Byla 3K-3-390/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Vinco Versecko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovams S. P., V. P., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje ginčas yra tarp pretendento atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra ir asmenų, įgijusių sklypą asmeniniam ūkiui, šio ginčo sklypo nuosavybės.

6Ieškovas V. Z. ieškiniu prašė teismo:

71. Panaikinti Širvintų rajono Musninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. 44 dėl žemės sklypo namų valdai skyrimo ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. 702-89 dalį dėl leidimo parduoti 0,4944 ha namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) S. P.

82. Pripažinti negaliojančia 1998 m. balandžio 15 d. sudarytą su S. P. 0,4944 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

9Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 1991 m. spalio 11 d. kreipėsi su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko, jo senelio P. Z., nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą. 52,35 aro ieškovui natūra negrąžintos žemės Širvintų rajono Musninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 44 skirta S. P. namų valdai. Ieškovo teigimu, Musninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 30 d. sprendimas Nr. 44 negalėjo būti priimtas, o jei buvo priimtas, tai yra neteisėtas, nes buvo priimtas po ieškovo 1991 m. spalio 11 d. prašymo dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo. Kadangi Musninkų apylinkės Tarybos 1991 m. gegužės 16 d. sprendimu S. P. suteikta 3 hektarai žemės, tai, ieškovo nuomone, daugiau žemės ūkio naudmenų žemės S. P. šeimai negalėjo būti skirta.

10II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

11Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

12Byloje nustatyta, kad 1991 m. spalio 11 d. ieškovas kreipėsi į Širvintų rajono Musninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti P. Z. turėtą 86,66 ha ploto žemę. 1999 m. birželio 9 d. raštu Nr. 319 Vilniaus apskrities viršininko administracija informavo ieškovą, kad dalis jo pretenduojamos žemės yra valstybės išperkama, t. y. suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, namų valdoms, iš jos 3 ha – S. P. Musninkų apylinkės Tarybos 1991 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 16. 1998 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui S. P. parduotas 0,4944 ha sklypas namų valdai, esantis (duomenys neskelbtini).

13Teismas nurodė, kad pagal Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punktą žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos), yra valstybės išperkami. Atsakovui 3 ha žemės asmeniniam naudojimui paskirta anksčiau, nei ieškovas kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Be to, atsakovas 1980-1982 m. pasistatė jam priskirtoje žemėje gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, dėl to įgijo teisę išpirkti žemę po pastatais.

14Teismas konstatavo, kad atsakovui S. P. žemės sklypas suteiktas asmeniniam ūkiui teisėtai, nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų, todėl nėra pagrindo ieškinį tenkinti. Atsižvelgęs į ieškovo paaiškinimus, kad jis pasirašė ant S. P. sklypo geodezinio plano, teismas laikė ieškinio senaties termino pradžią S. P. servitutinio kelio nustatymo plane pasirašytą paskutinę datą – 1997 m. birželio 30 d., kurią vėliausiai ieškovas turėjo sužinoti apie ginčijamo žemės sklypo pardavimą atsakovo nuosavybėn. Tuo metu galiojusio CK 84 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir jo neprašė atnaujinti.

15Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutartimi ieškovo V. Z. apeliacinis skundas atmestas ir nutarta palikti nepakeistą Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą.

16Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovui žemė skirta ir išpirkta pagal galiojusius teisės aktus. Dėl to atsakovo sklypas laikomas valstybės išperkama žeme ir buvusio žemės savininko įpėdinis neturi teisės reikalauti grąžinti sklypo natūra. Teismas pabrėžė, kad nuosavybės teisų atkūrimas ne natūra, o kitokiu įstatyme nustatytu būdu, pripažįstamas tinkama nuosavybės teisės gynimo forma. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti.

17III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

18Kasaciniu skundu ieškovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

191. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemėtvarkos projektas sudarytas tik 2005 m., taigi atsakovui, kaip žemės naudotojui, žemės sklypas galėjo būti parduotas tik pagal žemėtvarkos projektą. Vyriausybė 1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423 patvirtino Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką. Jos 46 punkte nustatyta išimtis, kai rajono valdybai suteikiama teisė perduoti naudotis sklypais asmenims anksčiau, negu bus parengtas ir patvirtintas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, tačiau visais atvejais turi būti vadovaujamasi preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu. Byloje teismai neištyrė aplinkybių, ar buvo parengtas Širvintų rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas, be kurio nebuvo galima perleisti asmenims, tarp jų ir atsakovui žemės sklypų.

