Byla 2KT-89/2012
Dėl civilinių bylų sujungimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. K. 2012 m. birželio 29 d. raštu civilinėje byloje Nr. 2-3391-619/2012 dėl civilinių bylų sujungimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gautas Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. K. prašymas spręsti klausimą dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3391-619/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-887-71/2012 sujungimo.

3Šiaulių apygardos teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-887-71/2012 pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams AB „Gubernija”, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” ir AB „Volfas Engelman”, tretiesiems asmenims R. B., V. T., UAB „Respublikos spaustuvė” dėl 2007 m. liepos 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” bei 2007 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir AB „Volfas Engelman”/AB „Ragutis” pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos CK 2.135 straipsnio 1 dalyje, 1.91 straipsnyje, 1.82 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, teigiant, jog taikos sutartimis buvo sudaryti AB „Gubernija” interesams priešingi sandoriai, atlikti viršijant AB „Gubernija” vadovo kompetenciją ir šalies atstovui piktavališkai susitariant su antrąja šalimi.

4Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3391-619/2012 pagal ieškovo AB „Gubernija” ieškinį atsakovams UAB „Kalnapilio-Tauro grupė”, UAB „Kauno alus” ir AB „Volfas Engelman” dėl veiksmų pripažinimo nesąžininga bei klaidinančia reklama, prekių ženklo savininko teisių pažeidimo, teisės į nuostolių atlyginimą pripažinimo ir nuostolių bei kompensacijos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Švyturys-Utenos alus”, AB „Swedbank”, AB „SEB bankas”, AB „Ūkio bankas” ir UAB „Respublikos investicija”. Vienu iš reikalavimų, nurodytų pareiškime dėl ieškinio dalyko pakeitimo, ieškovas AB „Gubernija” teismo prašo pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento 2007 m. liepos 9 d. taikos sutartį tarp AB „Gubernija” ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė”, ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutartį tarp AB „Gubernija” ir AB „Volfas Engelman”/AB „Ragutis” dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.986 str. 1 d., 6.228 str.). Prie šios civilinės bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-14/2012 prijungta Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1225-883/2012 pagal ieškovo UAB „Laumžirgiai“ ieškinį atsakovams AB „Gubernija”, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” ir AB „Volfas Engelman” dėl 2007 m. liepos 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir AB „Volfas Engelman”/AB „Ragutis” pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.).

5Byloje gautas atsakovų UAB „Kalnapilio-Tauro grupė”, UAB „Kauno alus” ir AB „Volfas Engelman” prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3391-619/2012 ir Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-887-71/2012 sujungimo. Ieškovo AB „Gubernija” atstovas atsiliepimu į atsakovų prašymą sujungti civilines bylas prašo teismo atsakovų prašymą dėl bylų sujungimo atmesti.

6Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, 2012 m. birželio 28 d. raštu perdavė bylų sujungimo klausimą spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui.

7Prašymas sujungti bylas tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Atkreiptinas dėmesys, jog ši norma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.), aiškinama kaip suteikianti teisę apygardos teismui, nustačiusiam, kad kitame apygardos teisme ar kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme yra nagrinėjama kita susijusi byla ir abi bylos būtų išnagrinėtos greičiau ir ekonomiškiau bei teisingai, pačiam prie nagrinėjamos bylos prijungti kitame teisme nagrinėjamą civilinę bylą. Tokiu atveju nėra pagrindo kreiptis dėl bylų sujungimo klausimo išsprendimo į Lietuvos apeliacinį teismą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2KT-71/2012). Taigi, Vilniaus apygardos teismas turėjo teisinę galimybę pats išspręsti bylų sujungimo klausimą, prie nagrinėjamos bylos prijungdamas Šiaulių apygardos teisme vėliau iškeltą civilinę bylą. Kadangi Vilniaus apygardos teismas tokia procesine galimybe nepasinaudojo, yra pagrindas šį procesinį klausimą spręsti Lietuvos apeliaciniame teisme.

8Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

9Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo pateikta civiline byla Nr. 2-3391-619/2012 bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančia informacija apie Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-887-71/2012, yra pagrindas spręsti, kad šios civilinės bylos yra susijusios tarpusavyje ir jas sujungus ginčas tarp šalių bus išnagrinėtas operatyviau ir ekonomiškiau. Abiejose bylose yra pareikšti reikalavimai dėl to paties dalyko – 2007 m. liepos 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė” ir 2007 m. rugpjūčio 9 d. taikos sutarties tarp AB „Gubernija” ir AB „Volfas Engelman”/AB „Ragutis” pripažinimo negaliojančiomis. Nors tie patys reikalavimai civilinėse bylose grindžiami skirtingais pagrindais (Vilniaus apygardos teisme ginčijamų sutarčių negaliojimas grindžiamas CK 6.986 str. 1 d., 6.228 str. ir 6.66 str., o Šiaulių apygardos teisme – CK 1.82 str. 1 d., 1.91 str. ir 2.135 str. 1 d.) ir nevisiškai sutampa bylose dalyvaujantys asmenys (Šiaulių apygardos teismo byloje ieškovas R. D. nėra Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje dalyvaujantis asmuo), tačiau nėra abejonių, kad sujungus bylas bus išvengta galimo vienos iš civilinių bylų sustabdymo, kas sąlygotų nepagrįstą proceso trukmės pailgėjimą ir neatitiktų aukščiau nurodytų civilinio proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų (CPK 7 str.). Bylų sujungimas leis greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikės laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas, be to, sujungus bylas, bus pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius. Taip pat bus išvengta taikos sutarčių tekstų ir sudarymo aplinkybių vertinimo ir galimo skirtingo interpretavimo skirtinguose teismuose.

10Įvertinus tai, kad taikos sutarčių ginčijimas yra tik vienas iš Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3391-619/2012 keliamų reikalavimų ir byla nagrinėjama nuo 2010 m., o Šiaulių apygardos teisme civilinė byla Nr. 2-887-71/2012 pradėta 2012 m. gegužės 30 d. ir šiuo metu yra pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (2012 m. birželio 13 d. šalims išsiųsti pranešimai atsiliepimams pateikti), sprendžiama, kad Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-887-71/2012 prijungtina prie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3391-619/2012.

11Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

12Sujungti Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-887-71/2012 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-3391-619/2012, prijungiant civilinę bylą Nr. 2-887-71/2012 prie civilinės bylos Nr. 2-3391-619/2012.

13Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-887-71/2012 perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai