Byla 2-422-196/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos techninio sporto draugijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas žyminio mokesčio daliai už apeliacinį skundą sumokėti, civilinėje byloje Nr. 2-2646-585/2015 pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovei Lietuvos techninio sporto draugijai dėl nuostolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino ieškinį; ieškovei iš atsakovės priteisė 76 314,45 Eur, valstybei – 1 815 Eur žyminį mokestį ir 4,96 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Nurodė, kad neturi turto, asociacijos veikla sustabdyta.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos techninio sporto draugijos prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba atleisti nuo jo tenkino iš dalies; atleido Lietuvos techninio sporto draugiją nuo 30 procentų dalies žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą; nustatė Lietuvos techninio sporto draugijai terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – įpareigojo Lietuvos techninio sporto draugiją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo sumokėti 1 210 Eur žyminį mokestį.

6Teismas nustatė, kad atsakovė nėra pelno siekiantis juridinis asmuo, nurodantis, kad nevykdo veiklos. Pažymėjo, kad kartu su prašymu nėra pateikta duomenų apie realias apeliantės veiklos apimtis, jo vykdomus projektus, dirbančiųjų asmenų skaičių, gaunamas pajamas, pajamų ir samdomiems darbuotojams mokamų atlyginimų reguliarumą, veiklos ir pajamų perspektyvas, todėl teismas sprendė, kad negali padaryti išvados nei apie apeliantės išskirtinai sunkią turtinę padėtį, dėl kurios apeliantė neturi galimybės sumokėti santykinai labai nedidelę žyminio mokesčio sumą, nei protingai prognozuoti, kad iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliantės turtinė padėtis pasikeis. Teismas akcentavo, kad bylos proceso metu apeliantė turėjo atstovą - pagal sutartį veikiantį advokatą, kuriam buvo mokamas honoraras, taip pat, kad turi nuolatinį vadovą, ir kad nėra jokių duomenų, jog buvo kreiptasi dėl asociacijos likvidavimo nutrūkus apeliantės veiklai ir siejant tai su apeliantės finansiniais sunkumais, arba su tokiais sunkumais nesiejant.

7Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, jog atsakovės padėtis jai leidžia sukaupti lėšas ateityje, todėl nėra pagrindo žyminio mokesčio atidėjimo pagal CPK 84 str. taikymui. Tačiau teismas, nustatęs, jog apeliantė nebenaudoja jai perduotų patalpų ir nesurenka patalpų nuomos mokesčio iš trečiųjų asmenų, negauna komercinio pobūdžio pajamų, kurios nėra būtinos asociacijos veiklai, įvertinęs aplinkybę, kad žyminio mokesčio dydis įstatymu orientuotas į statistiškai vidutinio finansinio pajėgumo asmenį, atsakovės prašymą tenkino iš dalies, atleisdamas apeliantę nuo 30 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo, įpareigodamas ją sumokėti 1 210 Eur žyminį mokestį ir nustatė terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Atsakovė Lietuvos techninio sporto draugija atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiama nutartis užkerta kelią išnagrinėti atsakovės apeliacinį skundą.
  2. Pirmosios instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti duomenys apie finansinę būklę, jos atsiradimo priežastis, veiklos nevykdymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad nebuvo pateikta duomenų ir įrodymų, jog apeliantė negali sumokėti žyminio mokesčio.
  3. Papildomai prie atskirojo skundo pridėti įrodymai pagrindžia sunkią atsakovės finansinę padėtį.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos nagrinėjimo ribų

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovei Lietuvos techninio sporto draugijai nustatė terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 1 210 Eur žyminio mokesčio dalį, nuo likusios dalies atleidžiant.

14Dėl naujų įrodymų priėmimo

15Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo išvadas apie nepateiktus įrodymus, visapusiškai pagrindžiančius jos finansinę padėtį, pateikė šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismui.

16Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus atsisakoma priimti, be to, šiuo atveju prašymas pridėti prie bylos papildomus įrodymus atskirajame skunde konkrečiai ir nesuformuluotas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui būtina įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovo turtinę padėtį, visumą, kas be apeliantės teikiamų įrodymų būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apeliantės duomenis, nes jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamo klausimo išnagrinėjimui.

17Dėl apeliantės argumentų, kuriais teigiama, jog buvo pažeista jos teisė į teisminę gynybą

18Apeliantės teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo užkirsta jos teisė į teisminę gynybą. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-249/2008). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo išspręsta apeliacinio skundo priėmimo sąlyga – žyminio mokesčio sumokėjimo ir su juo susijusių klausimų įvertinimas, negali būti laikoma suvaržanti apeliantės teises kreiptis į teismą, bet priešingai, ja yra užtikrintas tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdas, nustatant sąlygas tinkamam apeliacinio skundo pateikimui.

19Dėl pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvimo

20Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio ar jo dalies sumokėjimo institutą (CPK 83 str.). Asmens motyvuotu prašymu, teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prie tokio prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys šio prašymo pagrįstumą (CPK 83 str. 3 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1014/2014). Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

21Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog kartu su prašymu atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio teismui nepateikti prašymą pagrindžiantys įrodymai, o byloje esantys nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią finansinę padėtį, sudarančią pagrindą atleisti nuo viso žyminio mokesčio mokėjimo, prašymo netenkino. Atskiruoju skundu ginčijamos teismo išvados, argumentuojant, jog teismas nevisapusiškai vertino pateiktus atsakovės duomenis. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog pirmosios instancijos teismui įrodymai apie atsakovės pajamas, apdraustųjų asmenų skaičių, banko sąskaitoje esančias lėšas nebuvo pateikti, jie kaip minėta, pateikti ir priimti tik apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek su atsiliepimu į ieškinį, tiek su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų visuma patvirtina blogą apeliantės turtinę padėtį: apeliantė veiklos nevykdo, darbuotojų neturi, „Swedbank“, AB banko sąskaitoje atskirojo skundo padavimo metu turėjo 24,04 Eur, „Swedbank“, AB sąskaitoje esanti didžioji lėšų dalis areštuota antstolio, kas liudija, kad pakankama žyminiam mokesčiui sumokėti suma apeliantė nedisponuoja.

22Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo 30 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ir įpareigojo apeliantę sumokėti 1210 Eur žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą. Kaip minėta, įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai turi būti vertinami tam tikros laiko perspektyvos atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-128/2014). Nagrinėjamu atveju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie FM įregistruotas laikinas apeliantės veiklos nevykdymas (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.), „Swedbank“, AB banko sąskaitoje didžioji lėšų dalis areštuota, o fiksuotas likutis – tik 24,04 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, jog ši sąskaita yra vienintelė, kurią turi atsakovė. Sprendžiant dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą. Šiuo atveju nustatyta, jog apeliantė nesumokėjo jokios žyminio mokesčio dalies, o pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo 30 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad iš 1815 Eur (visas mokėtinas žyminis mokesčio dydis) atėmus 30 proc. (atleista žyminio mokesčio dalis) yra 1270,50 Eur, o ne 1210 Eur, kaip netiksliai nurodė pirmosios instancijos teismas.

23Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atsakovės atskiruoju skundu pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad apeliantės finansinė padėtis sunki: šiuo metu nevykdo veiklos, negauna pajamų, neturi darbuotųjų, apeliantės nurodytoje banko sąskaitoje esanti didžioji lėšų dalis areštuota, o pinigų likutis apeliantės nurodytoje sąskaitoje yra nedidelis, sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovės padėtis artimiausiu metu pagerės, bei konstatuoja, kad apeliantei teismo nustatytas mokėtinas žyminio mokesčio dydis yra per didelis ir dėl to teisminė gynyba jai tampa faktiškai neprieinama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė būtų pajėgi sumokėti 30 proc. mokėtino žyminio mokesčio dalį, ši suma neturėtų būti jai per didelė našta ir jos sumokėjimas nepažeis apeliantės turtinių interesų.

24Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad vienas iš žyminio mokesčio įtvirtinimo civiliniame procese tikslų yra apriboti galimybę pareiškėjams piktnaudžiauti teise į teisminę gynybą, teikiant nepagrįstus reikalavimus (CPK 5 str. 1 d., 80 str. 1 d., 95 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo pareiga sumokėti žyminį mokestį (šiuo atveju jo dalį) neturėtų būti suprantama kaip galimybė pareiškėjui patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata pareiškėjui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2003/2013). Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinio teismo vertinimu, apeliantė atleistina nuo 70 proc. žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, o atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies ar numatyti dar mažesnę mokėtino žyminio mokesčio sumą pagrindo nėra, priešingu atveju būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį.

25Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš dalies pakeičiant 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria nustatytas terminas sumokėti 1210 Eur žyminio mokesčio dalį, ir įpareigojant apeliantę sumokėti 544,50 Eur žyminio mokesčio dalį, atleidžiant nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

26Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti.

28Atleisti atsakovę Lietuvos techninio sporto draugiją (į. k. 191766892) nuo 70 procentų žyminio mokesčio dalies sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. sprendimo.

29Nustatyti atsakovei Lietuvos techninio sporto draugijai (į. k. 191766892) terminą apeliacinio skundo trūkumui pašalinti – įpareigoti atsakovę Lietuvos techninio sporto draugiją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties priėmimo dienos sumokėti 544,50 Eur (penkių šimtų keturiasdešimt keturių 50 ct) žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus Vilniaus apygardos teismui.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 13 d. sprendimu tenkino ieškinį;... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi Lietuvos... 6. Teismas nustatė, kad atsakovė nėra pelno siekiantis juridinis asmuo,... 7. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų nėra jokio pagrindo spręsti, jog... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Atsakovė Lietuvos techninio sporto draugija atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 11. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai... 14. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 15. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo... 16. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus... 17. Dėl apeliantės argumentų, kuriais teigiama, jog buvo pažeista jos teisė į... 18. Apeliantės teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo... 19. Dėl pagrindo atleisti apeliantą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo buvimo ... 20. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė... 21. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog kartu su... 22. Apeliacinės instancijos teismas, pritaria pirmosios instancijos teismo... 23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su atsakovės atskiruoju... 24. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad vienas iš žyminio mokesčio... 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas iš... 26. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 27. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti.... 28. Atleisti atsakovę Lietuvos techninio sporto draugiją (į. k. 191766892) nuo... 29. Nustatyti atsakovei Lietuvos techninio sporto draugijai (į. k. 191766892)...