202. Kasatoriaus teigimu, jam kreipiantis su prašymu dėl žemės nuosavybės grąžinimo, ginčo sklypas nebuvo perduotas naudotis atsakovui. Valstybės institucijos privalėjo per tris mėnesius nuo prašymo padavimo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, tačiau to nepadarė. Atsakovas naudojosi 0,15 ha sklypu, kuris jam skirtas 1980 m. balandžio 30 d. kolūkio susirinkimo protokolu, tačiau teismai nevertino aplinkybių, ar teisėtai šis sklypo dydis buvo padidintas iki 0,4944 ha, kurį atsakovas nusipirko pagal 1998 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

213. Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 2 punkte buvo nustatyta, kad kaime gyvenantys žemės ūkio darbuotojai, pageidaujantys gauti žemės asmeniniam ūkiui tos įmonės teritorijoje, raštu kreipiasi į įmonės administraciją, nurodydami norimo gauti sklypo bendrą ir atskirai pagal žemės ūkio naudmenas plotą. Atsakovas nepateikė byloje tokio prašymo, dėl to kasatorius daro išvadą, kad atsakovas įgijo ginčo sklypą pažeidžiant nurodytą teisės akto nuostatą.

224. Kasatorius nurodo, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-127-08 bus įvertinta, ar atsakovo civilinėje byloje pateikti dokumentai - gyvenamojo namo techninis pasas, 1992 m. balandžio 15 d. prašymas parduoti žemės sklypą, 1994 m. birželio 30 d. pažyma apie atsakovo žemę – nesuklastoti; nurodytas ikiteisminis tyrimas susijęs su nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytinais faktais, dėl to byloje teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus (ieškovo) prašymą sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu.

235. Kasatoriaus teigimu, jis apie pažeistas teises sužinojo iš 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo, kuriame nurodyta apie 1998 m. balandžio 15 d. 0,4944 ha valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą su atsakovu; dėl to kasatorius (ieškovas) daro išvadą, kad ieškinio senaties termino sutarčiai ginčyti nepraleido. Iš šio pranešimo kasatorius (ieškovas) suprato, kad ginčo žemės nuosavybės teisės jam nebus atkurtos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-294/2007, 2005 m. gegužės 15 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-465/2005 išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pradžia skaičiuojama nuo ieškovo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie valstybės įgaliotos institucijos sprendimą dėl ieškovo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo priėmimo ar atsisakymo tai padaryti.

246. Byloje ginčijama 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis notariškai nepatvirtinta. Sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, jeigu iki 2001 m. liepos 1 d. sudaryti sandoriai pripažįstami negaliojančiais, dėl tokių sandorių negaliojimo pasekmių taikomos 2000 m. CK normos. Kasatoriaus teigimu, ginčo sandorio negaliojimo pasekmėms taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias, kai sandoris negalioja, viena jo šalis kitai privalo grąžinti visa, ką yra gavusi pagal sandorį, kai negalima grąžinti kitai sandorio šaliai to, kas yra gauta, natūra – atlyginti to vertę pinigais.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai S. P. ir V. P. prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

261. Atsakovų teigimu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovui S. P. įgyjant ginčo sklypą buvo pažeisti Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos reikalavimai. Sprendžiant dėl sklypo perdavimo atsakovui, vyko žemės naudotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieškovas, buvo sudarytas žemės projektas, būtinas žemės matavimo darbams, tai atlikta nepažeidžiant įstatymų reikalavimų. Nurodytos Metodikos nuostatos netaikytinos, nes ji patvirtinta Vyriausybės 1991 m. lapkričio 12 d. nutarimu, o 3 ha atsakovo asmeniniam ūkiui perduota iki Metodikos įsigaliojimo, t. y. 1991 m. gegužės 16 d.

272. Ieškovas 1999 m. rugpjūčio 2 d. prašyme Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui nurodė grąžinti jam mišką ir laisvą žemę (duomenys neskelbtini), už likusią žemę, kuri užimta asmeniniais sklypais ir užstatyta gyvenvietėje, apmokėti kompensaciją litais. Taigi ieškovas pasinaudojo teise gauti kompensaciją už žemę. Atsakovo namų valdai naudojamas sklypas nėra laisvas žemės plotas, todėl jis negrąžintinas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nustatyta tvarka.

283. Kasaciniame skunde nurodytos kitokios, nei teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nėra teisės klausimai, taigi nėra ir kasacinio nagrinėjimo dalykas. Teismai nustatė taip pat faktines aplinkybes, kurios lėmė ieškinio senaties termino pradžią. Kasatorius nuolat gyvena kelių dešimčių metrų atstumu nuo atsakovų sodybos ir dar 1994 m. buvo informuotas apie atsakovų sodyboje esančio sklypo priklausymą jiems.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybės administracija prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teisiškai nemotyvuotą. Atsiliepime išdėstytas sutikimas su pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimu ir nutartimi, nurodoma, kad teismai teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

32Dėl teisės normų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą ir asmeninio ūkio žemės suteikimą

33Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, nuosekliai laikosi nuostatos, kad asmenų, kuriems žemė buvo suteikta asmeniniam ūkiui, interesai prioritetiškai ginami prieš asmenis, kurie į šią žemę pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, tik tuo atveju, jeigu ši žemė asmeniniam ūkiui suteikta teisėtai, t. y. nepažeidžiant žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis P. V. v. S. A. P., Kauno apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-363/1999; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis E. P., E. Š. v. Poilsio ir reabilitacijos centras ,,Pušynas“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-655/2004; 2008 m. sausio 25 d. nutartis R. ir J. Ž. v. Kauno apskrities viršininko administracija byloje Nr. 3K-3-55/2008 ir kt.).

34Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. 1-1607 redakcija) 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pagal apylinkių tarybų pateiktą žemės poreikio pagrindimą žemės reformos žemėtvarkos projekte laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje gali būti numatytas žemės ploto rezervas gyventojų asmeniniam ūkiui; 18 straipsnyje nustatyta prašymų žemei gauti pateikimo ir svarstymo tvarka. Žemės reformos įstatymo 16 straipsnyje ir Vyriausybės 1993 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 816 ,,Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms valdoms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka“ 4 punkte nustatyta, kad žemės sklypai šio nutarimo 1 punkte nurodytiems asmenims suteikiami apylinkės tarybos sprendimu; 16 punkto 1 pastraipoje nustatyta, kad žemės sklypai asmeniniam ūkiui matuojami žemėje, kuri pagal nustatyta tvarka apsvarstytus rajono valdyboje žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui, o 2 dalyje – kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

35Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 1-411 ,,Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ 1 punkte buvo nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam ūkiui jiems pageidaujant suteikiami žemės sklypai. Šiam teisės aktui įgyvendinti priimtas Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 ,,Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“. Pagal šio nutarimo nuostatas žemės sklypas asmeniniam ūkiui steigti buvo skiriamas pagal asmens prašymą žemės ūkio administracijai, kuri, išnagrinėjusi tokį prašymą, pateikdavo apylinkės tarybai pasiūlymus dėl žemės suteikimo; apylinkės taryba, išnagrinėjusi pasiūlymus, priimdavo sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo asmeniniam ūkiui (2-4 punktai). Analogiška nuostata įtvirtinta ir pirmiau nurodyto Vyriausybės 1993 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 816 4 ir 9 punktuose.

36Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ 1 punkte buvo įtvirtinta nuostata leisti pirkti iš valstybės asmeniniam ūkiui naudojamą žemę piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka. Šio teisės akto 2.1 punkte nurodyta, kad piliečiams parduodami jų naudojami asmeniniam ūkiui žemės sklypai, suteikti apylinkės tarybos sprendimu iki 1994 m. liepos 1 d. Byloje teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad Musninkų apylinkės Tarybos 1991 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 16 atsakovams suteiktas žemės sklypas asmeniniam ūkiui iki ieškovui kreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo su 1991 m. spalio 11 d. prašymu. Teismai sprendė, kad žemė atsakovų asmeniniam ūkiui buvo suteikta nepažeidžiant galiojusių teisės aktų. Kasacinio skundo argumentai teisės taikymo aspektu nepaneigia teismų padarytų išvadų. Kasatoriaus nurodytos faktinės aplinkybės, kurios yra nustatytinos sprendžiant dėl teisės aktų ginčo santykiams reglamentuoti taikymo, bylą nagrinėjusių teismų yra konstatuotos, išvados padarytos remiantis įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis). Spręsti priešingai, kaip prašo kasatorius, pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl teisės taikymo ir teismų sprendimuose konstatuotus faktus nėra teisinio pagrindo (CPK 176, 353 straipsniai).

371991 m. birželio 1 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė, užimta sodybinių sklypų, iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus. Analogiška nuostata įtvirtinta ir vėlesniame 1997 m. liepos 1 d. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme. Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 1 punkte buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos, ganyklos) ir kita žemė (pastatų, kiemo, želdinių užimta žemė ir kitos ne žemės ūkio naudmenos). Teismų priimtuose sprendime ir nutartyje nustatyta, kad Musninkų apylinkės tarybos 1992 liepos 30 d. sprendimu Nr. 44 (kuriuo įgyvendintas ankstesnis 1991 m. gegužės 16 d. tarybos sprendimas Nr. 16) atsakovui skirtas 52,35 aro žemės sklypas namų valdai. Atlikus tikslius kadastrinius matavimus, namų valdos žemės sklypo dydis buvo patikslintas ir sumažintas iki 49,44 aro. Tokį patikslintą žemės sklypą atsakovams leista pirkti.

38Teismų priimtuose sprendime ir nutartyje nustatytos ir įvertintos faktinės aplinkybės pagal bylos įrodymus. Kasacinio teismo teisėjų kolegija faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, o konstatuoti, kad buvo pažeistos CPK 176-185 straipsniuose įtvirtintos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal bylos duomenis nėra teisinio pagrindo. Kadangi atsakovai įgyvendino galiojusiuose teisės aktuose įtvirtintą subjektinę teisę į žemės sklypą, jį įgydami asmeniniam ūkiui, tai kasacinio skundo argumentas dėl ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo pagal CK 1.80 straipsnį negali būti laikomas pagrįstu, nes šio ginčo sandorio sudarymo teisinis pagrindas buvo aiškiai nustatytas įstatymuose ir įgyvendinimo tvarką detalizuojančiuose poįstatyminiuose aktuose. Teisiškai nepagrįstu laikytinas taip pat ir kasacinio skundo argumentas dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėtas klausimas dėl dokumentų klastojimo, dėl kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje įrodinėtinos aplinkybės bylos procese buvo nustatymas, ar atsakovai įgijo teisę į žemės sklypo asmeniniam ūkiui nuosavybę ir ar ta teisė įgyvendinta nepažeidžiant galiojusių teisės aktų reikalavimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai remdamiesi bylos įrodymų visuma sprendė, kad šios aplinkybės yra įrodytos (CPK 185 straipsnis), o kasatoriaus nurodytame pradėtame ikiteisminiame tyrime nebus nustatomos nagrinėjamoje byloje įrodinėtinos aplinkybės. Dėl to nagrinėjamoje byloje teismų procesinių sprendimų išvadų pagrįstumui tiesioginio ryšio neturi atliekamas ikiteisminis tyrimas.

39Dėl ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti

40Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino pradžios nustatymo teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Analogiška nuostata buvo nustatyta 1964 m. CK 86 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartyje Z. I. J., S. K. K. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt. byloje Nr. 3K-3-465/2005 išaiškinta ieškinio senaties teisminiuose ginčuose dėl žemės teisinių santykių teisinė reikšmė: ieškinio senaties institutas nustatytas siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą. Asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. Ypač svarbu užtikrinti ieškinio senaties termino instituto taikymą žemės santykiuose, nes žemės reforma negali vykti amžinai. Ieškinio senaties instituto netaikymas neleistų operatyviai užbaigti žemės reformos, neužtikrintų žemės civilinės apyvartos stabilumo.

41Surinktų byloje įrodymų duomenų pagrindu teismai paneigė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis apie byloje ginčijamą žemės sklypo atsakovams suteikimą pirmą kartą sužinojo iš 2004 m. gruodžio 9 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus pranešimo. Byloje nustatyti faktai apie tai, kad šalys gyvena kaimynystėje, bylinėjasi dėl žemės tarpusavyje nuo 1990-1991 m., ieškovas domėjosi žemės sklypo suteikimu atsakovų asmeniniam ūkiui, nes kreipdavosi į Širvintų rajono žemėtvarkos tarnybą, prašydamas išspręsti rūpimus žemės klausimus. Dėl tokių bylos dokumentuose ir liudytojų parodymuose esančių duomenų teismai konstatavo, kad ieškovas žinojo apie ginčo žemės sklypo suteikimą atsakovams ir praleido 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, dėl to teismai pagrįstai netenkino ieškinio ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo (CK 1.126 straipsnis).

42Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtuose pirmosios instancijos teismo sprendime ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų dėl atsakovų žemės sklypo įgijimo asmeniniam ūkiui teisėtumo bei nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta, dėl to paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis). Atsakovai advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo 800 Lt, šių išlaidų dydį patvirtina pridėtas pinigų priėmimo kvitas. Atsakovai prašo priteisti iš ieškovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurį teisėjų kolegija sprendžia priteisti (CPK 98 straipsnis).

45Iš ieškovo taip pat priteistina 71,30 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1, 3 dalimis, 98 straipsniu, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

48Priteisti iš ieškovo V. Z. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. P. (duomenys neskelbtini) ir V. P. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

49Priteisti iš ieškovo V. Z. 71,30 Lt (septyniasdešimt vieną litą 30 centų) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, atlyginimo.

50Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje ginčas yra tarp pretendento atkurti nuosavybės teises į žemės... 6. Ieškovas V. Z. ieškiniu prašė teismo:... 7. 1. Panaikinti Širvintų rajono Musninkų apylinkės Tarybos 1992 m. liepos 30... 8. 2. Pripažinti negaliojančia 1998 m. balandžio 15 d. sudarytą su S. P.... 9. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas 1991 m. spalio 11 d. kreipėsi su prašymu... 10. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 11. Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimu... 12. Byloje nustatyta, kad 1991 m. spalio 11 d. ieškovas kreipėsi į Širvintų... 13. Teismas nurodė, kad pagal Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 18 d.... 14. Teismas konstatavo, kad atsakovui S. P. žemės sklypas suteiktas asmeniniam... 15. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 16. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovui žemė skirta ir... 17. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 18. Kasaciniu skundu ieškovas V. Z. prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės... 19. 1. Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės... 20. 2. Kasatoriaus teigimu, jam kreipiantis su prašymu dėl žemės nuosavybės... 21. 3. Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 2 punkte buvo nustatyta,... 22. 4. Kasatorius nurodo, kad pradėtame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-127-08 bus... 23. 5. Kasatoriaus teigimu, jis apie pažeistas teises sužinojo iš 2004 m.... 24. 6. Byloje ginčijama 1998 m. balandžio 15 d. valstybinės žemės... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai S. P. ir V. P. prašo ieškovo... 26. 1. Atsakovų teigimu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovui... 27. 2. Ieškovas 1999 m. rugpjūčio 2 d. prašyme Širvintų rajono žemėtvarkos... 28. 3. Kasaciniame skunde nurodytos kitokios, nei teismų nustatytos faktinės... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Širvintų rajono savivaldybės... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 32. Dėl teisės normų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į... 33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką,... 34. Žemės reformos įstatymo (1991 m. liepos 25 d. įstatymo Nr. 1-1607... 35. Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 1-411 ,,Dėl kaimo... 36. Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 183 ,,Dėl asmeninio ūkio žemės... 37. 1991 m. birželio 1 d. įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į... 38. Teismų priimtuose sprendime ir nutartyje nustatytos ir įvertintos faktinės... 39. Dėl ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti ... 40. Atsakydama į kasacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties termino... 41. Surinktų byloje įrodymų duomenų pagrindu teismai paneigė ieškovo... 42. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 44. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 45. Iš ieškovo taip pat priteistina 71,30 Lt Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 48. Priteisti iš ieškovo V. Z. (duomenys neskelbtini) atsakovams S. P. (duomenys... 49. Priteisti iš ieškovo V. Z. 71,30 Lt (septyniasdešimt vieną litą 30 centų)... 50. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...