Byla 2A-43-527/2011
1Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Jolitos Cirulienes, kolegijos teiseju Birutes Bobrel ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Danutei Nekraševicienei, dalyvaujant ieškoves atstovui advokatui Pauliui Bružui, atsakoves Kaišiadoriu rajono savivaldybes atstovei Aldonai Paplauskienei, atsakoves Nacionalines žemes tarnybos prie Žemes ukio ministerijos atstovei Ernestai Mockutei, atsakovems D. J. ir R. Z., atsakovu A. V., D. J., L. U., R. Z., A. K. bei treciuju asmenu P. G., M. P. K. ir I. G. atstovui advokatui A. K., treciajam asmeniui E. B., viešame teismo posedyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinejusi ieškoves G. M. apeliacini skunda del Kaišiadoriu r. apylinkes teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimo civilineje byloje pagal ieškoves G. M. patikslinta ieškini atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau KAVA) (teisiu peremejai Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos), Kaišiadoriu rajono savivaldybes tarybai, A. V., D. J., V. K., L. U., K. U., R. Z., A. Z., R. Z., R. S., Ž. R., A. K., Danutei A. S., L. K., D. F. P. del Rumšiškiu rajono tarybos sprendimu, Kauno apskrities viršininko isakymu, sprendimu dalyje panaikinimo ir pirkimo–pardavimo sutarciu bei paveldejimo teises liudijimu dalyje pripažinimo negaliojanciais (tretieji asmenys: P. G., M. P. K., I. G., K. U., E. B., UAB ,,D. G. ir partneriai“, Kaišiadoriu rajono 2-ojo notaru biuro notare V. Bietkiene),
2n u s t a t e:
3ieškove 2007-04-27 ieškiniu, galutinai sutikslintu 2009-11-16 (t. 6, b. l. 3-9), praše:
41) panaikinti 1991-05-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 52 „Del žemes suteikimo asmeniniam naudojimui“ dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu asmenims: eiles Nr. 320 L. U. del 0,16 ha žemes ploto, eiles Nr. 341 R. Z. del 0,12 ha žemes ploto, eiles Nr. 153 P. G. del 0,14 ha žemes ploto, eiles Nr. 133 M. P. K. del 0,40 ha žemes ploto, eiles Nr. 142 I. G. del 0,06 ha žemes ploto, eiles Nr. 92 B. U. del 0,13 ha žemes ploto, eiles Nr. 36 K. U. del 0,11 ha žemes ploto, eiles Nr. 27 A. Z. del 0,15 ha žemes ploto, eiles Nr. 309 V. K. del 0,07 ha žemes ploto;
52) panaikinti 1992-03-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 115 „Del asmeninio ukio naudojimo žemes“ dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu asmenims: eiles Nr. 236 R. Z. del 0,12 ha žemes ploto, eiles Nr. 133 P. G. del 0,14 ha žemes ploto, eiles Nr. 80 A. Z. del 0,15 ha žemes ploto, eiles Nr. 49, V. K. del 0,07 ha žemes ploto;
63) panaikinti 1992-07-03 Kaišiadoriu rajono buvusios ,,Pravienos“ žemes ukio imones žemes reformos žemetvarkos preliminarini projekta dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme Nr. 4;
74) panaikinti 1993-04-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 215 „Del asmeninio ukio naudojimo žemes“ dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu asmenims: L. U. del 0,16 ha žemes ploto, E. B. del 0,14 ha žemes ploto, M. P. K. del 0,40 ha žemes ploto, I. G. del 0,06 ha žemes ploto, B. U. del 0,13 ha žemes ploto, D. J. del 0,14 ha žemes ploto;
85) panaikinti 1993-12-29 Kaišiadoriu rajono valdybos potvarki Nr. 365-V „Del asmeninio ukio“ dalyje del potvarkio priede eiles Nr. 5, patvirtintos buvusios ,,Pravienos“ žemes ukio imones skirtos asmeninio ukio žemes ploto prapletimo, kuris patenka i B. V. iki nacionalizacijos turetos žemes 3,16 ha plota;
96) 1994-06-22 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 308 „Del asmeninio ukio naudojimo žemes“ dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu asmenims: eiles Nr. 1723 A. V. del 0,91 ha žemes ploto, eiles Nr. 1731 K. U. del 0,14 ha žemes ploto, eiles Nr. 1764, A. K. del 0,15 ha žemes ploto;
107) panaikinti 2000-06-29 Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-04-5102 del patvirtinto Rumšiškiu kadastro vietoves, Kaišiadoriu raj., žemes reformos žemetvarkos projekto dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme;
118) panaikinti 2006-02-01 Kauno apskrities viršininko (toliau KAV) isakyma Nr. 02-04-1261 dalyje del 0,70 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:438) ir del 0,21 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:437), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo A. V.;
129) pripažinti negaliojancia 2006-05-11 valstybes žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,70 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:438) ir del 0,21 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:437), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo A. V. (a.k. ( - ));
1310) panaikinti 2006-05-25 KAV isakyma Nr. 02-04-6007 dalyje del 0,14 ha žemes sklypo kadastrinis (Nr. 4950/0004:469), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo D. J.;
1411) pripažinti negaliojancia 2006-07-17 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,14 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:469), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo D. J. (a.k. ( - ));
1512) panaikinti 2004-09-15 Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-04-7574 dalyje del 0,07 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:305), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo V. K.;
1613) pripažinti negaliojancia 2004-11-08 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,07 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:305), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo V. K. (a.k. ( - ));
1714) panaikinti 2006-07-05 KAV isakyma Nr. 02-04-8315 dalyje del 0,16 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:466), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo L. U. (a.k. ( - ));
1815) pripažinti negaliojancia 2006-08-18 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,16 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:466), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo L. U. (a.k. ( - ));
1916) panaikinti 2003-05-07 KAV isakyma Nr. 02-04-2937 dalyje del 0,14 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:119), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo K. U.;
2017) pripažinti negaliojancia 2003-10-08 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,14 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:119), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo K. U. (a.k. ( - ));
2118) panaikinti 2005-05-05 KAV isakyma Nr. 02-04-4347 del 0,12 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:410), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo R. Z., a.k. ( - );
2219) pripažinti negaliojancia 2005-06-16 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti del 0,12 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:410), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo R. Z. (a.k. ( - ));
2320) panaikinti 2006-09-18 Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-04-9940 dalyje del 0,14 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:486), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., suteikimo P. G.;
2421) panaikinti 2006-09-18 KAV sprendima Nr. 9-20094 dalyje del 0,14 ha žemes sklypo, esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises P. G. (a.k. ( - ));
2522) panaikinti 2004-07-19 KAV isakyma Nr. 02-04-6189 dalyje del 0,40 ha žemes sklypo Nr. 327-2As, esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises M. P. K.;
2623) panaikinti 2004-07-19 KAV sprendima Nr. 9-17467 dalyje del 0,40 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:312), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises M. P. K.;
2724) panaikinti 2001-05-31 Kauno apskrities viršininko isakyma Nr. 02-04-4109 dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises D. Z., gim. (duomenys nekslebtini);
2825) panaikinti 2001-05-31 KAV sprendima Nr. 9-13574 dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises D. Z.;
2926) pripažinti negaliojanciu 2008-02-21 Kaišiadoriu raj. 2-ojo notaru biuro notares V. Bietkienes išduota paveldejimo teises liudijima Nr. 2-891 A. Z. (a.k. ( - )), R. Z. (a.k. ( - )), R. S. (a.k. ( - )), Ž. R. (a.k. ( - )) dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., paveldejimo;
3027) pripažinti negaliojanciu 2008-03-26 paveldejimo teises liudijima Nr.2-1599, išduota Kaišiadoriu raj. 2-ojo notaru biuro Danutei A. S. (a.k. ( - )) dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., paveldejimo;
3128) pripažinti negaliojanciu 2008-03-26 paveldejimo teises liudijima Nr. 2-1597, išduota Kaišiadoriu raj. 2-ojo notaru biuro L. K. (a.k. ( - )), dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., paveldejimo;
3229) pripažinti negaliojanciu 2008-03-27 paveldejimo teises liudijima Nr. 2-1641, išduota Kaišiadoriu raj. 2-ojo notaru biuro D. F. P. (a.k. ( - )), dalyje del 0,05 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:88) ir 0,10 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:89), esanciu Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., paveldejimo;
3330) panaikinti 2002-09-24 KAV isakyma Nr. 02-04-5172 dalyje del 0,06 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:215), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises I. G. (a.k. ( - ));
3431) panaikinti 2002-09-24 KAV sprendima Nr. 9-15249 dalyje del 0,06 ha žemes sklypo, esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises I. G. (a.k. ( - ));
3532) panaikinti 2000-11-14 KAV isakyma Nr. 02-04-8553 del 0,11 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:51), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises K. U., gim. 1911-09-07;
3633) panaikinti KAV sprendima del 0,11 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:51), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., atkurimo nuosavybes teises K. U., gim. 1911-09-07;
3734) pripažinti negaliojancia 1996-12-02 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti dalyje del 0,15 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 401), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo A. K. (a.k. ( - ));
3835) ipareigoti KAVA atkurti nuosavybes teises G. M. i likusia žemes dali, gražinant ja natura Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj.
39Ieškove nurode, kad 1991-10-03 Kaišiadoriu rajono apylinkes agrarinei tarnybai ji pateike prašyma del nuosavybes teisu atkurimo i buvusiu savininku B. V. ir V. J. bei G. V. iki nacionalizacijos valdyta 8,12 ha žemes sklypa, esanti ( - ) I k., Rumšiškiu valsciuje, Kauno aps. (pagal dabartini administracini suskirstyma Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj.). 1992-09-24 Kaišiadoriu rajono apylinkes agrarinei tarnybai ieškove pateike pareiškima, kuriame nurode, kad atsisako nuo kompensaciju, tokiu budu išreiške valia, kad nuosavybes teises jai butu atkurtos gražinant žeme natura. Savo valios, kad nuosavybes teises butu atkurtos natura, iki dabar ieškove nera pakeitusi. 2007-03-18 KAV sprendimu Nr. 9-17620 ieškovei buvo atkurta nuosavybes teise i 0,20 ha žemes, gražinant ja natura Rumšiškiu mst., Kaišiadoriu r.; 2005-12-13 KAV sprendimu Nr. 9-19014 buvo atkurta nuosavybes teise i 0,17 ha žemes, gražinant ja natura Rumšiškiu mst., Kaišiadoriu r.; 2007-02-22 KAV sprendimu Nr. 9-20426 buvo atkurta ieškovei nuosavybes teise i 0,26 ha žemes, gražinant ja natura Rumšiškiu mst., Kaišiadoriu r., taciau i likusia ieškovei tenkancia žemes dali nuosavybes teises jai nebuvo ir dabar nera atkurtos. KAVA žemes tvarkymo departamento Kaišiadoriu žemetvarkos skyrius nurode, kad likusioji turetos žemes dalis yra valstybes išperkama ir negražinama bei kad likusi ieškovei tenkanti žemes plota gražins neatlygintinai paskiriant lygiaverti sklypa Rumšiškiu kadastro vietoveje. Kadangi nebuvo aišku, kokiu pagrindu likusioji ieškoves turetos žemes dalis yra valstybes išperkama ir negražinama, o taip pat, ar visa nurodyta žemes sklypo dalis yra užimta Rumšiškiu gyvenvietes, ieškove kreipesi i advokata, kad išsiaiškintu situacija. 2007-04-02 advokatas gavo atsakyma iš Kaišiadoriu rajono žemetvarkos skyriaus, kuriame buvo nurodyta, kad iš buvusio savininko turetos 8,12 ha žemes ieškovei gražinta 0,63 ha, o likusi žemes dalis (0,66 ha) užimta keliais, 3,85 ha užstatyta gyvenvietes ir 3,16 ha užimta asmeniniais ukiais. Prie nurodyto atsakymo buvo pridetas 1994-06-22 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 308 „Del asmeninio ukio naudojimo žemes“, kuriuo Rumšiškiu apylinkes taryba nusprende skirti Rumšiškiu rajono apylinkes gyventoju asmeninio ukio žemes plota 3.286 ha pagal pridedama saraša. Pridetame saraše buvo pabrauktos žmoniu pavardes, kuriems suteikta asmeninio ukio žeme, šiuo metu užima ieškoves likusia turetos žemes dali. Iš nurodyto sarašo matyti, kad nurodytiems asmenims dalis asmeninio ukio žemes buvo skirta ankstesniais Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimais. Deja, Kaišiadoriu žemetvarkos skyrius nepateike ieškoves prašomu visu Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimu su žemes sklypu paženklinimo aktais, o dalis pateiktu paženklinimo aktu sudaryti žymiai veliau nei priimtas paskutinis 1994-06-22 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 308. Akivaizdu, kad priemus 1991-05-14 Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 52, 1992-03-14 sprendima Nr. 115, 1993-04-14 sprendima Nr. 215, o taip pat 1994-06-22 sprendima Nr. 308 nebuvo tuo paciu metu sudaryti asmeninio ukio antrinio naudojimo (paženklinimo) aktai pagal nurodytus sprendimus. Tai patvirtina Kauno apskrities archyvo 2007-06-06 raštas, kuriame nurodoma, jog asmeninio ukio antrinio naudojimo (paženklinimo) aktai neperduoti saugoti archyvui. 1991-06-18 Istatymo del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu 12 str. 3 p. nustate, kad nuosavybes teise natura neatkuriama i žeme, pagal galiojusius istatymus suteikta gyventoju asmeniniam ukiui. 1997-07-01 Istatymo del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo 12 str. 8 p. nustate, kad valstybes išperkama žeme yra žeme, pagal istatymus suteikta ir naudojama gyventoju asmeniniam ukiui. LAT, formuodamas vienoda teismu praktika, savo nutartyse nurode, kad asmenu, kuriems žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie i šia žeme pageidauja atkurti nuosavybes teises natura, tik tuo atveju, jeigu ši žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta teisetai. Jeigu žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta pažeidžiant nustatyta tvarka, prioritetiškai turi buti ginamos asmens, kuris pretenduoja atkurti nuosavybes teise i žeme, teises. LR Aukšciausios tarybos 1999-07-26 nutarimo Nr. 1-411 „Del kaimo gyventoju sodybiniu sklypu išpletimo“ 1 p. nustate, kad kaimo vietovese gyvenantiems žemes ukio imoniu darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ukiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemes sklypai vienai šeimai, o kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam ukiui suteikiami iki 2 ha žemes sklypai vienai šeimai. Šio nutarimo 2 p. LR Vyriausybei buvo pavesta iki 1990-09-01 nustatyti detalesne žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka. LR Vyriausybe 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 patvirtino Žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka, kurios 5 p. buvo nustatyta, kad suteiktu gyventojams asmeniniam ukiui žemes sklypu ribas vietoje nustato imones sudaryta komisija, ju apskaita tvarko imone, kurios teritorijoje žeme suteikta ir pateikia žemetvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ukiui suteikta ir iforminta žeme. Veliau šis nutarimas buvo pakeistas LR Vyriausybes 1993-10-29 nutarimu Nr. 816, kurio 14 p. reikalavo, kad žemes sklypu asmeniniam ukiui matavimo darbai butu organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su gražinamu privatinen nuosavyben žemes sklypu išdestymu. LAT konstatavo, kad žemes sklypai asmeniniam ukiui tretiesiems asmenims galejo buti suteikiami tik iki galo išsprendus nuosavybes teises atkurimo i konkretu išlikusi nekilnojamaji turta klausima. Jeigu asmeniui, kuris turejo teise gauti žemes sklypa asmeniniam ukiui, žeme suteikta pažeidžiant istatymus, tai tokio asmens nuosavybes teise negali buti ginama prioritetiškai, o prioritetiškai butina ginti asmens, pretenduojancio atkurti nuosavybes teise i ta žeme, interesus, nes šis turtas yra ginco objektas ir negali buti perleistas nuosavyben kitiems asmenims, nes tai galetu reikšti tolesni buvusio savininko nuosavybes teises pažeidima (LAT 2001-06-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-665/2001). Kadangi prašyma atkurti nuosavybes teises i tureta žeme ieškove padave 1991-10-03, ieškoves nuomone, po jos prašymo priimtas Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos 1992-03-14 sprendimas Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendimas Nr. 308 dalyje del asmeninio ukio naudojimo tretiesiems asmenims suteikimo ieškoves turetoje žemeje yra prieštaraujantys nurodytiems istatymams ir neteiseti, todel naikintini. Taip pat naikintinas ir 1991-05-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 52, kuriuo buvo suteikti asmeninio ukio naudojimui žemes sklypai tretiesiems asmenims ieškoves pretenduojamoje atkurti nuosavybes teises žemeje, nes šioje žemeje asmeninio ukio žemes sklypu ribos nebuvo nustatytos ir nebuvo atlikta ju apskaita, todel suteikiant asmeniniam ukiui žemes sklypus buvo pažeista Žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta LR Vyriausybes 1990-10-11 nutarimu Nr. 308. LAT 2006-03-01 nutartimi civilineje byloje Nr. 3K-3-161/2006 nurode, kad asmeniui, kuris turejo teise gauti žemes sklypa asmeniniam ukiui, žeme suteikta pažeidžiant nustatyta tvarka, todel šio asmens teise negali buti ginama, prioritetiškai butina ginti asmens, pretenduojancio atkurti nuosavybes teises i ta žeme, interesus. Kadangi asmeninio ukio žeme tretiesiems asmenims buvo suteikta pažeidžiant istatymus, tai neteisetos yra ir šiu sklypu privatizavimo sutartys, sprendimai atkurti šia žeme nuosavybes teise bei ginco žemes paveldejimo teises liudijimai (CK 1.80 str.). Bylos nagrinejimo metu paaiškejo, kad Kaišiadoriu rajono buvusios „Pravienos“ žemes ukio imones Žemes reformos žemetvarkos preliminarinis projektas M 1:10000 buvo suderintas Rumšiškiu apylinkes agrarines tarnybos bei rajono valdytojo pritartas 1992-07-03 protokolu Nr. 2, t. y. po 1991-10-03 ieškoves prašymo atkurti nuosavybes teises i tureta žeme padavimo dienos, t. y. neišsprendus ieškoves nuosavybes teisiu atkurimo klausimo, todel naikintinas kartu su minetais sprendimais, kaip prieštaraujantis nurodytiems teises aktu reikalavimams. Be to, paskutinio parengiamojo posedžio metu KAVA pateike 2009-09-14 rašta Nr. P7-1014 „Del asmeninio ukio naudotoju“, kuriame detalizavo tretiesiems asmenims suteiktu asmeninio ukio naudojimui žemes sklypu plotus, patenkancius i buvusio savininko, todel priimti sprendimai ir isakymai naikintini dalyje del nurodytu plotu. Taip pat buvo pateikta „Ištrauka iš valstybes išperkamos ir neprivatizuotinos žemes plano parengto 1994 m., M 1:10000“, kuriame nurodyta, kad asmeninio naudojimo žemes ribos prie Rumšiškiu, Pravieniškiu, Grabuciškiu gyvenvieciu buvo suderintos 1993-12-29 Kaišiadoriu rajono valdybos potvarkiu Nr. 365-V „Del asmeninio ukio“. Taciau Kaišiadoriu rajono valdyba šiuo potvarkiu spresdama klausima del patvirtinimo žemes plotu, skirtu asmeniniam ukiui praplesti, nesprende kartu ir ieškoves paduoto prašymo del žemes gražinimo natura, todel šis potvarkis prieštaravo LRV 1999-10-29 nutarimo Nr.816 reikalavimams (14 p.) ir yra dalyje naikintinas. Taip pat naikintinas ir veliau priimtas 2000-06-29 KAV isakymas Nr. 02-04-5102 del patvirtinto Rumšiškiu kaimo žemes reformos žemetvarkos projekto dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme, nes asmeninio ukio žemes suteikti ginco sklypai buvo paženklinti ne iš karto ir pirmiau neišsprendus ieškoves prašymo atkurti nuosavybes teises natura klausimo.
40Kaišiadoriu r. apylinkes teismas 2010-03-18 sprendimu (t. 6, b. l. 72-86) ieškini atmete; priteise iš ieškoves 600 Lt L. M., 3 600 Lt L. U., 600 Lt K. U. išlaidu advokato pagalbai apmoketi bei 519,03 Lt pašto išlaidu valstybei. Teismas, vadovaudamasis civilineje byloje esanciais ir ištirtais rašytiniais irodymais, šaliu, ju atstovu paaiškinimais bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, padare išvada, kad atsakovams ginco žeme buvo suteikta teisetai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusiu istatymu bei poistatyminiu teises aktu reikalavimu.
41Apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 88-93) ieškove prašo panaikinti 2010-03-18 teismo sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini tenkinti del išdestytu motyvu:
421. Vienas iš pagrindiniu gincijamo teismo sprendimo argumentu yra tai, kad ieškove nenugincijo aplinkybes, jog daugumai iš atsakovu ir treciuju asmenu žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui teisetai, t. y. vadovaujantis LR Aukšciausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. l-411 ir LRV 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 pagrindu. Darydamas tokia išvada teismas remesi tuo, kad šiuose nutarimuose nebuvo reikalavimo, kad prieš suteikiant žeme asmeniniam ukiui butu aiškinamasi, kam ši žeme priklause anksciau, nežiurint to, kad tuo metu privatines nuosavybes institutas pagal Laikinaji Pagrindini istatyma jau buvo gražintas i šalies teises sistema. Teismo nuomone, tuo metu žeme asmeniniam ukiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik i žemes ukio ar kitu imoniu ir pretendento i asmenini uki interesus, todel kai žemes sklypas asmeniniam ukiui buvo atmatuotas iki 1994-01-01 arba po šios datos, bet žemeje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ukiui, toks žemes suteikimas yra teisetas, nors iki žemes sklypo asmeniniam ukiui atmatavimo asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teise i šia žeme, gražinant ja natura. Šis teismo argumentas yra nepagristas, nes teismas nevisapusiškai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, o tai leme netinkama galiojusiu teises normu aiškinima ir taikyma konkreciu atveju. Šioje byloje kilo gincas del asmeninio ukio žemes suteikimo teisetumo asmenims, turintiems teise naudotis asmeninio ukio žeme, t. y., ar ši žeme nurodytiems asmenims buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusia nustatyta tvarka. Teismas nurode, kad jo ivardyti teises aktai nenumate tokio reikalavimo prieš suteikiant žeme asmeniniam ukiui nustatyti, kam ši žeme priklause anksciau, o taip pat, ar asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teise i šia žeme, gražinant ja natura. Taciau teismas neatsižvelge i tai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims asmeninio ukio žeme buvo suteikiama ne vienu sprendimu ir skirtingais laikotarpiais, kuriu metu keitesi asmeninio ukio žemes suteikimo ir nuosavybes teisiu atstatymo teisinio reglamentavimo tvarka. Asmeninio ukio naudojimui žemes sklypai buvo skirti Kaišiadoriu raj. Rumšiškiu apylinkes tarybos 1991-05-14 sprendimu Nr. 52, 1992-03-14 sprendimu Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendimu Nr. 308. Taigi priimant paskutinius du nurodytus ir gincijamus sprendimus jau galiojo 1991-07-25 priimtas Žemes reformos istatymas, kurio 2 str. nustate, kad nuosavybes teisiu atstatymas yra pagrindine priemone žemes reformai vykdyti, todel šis istatymas ir 1991-06-18 priimtas istatymas del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu reikalavo, kad butu derinami asmenu, turinciu teise i asmeni uki ir siekianciu atkurti nuosavybes teises, interesai. Del to teismas visiškai nepagristai teigia, kad galiojant šiems teises aktams nebuvo butina atsižvelgti, ar turedama teise i nuosavybes teisiu atkurima ieškove tuo metu buvo padavusi prašyma atkurti nuosavybes teise i šia žeme gražinant ja natura, ar ne. Be to, LR Aukšciausios tarybos 1990-07-26 nutarimo Nr. 1-411 „Del kaimo gyventoju sodybiniu sklypu išpletimo“ 2 p. nustatyti detalesne žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka buvo pavesta LR Vyriausybei, 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 patvirtinusiai Žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka, kurios 5 p. jau tuo metu reikalavo, kad suteiktu gyventojams asmeniniam ukiui žemes sklypu ribos vietoje butu nustatytos imones sudarytos komisijos, o ju apskaita tvarkytu imone, kurios teritorijoje žeme suteikta, ir pateiktu žemetvarkos tarnybai duomenis apie asmeniniam ukiui suteikta ir iforminta žeme. Taigi šis nutarimas reikalavo, kad suteikiant asmenims asmeninio ukio žemes sklypus vietoje butu nustatomos, paženklinamos ribos tam, kad tuo paciu metu vykdant žemes reforma ir gražinant žeme buvusiems savininkams butu galima nustatyti, ar konkrecioje vietoje žeme yra valstybes išperkama, ar ne. Be to, atsižvelgiant i tai, kad buvo priimti pamineti istatymai ir tikslu derinti paminetu skirtingu asmenu grupiu interesus, LRV 1993-10-29 prieme nutarima Nr. 816, kurio 14 p. reikalavo, kad žemes sklypu asmeniniam ukiui matavimo darbai butu organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su gražinamu privatinen nuosavyben žemes sklypu išdestymu. Tokia pat pozicija yra išsakes ir LAT, formuodamas vienoda teismu praktika, kuris konstatavo, kad žemes sklypai asmeniniam ukiui tretiesiems asmenims galejo buti suteikiami tik iki galo išsprendus nuosavybes teises atkurimo i konkretu išlikusi nekilnojamaji turta klausima. Jeigu asmeniui, kuris turejo teise gauti žemes sklypa asmeniniam ukiui, žeme suteikta pažeidžiant istatymus, tai tokio asmens nuosavybes teise negali buti ginama prioritetiškai, o prioritetiškai butina ginti asmens, pretenduojancio atkurti nuosavybes teise i ta žeme, interesus, nes šis turtas yra ginco objektas ir negali buti perleistas nuosavyben kitiems asmenims, nes tai galetu reikšti tolesni buvusio savininko nuosavybes teises pažeidima (LAT 2001-06-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-665/2001). Taigi teismas nepagristai nurode, jog daugumai iš atsakovu ir treciuju asmenu žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui teisetai, nes teismas neišsiaiškino byloje aplinkybes, ar asmenys buvo padave prašymus suteikti asmeninio ukio žemes sklypus iki ieškovei paduodant prašyma atkurti nuosavybes teises, ar po jo, nes priešingu atveju ieškoves prašymas turejo buti sprendžiamas kartu su nurodytu asmenu prašymais.
432. Taip pat teismas neišsiaiškino ir byloje nera jokiu irodymu, kurie patvirtintu, kad šie asmenys butu naudoje asmeniniam ukiui žeme ieškoves pretenduojamoje ginco žemeje iki priimant nurodytus sprendimus ir po ju. Aplinkybe, kad, suteikiant atsakovams ir tretiesiems asmenims asmeniniam ukiui žemes sklypus, ju ribos vietoje nebuvo nustatytos, patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai, t. y. KAVA raštai ir jos atstoves paaiškinimai, iš kuriu aiškiai matyti, kad atsakove teismui iki dabar negali nurodyti ir ivardyti, kurioje vietoje bei skirtingu metu priimtais sprendimais buvo suteikti asmeninio ukio žemes sklypai ir kokia ginco žemes sklypo dalimi asmenys naudojosi kaip asmeninio ukio žeme ieškoves pretenduojamoje atkurti nuosavybes teises žemes sklype. Be to, šiu sklypu asmeninio ukio naudojimo faktas galutinai buvo iformintas tik Kauno apskrities viršininko 2000-06-29 isakymu Nr. 02-04-5102, kuriuo buvo patvirtintas 2000 metais sudarytas vietoves žemes reformos projektas. Akivaizdu, kad ieškovei gincijant asmeninio ukio žemes suteikimo teisetuma, teismas visiškai netyre aplinkybes, ar šie asmenys naudojosi asmeninio ukio žeme ginco žemes sklype, ar ne, taip pat netyre aplinkybes, ar atsakove, suteikdama asmenims asmeninio ukio žemes sklypus ir rengdama projektus, galejo juos suteikti ne ginco žemes sklype, nes tuo metu buvo pakankamai laisvos žemes. Teismas neatsižvelge, kad remiantis nurodytu teises aktu nustatyta tvarka Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes taryba, priimdama 1992-03-14 sprendima Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendima Nr. 308, turejo kartu spresti ir ieškoves prašyma atkurti nuosavybes teises natura, todel negalejo skirti asmeninio ukio žeme, i kuria ieškove pretendavo natura.
443. Kitas teismo argumentas yra tas, kad ieškove negincijo vietoves žemes reformos žemetvarkos projekto, apsvarstyto Kaišiadoriu rajono valdybos 1992 metais ir patvirtinto Kauno apskrities 2000-06-29 isakymu Nr. 02-04-5102, pagal kuri atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo suteikti asmeninio ukio žemes sklypai. Teismas nurode, kad pagal ši projekta ginco sklypas pateko i teritorija, skirta gyventoju asmeninio ukio reikmems, todel, remiantis Istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 12 str., ši žeme yra valstybes išperkama ir natura negražinama. Teismas, darydamas tokia išvada, remesi LR Konstitucinio Teismo 1995-03-08 nutarimu, nustaciusiu, kad nutarimo nuostata, jog žeme gyventoju asmeniniam ukiui pagal rajonu valdybose iki 1993-12-31 apsvarstytus žemes reformos žemetvarkos projektus arba iki šios datos suteikta ir paženklinta vietoveje yra priskiriama valstybes išperkamai žemei, kuri savininkams negražinama natura, LR Konstitucijai neprieštarauja. Atkreiptinas demesys i tai, kad teismas neteisingai nurode, jog paskutiniu ieškoves nurodytu gincijamu Kauno apskrities viršininko isakymu buvo patvirtintas Kaišiadoriu rajono valdybos 1992 metais apsvarstytas vietoves žemes reformos žemetvarkos projektas, nes šio isakymo 1 p. apskrities viršininko pavaduotojas patvirtino VI Valstybinio žemetvarkos instituto Kauno žemes reformos 2000 metais parengta Rumšiškiu kadastro vietoves, esancios Rumšiškiu sen., Kaišiadoriu r., žemes reformos projekta, i kuri buvo itraukti papildomi asmeninio ukio žemes plotai, skirti asmenims jau velesniais gincijamais Tarybos sprendimais. Taigi projektas buvo perengtas žymiai veliau nei buvo paduotas ieškoves prašymas gražinti natura, todel akivaizdu, kad, suteikiant asmenims asmeninio ukio žemes sklypus, jie nebuvo pažymeti net vietos žemes reformos projektuose ir tik veliau buvo aiškinamasi, kurioje vietoje asmenys šiuos žemes sklypus naudoja, o ieškoves prašymas visa ši laikotarpi iš viso nebuvo svarstomas. Dar daugiau, nurodytas teismo argumentas yra nepagristas ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybems bei jas pagrindžiantiems irodymams, nes priešingai nei teismas nurode, ieškove gincijo vietoves žemes reformos žemetvarkos projekta, kuris buvo apsvarstytas Kaišiadoriu rajono valdybos 1992 metais ir 1993 metais pakeistas, o taip pat Kauno apskrities 2000-06-29 isakymu Nr. 02-04-5102 patvirtinta bei 2000 metais parengta Rumšiškiu kadastro vietoves žemes reformos projekta, pagal kuriuos atsakovams ir tretiesiems asmenims buvo suteikti asmeninio ukio žemes sklypai. Ieškinio 3 p. reikalavimu ieškove praše panaikinti 1992-07-03 Kaišiadoriu rajono buvusios „Pravienos“ žemes ukio imones Žemes reformos žemetvarkos preliminarini projekta dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme, pažymeta Nr. 4, ir ieškinio 5 p. reikalavimu praše panaikinti 1993-12-29 Kaišiadoriu rajono valdybos potvarki Nr. 365-V „Del asmeninio ukio“ dalyje del potvarkio priede eiles Nr. 5 patvirtintos buvusios „Pravienos“ žemes ukio imones skirtos asmeninio ukio žemes ploto prapletimo, kuris patenka i B. V. iki nacionalizacijos turetos žemes 3,16 ha plota; taip pat ieškinio 7 p. reikalavimu ieškove teismo praše panaikinti 2000-06-29 Kauno apskrites viršininko isakyma Nr. 02-04-5102 del patvirtinto Rumšiškiu kadastro vietoves, Kaišiadoriu r.. žemes reformos žemetvarkos projekto dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme. Reikšdama šiuos reikalavimus ieškinyje ieškove nurode, kad Kaišiadoriu rajono buvusios „Pravienos“ žemes ukio imones Žemes reformos žemetvarkos preliminarinis projektas M 1:10000 buvo suderintas Rumšiškiu apylinkes agrarines tarnybos bei rajono valdytojo pritartas 1992-07-03 protokolu Nr. 2, o 1993-12-29 Kaišiadoriu rajono valdybos potvarkiu Nr. 365-V „Del asmeninio ukio“ asmeninio naudojimo žemes ribos prie Rumšiškiu, Pravieniškiu, Grabuciškiu gyvenvieciu buvo praplestos ir suderintos po 1991-10-03 ieškoves prašymo atkurti nuosavybes teises i tureta žeme padavimo dienos, t. y. Kaišiadoriu rajono valdyba, šiuo potvarkiu spresdama klausima del patvirtinimo žemes plotu, skirtu asmeniniam ukiui, nustatymo ir prapletimo, nesprende kartu ir ieškoves paduoto prašymo del žemes gražinimo natura, o taip pat nebuvo aiškinamasi, ar ginco žemeje asmenys naudoja asmeninio ukio žemes sklypus, ar ne. Taip pat teismui ieškove nurode, kad naikintinas ir analogiškas veliau priimtas 2000-06-29 Kauno apskrities viršininko isakymas Nr. 02-04-5102 del patvirtinto Rumšiškiu kaimo žemes reformos žemetvarkos projekto dalyje del B. V. iki nacionalizacijos turetos 3,16 ha žemes, projekte pažymetos kaip asmeninio ukio žeme, nes asmeninio ukio žemes suteikti ginco sklypai buvo paženklinti ne iš karto ir pirmiau neišsprendus ieškoves prašymo atkurti nuosavybes teises natura klausimo, todel mineti potvarkiai ir isakymas yra naikintini kartu su ieškinyje nurodytais sprendimais, kaip prieštaraujantys LRV 1990-10-11 nutarimo Nr. 308 ir 1993-10-29 nutarimo Nr. 816 reikalavimams;
454. Ieškove nesutinka su teismo išvada, kad, remiantis istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 12 str., ši žeme yra valstybes išperkama ir natura negražinama, nes LR Konstitucinis Teismas 1995-03-08 nutarime konstataves, kad žeme gyventoju asmeninimas ukiui pagal rajonu valdybose iki 1993-12-31 apsvarstytu žemes reformos žemetvarkos projektus arba iki šios datos suteikta ir paženklinta vietoveje yra priskiriama valstybes išperkamai žemei, kuri savininkams negražinama natura, LR Konstitucijai neprieštarauja. Konstitucinis Teismas tokia išvada padare spresdamas nurodyto istatymo straipsnio dalies atitikima Konstitucijai, esant konkreciai susidariusiai bendrai teisinei situacijai Lietuvoje, taciau jokiu budu neanalizavo atskiru atveju ir šiu vietos žemetvarkos projektu parengimo pagristumo bei ju atitikima tuo metu galiojantiems teises aktu reikalavimams, nes tai nera šio teismo kompetencijos ribose. Teismas taip pat neatkreipe demesio i tai, kad paskutinis gincijamas Rumšiškiu apylinkes tarybos 1994-06-22 sprendimas Nr. 308 buvo priimtas jau po 1993-12-31, todel pagal ieškoves paminetus teises aktus ieškoves prašymas gražinti natura turejo buti sprendžiamas pirmiau ir tik po to - prašymai asmenu, norinciu isigyti asmenino ukio žeme.
465. Be to, teismas nurode, kad asmeninio ukio žemes sklypo nepaženklinimas jo suteikimo metu nesudaro pagrindo velesni tokio veiksmo atlikima laikyti neteisetu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ukio žemes naudojimo procedura. Teismas teige, kad iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad nuo 1991 metu iki 1994 metu suteikti asmenims asmeninio naudojimui skirti žemes sklypai buvo paženklinti, nurodant konkretaus žemes sklypo suteikimo pagrinda (Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimus Nr. 52, Nr. 115 ir Nr. 308 bei KAVA 2000 m. isakyma Nr. 02-04-5102, kuriuo patvirtintas Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu seniunijos Rumšiškiu kadastro vietoves žemes reformos žemetvarkos projektas). Taciau teismas neatsižvelge i tai, kad asmenims asmeninio ukio žemes sklypai buvo suteikti skirtingu laiko tarpu ir skirtingais gincijamais sprendimais, kuriu metu keitesi teisinis ju suteikimo ir iforminimo teisinis reglamentavimas. Todel šiuo atveju svarbus faktas yra tas, kad asmeniniam ukiui suteiktos žemes išpirkimas turi priklausyti tik nuo vykdant žemes reforma žemenaudos ir nuo situacijos, susidariusios pagal LR Aukšciausios tarybos 1990-07-26 nutarima Nr. 1-411 suteikus asmenino ukio žemes sklypus, o tai reiškia, kad šia žeme išpirkti iš buvusiu savininku galima tik tada, jeigu jie yra dabar teiseti dabartiniu šiu sklypu naudotojai. Taciau teismui ieškove nurode, kad skiriant ginco žemes sklype asmeninio ukio žemes sklypus buvo pažeidžiami teises aktai, reglamentuojantys ju skyrimo tvarka, t. y. jie nebuvo paženklinti vietoje, o rengiant veliau parengtus nurodytus gincijamus vietos žeme reformos projektus nebuvo aišku, kurioje vietoje šiems asmenims asmeninio ukio žeme buvo skiriama. Teismas byloje nenustate ir byloje nera duomenu, kada šie asmenys buvo pateike prašymus suteikti jiems asmeninio ukio naudojimui žemes sklypus ir ar jie naudojosi ginco žemes sklypu iki sprendimu ir po ju priemimo.
47Atsiliepimais i apeliacini skunda atsakovai Kaišiadoriu r. savivaldybe taryba (t. 6, b. l. 99), atsakove KAVA (t. 6, b. l. 124-125), L. U., P. G. (t. 6, b. l. 104), R. Z. (t. 6, b. l. 107), A. K. (t. 6, b. l. 110), I. G. (t. 6, b. l. 113), M. M. P. K. (t. 6, b. l. 115), D. J. (t. 6, b. l. 118), A. V. (t. 6, b. l. 121) praše 2010-03-18 teismo sprendima palikti nepakeista, o ieškoves apeliacini skunda atmesti.
48KAVA nurode, kad LAT formuojamoje teismu praktikoje yra aiškinama, kad nagrinejant ginca tarp pretendento atkurti nuosavybes teise i žeme natura ir asmenu, kuriems ginco žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui, turi buti atsižvelgiama ir derinami šiu abieju gyventoju grupiu interesai, taip pat yra laikomasi pozicijos, kad asmenu, kuriems žeme suteikta asmeniniam ukiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, kai ši žeme jiems buvo suteikta teisetai, t. y., nepažeidžiant žemes suteikimo metu galiojusiu teises aktu (LAT 1999-09-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-363/1999; LAT 2003-10-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-984/2003; LAT 2005-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-265/2005). Teismas butent ir nustate, kad atsakovams ginco žeme Kaišiadoriu raj. Rumšiškiu apylinkes tarybos 1991-05-14 sprendimu Nr. 52, 1992-03-14 sprendimu Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendimu Nr. 308 buvo suteikta teisetai, t. y. nepažeidžiant tuo metu galiojusiu teises aktu reikalavimu. LRV 1990-10-11 nutarimu Nr. 308, kuriame yra nustatyta, kad kaime gyvenantys žemes ukio imoniu darbuotojai - ir pensininkai, dirbusieji šioje imoneje iki išejimo i pensija, taip pat kiti kaime gyvenantys ir dirbantys asmenys bei pensininkai, pageidaujantys gauti žemes asmeniniam ukiui tos imones teritorijoje, raštu kreipiasi i imones administracija, žemes ukio imone išnagrineja gyventoju pareiškimus, pareiškejo teise i asmeninio ukio žeme, taip pat esamas galimybes ir pateikia apylinkes tarybai pasiulymus del žemes suteikimo pareiškejams, o apylinkes taryba, išnagrinejus pateiktus pasiulymus, priima sprendima del žemes suteikimo asmeniniam ukiui, kuriu sklypu ribas nustato žemes ukio imones sudaryta komisija. Ieškove tiek savo patikslintame ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo, kad asmeninio ukio žemes skyrimo neteisetumas pasireiške tuo, kad žemes sklypu ribos nebuvo nustatytos vietoje. Atsakove nesutinka su šiuo ieškoves argumentu, nes atsakovai patvirtino, kad vyko kartu su žemes ukio imones sudaryta komisija ir visiems asmeninio ukio sklypai buvo pažymeti vietoje. Taip pat teismas konstatavo, kad asmeninio ukio žemes sklypo nepaženklinimas jo suteikimo metu nesudaro pagrindo velesni tokio veiksmo atlikima laikyti neteisetu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ukio žemes naudojimo procedura. LAT formuojamoje teismu praktikoje pabrežiama, kad žeme asmeniniam ukiui galejo buti skiriama tik tuose žemes plotuose, i kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybes teise natura specialiajame istatyme išvardyti asmenys, kol neišsprestas asmens nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta klausimas, tol šis turtas yra ginco objektas ir negali buti perleistas nuosavyben kitiems asmenims (LAT 1999-09-06 nutartis Nr. 3K-3-384/1999; LAT 2005-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-465/2005 ir kt.). Ieškove prašyma del nuosavybes teisiu atkurimo i B. V., Genovaites ir J. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 8,12 ha žeme ( - ) I kaime, Rumšiškiu valsciuje, Kauno apskrityje pateike 1991-10-03, kuriame buvo irašyta dar viena pretendente, t. y. V. J. ir nurodyta, kad pageidauja susigražinti buvusioje vietoje miška ir gauti kompensacija už 4 ha dirbamos žemes. Taciau prie prašymo nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai apie nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta ir giminystes ryši patvirtinantys dokumentai. Tai patvirtina irašai ieškoves 1991-10-03 prašyme prie giminystes ryši patvirtinanciu dokumentu (1992-01-14, 1992-04-27). Ieškovei teise atkurti nuosavybes teises i visa 8,12 ha žeme atsirado tik 2000-01-05 priemus palikima pagal istatyma po V. J. mirties. Be to, ieškoves pateiktu nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu nepakako, kad butu atkurtos nuosavybes teises i B. V., Genovaites ir J. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 8,12 ha žeme ( - ) I kaime, Rumšiškiu valsciuje, Kauno apskrityje. Todel 1999-09-20 Kaišiadoriu rajono žemetvarkos skyriaus komisija del žemes valdymo nuosavybes teisemis nustate, kad nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu, t. y. 1941 m. Kauno apsk. Rumšiškiu valsciaus ( - ) I kaimo viensedžiais išskirstymo plano ir valstybinio archyvo pažymejimo Nr. 03-125-V, pakanka, kad butu atkurtos nuosavybes teises ieškovei i B. V., Genovaites ir J. V. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 8,12 ha žeme ( - ) I kaime, Rumšiškiu valsciuje, Kauno apskrityje. Vadinasi, ieškoves nuosavybes teises i ginco žeme procesas negalejo buti pradetas iki 1999-09-20, kol nebuvo pateikti ir ivertinti visi butini dokumentai, patvirtinantys nuosavybes teise i atkuriama turta ir giminystes ryšius. Pagal gincijamu sprendimu priemimo metu galiojusio 1991-06-18 istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 12 str. 3 p. nuostatas žeme, pagal galiojusius teises aktus suteikta asmeniniam ukiui, buvo priskirta prie valstybes išperkamos žemes ir pretendentams atkurti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta natura negražinama. Todel atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes taryba, priimdama 1992-03-14 sprendima Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendima Nr. 308, turejo kartu spresti ir ieškoves prašyma atkurti nuosavybes teises natura ir todel negalejo skirti asmeninio ukio žemes.
49Atsiliepimu i apeliacini skunda (t. 6, b. l. 128-132) atsakove V. K. praše 2010-03-18 teismo sprendima palikti nepakeista, o ieškoves apeliacini skunda atmesti.
50Atsakove su ieškoves apeliaciniu skundu nesutinku del žemiau išvardintu argumentu:
511. Ieškove visai be pagrindo itrauke atsakove i byla, nes jos iš dalies gincijamame 1994-06-22 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendime Nr. 308 „Del asmeninio ukio naudojimo žemes“ dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu išvardintiems asmenims atsakoves pavarde nera pamineta. Ji ir negalejo buti pamineta, nes šiuo sprendimu atsakovei žeme nebuvo suteikta. Ji buvo suteikta anksciau - Rumšiškiu apylinkes tarybos 1991-05-14 sprendimu Nr. 52 ir 1992-03-14 sprendimu Nr.115 (t. 6, b. l. 133). Ieškove negincija šiu Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimu, kuriais atsakovei buvo suteiktas žemes sklypas asmeniniam ukiui, taigi nenurodomas joks pagrindas, kuriuo reikalaujama panaikinti 2004-09-15 Kauno apskrities viršininko isakyma Nr.02-04-7575 dalyje del 0,38 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr. 4950/0004:305), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo V. K. bei pripažinti negaliojancia 2004-11-08 valstybines žemes pirkimo–pardavimo sutarti (t. 6, b. l. 134-135) dalyje del 0,38 ha žemes sklypo (kadastrinis Nr.4950/0004:305), esancio Rumšiškiu mstl., Kaišiadoriu raj., pardavimo atsakovei.
522. Kaip nurodo pati ieškove savo apeliaciniame skunde, jei žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta teisetai, tu asmenu interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, siekiancius atkurti nuosavybes teises i žeme. Kitaip tariant, nuosavybes teise neatkuriama i ta žemes plota, kuris buvo teisetai suteiktas asmeniniam ukiui (LR pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 12 str. 1 d. 7 p.). Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teiseju 2005-11-24 pasitarime buvo aprobuotas „Teismu praktikos administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo apibendrinimas ir teises taikymo rekomendacijos“ (toliau - Apibendrinimas). Apibendrinime nurodyta, jog „nagrinejant bylas, kuriose turi buti išsprestas asmeninio ukio žemes suteikimo teisetumo klausimas, svarbu nustatyti, ar žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta pagal istatymus ir ar ji naudojama asmeniniam ukiui" (psl. 43). Apibendrinime Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas pažymejo, kad „kai žemes sklypas asmeniniam ukiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. [...] toks žemes suteikimas yra teisetas, nors iki žemes sklypo asmeniniam ukiui atmatavimo asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teises i šia žeme gražinant ja natura“. Atsakovei asmeninio ukio žemes sklypas buvo suteiktas ne tik iki 1994-01-01, bet apskritai anksciau, nei ieškove pateike prašyma atkurti jai nuosavybes teises i žeme natura: ieškove nurode, jog prašyma natura gražinti žeme ji pateike 1992-09-24, o sprendimai suteikti atsakovei žemes sklypa asmeniniam ukiui buvo priimti 1991-05-14 ir 1992-03-14. Žeme asmeniniam ukiui V. K. buvo suteikta kaip kaimo vietoveje gyvenanciam ir žemes ukiu besivercianciam asmeniui , vadovaujantis Vyriausybes 1990-10-11 nutarimu Nr.308 „Del žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarkos“ (toliau - Tvarka) 1 p. Suteikta žemes ukio sklypas buvo naudojamas individualiai žemes ukio veiklai (t. 6, b. l. 136-137). Ieškove nenurode jokio pagrindo, kodel atsakovei žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta neteisetai. Ieškove teigia, jog suteikiant atsakovei asmeniniam ukiui žemes sklypa, neva buvo pažeistas 1993-10-29 LRV nutarimo Nr.816 „Del Žemes sklypu asmeniniam ukiui bei tarnybinems daloms suteikimo ir žemes ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 14 p., nes Kaišiadoriu raj. Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 308 buvo priimtas po to, kai ieškove padave prašyma atkurti nuosavybes teises. Tai neatitinka tikroves. Atsakovei asmeninio ukio žeme buvo suteikta ne 1994-06-22 Kaišiadoriu raj. Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimu Nr. 308, o 1991-05-14 ir 1992-03-14 Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimais, todel jokia mineto nutarimo nuostata nebuvo ir negalejo buti pažeista atsakovei suteikiant asmeninio ukio žemes sklypa. Ieškoves nurodyta 2001-06-20 LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-665 atsakoves atveju netaikytina, nes šioje byloje buvo konstatuotos visiškai skirtingos aplinkybes. Šioje ieškoves nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad buvo pažeistas 1993-10-29 LRV nutarimo Nr. 816 14 p. del to, kad žemes sklypas asmeniniam ukiui buvo skirtas jau po to, kai kitas asmuo pateike prašyma atkurti nuosavybes teises natura. Atsakoves atveju pirma jai buvo skirtas žemes sklypas, o po to ieškove pateike prašyma atkurti nuosavybes teises natura.
53Apeliacinis skundas atmestinas.
54Visu pirma kolegija pažymi, jog LRV 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057 ,,Del Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo igyvendinimo tvarkos ir salygu“ (2003-01-31 redakcija, galiojanti nuo 2003-02-06) 4 p. nustate, kad iki 2003-04-01 pilieciai, kuriems nepriimtas sprendimas del nuosavybes teisiu atkurimo, galejo pareikšti arba pakeisti valia del budo, kuriuo atkuriamos nuosavybes teises i nekilnojamaji turta. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios del nuosavybes teisiu atkurimo budo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodyta nuosavybes teisiu atkurimo buda. Kai prašyme nurodytas nuosavybes teisiu atkurimo budas nenumatytas Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyme arba nurodytuoju budu pagal ši istatyma negalima atkurti nuosavybes teisiu, prašymus nagrinejancios institucijos privalo raštu iki 2003-03-01 pasiulyti pilieciui kitus šiame istatyme numatytus nuosavybes teisiu atkurimo budus. Kai iki 2003-04-01 pilietis nepareiškia valios del nuosavybes teisiu atkurimo budo, nuosavybes teises atkuriamos prašymus nagrinejancios institucijos parinktu budu.
55Byloje nustatyta, kad ieškove su prašymu 1991-10-03 kreipesi i Kauno rajono Rumšiškiu apylinkes agrarine tarnyba del motinai B. V. priklausiusios 8,12 ha žemes gražinimo ( - ) I kaime, Rumšiškiu valsciuje (t. 1, b. l. 12, byla Nr. 18-30 prideta prie 3 t.) (pagal dabartini administracini suskirstyma Kaišiadoriu r., Rumšiškiu mstl.), kuriame nurode, kad pretenduoja atkurti nuosavybes teises i savo motinai B. V. nuosavybes teise priklausiusi 8,12 ha žemes sklypa, t. y. susigražinti 4 ha miška (atkurti natura) ir gauti kompensacija už 4 ha žeme. Vadinasi, ieškove 1991-10-03 prašymu savo valia del nuosavybes teisiu atkurimo natura išreiške tik i miška. Tik 1992-09-24 ieškove Kaišiadoriu r. apylinkes agrarinei tarnybai pateike pareiškima (byla Nr. 18-30 prie 3 t.), kuriuo jau praše 8 ha dirbamos žemes ir 8 ha miško gražinti natura, o ankstesni pareiškima, kuriuo praše kompensacijos, anuliuoti. Tokiu budu sprestina, jog ieškove tik 1992-09-24 išreiške valia nuosavybes teise atkurti natura i visa pretenduojama žemes plota. Taciau pažymetina, jog 2002-06-24 pareiškime ieškove nurode, jog prašo jai priklausanti 8,12 ha žemes plota, buvusi Rumšiškiu mstl. (anksciau ( - ) kaime) gražinti natura, kiek imanoma, o likusia laisvame žemes fonde, Rumšiškiu seniunijoje. 2004-02-19 prašyme ieškove taip pat nurode, jog jeigu nera galimybes atgauti savo buvusia žeme, tai ji sutinkanti paimti kitur, bet lygiaverte pagal komercine kaina, kiek galima arciau buvusios nuosavybes. Kolegija sprendžia, jog 2002-06-24 pareiškime ieškove pakeite 1992-09-24 prašyme išreikšta valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo. Kolegijos nuomone, ieškoves pasirinkti nuosavybes teisiu atkurimo budai atitinka Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatymo 5 str. 1 p. ir 3 p. numatytus budus, t. y. gražinant ,,kiek imanoma“ natura laisva (neužstatyta) žeme turetoje vietoje (1 p.) bei likusia dali perduodant neatlygintinai nuosavyben nauja Vyriausybes nustatyta tvarka irengta arba neirengta žemes sklypa (3 p.).
56Kadangi ieškove 2002-06-24 pareiškime ieškove pakeite 1992-09-24 prašyme išreikšta valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, išreiškusi savo valia susigražinti laisva (neužstatyta) žeme natura tik ,,kiek imanoma“, kolegijos nuomone, ieškove šioje byloje net neturi reikalavimo teises gincyti asmeninio ukio žemes suteikimo asmenims, net jeigu ta žemes ir suteikta jos motinai B. V. priklausiusioje žemeje.
57Nagrinejamoje byloje sprendžiamas gincas tarp pretendentes atkurti nuosavybes teise i žeme natura ir asmenu, kuriems ginco žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui. Gincas kilo del asmeninio ukio žemes suteikimo teisetumo asmenims, turintiems teise naudotis asmeninio ukio žeme, t. y., ar ši žeme nurodytiems asmenims buvo suteikta nepažeidžiant tuo metu galiojusios nustatytos tvarkos.
58Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ginco žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta teisetai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusiu istatymu bei poistatyminiu teises aktu reikalavimu.
59Lietuvos Aukšciausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos vienodos teismu praktikos esme yra ta, kad asmenu, kuriems žeme buvo suteikta asmeniniam ukiui, interesai prioritetiškai ginami tik tuo atveju, jeigu ši žeme jiems buvo suteikta teisetai, t. y. nepažeidžiant žemes suteikimo metu galiojusiu teises aktu (LAT 1999-09-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-363/1999; LAT 2003-10-20 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-984/2003; LAT 2005-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-265/2005; LAT 2004-12-22 nutartis c. b. Nr. 3K-7-655/2004; 2008-01-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-55/2008; 2009-09-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-390/2009).
60Ieškoves vertinimu, žeme asmeniniam ukiui kitiems asmenims buvo suteikta neteisetai, nes tai ivyko jau po to, kai ji buvo padavusi prašyma atkurti nuosavybes teises. Del šios priežasties po ieškoves prašymo padavimo priimti 1992-03-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 115 ir 1994-06-22 sprendimas Nr. 308 yra naikinti dalyje del paskyrimo asmeninio ukio žemes plotu tretiesiems asmenims; taip pat naikintinas 1991-05-14 Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas Nr. 52, nes ji priimant buvo pažeista žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarka, patvirtinta LR Vyriausybes 1990-10-11 nutarimu Nr. 308, nes šioje žemeje asmeninio ukio žemes sklypu ribos nebuvo nustatytos ir nebuvo atlikta ju apskaita. Be to, priemus 1991-05-14 Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendima Nr. 52, 1992-03-14 sprendima Nr. 115, 1993-04-14 sprendima Nr. 215, o taip pat 1994-06-22 sprendima Nr. 308 nebuvo tuo paciu metu sudaryti asmeninio ukio antrinio naudojimo (paženklinimo) aktai pagal nurodytus sprendimus.
611991-06-18 Istatymu „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ buvo patvirtinta valstybes nuostata atkurti nuosavybes teise buvusiems savininkams. Del to žemes skyrimas po 1991-06-18 istatymo priemimo ir isigaliojimo turejo atitikti šio istatymo nuostatas ir užtikrinti jo igyvendinima. 1991-06-18 istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ 12 str. 3 p. nustate, kad nuosavybes teise natura neatkuriama i žeme, pagal galiojusius istatymus suteikta gyventoju asmeniniam ukiui (1993-07-15 istatymo redakcija galiojusi iki 1997-07-09, Žin. 1991, Nr. 21-454). Istatymu leidejas savo sieki derinti asmenu, kuriems žemes sklypai buvo suteikti asmeniniam ukiui ir kurie ja dirba, bei asmenu, norinciu atkurti nuosavybes teise i žeme, interesus patvirtino ir priimdamas 1997-07-01 Istatyma „Del nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo“ (isigaliojo 1997-07-09, Žin. 1997, Nr. 65-1558). Šio Istatymo 12 str. 8 p. nustate, kad valstybes išperkama žeme yra žeme, pagal istatymus suteikta ir naudojama gyventoju asmeniniam ukiui. Taigi klausimas, kurio asmens - pretenduojancio atkurti nuosavybes teise i žeme ar turincio asmeninio ukio žeme - interesai turi buti prioritetiškai ginami, priklauso nuo žemes sklypo asmeniniam ukiui suteikimo teisetumo. Jeigu žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta pažeidžiant nustatyta tvarka, prioritetiškai turi buti ginamos asmens, kuris pretenduoja atkurti nuosavybes teise i žeme, teises. 1991-09-01 isigaliojus Žemes reformos istatymui asmeniniam ukiui žeme galejo buti suteikiama iš žemes ploto rezervo asmeniniam ukiui, suformuotam žemes reformos žemetvarkos projekte laisvoje valstybinio fondo žemeje.
62Nagrinejamoje byloje tretiesiems asmenims žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta gincijamais Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes tarybos 1991-05-14 (t. 2, b. l. 49-71); 1992-03-14 (t. 2, b. l. 41-48), 1993-04-14 bei 1994-06-22 sprendimais (t. 1, b. l. 20-31).
63Pažymetina, kad teismu praktikoje laikomasi taisykles, kad kai žemes sklypas asmeniniam ukiui buvo atmatuotas iki 1994-01-01 arba po 1994-01-01, bet žemeje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ukiui, toks žemes suteikimas yra teisetas, nors iki žemes sklypo asmeniniam ukiui atmatavimo asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teises i šia žeme gražinant ja natura (administracine byla Nr. A3-154-2003). Kaip mineta, jau 1991-05-14 (t. 2, b. l. 49-71) bei 1992-03-14 (t. 2, b. l. 41-48) sprendimais buvo paskirti asmeninio ukio žemes plotai kai kuriems tretiesiems asmenims, t. y. ne tik, kad iki 1994-01-01, bet dar iki ieškove pateike prašyma, kuriuo išreiške valia atkurti jai nuosavybes teises i žeme natura. Be to, 1991-05-14 sprendimas priimtas dar net nesikreipus ieškovei su pirminiu prašymu (1991-10-30), t. y. žeme asmeniniam ukiui buvo paskirta tuose žemes plotuose, i kuriuos ieškove nepretendavo atkurti nuosavybes teises natura, tai atitinka ir LAT formuojama praktika (LAT 1999-09-06 nutartis Nr. 3K-3-384/1999; LAT 2005-10-10 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-465/2005 ir kt.), kurioje pabrežiama, kad žeme asmeniniam ukiui galejo buti skiriama tik tuose žemes plotuose, i kuriuos nepretendavo atkurti nuosavybes teise natura specialiajame istatyme išvardyti asmenys. Aptartais atvejais, visu pirma tretiesiems asmenims buvo skirtas žemes sklypas, o po to ieškove pateike prašyma atkurti nuosavybes teises natura. Tokiu atveju, nesant žinoma, kad yra pretendentu atkurti nuosavybes teise i ši žemes sklypa natura, iki 1991-05-14 sprendimo ieškove visai dar nebuvo pateikusi prašymo, o valia gražinti visa žeme natura išreiške tik 1992-09-24, t. y. po 1992-03-14 sprendimo priemimo, ginco žemei esant laisvai valstybinio žemes fondo žemei, konstatuotina, jog tretieji asmenys gincijamu minetu administraciniu aktu del asmeninio ukio suteikimo priemimo metu turejo teise gauti žemes asmeniniam ukiui, žeme asmeniniam ukiui buvo suteikta teisetai, o tokiu atveju ju interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, siekiancius atkurti nuosavybes teises i žeme. LAT yra ne karta pabrežes, kad tiek nuosavybes teises atkurimas, tiek ir žemes suteikimas gyventoju asmeniniam ukiui yra sudetines žemes reformos dalys. Abu šie procesai vyko ir vyksta kartu, todel butina derinti visu gyventoju grupiu interesus. Tai reiškia, kad nuosavybes teises i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimas negalejo sustabdyti kitu žemes reformos darbu: žemes skyrimo asmeniniam ukiui, ukininku ukiu steigimui ir pan.
64Velesnis 1994-06-22 Rumšiškiu apylinkes tarybos sprendimas buvo priimtas jau po 1992-09-24 ieškoves Kaišiadoriu r. apylinkes agrarinei tarnybai pateikto pareiškimo (byla Nr. 18-30 prie 3 t.), kuriuo ji jau praše natura gražinti ir ariama žemes plota. Kaip jau mineta, teismu praktikoje laikomasi taisykles, kad kai žemes sklypas asmeniniam ukiui buvo atmatuotas iki 1994-01-01 arba po 1994-01-01, bet žemeje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ukiui, toks žemes suteikimas yra teisetas, nors iki žemes sklypo asmeniniam ukiui atmatavimo asmenys, tureje teise i nuosavybes teisiu atkurima, buvo padave prašymus atkurti nuosavybes teises i šia žeme gražinant ja natura (administracine byla Nr. A3-154-2003). 2005-11-24 LVAT apibendrinime pažymeta, jog pagrindiniuose teises aktuose, reglamentavusiuose žemes asmeniniam ukiui suteikima (LR Aukšciausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimas Nr. I-411 „Del kaimo gyventoju sodybiniu sklypu išpletimo“ bei LR Vyriausybes nutarimas 1990-10-11 „Del žemes asmeniniam ukiui suteikimo ir iforminimo tvarkos“) nebuvo reikalaujama atsižvelgti i buvusio žemes savininko interesus suteikiant naudoti jo žeme kitiems asmenims, nors tuo metu privatines nuosavybes institutas pagal Laikinaji Pagrindini Istatyma jau buvo gražintas i šalies teises sistema. Žeme asmeniniam ukiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik i žemes ukio ar kitu imoniu ir pretendento i asmenini uki interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ukiui naudoti suteiktos žemes išpirkimas iš asmenu, turinciu teise i nuosavybes teisiu atkurima, bei numatymas galimybes asmeninio ukio žemes naudotojams šia žeme neterminuotai naudoti ar netgi istatymu nustatyta tvarka igyti privacion nuosavyben, LR Konstitucinio Teismo 1995-03-08 nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujanciu LR Konstitucijai. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pabreže žemes socialine funkcija, susiklosciusius faktinius žemenaudos santykius vertindamas kaip visuomenes poreiki vykdant žemes reforma, pareiga derinti socialinius interesus ir reguliuoti ukine veikla taip, kad ji tarnautu bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str.) (LVAT teiseju 2005-11-24 pasitarime aprobuota „Teismu praktikos administracinese bylose del nuosavybes teisiu atkurimo apibendrinimas ir teises taikymo rekomendacijos“, 44 psl.).
65Žemes asmeniniam ukiui suteikimas buvo itvirtintas Aukšciausiosios Tarybos 1990-07-26 nutarimu Nr. 1-411 ,,Del kaimo gyventoju sodybiniu sklypu išpletimo“, galiojusiu gincijamu Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu aplinkes tarybos 1991-05-14 ir 1992-03-14 sprendimu priemimo metu. Šiam teises aktui igyvendinti buvo priimtas LR Vyriausybes 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 ,,Del žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarkos“. Aptariamu atveju taikytina LR Vyriausybes 1990-10-11 nutarimu Nr. 308 „Del žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarkos“ 5 punkto nuostata (galiojusi gincijamu sprendimu priemimo metu), kad gyventojams suteiktu asmeniniam ukiui žemes sklypu ribas vietoje nustato žemes ukio imones sudaryta komisija. Kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškoves argumentu del aukšciau minetu Tarybos sprendimu neteisetumo ir konstatuoti, jog Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu aplinkes tarybos 1991-05-14 bei 1992-03-14 sprendimu pagrindu suteikiant tretiesiems asmenims teise i asmeninio ukio žemes sklypus žemes sklypu ribos nebuvo nustatytos vietoje, nes irodymu, paneigianciu atsakoves KAVA bei treciuju asmenu tvirtinimus, kad jie vyko kartu su žemes ukio imones sudaryta komisija ir kad jiems visiems asmeninio ukio sklypai buvo pažymeti vietoje, ieškove nepateike. Ieškoves argumentas del Kaišiadoriu r. Rumšiškiu apylinkes tarybos 1991-05-14 bei 1992-03-14 sprendimu neteisetumo del to, jog juos priemus nebuvo parengti žemes sklypu asmeniniam ukiui paženklinimo aktai, atmestinas, nes minetu sprendimu priemimo metu dar nebuvo priimtas ir del to negalejo buti taikomas LRV 1993-10-29 nutarimas Nr. 816, kuriame buvo numatyta ženklinimo tvarka. LRV 1993-10-29 nutarimu Nr. 816 (šio nutarimo 3.2 punktu buvo panaikintas iki tol galiojes LRV 1990-10-11 nutarimas Nr. 308 ,,Del žemes asmeniniam ukiui suteikimo, iforminimo ir apskaitos tvarkos“) patvirtintos Žemes sklypu asmeniniam ukiui bei tarnybinems valdoms suteikimo ir žemes ploto rezervo nustatymo tvarkos nuostatos, kad sklypai asmeniniams ukiams turejo buti suformuoti kartu su žemetvarkos projektus rengianciomis institucijomis, galiojo gincijamo Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu aplinkes tarybos 1994-06-22 sprendimo priemimo metu, taciau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, asmeninio ukio žemes sklypo nepaženklinimas jo suteikimo metu nesudaro pagrindo velesni tokios veiksmo atlikima laikyti neteisetu, jeigu paženklinimo aktu užbaigiama suteiktos ir naudojamos asmeninio ukio žemes naudojimo procedura (LAT 2004-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-532/2004).
66Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, jog ieškove ne iš karto su 1991-10-03 prašymu del nuosavybes teisiu atkurimo pateike visus reikalingus dokumentus, patvirtinancius nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta ir giminystes ryšius. Tai patvirtina veliau padaryti papildomi irašai 1991-10-03 prašyme (byla Nr. 18-30 prie 3 t.)). Be to, paciame prašyme nurodyta, jog ,,archyve dokumentai gali buti 12 ha dirbamos žemes arba (po reformos) 16 ha“. Nors prašyme nurodyta, kad prie prašymo pridedamas valstybinio archyvo pažymejimas 03-125-V, akivaizdu, kad šis pažymejimas buvo išduotas tik 1992-12-03, atsakant i ieškoves 1991-11-15 prašyma, t. y. jau po 1991-10-03 prašymo pateikimo. Be to, pažymetina, jog iš Lietuvos valstybinio archyvo pažymejimo 03-125-V negalima spresti apie konkretu žemes plota, i kuri galejo pretenduoti ieškove, nes jame minimi ivairiausi V. B. (kartu su kitais asmenimis) turetos žemes plotai (nuo 8,12 iki 12,13 ir 16,27 ha). Kadangi Kaišiadoriu rajono žemetvarkos skyriaus komisija del žemes valdymo nuosavybes teisemis tik 1999-09-20 nustate, kad nuosavybes teise patvirtinanciu dokumentu (t. y. 1941 m. Kauno apsk. Rumšiškiu valsciaus ( - ) I kaimo viensedžiais išskirstymo plano, kuriame nurodyta, jog žemes valdytojai V. B., V. J. ir G. M. naudojo viso 8,12 ha žemes) pakanka nuosavybes teisems pagal ieškoves pateiktus prašymus atkurti (byla Nr. 18-30 prie 3 t.), sprestina, jog ieškoves nuosavybes teises i ginco žeme atkurimo procesas negalejo buti pradetas iki 1999-09-20, kol nebuvo pateikti ir ivertinti visi butini dokumentai, patvirtinantys nuosavybes teise i atkuriama turta ir giminystes ryšius, todel ieškoves argumentas, jog Kaišiadoriu rajono Rumšiškiu apylinkes taryba, priimdama 1994-06-22 sprendima Nr. 308, turejo kartu spresti ir ieškoves prašyma atkurti nuosavybes teises natura ir todel negalejo skirti asmeninio ukio žemes, atmestinas kaip visiškai nepagristas. Pagal gincijamo sprendimo priemimo metu galiojusio 1991-06-18 Istatymo „Del pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atstatymo tvarkos ir salygu“ (1992-05-20 redakcija) 12 str. 3 punkto nuostatas žeme, pagal galiojusius teises aktus suteikta asmenims ukiams, buvo priskirta prie valstybes išperkamos žemes ir pretendentams atkurti nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta natura negražinama.
67Be to, pažymetina, jog ieškovei teise atkurti nuosavybes teise i visa 8,12 ha žemes plota atsirado tik 2000-01-05 priemus palikima pagal istatyma po mirties sesers V. J. (byla Nr. 18-30 prie 3 t.), kartu su ieškove pretendavusios i ginco žeme (abi po 4,6 ha). Atsižvelgdama i tai, kad pati ieškove gincijamu sprendimu priemimo metu dar nebuvo pateikusi visu butinu dokumentu nuosavybes teisei i ginco žeme natura atkurti, teiseju kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustate, jog gincijamais aktais ieškoves teises i nuosavybes atkurima negalejo buti pažeistos, nes, be visa to, kas išdestyta prieš tai, tuo metu dar ir nebuvo visu butinu istatyme nustatytu salygu ieškoves nuosavybes teisems atkurti (LAT 2006-11-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2006; LAT 2008-09-19 nutartis c. b. Nr. 3K-3-404/2008). Be to, kaip jau mineta motyvuojamosios dalies pradžioje, ieškove 2002-06-24 pareiškimu budama pakeite 1992-09-24 prašyme išreikšta valia del nuosavybes teisiu atkurimo budo, išreikšdama savo valia susigražinti laisva (neužstatyta) žeme natura tik ,,kiek imanoma“, kolegijos nuomone, ieškove šioje byloje net neturi reikalavimo teises gincyti asmeninio ukio žemes suteikimo asmenims.
68Tokiu budu, vadovaudamasis civilineje byloje esanciais ir ištirtais rašytiniais irodymais, šaliu, ju atstovu paaiškinimais bei teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padare visiškai pagrista išvada, kad atsakovams ginco žeme buvo suteikta teisetai ir nepažeidžiant tuo metu galiojusiu istatymu bei poistatyminiu teises aktu reikalavimu, ir tuo pagrindu pagristai atmete ieškini.
69Kolegija, atsižvelgdama i tai, kas išdestyta, apeliacini skunda, išnagrineta neviršijant jame nustatytu ribu, atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendima palikdama nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Del apeliacines instancijos teismo posedyje ieškoves atstovo išsakytu argumentu kolegija nepasisako, atsižvelgdama i tai, kad pagal CPK 323 str. pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keiti (papildyti) apeliacini skunda yra draudžiama.
70Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Nutarė
71apeliacini skunda atmesti.
72Kaišiadoriu rajono apylinkes teismo 2010-03-18 sprendima palikti nepakeista.
73Priteisti iš ieškoves G. M. atsakovei L. U. 800 Lt advokato pagalbos apeliacines instancijos teisme išlaidu.
74Kolegijos pirmininke
75Jolita Ciruliene