Byla AN2-175-327/2018
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties E. A. G. administracinio nusižengimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo E. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties E. A. G. administracinio nusižengimo byloje.

2Teismas

Nustatė

3

    1. E. A. G. 2017 m. rugsėjo 21 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir ANK 417 straipsnio 8 dalį už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 21 d., 22.20 val. ( - ) vairavo transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz S 320 CDI“, valst. Nr. ( - ) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,50 promilės) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. ( - ) E. A. G. už pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių ir už pažeidimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą skirta 11 eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, skirta galutinė subendrinta nuobauda – 375 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių.
    2. Nesutikdamas su nutarimu, E. A. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuriame prašė 2017 m. spalio 19 d. nutarimą Nr. ( - ) panaikinti. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nutarimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Teismui nekilo abejonių dėl E. A. G. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. Paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pareiškėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą E. A. G. atžvilgiu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
    3. Apeliaciniame skunde E. A. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymo nutraukti.
      1. Skunde teigiama, jog nutarimas pripažinti E. A. G. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo priimtas remiantis vien alkotesterio parodymais, nežiūrint to, kad su jais nesutiko ir kreipėsi į gydymo įstaigą dėl kraujo tyrimo, apie ką bylą tyrę pareigūnai buvo informuoti.
      2. Skunde nurodoma, kad, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teigia, kad rūkymas esminės reikšmės ir įtakos alkotesterio parodymams neturėjo. Tokiai išvadai padaryti reikalingos specialios žinios, tačiau teismas rūkymo įtakai alkotesterio parodymams įvertinti nepasitelkė jokių specialistų, taip pat nenurodė ir teismų praktikos, kaip pagrindo tokiai nuostatai dėl šios aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje, kuri nurodyta skundžiamoje nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2013, 2AT-42-507/2016), kaip tik pabrėžta, kad nors versija dėl rūkymo įtakos tyrimo rezultatams kiekvienu konkrečiu atveju šiose bylose ir buvo atmesta, tačiau prieš priimant tokį sprendimą ši versija teismuose buvo ištirta. Tuo tarpu E. A. G. pateikti duomenys apie galimą rūkymo įtaką tyrimo rezultatams buvo atmesti formaliai, tiesiog teigiant, kad rūkymas įtakos alkotesterio parodymams neturėjo, bet nenurodant jokio teisinio tokios išvados pagrindo, ar kitų duomenų, kuriais remiantis padaryta tokia išvada.
      3. Pirmosios instancijos teismas teigia įsitikinęs byloje alkotesterio parodymų objektyvumu ir pakankamumu vadovaudamasis „moksliškai patvirtinta formule“, kurios pagrindu atlikęs „elementarius matematinius skaičiavimus“, įrodžiusius, kad per 1 val. 35 min. alkoholio koncentracija E. A. G. kraujyje tikrai galėjo sumažėti nuo 0,50 iki 0,31 promilių. Pati deklaruojama formulė ir skaičiavimų esmė skundžiamoje nutartyje liko neatskleisti, apsiribojant teiginiu, kad „vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val.“. Minėtas teiginys į skundžiamą nutartį persikėlė iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties Nr. 2AT-51-746/2016, kur šių duomenų šaltiniu yra nurodytas 2015 m. spalio 13 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. ( - ), t. y. konkretus procesinis dokumentas konkrečioje byloje, kuriuo buvo nustatinėjamos būtent tos bylos aplinkybės, skaičiavimus atliekant specialių žinių turintiems ekspertams, o ne pačiam teismui, kuris tokius duomenis turi vertinti, bet ne pats juos teikti ir kurti. Pabrėžtina ir tai, kad toje byloje minėti duomenys buvo įvertinti būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
      4. Pati naujausia teismų praktika administracinio teisės pažeidimo bylose, nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra ta pati Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. AT-51-746/2016, kurioje išdėstyta nuostata, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė; šiai nuostatai pagrįsti nurodytoje nutartyje be kitos teismų praktikos remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2AT-41/2013, kuria skundžiamoje nutartyje nepagrįstai motyvuojama nuostata dėl ekspertizės neskyrimo nagrinėjamu atveju. Nei vienoje iš šių abiejų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių nėra jokių išvadų apie nebūtiną ekspertizės skyrimą esant minėtiems prieštaravimams.
      5. Skunde taip pat atkreiptas dėmesys, kad vienas iš skundžiamos nutarties motyvų atsisakant tenkinti E. A. G. skundą buvo teiginys, jog jo kraujo mėginys buvo paimtas ne po valandos, o praėjus valandai ir 35 minutėms. Pirmosios instancijos teismas tuo pačiu metu niekaip neįvertino bylos nagrinėjimo eigoje E. A. G. pabrėžtos kitos aplinkybės: administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas tik 23 val. 5 min. ir iki to laiko dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jo valios, jis neturėjo galimybės pasišalinti iš sustabdymo vietos, o pareigūnams užbaigus visas reikalingas procedūras ir leidus pasišalinti, sveikatos priežiūros įstaigą pasiekė ir kraujo mėginį davė per realiai ir protingai vertinant mažiausią laiko tarpą, t. y. 23 val. 56 min.
      6. Skunde taip pat pažymėta dar viena Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties Nr. 2AT-51-746/2016 nuostata, kad „administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymo nepateikimo ir abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai“, toliau šioje nutartyje pabrėžiant, kad nagrinėjamoje byloje institucija niekaip neįvertino ekspertizės akto, kurio išvados turi esminę reikšmę sprendžiant kaltės klausimą, taip ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias visa aukščiau minėta rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad situacija E. A. G. byloje vertintina kaip analogiška.
    4. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti 2018 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo priimtą nutartį nepakeistą.

4Teismas

konstatuoja:

    1. E. A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    2. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
    3. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
    4. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad E. A. G. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių jo kaltę inkriminuojamų administracinių nusižengimų padaryme, neišklausius įvykį fiksavusių pareigūnų parodymų, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.
    5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. A. G. neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nurodo, kad neblaivumą jam tikrino iš karto po rūkymo. Šios apelianto versijos pirmosios instancijas teismas netyrė, nors šis argumentas buvo nurodytas E. A. G. skunde, kurį nagrinėjo apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ši aplinkybė buvo, ar pareiškėjas ją deklaravo policijos pareigūnams, ar ji turėjo įtakos alkotesterio parodymams. Byloje nebuvo apklaustas ekspertas, kuris galėtų paaiškinti, per kiek laiko žmogaus organizme sumažėja alkoholio koncentracija (promilių kiekis). Administracinio nusižengimo byloje nėra apeliantą sustabdžiusių ir pažeidimą užfiksavusių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų, jie nebuvo apklausti teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti apelianto keliamą versiją bei pašalinti abejones dėl sumažėjusių promilių kiekio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
    6. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas netyrė įrodymų ir neatliko jokių veiksmų siekiant išsiaiškinti galimai padaryto pažeidimo aplinkybes, todėl juos visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų šiurkštų proceso teisės pažeidimą.
    7. Administracinių nusižengimų bylų teisenos paskirtis – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 straipsnis), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui, šiame nutarime išsamiau apie E. A. G. galimai padarytą pažeidimą nepasisako.
    8. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikinama, o E. A. G. administracinio nusižengimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

5Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

6E. A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – grąžinti administracinio nusižengimo bylą E. A. G. atžvilgiu nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teisme.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai