Byla I-2567-365/2013
Dėl turtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant vertėjai Eleonorai Pikulik, pareiškėjams V. V. ir J. V. (J. V.), pareiškėjų atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei, atsakovo atstovui Mindaugui Špūrui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. V. ir J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Valstybės žemės fondui dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Nustatė

2Pareiškėja V. V. yra pretendentė atkurti nuosavybės teisės į žemę. Nuo 2005 m. pareiškėjas J. V. (V. V. sutuoktinis) iš valstybės nuomojo 6,5 ha valstybinės žemės. Tačiau nuo 2007 m. valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nepratęsta, tikintis, kad ten - nuomojamos žemės vietoje - artimiausiu metu bus atkurtos pareiškėjai nuosavybės teisės. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau–LVAT) 2012 m. vasario 18 d. nutartimi dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą, kitoje dalyje - dėl turtinės žalos atlyginimo - bylą grąžino pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3Pareiškėjai V. V. ir J. V. apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau–NŽT prie ŽŪM), priteisti 28 108 litų turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 141–148). Nurodė, kad J. V. 2005-05-16 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 11 su Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – VAVA) ir išsinuomojo 6,5 ha ploto žemės sklypą ( - ) kaime, ( - ) kadastrinėje vietovėje. Pagal sutarties 12 p. sutartis galiojo iki nuosavybės teisės atkūrimo savininkams natūra arba sklypo gavimo neatlygintinai. Nuomos sutartis šalių susitarimu buvo pratęsta nuo 2006-05-16 iki 2007-05-15. Pareiškėjai nurodė, kad vėliau VAVA sutarties nepratęsė, motyvuodama, kad šis sklypas pareiškėjų šeimai bus atiduotas atkuriant nuosavybės teises.Pareiškėja V. V. yra pretendentė į nuosavybės teisių atkūrimą. Piliečių, pateikusių prašymus ir išvadas dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajone ( - ) kadastro vietovėje, sąraše ji įrašyta 335 numeriu: išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo gavimo V. V. pateikė 2006 06 19, jos eiliškumo grupė – 9 (t.2 b.l. 145). Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-02 įsakymu Nr. 2.3-9220-41 VĮ Valstybinis žemėtvarkos institutas buvo įpareigotas nuo 2006-10-30 vykdyti projektavimo darbus ( - ) kadastro vietovėje. Šiame žemės reformos žemėtvarkos projekte V. V. buvo suformuoti žemės sklypai, kurių projektiniai numeriai Nr. ( - ) (2.06 ha ( - ) kaime), Nr. 1228-3 (3.30 ha ( - ) kaime)(t.2 b.l.145). Projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006-12-31. 2008 m. spalio mėn. V. V. gavo Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-18 įsakymą Nr. ( - ), kuriame įsakyta nebevykdyti žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo darbų Vilniaus rajono ( - ) seniūnijoje ( - ) kadastro vietovėje ( - ), Baltosios Vokės, ( - ) ir (duomenys nesklebtini) kaimų dalyse, kurios patenka į viešojo logistikos centro steigimui nustatytą teritoriją. Dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėja 2008-12-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė šį administracinį aktą panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl pareiškėjos pasirinkto žemės sklypo ( - ) kadastrinėje vietovėje perdavimo jai neatlygintinai. Ginčijamas įsakymas buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-04-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-121-602/2009. Projektavimo darbai ( - ) kadastro vietovėje turėjo būti užbaigti iki 2006-12-31, tačiau jie iki šiol yra neužbaigti. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas iki šiol neužbaigtas. Pareiškėjai naudojo 6,5 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, kitėjosi kad į šį sklypą bus atkurtos nuosavybės teisės ir kiekvienais metais gaudavo nuolatines pajamas iš šio sklypo naudojimo. Pareiškėjo J. V. vardu registruotas ūkininko ūkis, o pareiškėja V. V. yra ūkininko partnerė. Kiekvienais metais jie iš Europos Sąjungos fondų gaudavo tiesiogines išmokas už pasėlius (šią aplinkybę patvirtinantys banko sąskaitų išrašai pateikti kartu su pradiniu skundu). 2008 m. pareiškėjai gavo 2529,5 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius (mokėta už 2007 metus). Iš Europos Sąjungos fondų pareiškėjai taip pat gaudavo specialiąsias išmokas už auginamus bulius. 2008-04-15 iš Europos Sąjungos fondų jie gavo 1629 Lt išmoką už bulių. Naudojamame žemės sklype pareiškėjai augino galvijus, grūdines kultūras. Užaugintus galvijus vėliau parduodavo, iš ko taip pat gaudavo pajamas. Pareiškėjų teigimu, prie pirminio skundo pridėti įrodymai patvirtina, kad už 2007 metus pareiškėja gavo 7027 Lt (=2529,5+1629 +2868,50) pajamų. Nutraukus žemės nuomos sutartį nuo 2007-05-15 ir iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių, kiekvienais metais jie patiria nuostolių, t. y. negauna pajamų, kurias būtų gavę, jei atsakinga institucija laiku ir pagal įstatymų reikalavimus būtų atkūrusi nuosavybės teises. Be to, vykdydami žemės ūkio veiklą bei planuodami didinti jos apimtis, pareiškėjai, tikėdami tuometinės Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažadais, jog nuosavybės teisių atkūrimas ( - ) kadastro vietovėje netrukus bus baigtas, 2006-06-14 finansinio lizingo sutarties, sudarytos su UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, pagrindu įsigijo traktorių ( - )3, kurio kaina - 59 590 Lt, o išpirkimo termino pabaiga - 2011-06-14. Už traktorių iš viso pareiškėjų šeima sumokėjo 67122,84 Lt. Kadangi nuosavybės teisės pareiškėjai V. V. iki šiol neatkurtos, ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projektas iki šiol nepatvirtintas, pareiškėjai ne tik prarado pajamas, kurias kiekvienais metais gaudavo iš Europos Sąjungos fondų bei iš žemės ūkio veiklos, bet ir turėjo papildomų išlaidų, nes kiekvieną mėnesį turėjo mokėti bankui (įskaitant palūkanas) už įsigyjamą traktorių. Pareiškėjų teigimu, atsakovės neteisėtais veiksmais ir neveikimu jiems buvo padaryta 28 108 Lt turtinė bei 5 000 Lt neturtinė žala, todėl yra pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę (LR CK 6.271 str.). Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė priimant neteisėtą Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-08 įsakymą Nr. 2.3-5916-(41), kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ( - ) kadastro vietovėje buvo sustabdytos. Be to, neteisėtas atsakovės neveikimas pasireiškia tuo, kad ji, turėdama pareigą atkurti nuosavybės teises V. V., šios savo pareigos iki šiol nėra įvykdžiusi. Atsakovė savo neteisėtu neveikimu pažeidžia LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str., LR viešojo administravimo įstatymo 1 str. bei LR Konstitucijos 5 str., nustatantį, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.Toks nepateisinamai ilgas atsakovės neveikimas yra neteisėtas, niekuo nepagrįstas ir sukeliantis žalą pareiškėjams.Dėl minėtų atsakovės neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjams patarė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavę. Kaip nurodyta aukščiau, paskutiniais metais, kuriais jie naudojo žemės sklypą, jie gavo 7027 Lt pajamų iš sklypo naudojimo. Mažiausiai tokio dydžio pajamas jie būtų gavę kiekvienais vėlesniais metais. Įsigiję traktorių, pareiškėjai ketino plėsti savo vykdomą žemės ūkio veiklą, todėl 2008-2011 m. jie būtų gavę dar didesnes pajamas iš žemės. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, iš žemės sklypo jokių pajamų jie negavo už 2008-2011 m., todėl pareiškėjų netiesioginiai nuostoliai per tą laikotarpį sudaro 28 108 Lt (=7027 x 4). Pareiškėjų teigimu, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (ir neveikimą), neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjams yra padaryta žala (turtinė ir neturtinė), tarp kurios ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų (ir neveikimo) yra priežastinis ryšys, t. y. yra visos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (LR CK 6.271 str.)(t. 2, b. l. 141–148).

4Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. 2, b. l. 159-166). Nurodė, kadNŽT prie ŽŪM turimais duomenimis J. V. nebuvo ir nėra pateikęs prašymo VAVA pratęsti minėtos žemės nuomos sutarties terminą, tokio prašymo buvimą pagrindžiančio dokumento nepateikė ir pareiškėjai. Todėl nebuvo jokio pagrindo pratęsti 2005-05-16 sudarytos žemės nuomos sutarties galiojimo ir žemės sklypo nuomininkui nesiėmus jokių veiksmų, žemės sklypo nuomininko teisė į žemės sklypo nuomą pasibaigė 2007-05-15. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad VAVA atsisakė pratęsti 2005-05-16 sudarytą žemės nuomos sutartį 2007-05-15 pasibaigus jos galiojimo terminui. Todėl pareiškėjų teiginys, kad VAVA atsisakė pratęsti valstybinės žemės nuomos sutartį yra nepagrįstas ir neteisingas. Pareiškėjų teiginys, kad projektavimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2006-12-31 ir terminas įsipareigojimams vykdyti jau seniai pasibaigė, yra neteisingas, nes projektavimo darbų terminas buvo pratęstas. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto projektavimo darbai baigti, o dokumentacijos byla VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikta 2010-06-04. Nustatytas terminas projekto parengimo darbams atlikti iš esmės praleistas nebuvo (pavėluota 3 dienas). Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nurodė, kad Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra baigtas (Metodikos 85 punktas), o pareiškėjų teiginys, kad ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas iki šiol neužbaigtas, yra klaidingas. Nagrinėjamu atveju 6 mėnesių terminas sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti skaičiuotinas nuo ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo ir žemės sklypų paženklinimo vietoje, o ne nuo 2006-10-02 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 3256-41.Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. ( - ) pareiškėjai V. V. suprojektuoti 2 žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui - žemės sklypas projektinis Nr. ( - ), esantis Vilniaus rajone, ( - ) seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime (2,06 ha ploto) ir žemės sklypas projektinis Nr. ( - ), esantis Vilniaus rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime (3,30 ha ploto). 2012-05-08 Skyriui pateikta V. V. suprojektuotų žemės sklypų (projektinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) kadastro duomenų byla, tačiau 2013-05-13 ši byla grąžinta nustatytiems trūkumams ištaisyti. Pažymėjo, kad pašalinus minėtus trūkumus ir suderinus žemės sklypų kadastro duomenų bylą bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V.. Atsakovės nuomone, VAVA ir jos teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje nuo 2010-07-01 perėmusi NŽT prie ŽŪM nevilkina nuosavybės teisių atkūrimo ir nėra pagrindo teigti, kad NŽT prie ŽŪM daugiau kaip 6 mėnesius nuo žemės sklypo paženklinimo nepriima sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai V. V.. Valstybės institucijos (VAVA ar NŽT prie ŽŪM) neteisėto neveikimo nėra, kadangi neįvykdžius visų Atkūrimo įstatyme, Metodikoje nustatytų reikalavimų (t.y. žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo, žemės sklypo paženklinimo) nėra teisinio pagrindo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjai V. V.. Vilniaus apskrities viršininko įsakymais nustatytas Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto parengimo terminas iš esmės praleistas nebuvo (projekto parengimo, projektavimo darbai užbaigti 2010-06-04), o įstatymai ir kiti teisės aktai nenustato baigiamųjų projekto darbų termino, per kurį turi būti patvirtintas žemės reformos žemėtvarkos projektas.Nurodė, kad nepatvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projekto ir nepaženklinus žemės sklypų pareiškėjai V. V. nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjai galėjo patirti turtinę žalą, susijusią su negautomis pajamomis, dėl valstybės institucijos neteisėto neveikimo, kuris pasireiškė tuo, jog yra delsiama atkurti nuosavybės teises. Taip pat pareiškėjai nepateikė duomenų, įrodančių, kad VAVA atsisakė pratęsti 2005-05-16 sudarytą sutartį dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai). Pareiškėjų nurodyti argumentai neįrodo, kad būtent dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. ( - ) o ne dėl kitų priežasčių, pareiškėjai galimai patyrė turtinę žalą. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbai vykdyti nepažeidžiant nustatytų terminų, minėtas projektas yra baigtas ir patvirtintas, paženklinus žemės sklypus ir tinkamai parengus šių žemės sklypų kadastro duomenų bylą bus priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad V. V. neprarado teisės į nuosavybės teisių atkūrimą, nesikreipė dėl 2005-05-16 sudarytos sutarties dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pratęsimo, jų teisės nėra pažeidžiamos, todėl pareiškėjams negali būti priteistas žalos atlyginimas, o skundas laikytinas nepagrįstu.Nurodė, kad pareiškėjų teiginiai dėl negautų pajamų ir patirtos turtinės žalos yra abstraktaus pobūdžio ir grindžiami tik prielaidomis, hipotetine galimybe gauti išmokas iš Europos Sąjungos. Atsakovės nuomone, VAVA ar NŽT prie ŽŪM nėra atsakinga dėl pareiškėjams galimai kilusios žalos, kadangi nevykdė jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo, taip pat nenustatytas priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų veiksmų ir pareiškėjams galimai kilusios žalos, taip pat pareiškėjai neįrodo jiems atsiradusios turtinės žalos dydžio.

5Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo į pareiškėjų patikslintą skundą nepateikė.

6Teismo posėdyje pareiškėja V. V. prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ji su vyru ūkininkavo ir gavo iš to pajamas. Nuo 2005 m. nuomojo žemę iš valstybės, tikėdamiesi, kad toje vietoje jai bus atkurtos nuosavybės teisės. 2007 m. buvo nepratęsta valstybinės žemės nuomos sutartis, kadangi žemėtvarkos darbuotojų teigimu, artimiausiu metu jai bus atkurtos nuosavybės teisės į tą sklypą. NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu patvirtintas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo patvirtinti pareiškėjai suformuoti du žemės sklypai: 2,06 ha ( - ) kaime ir 3,30 ha ( - ) kaime. Pareiškėja patvirtino, kad savo lėšomis yra padariusi geodezinius šių sklypų matavimus ir dokumentus atidavusi žemėtvarkos skyriui, tačiau iki šios dienos nuosavybės teisės pareiškėjai nėra atkurtos.Paaiškino, kad turtinę žalą kildina dėl atsakovės vilkinimo atkurti nuosavybės teises. Prašė priteisti 28 108 Lt dydžio turtinę žalą, kurią skaičiuoja laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2011 m., nes minėtu laikotarpiu tos žemės nedirbo, deklaruoti pasėlių ir auginti jaučių negalėjo, todėl negavo lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų. Žalos dydis buvo apskaičiuotas pagal gautas realias lėšas 2007 m. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2006 m. projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui žemėtvarkininkas nurodė, kur yra laisva žemė ir, jei nebūtų pagal pirmumo eilę kitų asmenų pageidaujančių šio žemės sklypo, tai pareiškėjai nuosavybės teisės bus atkurtos būtent į jos norimą ir nuomojamą sklypą ( - ) kaime(2013 m. birželio 5d. teismo posėdžio garso įrašas).

7Pareiškėjas J. V. teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde išdėstytus motyvus. Patvirtino, kad 2006 m. formuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, žemėtvarkininkas nurodė, jog, jei neatsiras kitų pretendentų pagal eiliškumą į pareiškėjos norimą žemės sklypą, tai V. V. nuosavybės teisės bus atkurtos būtent ten, kur ir pageidauja ( - ) kaime (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

8Pareiškėjų atstovė advokatė D. Puzirauskienė teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde išdėstytus motyvus, papildomų paaiškinimų nepateikė, prašė skundą tenkinti ir priteisti pareiškėjams iš atsakovės 28 108 Lt turtinei žalai atlyginti (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

9Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytus motyvus, nurodė, kad pareiškėjai nepateikė duomenų, kad atsakovė atsisakė pratęsti 2007 m. valstybinės žemės nuomos sutartį, be to, institucijos turimais duomenimis pareiškėjai nebuvo pateikę prašymo 2007 m. dėl valstybinės žemės nuomos pratęsimo. Taip pat nurodė, kad pareiškėjai turtinę žalą grindžia tikėtinomis, hipotetinėmis prielaidomis, o ne realiai pagrįstais, įrodytais ir neišvengiamais nuostoliais (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

10Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad jis nuo 1990 m. iki 2009 m. dirbo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovu. Patvirtino, kad pareiškėjai nuo 2005 m. ūkininkauja ir siekė atkurti nuosavybės teisės į 6,5 ha žemės sklypą, kurį nuomojo iš valstybės. 2006 m. rugpjūčio mėnesį buvo paskelbtas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas. Iš vadovybės buvo gautas nurodymas nepratęsti valstybinės žemės nuomos sutarčių, todėl automatiškai pareiškėjui nebuvo pratęsta 2005 m. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis; žmonėms buvo leista tą žemę dirbti, tik nebuvo sudaromos ar pratęsiamos valstybinės žemės nuomos sutartys. Liudytojas negalėjo patvirtinti, kad pareiškėjai dirbo nuomotą 6,5 ha valstybinės žemės sklypą po 2007 m. Patvirtino, kad, 2006 m. projektuojant sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, pareiškėjai konkrečiai nežinojo kiek ir kokioje vietoje bus atkurtos nuosavybės teisės, nes yra pretendentų eiliškumas. Liudytojas patvirtino, kad pareiškėjai 2006 m. buvo suformuoti ne vienas, o du žemės sklypai: 2,06 ha ( - ) kaime ir 3,30 ha ( - ) kaime (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas).

11Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 78 str. 3 d. nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. 2, b. l. 183), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

12Skundas atmestinas.

13Byloje esanti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises (2,1333 ha) į buvusio savininko A. M. turėtą 6.4000 ha ploto žemę ( - ) kaime, Trakų rajone. Išvada dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn priimta 2006 m. birželio 2 d. (t. 1, b.l. 121 – 125). Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. ( - ) projekto autoriui – VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui įsakyta vykdyti projektavimo darbus ( - ) kadastro vietovėje nuo 2006 m. spalio 30 d. (2006 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. ( - ) patikslinta – nuo 2006 m. lapkričio 22 d.), nurodyta, kad projektavimo darbus užbaigti iki 2006 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b.l. 56 – 57). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. ( - ) pratęstas ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo terminas iki 2009 m. birželio 30 d., o 2009 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. ( - ) – iki 2009 m. gruodžio 30 d. (t.1, b. l. 60 – 62). Šiuo įsakymu buvo patikslintas 2009 m. sausio 27 d. įsakymas, kuriuo patikslintas teismo panaikintas 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas. Įsiteisėjus teismo sprendimui Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009 dėl 2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. ( - ) panaikinimo, atsakovas vis tiek pratęsė terminą žemėtvarkos projektui parengti, iš esmės pakeisdamas teismo jau panaikintą įsakymą. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. ( - ) terminas pratęstas iki 2010 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 64).Vilniaus rajono, ( - ) seniūnijos, ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 3–53) pareiškėjai V. V. suprojektuoti 2 žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui - žemės sklypas projektinis Nr. ( - ), esantis Vilniaus rajone, ( - ) seniūnijoje, Baltosios Vokės kaime (2,06 ha ploto) ir žemės sklypas projektinis Nr. ( - ), esantis Vilniaus rajone, ( - ) seniūnijoje, ( - ) kaime (3,30 ha ploto) (t. 2, b. l. 37).

14Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktuali Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-121-602/2009, kurioje teismas 2009 m. balandžio 28 d. sprendimu (įsiteisėjo 2009 m. gegužės 13 d.) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 18 d. įsakymas Nr. ( - ) ,,Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 2.3-5916-(41) patikslinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbų ( - ) kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Teismas sprendime konstatavo, jog minėtas atsakovo įsakymas yra neteisėtas, kadangi prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui bei buvo priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

15Pareiškėja V. V. 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 28 108,00 Lt turtinės žalos ir 5 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti iš atsakovo visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 1–7).Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisė 3 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 180,00 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimą, o kitoje dalyje skundą atmetė. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo įsakymai, kuriais pratęstas terminas projektui parengti, visiškai nemotyvuoti, teismo vertinimu sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovas netinkamai atliko savo funkcijas, siekdamas, kad žemėtvarkos projekto papildymo darbai būtų atlikti iki nustatyto pirmojo ar kito protingo termino ir būtų tinkamai užbaigtos projekto parengimo ir patvirtinimo procedūros. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovo padaryti pažeidimai laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-162/2013 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimą dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo, kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes bei teisingai pritaikė ginčo išsprendimui aktualias materialinės teisės normas bei procesinės pažaidos nepadarė, todėl sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo paliekama nepakeista, nes teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjai padaryta neturtinė žala dėl minėtų neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų.

16Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau–ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-121-602/2009, kuri šioje byloje turi prejudicinę galią nagrinėjant, ar dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala. Atsakovės neteisėti veiksmai konstatuoti tiek Vilniaus apygardos administracinis teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu, tiek LVAT 2013 m. vasario 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-162/2013. Todėl teismas, nagrinėjamu atveju, atsakovės neteisėtų veiksmų klausimo nenagrinės ir papildomai nepasisakys.

17Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos vykdančios nuosavybės teisių atkūrimą veiksmų, atliktų šio proceso metu pareiškėjos, kaip pretendentės į nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. ( - ) (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), atžvilgiu.

18Pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, jog dėl atsakovo klaidinančių veiksmų nebuvo pratęsta su jos sutuoktiniu J. V. buvusi sudaryta 6,5 ha žemės nuomos sutartis, todėl pareiškėjos šeima negalėjo dirbti minėtos žemės, nors buvo suplanavusi tai daryti, turėjo nusipirkusi žemės ūkio techniką, be to, pareiškėjos šeima negalėjo toliau gauti tiesioginių išmokų, kurias gaudavo tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl turtinės žalos atlyginimo konstatavęs, kad pareiškėjos prašomi priteisti netiesioginiai nuostoliai nėra pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis, o pareiškėjos nurodytos negautos pajamos yra tik tikėtinos, hipotetinės. Teismas taip pat konstatavo, kad dalis negautų pajamų buvo siejama su pareiškėjo vyro veiksmais, bet ne su pareiškėjos.

19Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2005-05-16 sudarytą sutartį ,,Dėl valstybinės žemės nuomos žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“J. V. išsinuomojo 6,50 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) kaime, ( - ) kadastrinėje vietovėje (t. 1, b.l. 9–10). Sutartyje esantys duomenys patvirtina, kad nuomos sutartis pratęsta šalių susitarimu nuo 2006-05-16 iki 2007-05-15 (t. 1, b.l. 9–10). Todėl pareiškėjos prašomas turtinės žalos atlyginimas yra siejamas ne tik su pareiškėjos, bet ir su jos sutuoktinio veiksmais bei negautomis pajamomis. Žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, žemės ūkio technikos išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta su pareiškėjos sutuoktiniu, dalis tiesioginių išmokų buvo mokama pareiškėjos sutuoktiniui, ūkininko pažymėjimas buvo išduotas pareiškėjos sutuoktiniui (t. 1, b. l. 33).Teismo posėdyje pareiškėjai patvirtino, kad jie abu ūkininkavo kaip šeima (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Darytina išvada, kad pareiškėjai dėl galimai patirtos turtinės žalos abu turi reikalavimo teisę, nors nuosavybės teisės neatkuriamos tik pareiškėjos V. V. atžvilgiu.

20Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir neveikimo jie patyrė netiesioginių nuostolių, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavę. Paskutiniais metais, kuriais jie naudojo žemės sklypą, jie gavo 7027 Lt pajamų iš sklypo naudojimo. Mažiausiai tokio dydžio pajamas jie būtų gavę kiekvienais vėlesniais metais. Įsigiję traktorių, pareiškėjai ketino plėsti savo vykdomą žemės ūkio veiklą, todėl 2008-2011 m. jie būtų gavę dar didesnes pajamas iš žemės. Pareiškėjų teigimu, dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, iš žemės sklypo jokių pajamų jie negavo už 2008-2011 m., todėl jų netiesioginiai nuostoliai per tą laikotarpį sudaro 28 108 Lt (=7027 x 4).

21Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau–CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. CK 6.271 str. 3 d. nustato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

22Civilinio Kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Nurodytoje straipsnio dalyje yra minimos dvi skirtingos nuostolių sampratos: tiesioginiai nuostoliai turėtų išlaidų prasme ir nuostoliai kaip piniginė (šioje dalyje apibūdintos žalos) žalos išraiška. Todėl, sprendžiant pareiškėjų prašomos atlyginti turtinės žalos (jos dydžio) nustatymo klausimą, yra būtina: 1) išsiaiškinti, ar dėl minėto institucijos neveikimo pareiškėja turėjo konkrečių išlaidų (tiesioginių nuostolių), ir, nustačius tokių išlaidų turėjimo faktą, jas priteisti žalos atlyginimui; 2) nustatyti, ar dėl minėto neveikimo pareiškėja neteko turto, ar toks jos turtas buvo sužalotas, ir, nustačius tokio turto netekimo ar sužalojimo faktą, suteikti jai piniginę išraišką (įvertinti prarastą ar sužalotą turtą pinigais) bei priteisti šiuos pinigus žalos atlyginimui; 3) išsiaiškinti, ar minėtas neveikimas nulėmė pareiškėjos prašomas atlyginti negautas pajamas tokiu būdu, kad galėtų būti laikomas tokių pajamų negavimo rezultatu.

23Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004-12-08 redakcija galiojusi iki 2008-01-06) patvirtintos Valstybinės žemės sklypų nuomos žemės ūkio paskirčiai ( veiklai) tvarkos ( toliau – Tvarkos ) 11 p. nustatyta, kad pasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentą žemės sklypo nenumatoma naudoti kitoms reikmėms, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus ir pageidaujantis ją atnaujinti, prieš 3 mėnesius iki sutarties termino pabaigos pateikęs prašymą atnaujinti sutartį, turi pirmenybės teisę ją atnaujinti nesilaikant šių Taisyklių 6 punkte nustatytos pirmumo teisės išsinuomoti žemės sklypą. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo atnaujinti žemės nuomos sutartį gavimo dienos priėmus sprendimą ją atnaujinti, pagal šias Taisykles sudaroma nauja valstybinės žemės nuomos sutartis. Tvarkos 12 p. nustatė, kad nepasibaigus valstybinės žemės nuomos sutarties terminui, bet ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šios sutarties termino pabaigos, nuomininkas, tvarkingai vykdantis pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, gali prašyti vieną kartą pratęsti ją ne ilgesniam negu sutartyje nustatytam terminui, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus nuomojamo žemės sklypo nenumatyta panaudoti kitoms reikmėms. Valstybinės žemės nuomotojui per mėnesį nuo prašymo pratęsti žemės nuomos terminą gavimo dienos priėmus sprendimą jį pratęsti, šalių susitarimu keičiama valstybinės žemės nuomos sutartis. Tvarkos 13 p. nustatė, kad žemės sklypus išnuomoja ir valstybinės žemės nuomos sutartis pasirašo apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų nuomą organizuoja apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinis žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius). Žemėtvarkos skyrius per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo išnuomoti žemės sklypą ir šių Taisyklių 14.3–14.10 bei 14.12 punktuose nurodytų dokumentų gavimo dienos raštu informuoja prašymą išnuomoti žemės sklypą pateikusį asmenį, ar bus rengiami dokumentai nuomos sutarčiai sudaryti. Jeigu atsisakoma rengti dokumentus nuomos sutarčiai sudaryti, nurodomi atsisakymo motyvai. Pagal Tvarkos 14.4 p. nuostatas žemėtvarkos skyrius organizuoja žemės sklypo išnuomojimą, turėdamas prašymą išnuomoti žemės sklypą (prašyme reikia nurodyti žemės sklypo plotą, vietovę ir pageidaujamą nuomos terminą).

24Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai (V. V. ar J. V.) atsakovei pateikė Taisyklių 11 ir 14.4 punkte nurodytus dokumentus (t. 1, b.l. 120, t. 2, b. l.63-67) dėl nuomos sutarties pratęsimo. Pareiškėjams nepateikus reikiamų ir tinkamų dokumentų, atsakovė negalėjo pradėti žemės sklypo nuomos sutarties pratęsimo procedūros. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B., kuris 2007 m. buvo Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vadovas, patvirtino aplinkybę, kad tuo metu iš vadovybės buvo duotas nurodymas nepratęsti ir nesudarinėti valstybinės žemės nuomos sutarčių. Nežiūrint į tai, šis asmuo teigė, kad, ūkininkams prašant, jie leisdavo ir toliau naudotis nuomota žemę; iš pareiškėjų tokio prašymo nebuvo gauta. Žemės nuomos sutartis sudarė apskrities viršininkas, tad kreiptis dėl nuomos sutarties pratęsimo reikėjo į VAVA, o pareiškėjai nesikreipė.

25Iš pareiškėjų skundo matyti, kad jų prašoma atlyginti suma - tai negautos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėse numatytos pagrindinės išmokos. Pareiškėjai nurodė, kad 2007m. gegužės 15 d. nutraukus žemės nuomos sutartį ir iki šiol neatkuriant nuosavybės teisių, per praėjusius metus patyrė 28 108 Lt (7027 Lt x 4) nuostolių, kuriuos sudaro 2529,50 Lt negautos tiesioginės išmokos, 1629 Lt išmokos už bulių, 2868,50 Lt pajamos už parduotus galvijus. Pareiškėjų paskaičiavimais už 2007 metus gavo 7027 Lt (2529,5 + 1629 + 2868,50) pajamų, todėl ir turtinės žalos dydį grindžia pagal 2007 m. gautas pajamas, darydami prielaidas, kad kiekvienais metais būtų gavę tokias pajamas.

26Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2008 m. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos išmokėjo 2 172,00 Lt paramą pagal Specialiųjų išmokų už bulius mokėjime taisykles, o J. V. 2007 m. birželio 14 d. pateikus paraišką tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmoko“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti, Agentūra 2008 m. išmokėjo visą 1 909,66 Lt paramos sumą (t. 2, b.l.68).

27Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) tikslas – nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus (3 p.). Taisyklių II skyriuje nustatyti tam tikri reikalavimai išmokoms gauti: pareiškėjo (žemės ūkio veiklos subjekto) valda turi būti įregistruota Žemės ūkio ir kaimo verslo registre; turi būti deklaruoti visi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotai, taip pat kitos naudmenos, už kurias išmokos nėra mokamos ir kita. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 3D-352 (Žin., 2007, Nr. 54-3414; 2011, Nr. 76-3689) patvirtintų Specialiųjų išmokų už bulius mokėjimo taisyklių 7 p. nuostatas specialiąsias išmokas gali gauti tik savo vardu bulių užregistravęs laikytojas, jeigu jis atitinka 7.1.- 7.6. punktuose nustatytus reikalavimus.

28Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas J. V. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas (t. 1, b.l.33). Valstybinės žemės nuomos pagrindu, J. V. 2006 m. birželio 13 d. ir 2007 m. birželio 14 d. pateikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmoko“, „Natūra 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas užsaugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2007 m. gauti ir Nacionalinė mokėjimo agentūra 2008 m. išmokėjo visą 1 909,66 Lt paramos sumą (t.1, b.l.89-95). Kad pareiškėjai vertėsi ūkininkavimu, patvirtino ir liudytojas A. B. (2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pareiškėjas atitiko (galėjo atitikti) visus Taisyklėse nustatytus reikalavimus, o išmokomos gauti reikėjo tik atsakovės sprendimo dėl žemės sklypo grąžinimo.

29Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose dėl žalos atlyginimo formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-34/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011), pripažįstama, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Todėl patirti netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis.

30Pareiškėjai teigė pirkę traktorių, nes norėjo dirbti žemę – ūkininkauti, tačiau pripažino, kad pretendentų į konkretų žemės sklypą, t.y. į tą sklypą, į kurį jie pretendavo, buvo nemažai, jiems buvo žadama atkurti nuosavybės teises į sklypą tik tuo atveju, jeigu nebus kitų ankstesnių pagal eiliškumą kandidatų nuosavybės teisėms atkurti. Kaip jau buvo minėta, tokie kandidatai atsirado ir jiems buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į vieną sklypą. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjų lūkesčiai buvo grindžiami hipotetinėmis, nekategoriškomis prielaidomis. Nuosavybės teisės dėl objektyvių priežasčių ( dėl norminių aktų nustatyto teisinio reglamentavimo ) buvo neatkurtos toje apimtyje, kokioje planavo pareiškėjai, todėl ir planuojamų pajamų jie nebūtų gavę dėl objektyvių priežasčių toje apimtyje, kurioje planavo jas gauti.

31Ūkininkavimą pareiškėjai vertino kaip gyvenimo būdą, kuriuo verčiantis būtų užsidirbę lėšų pragyvenimui. Kaip jie patys nurodė, nutraukę ūkininkavimo veiklą jie abu įsidarbino ir gaudavo darbo užmokestį. Teismui pateikti VSDFV Vilniaus skyriaus duomenys liudija, kad J. V. dirbo ir 2006 metais gavo 8279 lt., 2007 metais – 7800 litų, 2008 metais – 32469 litus, 2010 metais – 21764 litus, o 2011 metais - beveik 36000 litų pajamų. (t.3 b.l.17,18). Pateikti duomenys liudija, kad V. V. taip pat įsidarbino ir gavo: 2006 metais – 2976 litus, 2007 metais – 9473 litus, 2008 metais – 10698 litus, 2009 metais – 9126 litus, 2010 metais – 9493 litus, o 2011 metais – 11330 litų pajamų (t.3 b.l. 15,16).

32Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai tikėjosi, kad bus atkurtos nuosavybės teisės į visą naudojamą žemę, tačiau pripažino, kad nebuvo tikri, jog neatsiras kitų pretendentų, kurie turės pirmenybės teisę atkurti nuosavybės teises į nuomojamą žemę. Pas VAVA dėl žemės nuomos sutarties pratęsimo nesikreipė, leidimo dirbti toliau žemę neprašė, t.y. reikiamų pastangų dėl tolimesnio žemės naudojimo pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui, nedėjo. Darytina išvada, kad aukščiau minėti pareigūnų neteisėti veiksmai nebuvo lemiamas veiksnys, dėl kurių nutrūko ūkininkavimo veikla. Pateikti duomenys apie pajamas ginčo laikotarpiu liudija, kad pareiškėjai realios turtinės žalos nepatyrė, nes įsidarbino ir gavo kitas, žymiai didesnes pajamas. Todėl pretenzijos dėl patirtos turtinės žalos laikytinos nepagrįstomis ir skundas netenkinamas.

33Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas,

Nutarė

34Pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

35Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis,... 2. Pareiškėja V. V. yra pretendentė atkurti nuosavybės teisės į žemę. Nuo... 3. Pareiškėjai V. V. ir J. V. apygardos administraciniam teismui pateikė... 4. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės... 5. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepimo į... 6. Teismo posėdyje pareiškėja V. V. prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde... 7. Pareiškėjas J. V. teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde išdėstytus... 8. Pareiškėjų atstovė advokatė D. Puzirauskienė teismo posėdyje palaikė... 9. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į patikslintą... 10. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. B. nurodė, kad jis nuo 1990 m. iki... 11. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ) 78 str. 3 d.... 12. Skundas atmestinas.... 13. Byloje esanti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pretenduoja... 14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju aktuali Vilniaus apygardos... 15. Pareiškėja V. V. 2011 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus apygardos... 16. Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 17. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atlyginimo turtinės žalos,... 18. Pareiškėja turtinę žalą kildina iš to, jog dėl atsakovo klaidinančių... 19. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pagal 2005-05-16 sudarytą sutartį... 20. Pareiškėjai skunde nurodė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir... 21. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato,... 22. Civilinio Kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad (atlygintina) žala... 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236... 24. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai (V. V. ar J. V.)... 25. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad jų prašoma atlyginti suma - tai negautos... 26. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai 2008 m. Nacionalinė... 27. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 6... 28. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas J. V. išduotas... 29. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo... 30. Pareiškėjai teigė pirkę traktorių, nes norėjo dirbti žemę –... 31. Ūkininkavimą pareiškėjai vertino kaip gyvenimo būdą, kuriuo verčiantis... 32. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjai tikėjosi, kad bus atkurtos nuosavybės... 33. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 34. Pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip... 35. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...