslintu priešieškiniu sutiko ir patvirtino... 10. Trečiasis asmuo I. B. atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė tas... 11. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-15 sprendimu ieškinį bei... 12. Apeliaciniu skundu apeliantas I V. N. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 13. Apeliaciniu skundu apeliantas II A. B. prašo Klaipėdos miesto apylinkes... 14. Atsakovas pagal ieškinį R. J. teismui pateikė atsiliepimą į apelianto I V.... 15. Ieškovas pagal priešieškinį R. J. teismui pateikė atsiliepimą į... 16. Trečiasis asmuo I. B. teismui pateikė atsiliepimą į apelianto I V. N.... 17. Apelianto V. N. apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apelianto A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Bylos duomenimis nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-09... 21. Dėl ieškinio reikalavimų ... 22. Atsakovas V. N. teismui parteiktame patikslintame apeliaciniame skunde nurodo,... 23. Teisėjų kolegija primena, jog Klaipėdos apygardos teismas ieškovui A. B.... 24. Atsakovas V. N. pateiktame apeliaciniame skunde nesutinka su pirmos instancijos... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse dėl sąžiningumo yra... 26. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 27. Dėl priešieškinio reikalavimų ... 28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš apelianto II A. B. apeliacinio... 29. Pažymėtina, kad šiuo atveju CPK 596 straipsnio normą teismas taikė būtent... 30. Apeliantas II A. B. pateikia samprotavimus, kuriais grindžia argumentu, jog... 31. Pirmiausia pastebėtina, kad įstatymas neatleidžia nuo imperatyvių įstatymo... 32. Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas pagrindžiantiems... 33. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano,... 34. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 35. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 36. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. sprendimą palikti... 37. Iš apelianto V. N. priteisti 500 Lt I. B. teisinės pagalbos išlaidų... 38. Iš apelianto A. B. priteisti 800 Lt R. J. teisinės pagalbos išlaidų... 39. Iš apelianto A. B. priteisti 139 Lt Klaipėdos miesto apylinkės teismo...