Byla 2A-3080-577/2013
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ober-haus“ nekilnojamasis turtas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovo UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas ieškinį atsakovei I. A. dėl skolos priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas prašo teismo priteisti iš atsakovės 29 040 Lt, 5 procentus metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2012-06-13 šalys sudarė paslaugų sutartį Nr. VHAN NP6 dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ieškoti pirkėjų patalpoms, esančioms Pašilaičių g. 21-8, Vilniuje, o atsakovė atlyginti už paslaugas, t.y. mokėti komisinį mokestį, lygų 4 proc. nuo pardavimo kainos plius PVM mokestis. Buvo surastas potencialus pirkėjas – A. P., kuriam 2012-06-18 aprodytas butas. Antros apžiūros metu potencialus pirkėjas išreiškė ketinimą pirkti turtą. 2012-08-31 atsakovė elektroniniu laišku paprašė išimti skelbimus, klaidingai nurodydama, kad sutartis baigėsi 2012-08-30. Turtas 2012-10-05 buvo perleistas ieškovo surastam pirkėjui A. P.. Ieškovo nuomone, vykdydamas sutartį, jis surado pirkėją, kuriam atsakovė perleido turtą, todėl ieškovui priklauso atlyginimas už suteiktas paslaugas. Turtas parduotas už 600 000 Lt. Ieškovas mano, kad jis sutartį įvykdė, nes surado potencialų pirkėją. Dublike ieškovas pažymėjo, kad A. P. apie parduodamą turtą sužinojo tik iš ieškovo. A. P. antros apžiūros metu išreiškė norą pirkti butą, bet atsakovė atsisakė įforminti susitarimą. Ieškovo nuomone, iš atsakovės išsisukinėjimo tapo aišku, kad ji nori parduoti turtą tiesiogiai be komisinių mokėjimo. Atsakovės mama leido filmuoti turtą. Iki šios dienos nėra atsiimta filmuota medžiaga iš ieškovo. Pasak ieškovo, atsakovė klaidingai sieja turto perleidimo sutarties sudarymo momentą su prievolės atlyginti už paslaugas buvimu. Paslaugų teikimo sutartis pilnai buvo įvykdyta – surastas pirkėjas. Kai atsakovė kreipėsi į ieškovo atstovę, nurodė, kad jos tikslas yra parduoti turtą už 600 000 Lt. Ieškovo nuomone, „Galimas turto pirkėjas“ reiškia asmenį, kuris išreiškia sutikimą pirkti turtą, t.y. neužtenka vien kreipimosi fakto, priešingai nei nurodo atsakovė. Kaina už atliktas paslaugas pagal sutartį nėra siejama su faktinėmis išlaidomis ar kitais kriterijais, o vien su paslaugos atlikimo faktu.

4Atsakovė I. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad 2012-07-13 ieškovo atstovė telefonu paprašė apžiūrėti butą, bet kadangi atsakovės nebuvo namie, tai jos mama leido apžiūrėti butą. Atsakovė nurodė, kad bute apžiūros metu buvo filmuojama, o filmuota medžiaga atsakovei perduota nebuvo. Atsakovė 2012-07-30 laišku informavo ieškovą, kad sutartį nutraukia nuo 2012-08-30, nes nepriimtinas firmos požiūris į klientą. Buvo surasti kiti tarpininkai. Pirkėjas A. P. net nederinęs laiko pats atvyko pas atsakovę, kai sutartis su ieškovu jau buvo nutraukta. Pirkėjas sutartyje nurodytam turtui surastas nebuvo. Bendrovė iki sutarties nutraukimo nesurado pirkėjo parduodamam būstui už 630 000 Lt sumą. Nei vienas iš potencialių pirkėjų už sutartyje nurodytą kainą netapo realiu pirkėju. Atsakovės nuomone, ieškovo prašomi komisiniai yra neadekvatūs faktiškai atliktam darbui. Triplike atsakovė nurodė, kad po to, kai birželio 18 dieną butą apžiūrėjo A. P., ieškovo atstovė D. S. pasakė, kad A. P. turi tik 580 000 Lt, taigi kaina jam netinka. Liepos 13 dieną butą leido apžiūrėti atsakovės mama. Liepos 17 dieną kreipėsi į atstovę su prašymu pristatyti filmuotą medžiagą, bet medžiaga pateikta nebuvo, buvo nukreipta pas kitą atstovę dėl D. S. atostogų. Sutartis nutraukta dėl nepagarbos klientui. Atsakovė nurodė, kad rugsėjo 5 d. susitarė susitikti su kita brokere ir pasirašyti sutartį dėl tarpininkavimo, tačiau nespėjus pasirašyti sutarties, atėjo A. P. su draugu. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 1/2 buto dalį nupirko A. P., o kitą dalį – jo motina V. P.. A. P. nebuvo sutikęs su 630 000 Lt kaina. Nurodė, kad iki sutarties nutraukimo A. P. ir neketino pirkti turto, todėl akivaizdu, kad jo ketinimai pirkti butą už nurodytą kainą nebuvo niekaip įforminti. Atsakovė pabrėžė, kad apmokėta gali būti tik už realų darbą, todėl nagrinėjamu atveju ji nemato jokio pagrindo mokėti ieškovui komisinį mokestį.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad po 2012-07-30, kada atsakovė ieškovui išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, daugiau pirkėjų pas atsakovę kartu su ieškovo brokere nebuvo atvykę. Teismas konstatavo, jog aplinkybė, kad sutartis buvo nutraukta, ieškovui buvo žinoma, ieškovas su sutarties nutraukimu sutiko. Tai, pirmos instancijos teismo vertinimu, patvirtina po 2012-07-30 pranešimo sekę ieškovo veiksmai – nebuvo atlikta jokių sutartimi sulygtų veiksmų, neskambinta nei dėl pirkėjų, nei aiškintasi dėl rašte nurodytų nutraukimą pagrindą sudarančių aplinkybių, sutarties nutraukimas taip pat nebuvo ginčytas. Taigi pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta sutartyje nustatyta tvarka nuo 2012-08-30. Pažymėjo, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas reikalauja priteisti skolą vadovaudamasis sutarties 6 punktu, numatančiu bendrovei atlyginimą už sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, t.y. už turto pardavimą bendrovės surastam klientui, tačiau pagal CK 6.221 str. 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo, todėl ieškovo reikalavimas buvo laikytas nepagrįstu.

6Ieškovas UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas pažymi, kad vertinant faktą, ar paslaugos pagal tarpininkavimo sutartį buvo suteiktos, reikia įvertinti, kokias paslaugas tarpininkas buvo įsipareigojęs suteikti. Apelianto nuomone, turto pardavimo faktas yra įrodymas, jog turto pardavimo skatinimo prievolė įvykdyta tinkamai. Sutartyje buvo nurodyta, kad tarpininkavimo paslaugų kaina yra įskaičiuota į pardavimo kainą, o tai reiškia, kad pardavėjas turi atsiskaityti su tarpininku iš savo lėšų. Ieškovas pažymi, kad sutartis jos šalims turi įstatymo galią, tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta sutartis galiojo visa apimtimi, todėl abi šalys privalėjo ją vykdyti – ieškovas surado nekilnojamojo turto pirkėją, todėl atsakovei atsirado pareiga už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Apeliantas tvirtina, kas sutarties nutraukimas atleidžia sutarties šalis nuo tolimesnio sutarties vykdymo, tačiau tai neatleidžia kliento nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju esminis klausimas yra tas, ar buvo suteiktos paslaugos, už kurias reiktų atsiskaityti, o sutarties nutraukimas šioje byloje nėra ginčijamas. Pasak ieškovo, jis galiojant sutarčiai surado pirkėją, kuris sutiko pirkti atsakovės nekilnojamąjį turtą. Be to, apeliantas nurodo ir tai, jog Sutarties 11 p. įtvirtinta: „ jeigu nekilnojamojo turto bendrovė surado Potencialų pirkėją ir pranešė apie jį Klientui iki Kliento pranešimo dėl šios Sutarties nutraukimo pagal 15 punktą gavimo, Klientas privalo vykdyti anksčiau nurodytus įsipareigojimus“. Apelianto nuomone, atsakovė nesąžiningai siekia išvengti komisinių mokėjimo, todėl toks atsakovės elgesys negali būti ginamas įstatymo.

7Atsakovė I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą; pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nepaneigė, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo gautas sutartyje numatytu terminu, todėl laikytina, kad sutartis buvo nutraukta 2012-08-30. Atsakovė nesutinka, kad pagal sutarties 11 punktą ji su ieškovu turi atsiskaityti. Jos nuomone, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Atsakovės įsitikinimu, sutarties 11 punkto sąlyga yra diskriminacinė kliento atžvilgiu, nes yra nekonkreti tiek laiko, tiek prasmės atžvilgiu, kadangi ja bendrovė siekia užsitikrinti atlyginimą už tas paslaugas, kurių neatlieka ar atlieka netinkamai. Atsakovės nuomone, ieškovas neturi pagrindo reikalauti atlygio neva už surastą pirkėją, nes pirkėjas sutartyje nurodytam turtui už sutartyje nurodytą kainą nebuvo surastas. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovo prašomi komisiniai yra neadekvatūs ieškovo atliktam darbui, su ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų apie faktiškai atliktą darbą, kuris būtų susijęs su sutarties vykdymu. Atsakovės vertinimu, tinkamu prievolės įvykdymu galėtų būti laikomas tik turto pardavimas ieškovo surastam pirkėjui už sutartyje numatytą kainą. Atsakovė pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą nei buvo nurodyta pavedimo sutartyje bei negaliojant minėtai sutarčiai, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus būtų įvykdęs.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami netinkamo bylos faktinių aplinkybių konstatavimo bei paslaugų teikimo sutarties netinkamo aiškinimo klausimai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

10Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas (pirkėjo suradimą nekilnojamajam turtui parduoti) pagal Paslaugų teikimo sutartį. Apeliantas (ieškovas), remdamasis turto pardavimo kaina, teigia, kad jam priklausantis komisinis atlyginimas sudaro 29 040 Lt, o atsakovė ginčija savo pareigą mokėti komisinį atlyginimą, nes turtas parduotas pasibaigus sutarties galiojimui bei už mažesnę nei sutarė šalys kainą.

11Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių 2012-06-13 buvo sudaryta sutartis dėl gyvenamųjų patalpų pardavimo, pagal kurią atsakovė įgaliojo ieškovą, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškoti galimų pirkėjų turtui, ( - ) ( - ) (b.l. 6-7). Sutarties bendrųjų sąlygų 5 p. nurodyta, kad klientas sutinka parduoti turtą už kainą, nurodytą grafoje „kaina“, t.y. 630 000 Lt. Sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad atlyginimas už ieškovo suteiktas paslaugas įeina į pardavimo kainą, kuri bus pasiūlyta galimam turto pirkėjui, ir klientas įsipareigoja sumokėti bendrovei komisinius, kurių dydis lygus 4 procentams plius PVM nuo pardavimo sumos (b.l. 6-7). Sutarties 15 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ją pasirašius abiem šalims ir galioja iki turto pardavimo arba sutarties nutraukimo (b.l. 7). Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 2012-07-30 pranešimu, išsiųstu elektroniniu paštu, pranešė ieškovo atstovei, jog vadovaujantis sutarties 16 punkto nuostatomis nutraukia sutartį nuo 2012-08-30 bei nurodė sutarties nutraukimo priežastis (b.l. 80).

12Pažymėtina, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Čia pažymėtina, jog paslaugų teikėjams, atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį, taikomi reikalavimai, susiję su jų kvalifikacija, patirtimi, o paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

13Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, todėl būtina pasisakyti dėl šalis siejusios sutarties išaiškinimo.

14Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193 str.–6.195 str.), ne kartą yra nurodęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-233/2012). Taip pat pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visumą.

15Teisėjų kolegijos nuomone, iš sutarties sąlygų matyti, jog atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui sutartyje nustatytą 4 proc. (plius PVM) nuo pardavimo sumos komisinį atlyginimą esant šioms sąlygoms – jei ieškovas suras potencialų pirkėją, kuriam sėkmingai bus parduotas turtas. Tokia išvada darytina iš Sutarties 6 p. nuostatų, kad komisiniai turi būti sumokami per tris darbo dienas nuo notaro tvirtinamos turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir pilno atsiskaitymo už parduotą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad sutartis ieškovui nenumato jokio atlygio už tarpininkavimą, jeigu nebūtų pasiektas galutinis rezultatas – parduotas turtas. Kaip patvirtina bylos medžiaga, ieškovas savo įsipareigojimo pagal sutartį iki sutarties galiojimo pabaigos neįvykdė, t.y. turto pirkėjo už sutartyje nurodytą kainą nesurado, todėl darytina išvada, kad pagrindo reikalauti komisinio atlyginimo vėliau, t. y. jau negaliojant sutarčiai, sudarius turto perleidimo (pardavimo) sutartį, ieškovas neturi.

16Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, be 2012-06-18 Nekilnojamojo turto apžiūros akto, kuriame A. P. patvirtino tą aplinkybę, kad ieškovas aprodė jam atsakovės parduodamą turtą, jokių įrodymų, jog apie surastą turto pirkėją iki sutarties pabaigos pranešė atsakovei, nors pagal sutarties 11 punktą tai privalėjo padaryti, nepateikė. Maža to, apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, jog po sutarties galiojimo termino pasibaigimo, t.y. po 2012-08-30, buvo aptarinėjamos tarpininkavimo sąlygos, taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, jog apeliantas būtų siūlęs atsakovei pakeisti ar pratęsti sutarties galiojimą ar sudaryti naują susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygų, o atsakovė būtų toliau naudojusis apelianto paslaugomis. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog sutartis nuo 2012-08-30 laikytina pasibaigusia. Pastebėtina, kad dėl šios aplinkybės iš esmės byloje ginčo ir nėra. Taigi, sutarčiai nutrūkus, atsakovė turėjo teisę turtą pardavinėti pati.

17Šio klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad rugsėjo mėnesį jam apsisprendus pirkti butą ir paskambinus tai pačiai brokerei, sužinojo, kad atsakovė nutraukė sutartį su agentūra, ir jam buvo pasiūlyta kreiptis į atsakovę tiesiogiai bei duoti jos kontaktai (b.l. 192). Taigi toks ieškovo elgesys taip pat suponuoja išvadą, kad ir pats atsakovas savo prievolių pagal sutartį daugiau nebevykdė, nes galimą pirkėją nukreipė tiesiogiai pas atsakovę, netarpininkavo pirkėjui ir atsakovei sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, nors sutarties 10 punkte numatyta, kad, klientui sutikus su potencialaus pirkėjo sąlygomis, ieškovas paruošia preliminarią sutartį ir suderina ją su klientu bei pirkėju.

18Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, CK 6.221 str. 1 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. Pažymėtina, kad ieškovas reikalauja priteisti skolą vadovaudamasis sutarties 6 punktu, numatančiu bendrovei atlyginimą už sutartyje prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, t.y. už turto pardavimą bendrovės surastam klientui.

19Pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šiuo atveju ieškovui, pareiškusiam reikalavimą atlyginti už paslaugas, tenka pareiga įrodyti, kad yra reikalaujama atlyginti už suteiktas paslaugas tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu. Nustatyta, kad sutartis 2012-08-30 buvo nutraukta. Vadinasi, ieškovas turi teisę, vadovaudamasis jau minėta CK 6.221 str. 2 dalies nuostata, reikšti reikalavimą tik dėl nuostolių atlyginimo dėl sutarties neįvykdymo, tačiau neturi teisės reikalauti priteisti už paslaugas, kurios iki sutarties nutraukimo nebuvo suteiktos, t.y. sutartis nutraukta 2012-08-30, o turtas parduotas tik 2012-10-05.

20Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog ginčo turtas buvo parduotas tam pačiam asmeniui, kuris buvo atvykęs pradžioje ir tik, kaip pats paaiškino, rinko informaciją, neturi įtakos teismo padarytoms išvadoms. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jis pats (per atstovę brokerę) pasiūlė pirkėjui pačiam nuvažiuoti ir išsiaiškinti dėl turto pardavimo. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai parodo ieškovo valią nebevykdyti savo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. nebeteikti paslaugų. Taigi atsakovė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė savarankiškai, be ieškovo tarpininkavimo, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirkėjas į atsakovę kreipėsi savarankiškai. Pastebėtina ir tai, kad sutartis buvo sudaryta ne tik su A. P., kurį, ieškovo nuomone, jis surado, tačiau ir su V. P.. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad atsakovės su A. P. ir V. P. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis yra savarankiška sutartis, neturinti tiesioginio ryšio su ieškovo teikiamomis paslaugomis.

21Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

22Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovui kyla pareiga padengti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė patyrė 1900 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b.l. 224). Pažymėtina, kad CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytus dydžius 8.11. papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas koeficientas 1,5. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo priteisti 1 900 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašomos priteisti išlaidos yra akivaizdžiai per didelės, todėl prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra tikslinga mažinti, nes nagrinėjama byla nėra didelės apimties, joje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalaujama specialių žinių ar didelio pasiruošimo, todėl atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 900 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

23Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais pakeisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

24Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

25Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovo UAB „Ober-haus“ (j.a.k. 111645042) atsakovės I. A. (a.k. ( - ) naudai 900 Lt (devynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas prašo teismo priteisti iš... 4. Atsakovė I. A. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį... 6. Ieškovas UAB „Ober-haus“ nekilnojamas turtas apeliaciniu skundu prašo... 7. Atsakovė I. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 8. Apeliacinis skundas atmestinas.... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atlyginimo už suteiktas... 11. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių 2012-06-13 buvo sudaryta sutartis... 12. Pažymėtina, kad pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena... 13. Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties... 14. Kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką dėl sutartinių... 15. Teisėjų kolegijos nuomone, iš sutarties sąlygų matyti, jog atsakovė... 16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantas, be 2012-06-18 Nekilnojamojo... 17. Šio klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad liudytojas A. P. teismo... 18. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, CK 6.221 str. 1 dalyje numatyta,... 19. Pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, šiuo atveju... 20. Sutiktina su pirmos instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog ginčo... 21. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 22. Atmetus apeliacinį skundą, nėra teisinio pagrindo priteisti apeliantui jo... 23. Visų išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad... 24. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovo UAB „Ober-haus“ (j.a.k. 111645042) atsakovės I. A....