Byla A2-922-605/2008

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr.A2-5157-475/2008 pagal neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens A. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje STD Nr.2-6100/2004 pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

2 Teisėjų kolegija Nustatė

4Pareiškėjas A. B. prašė teismo (b.l.2-4) atnaujinti procesą civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-11 nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria buvo nustatyta, kad suinteresuoto asmens E. S. dalis bendrame sutuoktinių turte sudaro 4,2 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 6274-003-0126), esantis Kašeikių kaime, Molėtų rajone, bei panaikinti nutarties dalį dėl šio žemės sklypo paskyrimo naudotis E. S..

5Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-11 nutartimi nustatė suinteresuotų asmenų V. S. ir E. S. dalį sutuoktinių turte, pripažindamas jog E. S. nuosavybės teise priklauso 4,2 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 6274-003-0126), esantis Kašeikių kaime, Molėtų rajone, bei paskyrė šį sklypą naudotis S. S.. V. B. nurodė, jog priimta nutartis pažeidė jo teises, todėl jis kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo (CPK 365 str.1 d., 366 str. 1 d. 7 p.). A. B. teisių pažeidimas pasireiškė tuo, jog dar 2003-07-04 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi suinteresuoti asmenys Eglė ir V. S. šį sklypą buvo pardavę jam, t.y. bylos nagrinėjimo momentu jie nebeturėjo nuosavybės teisės į šį sklypą. Tačiau 2004-08-11 nutartimi konstatuota, jog A. B. priklausančio sklypo savininkė yra E. S., t.y. nutartimi kaip ir paneigiama A. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą. Be to, priimtos nutarties pagrindu antstolis S. U. šį sklypą pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui G. G.. Nutarties dalis dėl pripažinimo, jog E. S. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro žemės sklypas bei šio sklypo paskyrimas jai naudotis, yra nepagrįsta, kadangi minėtą žemės sklypą dar 2003-07-04 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi suinteresuoti asmenys pardavė A. B. bei tą pačią dieną sudarytu turto perdavimo-priėmimo aktu. Žemės sklypas bei su juo susijusi dokumentacija buvo perduota jam. CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė įgyjama pagal sandorius, o CK 4.49 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisės įgijimo momentą sieja su daikto perdavimu įgijėjui. Tokiu būdu 2003-07-04 žemės sklypo savininku tapo A. B., o suinteresuoti asmenys Eglė ir V. S., pardavę žemės sklypą, prarado nuosavybės teisę į jį. Dėl to 2004-08-11 nutarties priėmimo momentu Eglė ir V. S. nebebuvo žemės sklypo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turėtojai ir todėl dalis šiame turte negalėjo būti nustatyta bei išspręstas naudojimosi šiuo sklypu tvarkos klausimas. Nutartis šioje dalyje yra nepagrįsta ir naikintina. V. B. pažymėjo, kad jau nuo 2003-07-07 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko bazėje buvo įregistruotas notaro pranešimas apie sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, t.y. bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė buvo paviešinta ir turėjo būti žinoma, nors A. B. į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės teisės įregistravimo kreipėsi tik 2007-09-04. Pareiškėjas 2007-09-19 gavo VĮ Registro centro Utenos filialo atsakymą apie atsisakymą įregistruoti pirkimo-pardavimo sutartį, nes sklypas nuo 2004-10-12 buvo įregistruotas G. G. vardu 2004-08-31 antstolio sudaryto turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui akto pagrindu. Todėl pareiškėjas 2007-10-02 pateikė ieškinį Molėtų rajono apylinkės teismui dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Pasirengimo šią bylą nagrinėti etape, pareiškėjo A. B. atstovas 2007-12-07 gavo antstolio S. U. atsiliepimą į ieškinį, iš kurio ir tapo žinoma apie tai, jog 2004-08-11 buvo priimta nutartis dėl E. S. dalies nustatymo. Tokiu būdu terminas paduoti prašymą skaičiuotinas nuo 2007-12-07, t.y. nuo tos dienos, kurią A. B. sužinojo apie priimtą nutartį ir kad ji pažeidžia jo teises (CPK 368 str. 1 d.). Pažymėtina, kad teismo nutartis nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, A. B. nežinojo ir nedalyvavo nei teismo posėdyje, nei išieškojimo procese.

6Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi (b.l.128-131) atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004.

7Nutartyje teismas nurodė, kad 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nustatyta E. S. nuosavybės teisė į žemės sklypą, unikalus Nr. 6274-0003-0126, esantį Kašeikių k., Molėtų rajone (b.l.6–8). 2003-07-04 buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp V. S. ir A. B., prie jos taip pat pasirašytas nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo aktas (b.l.9–11). Tačiau A. B. neįregistravo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą įstatymo nustatyta tvarka, tą patvirtina ir 2007-09-25 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, iš kurio matyti, kad nuo 2004-10-12 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu nuosavybės teisė į šį žemės sklypą įregistruota G. G. vardu (b.l.13). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, pareiškėjas negali teisintis nežinojęs nekilnojamojo turto registro duomenų. Be to, pats pareiškėjas tik 2007-09-04 kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, tačiau prašymas buvo atmestas (b.l.12), kadangi minėtas žemės sklypas jau buvo įregistruotas G. G. vardu. Šį atsakymą pareiškėjas gavo 2007-09-19 (b.l.3). Nuo atsakymo į pareiškėjo prašymą gavimo dienos pareiškėjas A. B. sužinojo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso G. G.. Pareiškėjo teiginį, kad jis tik 2007-12-07, t.y. gavęs antstolio S. U. atsiliepimą į ieškinį Molėtų rajono apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-614-46/2008, sužinojo apie aplinkybes sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismas laikė nepagrįstu. Teismas padarė išvadą, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, o pareiškėjas atnaujinti praleisto termino neprašė (CPK 368 str. 1 d.). Be to, teismas nurodė, jog pareiškėjas tiek pareiškime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis pažeidžia jo teises, nes jis nebuvo įtrauktas į nagrinėjamą bylą suinteresuotu asmeniu (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis numato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Nors 2003-07-04 ir buvo sudaryta minėto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau pats sandoris ir nuosavybės teisės perėjimas nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. CPK 6.393 straipsnio 3 dalis numato, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto – pirkimo pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. CK 1.75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Teismas darė išvadą, kad 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismui priimant nutartį, kuria nustatytos nuosavybės teisės dalys sutuoktinių Vygando ir E. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nuosavybės teise priklausė V. S., o pareiškėjas A. B. tuo metu apskritai neturėjo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą, todėl teismas pagrįstai neįtraukė į bylą pareiškėjo A. B. suinteresuotu asmeniu ir tokiu būdu savo nutartyje nepasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Teismas konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004.

8Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu (b.l.138-139) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį, atnaujinti procesą ir perduoti bylą nagrinėti 1-os instancijos teismui teismo posėdyje.

9Apeliantas nurodo, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas nepagrįstai šį terminą sieja su 2007-09-19 atsakymo iš VĮ Registrų centras Utenos filialo gavimu, kadangi šiame atsakyme buvo tik nurodyta, kad žemės sklypo savininke yra įregistruota G. G. bei nurodytas registracijos pagrindas – 2004-08-31 antstolio sudaryto turto perdavimo skolininko nurodytam pirkėjui aktas. Tačiau nei atsakyme, nei nekilnojamojo turto registro duomenų banke nebuvo nurodytas juridinis faktas - Kauno m. apylinkės teismo 2004-08-11 nutartis. Todėl priešingai teismo išvadai, pareiškėjas 2007-09-19 ne tik nežinojo, bet ir negalėjo sužinoti apie 2004-08-11 nutarties priėmimą, nes viešajame nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų apie teismo nutarties priėmimą. Apie priimtą nutartį jis sužinojo tik 2007-12-07, jo atstovui gavus antstolio atsiliepimą kitoje civilinėje byloje. Todėl tik nuo šios dienos skaičiuotinas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, kadangi tik tada pareiškėjui tapo žinoma apie teismo priimtą nutartį, galinčią turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. CK 4.47 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nuosavybė gali būti įgyjama pagal sandorius, o nuosavybės teisės įgijimo momentą įstatymas sieja su daikto perdavimu, o šiuo konkrečiu atveju - pirkėjo ir pardavėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu (CK 4.49 str. 2 d., 6.393 str. 4 d., 6.398 str. 1, 2 dalys). Tokiu būdu 2003-07-04 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties ir pasirašyto daikto priėmimo-perdavimo akto pagrindu pareiškėjas įgijo, o Eglė ir V. S. prarado nuosavybės teisę į 4,2 ha ploto žemės sklypą, esantį Kašeikių kaime, Molėtų rajone. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas, o šalims teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris numatytas įstatyme ar šalių susitarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, taip pat ne kartą yra nurodęs, kad nuosavybės teisė asmeniui pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo jo įregistravimo viešame registre momento. Tokiu būdu akivaizdu, jog priimant 2004-08-11 nutartį, E. ir V. S. nebebuvo nuosavybės teisės į žemės sklypą turėtojai ir dėl to nebegalėjo būti sprendžiamas nuosavybės teisės dalių nustatymo bei sklypo naudojimosi tvarkos klausimai. Todėl teismo nagrinėjamas motyvas, kad pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą yra neteisėtas, kadangi iš esmės prašymą teismas galėjo nagrinėti tik teismo posėdyje, paskirtame atnaujinus procesą.

10Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.146-148) nurodo, kad skundas yra nepagrįstas. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas netinkamai pritaikė senaties terminą paduoti prašymą atnaujinti terminą. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, t.y. pareiškėjas nuo 2004-10-12 galėjo sužinoti apie daiktinių teisių į žemės sklypą įregistravimą G. G. vardu. Pats pareiškėjas tik 2007-09-04 kreipėsi į VĮ Registrų centro Utenos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą. 2007-09-17 iš VĮ Registrų centro gavo atsakymą, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą įregistruotos G. G. vardu. Nepagrįstai skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada, kad priimant 2004-08-11 nutartį pareiškėjas nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į žemės sklypą. Iš byloje esančio 2003-07-04 VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 4,2 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 6274-0003-0126, esantis Kašeikių k., Molėtų rajone, nuosavybės teise priklausė V. S.. Pareiškėjas nepagrįstai savo atskirąjį skundą grindžia CK 1.75 str. 1 d., kadangi minėta norma numato, kad sandoris galioja tik šalims, bet ne tretiesiems asmenims. Nepagrįstai pareiškėjas skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kadangi jose buvo išaiškintos 1964 m. CK normos. Prašo atskirąjį skundą atmesti.

11Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.150-153) nurodė, kad su skundu nesutinka. Nesutinka su skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sieja proceso atnaujinimo terminą su 2007-09-17 atsakymo iš VĮ Registrų centras Utenos filialo gavimu. Pagal CK 4.261 str. kiekvienas fizinis asmuo turi teisę naudotis viešo registro duomenimis. 2004-08-11 nutartis jokių pareiškėjo teisių ir interesų nepažeidžia: nutartimi daiktinės teisės į ginčo objektą, tų teisių turėtojai nebuvo pakeisti. Jei ir buvo kokių nors pareiškėjo teisių pažeidimų, tai jie galėjo atsirasti dėl kitų asmenų veiksmų, o ne dėl teismo nutarties. Kad ir kaip buvo nutarta 2004-08-11 nutartimi, po jos priėmimo iš esmės pasikeitė aplinkybės – Simunčiai pardavė visą jiems priklausiusį turtą, neatsižvelgiant į tai, kaip turtas buvo nustatytas kiekvienam sutuoktiniui teismo nutartimi. Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-11 nutartimi nenusprendė dėl pareiškėjo teisių, nes ir nutarties priėmimo metu, ir šiuo metu jis neturėjo ir neturi nuosavybės teisių į ginčo objektą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos, kaip tai numatyta CPK 725 str. Byloje nepateikta duomenų, kad tvirtinant šį aktą būtų nustatyta turto pardavimo pažeidimų, dėl kurių aktas negalėtų ar neturėtų būti patvirtintas. Proceso atnaujinimo institutas turi būti naudojamas pagal jo tikslinę paskirtį, t.y. atnaujinti procesą galima ir reikia, jeigu yra nustatomas proceso atnaujinimo pagrindas. Prašo atskirąjį skundą atmesti.

12Suinteresuotų asmenų E. S. ir V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.154-156) nurodyta, kad 2008-05-22 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. 2007-09-04 A. B. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ Utenos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą. 2007-09-17 VĮ „Registrų centras“ Utenos filialas atsakyme nurodė, kad nuo 2004-10-02 nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos G. G. vardu. Nuo šio atsakymo į prašymą gavimo dienos, t.y. nuo 2007-09-19 A. B. sužinojo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso G. G.. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis tarp V. S. ir A. B. buvo sudaryta 2003-07-04 bei skirta tik prievolės įvykdymo užtikrinimui, bet ne siekiant sukelti teisinius padarinius – žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimą pareiškėjui A. B.. 2004-08-31 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/03/00792 G. G., ginčo turtas priklausė V. S. ir E. S., o apeliantas A. B. tuo metu apskritai neturėjo nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą. Kadangi 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis neturi įtakos apelianto A. B. teisėms bei pareigoms ir nepažeidžia A. B. įstatymų saugomų interesų, tai Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas 2008-05-22 nutartį, pagrįstai atsisakė atnaujinti civilinės bylos STD Nr. 2-6100/2004 nagrinėjimą. Prašo atskirąjį skundą atmesti.

13Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.159-160) prašo skundą atmesti. Minėta nutartimi teismas pagrįstai nustatė, kad A. B. praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti, kadangi G. G. jau 2004-10-12 viešame nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, o LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši, todėl preziumuojama, kad žinomi visiems. Be to, A. B. tik 2007-09-04 kreipėsi į VĮ Registrų centras Utenos filialą su prašymu įregistruoti nuosavybės teises į ginčo sklypą, taigi 2007-09-19 iš VĮ Registrų centro gavęs atsisakymą įregistruoti nuosavybės teises į žemės sklypą, A. B. neginčytinai sužinojo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą priklauso G. G., todėl terminą proceso atnaujinimui civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004 praleido. Be to, prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelti teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre (CK 6.393 str. 3 d.). 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismui priimant nutartį, A. B. neturėjo nuosavybės teisių į ginčo sklypą, ko pasėkoje teismas pagrįstai neįtraukė A. B. suinteresuotu asmeniu. Teismas pagrįstai išnagrinėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo ta apimtimi, kiek minėtas prašymas susijęs su proceso civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004 atnaujinimu. Kadangi šioje proceso stadijoje teismas sprendžia prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, todėl G. G. neturėtų būti įtraukta suinteresuotu asmeniu prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjime metu, kadangi pastaroji nebuvo įtraukta į civilinę bylą STD Nr. 2-6100/2004 ir nebuvo dalyvaujantis byloje asmuo. Tik atnaujinus procesą, teismas savo iniciatyva, ar suinteresuotų asmenų prašymu turi teisę įtraukti į bylos nagrinėjimą suinteresuotus asmenis.

14Atskirasis skundas tenkintinas.

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

16Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įgyvendinti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai – teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t.y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas – galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu.

17CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti atnaujinamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog pastarasis apie priimtą nutartį sužinojo tik 2007-12-07, jo atstovui gavus antstolio atsiliepimą kitoje civilinėje byloje. Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2008-05-22 nutartyje, tiek suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į atskirąjį skundą nepagrįstai nurodo, kad 2007-09-17 pareiškėjas A. B., gavęs atsakymą iš VĮ Registrų centro Utenos filialo apie tai, kad nuo 2004-10-02 nuosavybės teisės į žemės sklypą yra registruotos G. G. vardu, sužinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl 2008-02-21 (b.l.2) kreipęsis į Kauno miesto apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo praleido trijų mėnesių terminą. Pažymėtina, kad 2007-09-17 VĮ Registrų centro Utenos filialo sprendimas nesuteikė jokios galimybės pareiškėjui A. B. sužinoti apie savo teisių pažeidimą Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-11 nutarties pagrindu. Pareiškėjas A. B. pagrįstai nurodo, kad apie jo teises pažeidžiančią Kauno miesto apylinkės teismo 2004-08-11 nutartį sužinojo tik gavęs antstolio S. U. atsiliepimą į ieškinį Molėtų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-614-46/2007 (b.l.16-17). Taigi nėra jokių abejonių, kad prašymas atnaujinti procesą buvo pateiktas laiku, t.y. per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str.). Vertinant byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog būtent nuo apelianto nurodytos dienos skaičiuotinas trijų mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apeliantas, padavęs Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje STD Nr.2-6100/2004, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino.

18Pareiškėjo A. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įgyta 2003-07-04 A. B. ir V. S. pasirašytos pirkimo - pardavimo sutarties bei pasirašyto daikto priėmimo-perdavimo akto pagrindu (CK 4.49 str. 2 d.) (b.l.9-11). Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-11 nutartimi nustatė V. S. ir E. S. dalį sutuoktinių turte, pripažįstant, jog E. S. nuosavybės teise priklauso 4,2 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 6274-0003-0126, esantis Kašeikių kaime, Molėtų rajone, bei paskyrė šį sklypą naudoti E. S.. Minėtos nutarties pagrindu antstolis S. U. šį sklypą pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui G. G.. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą STD Nr. 2-6100/2004 pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės prašymą suinteresuotiems asmenims E. S., V. S., antstoliui S. U. dėl skolininko turto dalies nustatymo nei atsiliepime į prašymą (b.l.33), nei teismo posėdžio metu (b.l.48-49) nei suinteresuoti asmenys V. S. ir E. S., nei jų atstovas teismui nepranešė apie 4,2 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 6274-0003-0126, esančio Kašeikių kaime, Molėtų rajone, pardavimą ir perdavimą A. B. 2003-07-04, taip pažeisdami pareiškėjo A. B. nuosavybės teises. T. K. miesto apylinkės teismas 2004-08-11 priimdamas nutartį dėl skolininko turto dalies nustatymo ir neįtraukęs suinteresuotu asmeniu A. B., kuriam nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, atitekęs E. S. nustatant skolininko turto dalį, nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taigi nėra jokių abejonių, kad pagrindas atnaujinti procesą yra.

19Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių ir kitokių juridinių faktų pagrindu (CK 4.47 str.). Pagal bendrąją taisyklę daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) pagal sandorį įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 str. 1 d., 6.393 str. 4 d.). Taigi nuosavybės teisė į daiktus (turtą) atsiranda ne nuo daiktų (turto) įregistravimo viešame registre momento, bet nuo jų perdavimo įgijėjui. Aplinkybė, kad daikto (turto) įgijėjas po daikto (turto) jam perdavimo neįregistruoja savo nuosavybės teisių į įgytą pagal sandorį daiktą (turtą) atitinkamame registre, įgijėjo nuosavybės teisių nepaneigia. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje P. L. v. A. U. ir kt., bylos Nr.3K-3-549/2007).

20Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje (CPK 337 straipsnio 2 punktas; 370 straipsnio 3 dalis).

21Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

22Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

24Atskirąjį skundą patenkinti.

25Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje STD Nr. 2-6100/2004 ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti teismo posėdyje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija Nustatė... 4. Pareiškėjas A. B. prašė teismo (b.l.2-4) atnaujinti procesą civilinėje... 5. Prašyme pareiškėjas nurodė, jog Kauno miesto apylinkės teismas 2004-08-11... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 22 d. nutartimi (b.l.128-131)... 7. Nutartyje teismas nurodė, kad 2004-08-11 Kauno miesto apylinkės teismas... 8. Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu (b.l.138-139) prašo panaikinti Kauno... 9. Apeliantas nurodo, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymas... 10. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime į atskirąjį skundą... 11. Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l.150-153)... 12. Suinteresuotų asmenų E. S. ir V. S. atsiliepime į atskirąjį skundą... 13. Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.159-160)... 14. Atskirasis skundas tenkintinas.... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų... 17. CPK 368 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti... 18. Pareiškėjo A. B. nuosavybės teisė į žemės sklypą buvo įgyta 2003-07-04... 19. Nuosavybės teisė į daiktą įgyjama sandorių ir kitokių juridinių faktų... 20. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis,... 21. Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos... 22. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. Atskirąjį skundą patenkinti.... 25. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartį ir...