Byla 2S-1941-260/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo G. A

1Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Daitrada“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1784-836/2013 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GIT TRANSPORT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daitrada“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo G. A., ir

Nustatė

2I.Ginčo esmė

3Ieškovė ieškiniu prašo teismo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp ieškovės ir atsakovės 2012 m. birželio 25 d. sudarytą vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/06-01 bei 2012 m. liepos 2 d. preliminariosios vilkiko pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu sudarytą pagrindinę vilkiko pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 12/07-02, taikyti restituciją sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisti iš atsakovės 20 011,20 Lt su PVM rinkos vertės skirtumą tarp transporto priemonių pardavimo kainos ir realios transporto priemonių rinkos vertės bei 60 578,95 Lt sumą, kuria buvo atliktas ieškovės skolos atsakovei įskaitymas, priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 80 590,15 Lt sumai atsakovės turtą, įskaitant kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ar turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė nesąžiningu atsakovės elgesiu ir didele ieškinio suma, kas ieškovės manymu, sudaro pagrindą manyti, kad teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, kadangi atsakovė gali mėginti turtą paslėpti.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo atsakovės nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 80 590,15 Lt sumai, uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti ir/ar kokiu nors būdu bloginti jo būklę. Atsakovei neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint mažiau kaip už 80 590,15 Lt sumą, teismas nurodė papildomai areštuoti atsakovės pinigines lėšas 80 590,15 Lt sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovei vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove pagal pareikštą reikalavimą, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Teismas nurodė, kad ieškiniu reikalaujama didelė suma, todėl ieškovei savo reikalavimus tikėtinai pagrindus rašytiniais įrodymais, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkina.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

7Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

  1. Didelė ieškinio suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kaip matyti iš pateikiamo bendrovės balanso, 2013 m. gegužės 31 d. apeliantė turėjo turto už 3 160 957 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto už 1 069 894 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai yra daugiau nei tris kartus mažesni už ilgalaikį turtą – 939 432 Lt. Be to, pagal 2013 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovė gavo 364 549 Lt pelno, taip pat turi pakankamai apyvartinių piniginių lėšų banko sąskaitose (72665,20 Lt) ir kasoje (19 139,20 Lt). Taigi, ieškinio suma palyginti su atsakovės turimu turtu nėra didelė, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad atsakovė neturi pakankamai turto ar kad jis galėtų dingti. Pažymėjo, kad pati ieškovė yra atsakovės skolininkė, kurios bankroto byloje patvirtintas apeliantės 5530,70 Lt kreditorinis reikalavimas.
  2. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė vengia atsiskaityti, ketina paslėpti ar iššvaistyti turtą, ar yra kita reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Todėl ieškovės prašymas laikytinas nepagrįstu.
  3. Teismo padarytas nukrypimas nuo CPK 145 straipsnio 2 dalies yra esminis, nes tokiu būdu buvo neproporcingai apribota atsakovės kasdieninė komercinė ūkinė veikla, dėl ko atsakovė patiria didelių finansinių nuostolių, negauna planuotų pajamų. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė ir universąlųjį proporcingumo principą.

8Atsiliepimų į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

11Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškovės bankrutuojančios UAB „GIT TRANSPORT“ ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ieškovei prašant priteisti 80 590,15 Lt sumą, turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

13Nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas priteisti 80 590,15 Lt. Teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, nurodydamas, kad ieškinio suma laikytina didele. Tačiau vien ieškinio reikalavimų dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti ar atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kiekvienu atveju privalu atsižvelgti ir į tai, kokia yra atsakovo turtinė padėtis. Galimai atsakovo turtinė padėtis tokia gera, jog net netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės, taip pat netaps neįmanomas. Tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, t. y. kai jis paneigia egzistavimą objektyvios grėsmės įvykdyti būsimam sprendimui, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-228/2012).

14Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė balansą, iš kurio matyti, kad 2013 m. gegužės 31 d. atsakovės balanse nurodyto turto vertė buvo 3 160 957 Lt, tame tarpe ilgalaikis turtas – 1 069 894 Lt (b. l. 12-13). Palyginus su 2012 metais bendrovės turto vertė padidėjo daugiau nei 132 000 Lt. 2013 m. gegužės 31 d. Pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad apeliantė iki 2013 m. gegužės 31 d. gavo 364 549 Lt pelno (b. l. 14). Apeliantė taip pat pateikė duomenis apie tai, kad turi piniginių lėšų bankų sąskaitose, kad nėra skolinga Valstybinio socialinio dradimo fondo valdybai. Taigi iš šių duomenų akivaizdu, jog apeliantė tikrai turi turto, ir nėra pagrindo pripažinti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.

15Apeliantė skunde nurodo, kad dėl turto arešto ji negali vykdyti įsipareigojimų pirkėjams ir patiria nuostolius, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis skundo argumentas nėra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinio sumai taikė areštą atsakovės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, o tik jo nesant ar esant nepakankamai, piniginėms lėšoms. Apeliantė nepateikė duomenų, įrodančių, jog buvo areštuotas visas jos turtas ir bankų sąskaitose esančios lėšos, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovei neliko lėšų vykdyti ūkinę-komercinę veiklą.

16Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

17Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

18Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „GIT TRANSPORT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Daitrada“ atmesti.

19Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai