Byla e2-930-464/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės N. V. priešieškinio priėmimo klausimas ir prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1006-613/2017 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų J. G., A. G., R. V. ir N. V., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Resota“,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Atsakovė N. V. pareiškė priešieškinį, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovės N. V. ir ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, sudarytą laidavimo 2008-04-18 sutartį Nr. FA-K200604-0941-2.
  2. Nurodė sumokėjusi dalį žyminio mokesčio (200 Eur), o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies (6 012 Eur) prašė atleisti. Atsakovės N. V. teigimu, tokios pinigų sumos ji negali sumokėti, nes jau keli mėnesiai turi nedarbingumą, atsakovės N. V. sąskaitos, įskaitant ir tą, į kurią mokama nedarbingumo pašalpa, bei turtas yra areštuoti.
  3. Pagal teismų praktiką asmens teisė į teisminę gynybą negali būt apribota tais atvejais, kai šis asmuo neturi pakankamai lėšų teismo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu, apmokėti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017-03-10 nutartimi prašymą atleisti nuo likusio dalies žyminio mokesčio sumokėjimo patenkino iš dalies – atleido atsakovę N. V. nuo 4 142 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo; įpareigojo atsakovę N. V. per 10 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti trūkstamą 1 870 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą bei patikslinti ieškinio dalyką.
  2. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad atsakovei yra diagnozuotos įvairios ligos. Tačiau atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo apie gaunamas pajamas, be to, jos pateikti duomenys įrodo, jog atsakovė turi nekilnojamojo turto. Todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovės prašymą tenkinti iš dalies ir iš dalies atleisti nuo 2/3 žyminio mokesčio sumokėjimo – 4 142 Eur. Įvertinus tai, kad atsakovė dalį žyminio mokesčio (200 Eur) sumokėjo, likusią 1 870 Eur sumą ji turėtų sumokėti per jai nustatytą terminą.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atsakovė N. V. atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017-03-10 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės N. V. prašymą atleisti ją nuo 6 012 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors atsakovė N. V. turi nekilnojamojo turto, tačiau visas atsakovės nekilnojamasis turtas, kaip ir atsakovės kilnojamasis turtas ir sąskaitos bankų įstaigose, areštuotas ieškovo prašymu nagrinėjamoje byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė jau keturis mėnesius nedarbinga, todėl negauna darbo užmokesčio, o pervedama į banko sąskaitą ligos pašalpa taip pat areštuota.
    2. Kaip patvirtina prie atskirojo skundo pridedama pažyma apie darbo užmokestį, atsakovė per 2016 metus gavo iš viso tik 1 748,28 Eur dydžio darbo užmokestį, t. y. mažiau nei teismas įpareigojo sumokėti žyminio mokesčio dalį. Gauti didesnį užmokestį atsakovė neturi galimybės dėl savo sveikatos būklės.
    3. Žyminio mokesčio sumokėjimas neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti pažeistus interesus, o atsakovė, nepareiškusi byloje priešieškinio, prarastų galimybę įrodyti, kad iš jos nepagrįstai prašoma priteisti 712 397,66 Eur. Atsisakymas patenkinti atsakovės prašymą pažeidžia rungimosi, šalių lygiateisiškumo principus.

4Teisėja

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5Dėl naujo įrodymo prijungimo

  1. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys apie 2016 metais gauto darbo užmokesčio dydį yra vieni iš duomenų, į kuriuos atsižvelgtina vertinant apeliantės turtinę padėtį, atitinkamai, ir jos prašymo dėl mokėtino žyminio mokesčio dydžio nustatymo pagrįstumą.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau
  3. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017 21 punktą).
  4. Ir nors apeliantės teikiami duomenys galėjo būti pateikti jau anksčiau, t. y. klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme, kartu su priešieškiniu, tačiau įvertinus jų galimą reikšmę teisingam klausimo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies išsprendimui, apeliacinis teismas šiuos duomenis prie bylos prijungia ir vertina juos kartu su kitais bylos įrodymais.

6Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies

  1. Apeliantė kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, spręsdamas jos priešieškinio priėmimo klausimą, taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantę sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
  2. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
  3. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateikė priešieškinį, kurio suma – 712 397,66 Eur. Kadangi priešieškinį apeliantė pateikė elektroniniu būdu, už jį mokama 75 % už ieškinį mokėtinos žyminio mokesčio sumos, t. y. 6 212 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 80 str. 7 d.). Apeliantė, sumokėjusi dalį žyminio mokesčio – 200 Eur, nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies prašė ją atleisti.
  4. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Šis atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies procesinis institutas ir skirtas išvengti situacijos, apie kurią pasisakoma atskirajame skunde, t. y. asmeniui objektyviai neišgalint sumokėti reikiamo dydžio sumos, jo teisių ar interesų gynyba per teismą vien dėl šios priežasties negali būti suvaržyta.
  5. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą. Vadinasi, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą ir būtinybę atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tenka pačiam to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Sprendžiant dėl poreikio atleisti asmenį nuo dalies mokėtinos žyminio mokesčio sumos, svarbu nustatyti, ar jo turtinė padėtis procesinių veiksmų atlikimo momentu tikrai yra tiek sunki (neturi turto, kurio sąskaita būtų galima sumokėti mokestį, santaupų, negauna pajamų arba jos yra labai mažos, yra kitų aplinkybių, kliudančių pasinaudoti turimu turtu ar lėšomis), kad jis objektyviai neišgali ir artimiausiu metu neišgalės sumokėti valstybės nustatyto dydžio mokesčio. Jeigu ši aplinkybė yra nustatoma, toliau jau sprendžiamas klausimas nuo kurios konkrečiai žyminio mokesčio sumos (dalies) tokį asmenį reikėtų atleisti, kad dėl to nebūtų ribojama jo teisė pasinaudoti teismine savo interesų gynyba.
  6. CPK nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kad būtent teismas, nagrinėdamas prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus (kaip jau minėta, prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie jo nuosavybės teise valdomą turtą ir vertę, gaunamas pajamas, sukauptas santaupas, kitas bylos aplinkybes, nusakančias asmens galimybes disponuoti turtu), visų jų visumos pagrindu apsisprendžia, ar asmuo pajėgus sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, jeigu ne, kokią dalį galėtų ir turėtų sumokėti, o nuo kokios mokesčio dalies galėtų būti atleistas.
  7. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė duomenų, kurie jos turtinę padėtį leistų įvertinti visapusiškai ir išsamiai. Asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik nekilnojamojo turto registro, bet ir bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos ir kiti panašūs dokumentai. Nors įstatymų leidėjas nenustatė konkrečių dokumentų, kuriais turėtų būti grindžiamas prašymas atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, sąrašo, tačiau jų turi būti tiek ir tokių, kad bylą nagrinėjančiam teismui leistų kuo visapusiškiau įvertinti asmens turimo turto ir prisiimtų įsipareigojimų balansą ir bei spręsti dėl jo galimybes sumokėti žyminį mokestį valstybei.
  8. Šiuo atveju apeliantė pirmosios instancijos teismui pateikė tik nekilnojamojo turto registro išrašus. Apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie apeliantės 2016 metais gauto darbo užmokesčio dydį, nors ir papildo pirmosios instancijos teismui teiktą informaciją, tačiau taip pat nėra pakankami, nes nepateikta jokių duomenų nei apie apeliantės turimas

    7(arba ne) transporto priemones, nei apie pinigines lėšas (santaupas) bankų sąskaitose, turimus įsipareigojimus, išlaikytinius ir pan. Todėl vien pirmosios instancijos teismui pateiktų duomenų pagrindu negalėjo būti daroma išvada, kad apeliantė objektyviai šiuo metu negali sumokėti didesnės dalies, nei yra sumokėjusi (200 Eur) žyminio mokesčio.

  9. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės sutiko su apeliantės pozicija bei argumentais, kad jos turtinė padėtis, nepaisant ne vieno nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto objekto, šiuo metu yra pakankamai komplikuota ir atleido ją nuo didžiosios dalies (2/3 arba 4 142 Eur) žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatydamas pareigą sumokėti 1 870 Eur šio mokesčio. Akivaizdu, kad apeliantės sumokėta žyminio mokesčio dalis (200 Eur) šiuo konkrečiu atveju sudaro vos 3 procentus visos mokėtinos žyminio mokesčio sumos (6 212 Eur). Apeliantės prašymą įvertinus dar ir šiuo aspektu, atleidimas nuo tokio dydžio sumos, kuri nurodoma atskirajame skunde, jau reikštų atleidimą nuo beveik viso žyminio mokesčio, o tai neatitiktų žyminio mokesčio mokėjimu siekiamų viešųjų tikslų, ir ypač atsižvelgiant į faktą, kad apeliantė turi daug turto.
  10. Taigi, nors apeliantė pagrįstai teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas neturėtų iš esmės suvaržyti asmens galimybės pasinaudoti teise į teisminę gynybą, šiuo konkrečiu atveju atleidus apeliantę nuo didesnės žyminio mokesčio dalies sumokėjimo jau būtų paneigti tikslai, kurių siekė įstatymų leidėjas, nustatydamas asmenų pareigą sumokėti žyminį mokestį, t. y. įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-422-196/2016).
  11. Apeliantė pripažįsta, jog turi nekilnojamojo turto, tačiau nurodo, kad juo negali disponuoti dėl šioje byloje jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto. Ši aplinkybė galėtų būti reikšminga sprendžiant ne atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, bet žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą. Kai asmens turtinė būklė yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku ji gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą, arba turi turto, kurios sąskaita galėtų vėliau sumokėti mokestį), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-425/2011). Šiuo atveju apeliantė procesine teise prašyti atidėti jai likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nesinaudojo.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai