Byla 2-1970/2014
Dėl bankroto bylos iškėlimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4955-258/2014 pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui UAB ,,Vilbuta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškelti bankroto bylą UAB ,,Vilbuta“. Nurodė, kad atsakovas nemoka nustatytų mokesčių valstybei ir jo skola valstybės ir savivaldybių biudžetams bei fondams pagal mokesčių mokėtojo balansą 2014 m. birželio 12 d., siekė 153 482,73 Lt sumą. Taikant priverstinio poveikio priemones, numatytas Mokesčių administravimo įstatyme, skola nuo 2013 m. vasario 27 d. išieškota nebuvo. Pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus pasinaudojant antstolio pagalba, buvo išieškota 39 740,38 Lt suma. Kitos sumos pagal ieškovo priimtus sprendimus išieškotos nebuvo. Valstybinio Socialinio fondo draudimo valdyba pateikė teismui duomenis apie atsakovo skolos dydį iš kurių matyti, jog atsakovo skolos dydis 2014 m. liepos 3 d. siekė 40 598,01Lt, 2014 m. rugpjūčio 19 d. – 40 646,47Lt.

5Atsakovas UAB ,,Vilbuta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovo bendrovė per ekonominį nuosmukį patyrė nuostolių, todėl pasunkėjo įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovu. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl įmonės nemokumo ir nurodo, kad ieškovas pagrįsdamas savo reikalavimą tapatina dvi sąvokas ,,pradelsti įmonės įsipareigojimai“ ir ,,mokėtinos sumos“ bei neteisingai taiko Įmonių bankroto įstatymo nuostatas (toliau – ĮBĮ) reglamentuojančias įmonės nemokumą. Atsakovo teigimu, pagal jo įmonės 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentus atsakovo turtas siekė 523 285 Lt sumą, o įmonės pradelsti įsipareigojimai sudarė 206 537 Lt, įmonė neturėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Todėl įsipareigojimų sumai neviršijant pusės į įmonės balansą įtraukto turto vertės, negalima teigti, jog UAB ,,Vilbuta“ yra nemoki (8 str. 2 d., ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p.,).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vilbuta“. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus finansinių dokumentų rinkinius per 2013 metų ataskaitinį laikotarpį atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bendrai 523 285 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 206 537 Lt, ilgalaikio turto ar registruotų automobilių įmonėje nebuvo. Pagal įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą per minėtą 2013 metų ataskaitinį laikotarpį įmonė turėjo 146 649 Lt pelno. Teismas nurodė, kad iš atsakovo įmonės tarpinio balanso 2014 metų liepos 7 dienai matyti, kad atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 522 046 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 208 306 Lt. To paties laikotarpio atsakovo pelno nuostolių ataskaita rodo, jog įmonė 2014 m. liepos 7 d. buvo patyrusi 3008 Lt nuostolių, o 2014 m. liepos 11 d. nuostoliai sudarė 800 Lt. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas turi pradelstus įsipareigojimus ieškovui, taip pat kitiems kreditoriams, viso 208 048,30Lt sumai. Teismas nustatė, kad informacinės Liteko sistemos duomenimis atsakovui UAB „Vilbuta“ Lietuvos Respublikos teismuose nėra iškelta jokių bylų. UAB „Vilbuta“ verčiasi statybos darbais, turi du darbuotojus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Vilbuta“ iniciatyva jos pagrindiniam kreditoriui UAB „Stabili kryptis“ iškelta bankroto byla, kurioje nėra pirmosios eilės kreditorių. UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje yra patvirtintas 652 183,83Lt UAB „Vilbuta“ kreditorinis reikalavimas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad bankroto procedūra gali būti pradedama įmonei, kuri akivaizdžiai yra nemoki, negali vykdyti įsipareigojimų. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad UAB „Vilbuta“ šiuo metu yra nemoki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), tačiau įmonė turi finansinių sunkumų, kurių sprendimas didele dalimi priklausys nuo rezultato UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje, kurios turtas 2012 metų balanso duomenimis buvo įvertintas 743 167 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas atsisakyti kelti UAB „Vilbuta“ bankroto bylą, išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: iškelti UAB „Vilbuta“ bankroto bylą. Skundą grindžia šiais argumentais:

101. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje yra numatytas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas: „jei įmonė laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų“ ir iškelti atsakovui bankroto bylą.

112. Nors pagal 2013 m. finansinius atskaitomybės dokumentus įmonė formaliai nelaikytina nemokia ĮBĮ 8 str. prasme, tačiau Juridinių asmenų registrui pateikti finansiniai dokumentai neatspindi realios įmonės finansinės padėties. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad vien rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą), paprastai yra pakankamas tik tuomet, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. UAB „Vilbuta“ beveik dvejus metus nesumoka mokestinės nepriemokos, tokiu būdu, nagrinėjamu atveju nustatant įmonės mokumą, nepakanka vien įmonės Juridinių asmenų registrui pateikto balanso duomenų.

123. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad įmonė eilę metų nemoka mokesčių valstybės biudžetui t.y. nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi (VMI prie FM), kas sudaro realų pagrindą atsakovo nemokumui konstatuoti net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės. Atsakovo nemokumą liudija ir faktai, kad atsakovas neturi jokio ilgalaikio turto.

13Atsakovas UAB „Vilbuta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirtąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir sutinka su teismo nutartyje nurodytais motyvais. Atsakovas sutinka, kad turi finansinių sunkumų, kuriuos yra pajėgus įveikti, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje turi teismo patvirtintą žymų 652 183,83 Lt kreditorinį reikalavimą.

14IV. Apeliacinio teismo argumentai

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

17Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vilbuta“.

18Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų tikslų – ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), o taip pat ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

19ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, jog yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje, įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).

20Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovo pateiktus finansinių dokumentų rinkinius per 2013 metų ataskaitinį laikotarpį atsakovo įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų bendrai 523 285 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 206 537 Lt. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas ilgalaikio turto ar registruotų automobilių neturi. Kaip matyti iš byloje pateiktos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovo grynasis pelnas per 2013 metus sudarė 146 649 Lt. Pagal atsakovo į bylą pateiktą 2014 m. liepos 7 d. įmonės tarpinį balansą matyti, kad įmonė turėjo nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų 522 046 Lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 208 306 Lt. Byloje pateikta 2014 m. liepos 7 d. atsakovo pelno nuostolių ataskaita patvirtina, kad atsakovas patyrė 3008 Lt nuostolių, o 2014 m. liepos 11 d. nuostoliai sudarė 800 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Vilbuta“ yra moki, nes pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Sutiktina su teismo vertinimu, kad svarbu išsaugoti bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį, kuris turi finansinių sunkumų ir kurių sprendimas didele dalimi priklausys nuo rezultato UAB „Stabili kryptis“ bankroto byloje, kurioje yra patvirtintas 652 183,83Lt UAB „Vilbuta“ kreditorinis reikalavimas.

21Apeliantas skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje yra numatytas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas: „jei įmonė laiku nemoka įstatymu nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų ir (arba) priteistų sumų“ ir iškelti atsakovui bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytas ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje numatytas pagrindas suteikia teisę paduoti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, bet nėra savarankiškas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą, jei nenustatomas įmonės nemokumas. Kaip jau buvo minėta, sąlygos bankroto bylai iškelti yra reglamentuotos ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje ir tik esant bent vienai iš šių sąlygų, gali būti keliama bankroto byla.

22Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

24Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Atsakovas UAB ,,Vilbuta“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsisakė... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų... 10. 1. Teismas turėjo atsižvelgti, kad ĮBĮ 4 straipsnio 3 dalyje yra numatytas... 11. 2. Nors pagal 2013 m. finansinius atskaitomybės dokumentus įmonė formaliai... 12. 3. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, kad įmonė eilę metų nemoka mokesčių... 13. Atsakovas UAB „Vilbuta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto... 14. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 18. Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių... 19. ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama,... 20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal atsakovo... 21. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ĮBĮ 4... 22. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu apeliacinės... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337... 24. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti...