Byla 3K-3-549/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. L. ieškinį atsakovams A. U., 675-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, dalyvaujant tretiesiems asmenims antstoliui Dariui Bliznikui, UAB DK „PZU Lietuva“ ir BUAB „Kirtimų statyba“, dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. L. prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0035/06/00021 ir sugrąžinti jo nuosavybėn 16,64 kv. m ploto garažą G-16 (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad 2006 m. birželio 28 d. jis iš atsakovo A. U. gavo prašymą atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Prie prašymo pridėtame VĮ Registrų centro pažymėjime šio garažo savininku buvo nurodytas atsakovas A. U., o nuosavybės teisės juridiniu pagrindu – 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 0035/06/00021. Ieškovo prašymą įregistruoti jo nuosavybės teisę į garažą VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė patenkinti, motyvuodamas tuo, kad jau yra įregistruota atsakovo A. U. nuosavybės teisė į šį nekilnojamąjį daiktą. Ieškovas nurodė, kad garažą jis pasistatė pagal 2001 m. birželio 20 d. rangos sutartį su atsakovu 675-aja gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – GNSB, bendrija). 2002 m. rugsėjo 27 d. jam yra išduota bendrijos pažyma, patvirtinanti, kad už garažą jis yra visiškai atsiskaitęs. Garažas ieškovui buvo perduotas priėmimo-perdavimo aktu. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausantis turtas nesant teisinio pagrindo buvo parduotas iš varžytynių be jo žinios.

5Atsakovas A. U. nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teisių į garažą nekilnojamojo turto registre neįregistravo, todėl šio turto įgijimo sandorio negali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Atsakovas garažą įsigijo varžytynėse, turto pardavimo iš varžytynių aktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, taigi jis yra sąžiningas turto įgijėjas.

6Trečiasis asmuo antstolis D. Bliznikas nurodė, kad garažas buvo parduotas vykdant skolos išieškojimą iš skolininko 675-osios GNSB išieškotojui UAB „Kirtimų statybos“. Turto pardavimo iš varžytynių aktą patvirtino teismas. Ieškovui neįregistravus savo nuosavybės teisės į garažą, atsakovas A. U. pripažintinas sąžiningu įgijėju, o antstolis, realizuodamas šį turtą, įstatymų nepažeidė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2001 m. birželio 20 d. atsakovas 675-oji GNSB ir ieškovas P. L. sudarė sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo pastatyti ieškovui 16,85 kv. m ploto garažą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 2.1.2 punktą, bendrijos nariui visiškai atsiskaičius su bendrija, ši įsipareigojo perduoti jam sutarties objektą pagal perdavimo-priėmimo aktą bei išduoti dokumentus, reikalingus garažo teisinei registracijai atlikti. 2002 m. spalio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu bendrija perdavė ieškovui garažą, 2002 m. rugsėjo 27 d. pažyma apie tai informuodama Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės (šiuo metu – VĮ Registrų centras) Vilniaus filialą. Ieškovas savo nuosavybės teisės į garažą nekilnojamojo turto registro įstaigoje neįregistravo. 2006 m. birželio 28 d. sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į ginčijamą garažą, nes į jį 2006 m. balandžio 26 d. įregistruota atsakovo A. U. nuosavybės teisė (nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytynių aktas). Teismas nurodė, kad pagal CK 1.75 straipsnio 2 dalį šalys, neįregistravusios sandorio, negali panaudoti šio sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti jo pagrindu įgytų teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Trečiojo asmens sąžiningumas yra preziumuojamas, jo nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, ginčijantis trečiojo asmens reikalavimus, tačiau ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodė. Asmuo, įgijęs turtą iš viešųjų varžytynių, laikomas sąžiningu įgijėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-646/2001). Kadangi ieškovo nuosavybės teisė į garažą nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre, tai nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas turi teisę savo pažeistas teises ginti kitais būdais – reikalaudamas nuostolių atlyginimo.

9Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo P. L. apeliacinį skundą, 2007 m. liepos 5 d. sprendimu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: pripažino negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0035/06/00021 dėl 16,64 kv. m ploto garažo G-16 (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių už 8300 Lt atsakovui A. U. ir taikė restituciją – garažą grąžino ieškovui P. L. ir įpareigojo atsakovą antstolį Darių Blizniką per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos grąžinti atsakovui A. U. 8300 Lt. Teisėjų kolegija nustatė, kad 675-oji GNSB 2002 m. rugsėjo 27 d. pažymoje Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Vilniaus filialui nurodė, jog bendrijos nariui P. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) namo pusrūsyje esantis 16,64 kv. m ploto garažas G-16, prašydama įforminti nuosavybę P. L. vardu. 2002 m. spalio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu 675-oji GNSB perdavė ginčijamą garažą ieškovui P. L. 2006 m. sausio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad 16,64 kv. m ploto garažo vidutinė rinkos vertė 2001 m. rugsėjo 6 d. buvo 9784 Lt. Tokią pat garažo vertę (9784 Lt) antstolis D. Bliznikas nurodė 2006 m. vasario 11 d. turto arešto akte. 2006 m. kovo 21 d. patvarkyme dėl turto realizavimo, kuriuo antstolis paskelbė pirmąsias ginčijamo garažo varžytynes, pradinė parduodamo turto kaina nurodyta 7827,20 Lt. 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0035/06/00021 garažas buvo parduotas atsakovui A. U. už 8300 Lt. Teisėjų kolegija konstatavo, kad varžytynėse buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas (CPK 602 straipsnio 1 punktas) ir tai yra teisinis pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Tai, kad ieškovas viešame registre neįregistravo 675-osios GNSB 2002 m. rugsėjo 27 d. pažymos ir 2002 m. spalio 1 d. garažo perdavimo-priėmimo akto, savaime nereiškia jo nuosavybės teisės panaikinimo ir galimybės parduoti iš varžytynių skolininkui nepriklausantį turtą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kad terminas nuosavybės teisei įregistruoti įstatymuose nėra konkrečiai nustatytas, ir atsižvelgdama į tai, kad ieškinio senaties terminas nuosavybės teisei ginti nėra pasibaigęs, padarė išvadą, kad ieškovas nėra pažeidęs protingo termino nuosavybės teisei įregistruoti. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad 2006 m. vasario 11 d. turto arešto akte nurodyta tokia areštuojamo garažo vertė, kokia nekilnojamojo turto registre buvo užfiksuota 2001 m. rugsėjo 6 d., ir pažymėjo, kad antstolis turėjo išsiaiškinti, ar beveik prieš penkerius metus registre užfiksuota turto vertė atitinka šio turto rinkos vertę turto arešto akto surašymo dieną. Šios nuostatos nesilaikymas pažeidė viešąjį interesą, nes buvo pažeistas CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimas įkainoti turtą rinkos kainomis. Analogiškas pažeidimas antstolio buvo padarytas ir nustatant parduodamo iš varžytynių turto kainą – 7827,20 Lt. Aplinkybė, kad skolininkas vykdomojoje byloje neginčijo antstolio nustatytos parduodamo daikto kainos, nepaneigia išvados apie neteisingą daikto pardavimo kainos nustatymą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas pripažintinas negaliojančiu kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes sandoris sudarytas nesilaikant CK 6.397 straipsnio reikalavimų. Pripažinusi turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.138 straipsnio 2 punktu ir 6.145 straipsnio 1 dalimi, taikė restituciją. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovas A. Urbonas negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju, nes tokioje situacijoje atidus, sąžiningas ir protingas asmuo iki varžytynių būtų apžiūrėjęs parduodamą turtą ir išsiaiškinęs, ar nėra kitų asmenų, turinčių teisių į tą turtą. Be to, garažas yra gyvenamojo namo pusrūsyje, o aplinkybė, kad garažais, esančiais gyvenamajame name, naudojasi to namo butų savininkai, yra visuotinai žinoma. Tai, kad atsakovas A. U., įregistravęs nuosavybės teisę į garažą, žinojo į ką kreiptis (į 675-ąją GNSB) dėl ieškovo duomenų ir adreso, patvirtina aplinkybę, jog atsakovas žinojo tikrąją padėtį, nes iki varžytynių garažo neapžiūrėjo ir į 675-ąją GNSB nesikreipė. Teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovas A. U., įsigydamas garažą už neprotingai mažą ir neteisingą kainą, buvo nesąžiningas. Tai yra teisinis pagrindą taikyti restituciją (CK 6.145 straipsnio 1 dalis), grąžinant garažą jo savininkui ieškovui P. L. ir įpareigojant antstolį D. Blizniką per keturiolika dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos grąžinti atsakovui A. U. 8300 Lt (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4, 10 straipsniai, CK 1.5, 1.125, 1.137, 1.138, 1.80 straipsniai, 1.95 straipsnio 1 dalis, 4.49 straipsnio 1 dalis, 6.145 straipsnis, CPK 5, 7, 177- 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 punktas, 185, 197 straipsniai).

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo

11Kasaciniu skundu atsakovas A. U. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. balandžio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

121. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad antstolis pardavė ne skolininkui 675-ajai GNSB, o ieškovui priklausantį turtą, pažeidė imperatyviąsias teisės normas – CK 1.75 straipsnio 2, 3 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, nes varžytynėse buvo parduotas skolininko 675-osios GNSB vardu įregistruotas turtas, po to savo vardu jį įsiregistravo pirkėjas A. U. (kasatorius). Antstolis, nustatydamas ginčijamo garažo savininką, vadovavosi nekilnojamojo turto registro duomenimis, kad garažas nuosavybės teise priklauso skolininkui 675-ajai GNSB. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovas teigė, kad garažas priklauso jam pagal 2001 m. birželio 20 d. rangos sutartį, 2002 m. rugsėjo 27 d. 675-osios GNSB pažymą ir 2002 m. spalio 1 d. priėmimo-perdavimo aktą, tačiau šių sandorių nekilnojamojo turto registre neįregistravo, todėl negali įrodinėti savo nuosavybės teisės prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 ir 6.393 straipsniai), o kasatorius, įgijęs ginčijamą turtą iš varžytynių ir šį faktą įregistravęs viešame registre, vadovaujantis CK 1.75 straipsnio 3 dalimi, pripažintinas daikto savininku kaip sandorį įregistravęs asmuo.

132. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 4.49 straipsnio 1 dalį ir neatsižvelgdamas į imperatyviąją CK 4.96 straipsnio 4 dalies normą, pagal kurią asmuo, įsigijęs turtą teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, yra ginamas išskirtinai, pažeidė šios normos reikalavimus. Ieškovui įsigijus ginčijamą turtą varžytynėse, antstolio organizuotose vykdant išieškojimą pagal teismo sprendimą, CK 4.96 straipsnio 1-3 dalys, nustatančios atvejus, kada daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo, netaikomos, t. y. tokiu atveju daiktas negali būti išreikalautas jokiais atvejais. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad kasatorius nelaikytinas sąžiningu įgijėju, nes jis turėjęs žinoti, jog garažais, esančiais namo pusrūsyje, naudojasi tik to namo savininkai, yra nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos ne ieškovo, bet namą stačiusios bendrijos teisės į garažą, todėl kasatorius neturėjo pagrindo manyti, kad garažas gali priklausyti kitam asmeniui. Kasatoriaus kreipimasis į bendriją su prašymu nurodyti ginčijamo turto naudotoją nereiškia, kad jis žinojo apie garažo priklausymą kitam asmeniui, nes naudojimasis turtu nepatvirtina to turto nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad garažo savininku galėjo būti tik buto tame pačiame name savininkas, nepagrįstas įrodymais. Garažas yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

143. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus, nustatančius bylos nagrinėjimo ribas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, antstoliui nustačius per žemą parduodamo turto kainą, turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo pažeistas viešasis interesas. Dėl varžytynėse parduodamo turto kainos neprieštaravo nei skolininkas, nei išieškotojas, taigi nebuvo aplinkybių, kurios leistų teigti, kad buvo pažeistas viešas ar privatus interesas. Be to, ieškovas (apeliantas) nesirėmė aplinkybėmis dėl varžytynėse parduoto turto įvertinimo. Ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas CK 4.49 straipsnio 1 dalimi ir 4.26 straipsnio 4 dalimi, o apeliacinės instancijos teismas rėmėsi viešojo intereso gynimu (CPK 320 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo principu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). CPK nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teismas gali peržengti tik tada, kai to reikalauja viešasis interesas nagrinėjant CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose bei V dalyje nustatytų kategorijų bylas, tačiau ši byla į nurodytą sąrašą nepatenka.

15Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo, kuriuo sutinka su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais ir prašo kasacinį skundą patenkinti.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. L. prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:

171. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto įgijėjas nuosavybės teisę įgyja nuo daikto perdavimo jam momento, taigi apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuosavybės teisės neįregistravimas viešame registre savaime nereiškia ieškovo nuosavybės teisių panaikinimo. Ginčijamas garažas nuo 2002 m. spalio 1 d. nuosavybės teise priklausė ieškovui, ir tai yra pagrindas turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu pagal CPK 602 straipsnio 1 punktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuostatos, kad nuosavybės teisė pereina nuo daikto perdavimo, o ne nuo jo įregistravimo viešame registre momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2005, 2001 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2001).

182. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad kasatorius nėra sąžiningas įgijėjas. Ieškovas garažu naudojasi nepertraukiamai. Tiek antstolis, tiek kasatorius turėjo įsitikinti, kas yra tikrasis garažo savininkas. Kasatorius, įregistravęs savo nuosavybės teisę į garažą, žinojo, į ką kreiptis, kad garažas būtų atlaisvintas, taigi akivaizdu, kad jis žinojo ir apie garažo nuosavybės teisės priklausymą kitam asmeniui, nei užfiksuota nekilnojamojo turto registre. Be to, pagal CPK 708 straipsnį iki varžytynių pradžios visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. Taigi antstolis, neturėdamas raktų nuo garažo, taip pat privalėjo žinoti, kad garažą valdo, juo naudojasi ir disponuoja ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pripažino, kad atidus, sąžiningas ir protingas asmuo prieš įsigydamas turtą iš varžytynių jį apžiūrės ir išsiaiškins, ar nėra kitų asmenų, turinčių teisių į tą turtą. Teismas taip pat pagrįstai kasatoriaus nesąžiningumą grindė ir aplinkybe, kad turtas buvo įsigytas už neprotingai mažą kainą.

193. Kasatorius nepagrįstai remiasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi, neatsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu CPK 320 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kitas, ne CPK IV dalies XIX ir XX skyriuose ir V dalyje numatytų kategorijų bylas, negali peržengti apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nors to ir reikalauja viešasis interesas, ir jų neperžengus šio teismo sprendimas (nutartis) būtų neteisingas ir būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos ginamos ir saugomos vertybės, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Taigi apeliacinės instancijos teismas, gindamas viešąjį interesą, turėjo teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, konstatuodamas, kad garažas buvo parduotas už itin mažą kainą, antstoliui pažeidus CPK 681 straipsnio 1 dalies reikalavimą įkainoti turtą rinkos kainomis. Be to, ieškovas jokiame procesiniame dokumente ar teisminio nagrinėjimo metu nėra patvirtinęs, kad sutinka su garažo pardavimo iš varžytynių kaina.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

222001 m. birželio 20 d. atsakovas 675-oji GNSB ir ieškovas P. L. sudarė sutartį, pagal kurią bendrija įsipareigojo pastatyti ieškovui 16,85 kv. m ploto garažą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). 2002 m. spalio 1 d. perdavimo-priėmimo aktu bendrija perdavė ieškovui garažą, tačiau šis neįregistravo savo nuosavybės teisės į garažą nekilnojamojo turto registro įstaigoje. 2006 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0035/06/00021, vykdant teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko 675-osios GNSB, ginčijamas garažas, kaip skolininkui priklausantis turtas pagal nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo parduotas atsakovui A. U. už 8300 Lt. 2006 m. birželio 28 d. sprendimu VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsisakė įregistruoti ieškovo nuosavybės teisę į ginčijamą garažą, nes į jį 2006 m. balandžio 26 d. įregistruota atsakovo A. U. nuosavybės teisė (nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytynių aktas).

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Šioje proceso dalyje individualus teisingumo aktas – teismo sprendimas – paprastai yra realizuojamas ir išieškotojas iš skolininko gauna savo reikalavimo patenkinimą. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis. Įstatymai įpareigoja antstolį atliekant procesinius veiksmus savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Antstolis taip pat įpareigotas aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstoliu gali būti ne bet kuris, o tik turintis specialų – teisinį – išsilavinimą asmuo. Taigi įstatyme keliami griežti profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai ne tik pačiam antstoliui, kaip valstybės funkcijas vykdančiam asmeniui, bet ir jo procesinei veiklai: vykdymo procese vykdymo veiksmai turi būti atliekami ne tik tiksliai laikantis iš pirmo žvilgsnio gana formalių įstatymo reikalavimų, bet ir taip, kad nebūtų pažeistas teisingumas (CPK 634 straipsnis).

25Vykdydamas turto pardavimą iš varžytynių, antstolis privalo užtikrinti įstatymo nustatytų turto realizavimo procedūrų laikymąsi. Antstolis savo pareigas turi atlikti taip, kad būtų garantuota, jog priverstinio vykdymo procese, nukreipus išieškojimą į skolininko turtą, iš varžytynių būtų parduodamas būtent skolininkui, o ne trečiajam asmeniui priklausantis turtas. Pastarojo reikalavimo pažeidimą įstatymų leidėjas įvardijo kaip vieną iš atvejų (pagrindų), leidžiantį teismui turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 punktas).

26Pagal bendrąją taisyklę daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) pagal sandorį įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 4.49 straipsnio 1 dalis, 6.393 straipsnio 4 dalis). Taigi nuosavybės teisė į daiktus (turtą) atsiranda ne nuo daiktų (turto) įregistravimo viešame registre momento, bet nuo jų perdavimo įgijėjui. Aplinkybė, kad daikto (turto) įgijėjas po daikto (turto) jam perdavimo neįregistruoja savo nuosavybės teisių į įgytą pagal sandorį daiktą (turtą) atitinkamame registre, įgijėjo nuosavybės teisių nepaneigia. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad šios bylos ginčijamu atveju iš varžytynių buvo parduotas ne ieškovui nuosavybės teise priklausęs garažas. Įstatymų leidėjas privalomą tam tikrų sandorių registraciją nustatė visų pirma tokio sandorio išviešinimo tikslu. Taip pat yra nustatyta, kad tokio sandorio neišviešinę šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.153 straipsnis, 6.393 straipsnio 3 dalis).

27Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kol nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, yra laikomi teisingais, tačiau konkretaus nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių atveju tokiais duomenimis būtų buvę galima vadovautis tik tuo atveju, jeigu antstolis būtų visiškai įvykdęs ir kitus jam adresuotus (pirmiau nurodytus) įstatymų reikalavimus. Šiuo atveju garažas iš varžytynių buvo parduotas antstoliui per visą vykdymo procesą taip ir neišsiaiškinus su skolininku dėl šiam priklausančio turto, neapžiūrėjus garažo ir neturint nuo jo raktų. Be to, turto arešto akte garažas antstolio buvo įkainotas ne nustačius jo rinkos kainą arešto metu (2006 m. vasario 11 d.), bet tiesiog nurodant nekilnojamojo turto registre dar 2001 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotą vertę. Taigi antstolis ne tik pažeidė turto arešto ir areštuoto turto įkainojimo procedūras, bet ir neveikė taip, kad teismo sprendimas būtų kuo greičiau bei realiai įvykdytas ir išieškotojas gautų savo reikalavimo patenkinimą iš skolininkui (atsakovui) priklausančio turto, taip pat aktyviai nepadėjo šalims vykdymo procese ginti jų teises (CPK 634 straipsnio 2 dalis, 678 straipsnis, 681 straipsnio 1 dalis).

28CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti atvejai, kada daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Turto pardavimas iš varžytynių šiuo atveju ir buvo daikto pardavimas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau CK 4.96 straipsnio taisyklių netaikymas turto pardavimo iš varžytynių akto ginčijimo atveju nereiškia, kad varžytynėse parduotas turtas apskritai negali būti išreikalautas iš daiktą varžytynėse įgijusio asmens. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu konstatuota, kad turto varžytynėse įgijėjas atsakovas A. U., įsigydamas garažą už neprotingai mažą ir neteisingą kainą, buvo nesąžiningas. Šią išvadą teismas padarė ištirtų ir įvertintų įrodymų pagrindu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo išvados dėl atsakovo nesąžiningumo nekvestionuoja bei vadovaujasi teismo nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Sandorį, sudarytą pažeidžiant proceso teisės normų reikalavimus (CPK 602 straipsnio 1 ir 6 punktai), apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino negaliojančiu ir teisingai pritaikė restitucijos taisykles (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

29Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą gali peržengti apeliacinio skundo ribas, jeigu konstatuoja, kad to reikalauja viešasis interesas. CPK 320 straipsnio 2 dalis nevaržo apeliacinės instancijos teismo teisės nustatyti tokį poreikį bet kurios kategorijos byloje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

30Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra teisėtas. Naikinti jį kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. L. prašė pripažinti negaliojančiu 2006 m. balandžio 26 d.... 5. Atsakovas A. U. nurodė, kad ieškovas savo nuosavybės teisių į garažą... 6. Trečiasis asmuo antstolis D. Bliznikas nurodė, kad garažas buvo parduotas... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. balandžio 2 d. sprendimu... 9. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai,... 11. Kasaciniu skundu atsakovas A. U. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių... 12. 1. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad antstolis pardavė ne... 13. 2. Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 4.49 straipsnio 1 dalį ir... 14. 3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus,... 15. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškė prisidėjimą prie... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas P. L. prašo kasacinį skundą... 17. 1. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto įgijėjas nuosavybės teisę įgyja... 18. 2. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad kasatorius nėra... 19. 3. Kasatorius nepagrįstai remiasi CPK 320 straipsnio 2 dalimi,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. 2001 m. birželio 20 d. atsakovas 675-oji GNSB ir ieškovas P. L. sudarė... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Šioje proceso... 25. Vykdydamas turto pardavimą iš varžytynių, antstolis privalo užtikrinti... 26. Pagal bendrąją taisyklę daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į... 27. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys, kol nenuginčyti įstatymo... 28. CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti atvejai, kada daiktas gali būti... 29. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą gali peržengti... 30. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...