Byla 2S-1775-538/2011
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos T. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centrui ir Palangos miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2pareiškėja T. K. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 157K1ž, esančio ( - ), dokumentai, t. y. 1990-06-22 leidimas Nr. 8S/90 ir pastato priėmimo aktas, reikalingi statinio suformavimui ir įregistravimui registre, tikrai egzistavo. Prašo juridinį faktą nustatyti turint tikslą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir teises į juos Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad nuo 2002-01-31 nuosavybės teise valdo pastatą – poilsio namelį, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 157K1ž, kurį įsigijo 2002 m. sausio 31 d. iš UAB „Jusata“. Kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl daiktinių teisių į šį statinį įregistravimo, tačiau gavo neigiamą atsakymą, nes registratoriui kilo abejonių dėl pateikto statybos leidimo tikrumo. Pareiškėja kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl 1990-06-22 statybos leidimo

3Nr. 85/30 kopijos išdavimo, tačiau Palangos miesto savivaldybė informavo, jog toks dokumentas archyve nerastas, kadangi galbūt neišlikęs archyvo perkėlimo metu. Dėl ne iki galo išlikusių dokumentų, kurių kopijų nepakanka daiktinių teisių įregistravimui, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – patvirtinti, jog dokumentai, reikalingi statinio suformavimui ir įregistravimui registre, tikrai egzistavo.

4Palangos miesto apylinkės teismas 2011-09-09 nutartimi civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl pastato – poilsio namelio,

5( - ), duomenų įregistravimo. 2009-10-13 priimtas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus sprendimas Nr.2050/09-S-286, kuriuo atsisakyta įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Iš suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepimo nustatė, kad pareiškėja Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus 2009-10-13 sprendimą Nr.2050/09-S-286 apskundė centriniam registratoriui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija išnagrinėjusi skundą paliko galioti teritorinio registratoriaus priimtus sprendimus. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų apskundusi Centrinio registratoriaus ginčų komisijos sprendimą administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti, neišnaudojo galimybės kitokia tvarka įrašyti nekilnojamojo daikto duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl pareiškimas negalėjo būti paduotas ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme ir procesą pagal pareiškimą nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

6Atskiruoju skundu pareiškėja T. K. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-08-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodė, kad teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, kadangi dokumentai, reikalingi statinio suformavimui ir įregistravimui viešame registre, tikrai egzistavo. Manoma, kad dokumentai galėjo būti nepataisomai sugadinti Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriui keliskart keliantis vis į kitas patalpas. Dėl nevisiškai išlikusių dokumentų nepakanka pareiškėjos daiktinių teisių įregistravimui. Minėtų dokumentų buvo ieškota ir Klaipėdos apskrities archyve, iš kurio gautas atsakymas, kad Palangos miesto architektūros skyriuje 1990-06-22 tvirtinto leidimo Nr. 8S/90 kopijos išduoti negali, nes Klaipėdos apskrities archyvui Palangos miesto Architektūros skyriaus archyviniai dokumentai po 1989 m. saugoti nėra perduoti. Taigi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes ir negali kitokia tvarka gauti dokumentų. Teismas neįvertino, kad pastatas – poilsio namelis, suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir suteiktas adresas – ( - ), kuriam suteiktas ir unikalus numeris Nr. ( - ), pažymėtas plane 157K1Ž, paskirtis–poilsio, ir kuris kaip atskiras, suformuotas nekilnojamasis daiktas įtrauktas ir pažymėtas ( - ) Bendrajame plane. Taip pat kadastriniai registro duomenys patvirtina, kad tai pastatas, kurio statybos pradžios 1990 metai ir statybos pabaigos 1990 metai, išbaigtumas 100 procentų. Dėl to ir prašomas nustatyti šis juridinės reikšmės faktas, kuris reikalingas tam, kad teisiškai įregistruotų statinį viešame registre.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškimo dalykas yra reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pastato-poilsio namelio, unikalus Nr. ( - ), žymėjimas plane 157K1ž, esančio ( - ), dokumentai, t. y. 1990-06-22 leidimas Nr. 8S/90 ir pastato priėmimo aktas, reikalingi statinio suformavimui ir įregistravimui registre, tikrai egzistavo.

9Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

10Pareiškėja pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą grindžia LR CPK 444 str. 2 d. 5 p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas

11CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 str. nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; kt.). Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys, pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatinėjamas; tokie klausimai turi būti sprendžiami teismui nagrinėjant su pastatais susijusį teisminį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2007). Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus,

12t. y. UAB „Ovingis“ akcininkų steigėjų visuotino susirinkimo protokolą 1994-05-24 Nr. 2, priėmimo–perdavimo aktą 2002-01-321, kasos pajamų orderį 2001-02-01 Nr. 28433662, kadastro duomenų bylą reg. Nr. ( - ). Taigi pareiškėja turi dokumentus, patvirtinančius, kad pastatas–poilsio namelis jai priklauso nuosavybės teise, šie dokumentai nėra dingę, todėl nustatyti juridinį faktą, vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nėra pagrindo. Be to, tokio juridinio fakto nustatymas galimas tik tada, kai nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

13Iš archyvinio Nekilnojamojo turto registro duomenų bei iš pateiktos į bylą medžiagos negalima daryti išvados, kad daiktas sukurtas ir įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, juridinio fakto nustatyti negalima. Iš pateikto pareiškimo bei reikalavimo darytina išvada, kad ieškovė prašo nustatyti juridinį faktą remdamasi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu – dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Pareiškėja prašo nustatyti, kad egzistavo dokumentai, patvirtinantys pastato sukūrimo teisėtumą, t. y., kad egzistavo 1990-06-22 leidimas Nr. 8S/90 ir pastato priėmimo aktas. Tačiau šiuo atveju Lietuvos Respublikos statybos įstatymas numato, kokie dokumentai pateikiami tam, kad būtų atlikta nekilnojamojo daikto teisinė registracija ir tokie dokumentai išduodami ne teismine tvarka. Todėl teismo sprendimas, nors ir tenkinantis pareiškėjos reikalavimą, nebūtų pagrindas atlikti pastato teisinę registraciją, t. y. teismo sprendimas nesukeltų teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.). Konstatuotina, kad įstatymai nustato kitokią pastato įregistravimo tvarką. Tam, kad pastato teisinė registracija būtų atlikta, turi būti laikomasi tvarkos, nustatytos Statybos įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Todėl toks pareiškimas nenagrinėtinas teisme, o iškėlus bylą, ji turi būti nutraukta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Bylą nutraukus, nėra pagrindo vertinti pareiškėjos pateiktus įrodymus.

14Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d.).

15Teismas, vadovaudamasis LR CPK 334–339 str.,

Nutarė

16Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai