Byla 2-1912-798/2017
Dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa group“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovams K. Z. ir J. Z. (J. Z.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Poškaus, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. Z. (J. Z.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B-3016-567/2017 pagal pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa group“, atstovaujamos bankroto administratoriaus L. L., ieškinį dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa group“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovams K. Z. ir J. Z. (J. Z.).

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja bankrutavusi mažoji bendrija (toliau – BMB) „Revipa group“ ieškiniu prašė pripažinti MB „Revipa group“ bankrotą tyčiniu.
  2. Nurodė, kad pareiškėjos buvę vadovai, atsakovai K. Z. ir J. Z. (J. Z.), netinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, sudarė įmonei nuostolingus ir nenaudingus sandorius, įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos arba panaikintos, teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai. Be to kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) finansinis reikalavimas yra 17 307,74 Eur, kuris susidarė tik dėl netinkamų atsakovų veiksmų. Nuo 2015-03-12 K. Z. buvo BMB „Revipa group“ direktoriumi, todėl žinodamas, jog įmonė yra nemoki, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nesikreipė, o siekiant išvengti skolinių įsipareigojimų apmokėjimo 2015-08-07 buvo parduota MB „Revipa group“ priklausiusi transporto priemonė „Peugeot 206“ tik už 100 Eur. Taip pat buvęs vadovas K. Z. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, iki šiol bankroto administratoriui nėra perduoti bendrijos dokumentai.
  3. Atsakovas J. Z. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodė, kad 2014-03-07 datai MB „Revipa group“ įsiskolinimo VMI neturėjo. Net ir nustačius, jog K. Z. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos MB „Revipa group“ iškėlimo, ši aplinkybė nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti bankrutavusios mažosios bendrijos bankrotą tyčiniu. Atsakovas J. Z. nėra atsakingas dėl to, kad buvęs MB „Revipa group“ vadovas K. Z. neperdavė ieškovo bankroto administratoriui MB „Revipa group“ turto ir dokumentų. Paaiškino jog J. Z. visus bendrijos dokumentus ir turtą 2014-12-31 MB „Revipa group“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo perdavimo aktu perdavė K. Z.. Atsakovas J. Z., būdamas MB „Revipa group“ direktoriumi, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nesudarė sandorių, pažeidžiančių įmonės kreditorių interesus, visada vykdė įstatymuose įtvirtintas pareigas ir stengėsi išsaugoti bendrijos veiklą; per 2013–2014 metus savo sąskaita vykdė MB „Revipa group“ finansinius įsipareigojimus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu pripažino MB „Revipa Group“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismo vertinimu, nagrinėjant klausimą dėl BMB „Revipa Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina spręsti dėl BMB „Revipa Group“ direktorių veiksmų, prieštaraujančių įmonės tikslų įgyvendinimui ir įtakojusių įmonės bankrotą, nes teisingas šių klausimų išsprendimas yra svarbus dėl galimų teisinių pasekmių atsakovams (civilinė ir / ar baudžiamoji atsakomybė). Šiuo atveju turi būti ištirtos aplinkybės dėl BMB „Revipa Group“ finansinės padėties, įvertinti įmonės vadovų veiksmai, atlikti esant blogai įmonės finansinei būklei.
  3. Teismas sprendė, kad būtina įvertinti aplinkybes, ar įmonės vadovų veikla neįtakojo įmonės turtinės padėties pablogėjimą, ar šia veikla neteisėtai nebuvo suvaržyta kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, ar nebuvo siekiama išvengti skolų išieškojimo, žinant, kad kreditoriai faktiškai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, nes įmonė tiesiog nebeturės pakankamai turto, siekiant išvengti atsiskaitymo su visais kreditoriais.
  4. Teismas nustatė, kad atsakovas K. Z., 2014 m. gruodžio 31 d. perėmęs MB „Revipa group“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo aktu iš J. Z. įmonės dokumentus, antspaudą, automobilį „Peugeot 206“ ir kitą kilnojamąjį turtą, netinkamai vykdė įstatymuose jam nustatytas pareigas, taip pat teisės aktų reikalaujama MB „Revipa group“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
  5. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad buvo sudaryta tarp MB „Revipa group“, atstovaujamos direktoriaus K. Z., ir I. K., 2015 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis dėl minėto automobilio, nurodant jo kainą 100,00 Eur, patvirtina atsakovo K. Z. tyčinius veiksmus dėl įmonės turto neišsaugojimo, kai įmonė jau nuo 2013 m. buvo nemoki, žinant, kad kreditoriai neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto.
  6. Taip pat teismas nustatė, jog BMB „Revipa group“ vėlavo atsiskaityti su kreditore VMI, todėl atsakovas J. Z. (būdamas direktoriumi nuo 2013-01-09 iki 2015-03-12 (paskyrimo data 2013-01-08, įgaliojimų pabaigos data 2014-12-31)) ir atsakovas K. Z. (būdamas direktoriumi nuo 2015-03-12 iki 2016-03-18 (paskyrimo data 2015-01-01)) operatyviai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir toliau tęsė 2013–2015 metais įmonės nuostolingą veiklą, didindami įmonės nuostolius ir kreditorinius įsipareigojimus.
  7. Situacija, kai tęsiama nuostolinga įmonės veikla ir didinami įmonės kreditoriniai reikalavimai bei nuostoliai, patvirtina abiejų atsakovų, kuriuos sieja artimas giminystės ryšys (sieja tėvo ir sūnaus giminystė), tyčinius veiksmus, žinant, kad kreditorė VMI turi reikalavimo teises už 2013 m. gruodžio mėnesį dėl susidariusios PVM mokestinės prievolės 10 751,65 Eur sumai ir 1 069,19 Eur delspinigių, o nuo 2013 m. gruodžio ir 2014 m. bendra PVM ir pelno mokesčių skola 15 460 Eur ir 1 847,45 Eur delspinigių, neturės galimybės patenkinti reikalavimus, įmonei nebeturint pakankamai turto.
  8. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad abu atsakovai pažeidė įmonės kreditoriaus teises, nes 2013–2015 metais tęsė įmonės nuostolingą veiklą, įmonei nebeturint pakankamai turto ir žinant, kad kreditorius neturės galimybės patenkinti reikalavimus.
  9. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad didžiausios skolos susidarė 2013–2015 metais, tęsiant faktiškai nemokios įmonės veiklą. Aplinkybės, susijusios su abiejų atsakovų veiksmais, valdant MB „Revipa group“, patvirtino tyčinį MB „Revipa group“ įmonės bankrotą, nes iš esmės apsunkino įmonės kreditoriaus galimybes gauti reikalavimų patenkinimą, t. y. priežastinį ryšį tarp abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų, tęsiant nemokios įmonės veiklą ir neteisėto neveikimo, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bei teisinių padarinių, bei sudarė teisinį pagrindą konstatuoti MB „Revipa group“ įmonės bankrotą esant tyčiniu.
  10. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas J. Z. nėra atsakingas dėl to, kad buvęs BMB „Revipa group“ vadovas K. Z. neperdavė bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų, nepanaikino atsakovo J. Z. pareigos, būnant direktoriumi nuo 2013-01-09 iki 2015-03-12 (paskyrimo data 2013-01-08, įgaliojimų pabaigos data 2014-12-31)), operatyviai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes jau 2013 m. MB „Revipa group“ buvo nemoki. Teismas konstatavo, jog abiejų atsakovų tyčiniai veiksmai (neveikimas), valdant MB „Revipa group“, yra tarpusavyje susiję, kai sužlugdoma įsteigtos bendrovės veikla, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriui įvykdymo, neišsaugomas turtas, paliekant įmonei skolų naštą.
  11. Teismas nevertino kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
  12. Teismas atmetė atsakovo J. Z. atstovės prašymą stabdyti bylą iki įsiteisės Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017, nes nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl viešojo intereso buvimo turėdamas aktyvų vaidmenį procese, visas svarbias bylai aplinkybes gali nustatyti pats. Taip pat, teismo vertinimu, bylos stabdymas prieštarautų civilinio proceso operatyvumo ir koncentruotumo principams bei užkirstų kelią į greitą, teisingą ir operatyvų procesą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde atsakovas J. Z. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  2. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:
    1. Dėl MB „Revipa group“ valdymo organų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymo
      1. Paskutinis MB „Revipa group“ vadovas buvo K. Z., todėl jis turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus. Bankroto administratorius pranešimus dėl turto ir dokumentų perdavimo siuntė ne K. Z., o apeliantui J. Z., tačiau pastarasis turtą ir dokumentus buvo perdavęs K. Z. ir į bylą yra pateikti šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai. Dėl to J. Z. neturi galimybės turtą ir dokumentus perduoti administratoriui. Apelianto nuomone, neperduotų turto ir dokumentų administratoriui aplinkybė negali būti tyčinio bankroto sąlyga.
      2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečios datos, nuo kurios apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos MB „Revipa group“ iškėlimo. Pažymi, kad MB „Revipa group“ buvo įregistruota 2013 m. sausio 9 d., ieškovės balansas už 2013 ataskaitinius finansinius metus buvo sudarytas 2014 m. gegužės 5 d., todėl iš karto po bendrijos įsteigimo apeliantui negalėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas negalėjo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymų apie pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nes visus įmonės dokumentus ir turtą perdavė atsakovui (vadovui) K. Z.. VMI 10 751,65 Eur mokestinės prievolės atsiradimo data yra 2014 m. sausio 27 d., o 29310 Eur mokestinės prievolės – 2014 m. balandžio 25 d., t. y. iki 2013 m. balanso sudarymo.
      3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių: a) koks buvo bendras ieškovės įsiskolinimų kreditoriams dydis ir b) kiek padidėjo skolos dėl to, kad nebuvo kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017 priteisė iš atstovų žalos atlyginimą dėl to, jog atsakovai laiku nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Revipa group“.
    2. Dėl transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties
      1. Automobilis „Peugeot 206“ buvo 1999 m. gamybos (pardavimo dieną buvo 16 m.), todėl didelės rinkos vertės negalėjo turėti ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėto automobilio vertė buvo didesnė, nei 100,00 Eur. Be to Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017 konstatuota aplinkybė, jog ieškovas nemanė, kad šis sandoris turėjo įtakos įmonės bankrotui.
    3. Dėl nebuvimo pagrindo pripažinti, kad ieškovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai
      1. Apeliantas, būdamas ieškovės direktoriumi, jokių neteisėtų veiksmų neatliko ir nesudarė jokių sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. Priešingai, apeliantas stengėsi išsaugoti bendrijos veiklą, iš savo asmeninės sąskaitos dengė skolas. Pagal MB „Revipa group“ finansinę apskaitą vedusios UAB „Baltic Soleila“ pateiktus duomenis, ieškovas visus mokesčius iki 2014 m. gegužės mėn., mokėjo tvarkingai ir laiku.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėja BMB „Revipa group“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisnių paslaugų biuras“, prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  4. Pareiškėjos vertinimu, Vilniaus apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktinės aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstas išvadas. Akivaizdu, kad BMB „Revipa group“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai atsakovų veiksmai bei įstatymo nustatytų pareigų nevykdymas.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

12Dėl nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo

  1. Apelianto nuomone, Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017 vertina tas pačias aplinkybes (dėl atsakovų pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Revipa group“, dėl dokumentų neperdavimo administratoriui, dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo), dėl kurių yra sprendžiama ir nagrinėjamojoje byloje, todėl pirmosios instancijos teismas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu turėjo nagrinėjamą bylą sustabdyti. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017 priėmė 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.
  2. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytas vienas privalomų civilinės bylos sustabdymo pagrindų – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Aplinkybė, jog kitoje byloje nustatinėjami faktai turės teisinę galią stabdomoje byloje, savaime nesudaro pagrindo taikyti CPK 163 straipsnio 3 punktą ir sustabdyti bylą. Šios normos formuluotė suponuoja išvadą, kad faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog, jų nenustačius, sustabdoma byla negali būti išnagrinėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Pažymėtina ir tai, kad byloje dėl tyčinio įmonės bankroto pripažinimo teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos).
  3. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi bankroto administratoriaus prašyme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytų aplinkybių vertinimas, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytus tyčinio bankroto pagrindus, nebūtinai susiejant juos su konkretaus asmens kalte. Taigi, nagrinėjamoje byloje reikšmingi įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu požymiai gali būti nustatomi remiantis visomis įrodinėjimo priemonėmis ir visais CPK leistinais įrodymais (CPK 177, 180 str.). Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamoje byloje gali būti nustatytos visos reikšmingos aplinkybės ir privalomasis bylos sustabdymo pagrindas neegzistuoja.

13Dėl faktinių aplinkybių

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą MB „Revipa Group“, administratoriumi paskyrė L. L. (t. I, b. l. 175–176); 2016m. rugsėjo 16 d. 09-16 nutartimi teismas pripažino BMB „Revipa Group“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (t. I, b. l. 177–178).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi nušalino L. L. nuo BMB „Revipa group“ bankroto administratoriaus pareigų trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. spalio 20 d.(t. I, b.l.117–118). Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atstatydino bankroto administratorių L. L. iš BMB „Revipa Group“ bankroto administratoriaus pareigų ir paskyrė BMB „Revipa Group“ bankroto administratore UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“(t. I, b. l. 126).

14Dėl ieškovės nemokumo momento nustatymo

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjos BMB „Revipa Group“ nemokumas konstatuotas res judicata galią turinčioje (įsiteisėjusioje) Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, kurioje mažosios bendrijos nemokumas įvertintas pagal 2013 m. balanso duomenis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjančiam bylą teismui privalomą reikšmę turi įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau pažymi, jog tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiškinti taikytiną nagrinėjamoje byloje įstatymą ar kitaip teisiškai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).
  2. Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla MB „Revipa Group“, matyti, jog atsakovė MB „Revipa Group“ atsiliepimo į ieškinio pareiškimą nebuvo pateikusi, teismas mažosios bendrijos nemokumą įvertino iš esmės remdamasis tik vienu įrodymu – 2013 m. balansu. Taigi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje konstatuotas MB „Revipa Group“ nemokumas vien tik pagal 2013 m. balanso duomenis savaime nereiškia minėtos mažosios bendrijos tyčinio bankroto, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus ĮBĮ 20 straipsnyje. Dėl to pripažįstant bankrotą tyčiniu yra svarbus konkretus įmonės nemokumo fakto nustatymas.
  3. Nustatyta, jog pagal VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis MB „Revipa group“ buvo įregistruota 2013 m. sausio 9 d. Ieškovės balansas už 2013-01-01–2013-12-31 atskaitinį laikotarpį buvo sudarytas 2014 m. gegužės 5 d., t. y. pasibaigus 2013 m. atskaitiniam laikotarpiui (Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 3 str. 5 d, 8 str.). Konstatuotina, kad pareiškėjos vadovui MB „Revipa group“ veiklos nuostolingumo faktas tapo žinomas nuo 2014 m. gegužės 5 d. bei toliau byloje spręstina, ar tolesnė veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti pareiškėjos turtinę padėtį, tyčia blogai mažąją bendriją valdant, sąmoningai blogai vadovaujant ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014; kt.).
  4. Akcentuotina, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Nagrinėjamu atveju prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas šiomis aplinkybėmis: 1) BMB „Revipa Group“ buvęs vadovas J. Z. 2014 m. kovo 7 d. pervedė UAB „Sonida“ 75 323,95 Eur už prekes, pareiškėjai jau esant nemokiai ir nepadengusiai kreditorės VMI pradelsto finansinio reikalavimo; 2) siekdamas išvengti skolinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovės buvęs direktorius K. Z., 2015m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė I. K. ieškovei priklausiusį automobilį „Peugeot 206“, g. m. 1999, už nepagrįstai mažą 100,00 Eur kainą; 3) esant pareiškėjai nemokiai jos vadovai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 4) buvę pareiškėjos vadovai neperdavė bankroto administratoriui finansinės atskaitomybės dokumentų ir turto.

15Dėl sandorio sudarymo su UAB „Sonida“, esant pradelstiems įsipareigojimas kreditorei VMI

  1. BMB „Revipa Group“ vadovai veikė mažosios bendrijos vardu ir turėjo teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius (Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 str. 7 d.).
  2. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir / arba perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
  3. Nustatyta, kad BMB „Revipa Group“ 2014 m. kovo 7 d. sąskaitų faktūrų pagrindu iš UAB „Sonida“ įsigijo prekių už 75 323,95 Eur (260 078,52 Lt), kurias 2014 m. kovo 7 d. pardavė UAB „Varlė“ už 75 613, 57 Eur (261 078,52 Lt) ir gavo 289,62 Eur (1 000,00 Lt) pelną. Taigi, dėl sumokėtos sumos UAB „Sonida“ už prekes MB „Revipa group“ nuostoliai laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. pabaigos iki 2014 m. kovo 7 d. (iki 2014-05-05 sužinojimo apie nemokumą) nebuvo padidinti.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2017m. balandžio 14 d. įsiteisėjusiame sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1939-614/2017 konstatuota, jog pinigų pervedimas UAB „Sonida“ nebuvo priešingas BMB „Revipa group“ interesams ir nesukėlė jos nemokumo arba žalos, priešingai, buvo pelningas (CPK 18 str., 182 str. 2 p.). Papildomai pažymėtina ir tai, jog UAB „Sonida“ už prekes buvo pervesta 2014 m. kovo 7 d., t. y. iki 2014 m. balandžio 5 d. BMB „Revipa Group“ buvęs vadovas J. Z. sužinojo apie MB „Revipa Group“ veiklos nuostolingumą.
  5. Kreditorei VMI 13 528,24 Eur mokestinės nepriemokos susidarė už 2013 m. gruodžio mėn., 2014 m. kovo mėn., 2014 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kurių sumokėjimo terminai suėjo atitinkamai 2014-01-27, 2014-04-25, 2014-09-25 ir 2014-10-27; taip pat pelno mokesčio nepriemokos už 2014 m. 982,39 Eur sumokėjimo terminas suėjo 2015-06-01. Šias aplinkybes patvirtina ir VMI 2017 m. sausio 6 d. rašto duomenys, iš kurių pirmosios instancijos teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2014-10-27 pradelsti įsipareigojimai kreditorei VMI sudarė iš viso 17 307,45 Eur. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1849-567/2017 patvirtino BMB „Revipa group“ antros eilės kreditorės VMI 17 307,74 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Taigi, sandorio su UAB „Sonida“ sudarymo metu pareiškėjos pradelsta prievolė kreditorei VMI sudarė 10 751,65 Eur, kuri iki bankroto bylos iškėlimo MB „Revipa Group“ padidėjo iki 17 307,74 Eur. Bankroto byla pareiškėjai iškelta ne kreditorės VMI, o kreditorės UAB „SAMUS“ iniciatyva ir teismui nenustačius, jog BMB „Revipa Group“ ilgą laiką nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su kreditore VMI bei siekiant kuo efektyviau apginti kreditorių bei skolininkės interesus – užkirsti kelią tolesniam skolų didėjimui.
  6. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad per 2013–2014 m. apeliantas J. Z. pervedė iš savo asmeninės banko sąskaitos į MB „Revipa group“ banko sąskaitą 1 280,12 Eur; 2014 m. rugsėjo 8 d. iš savo asmeninės banko sąskaitos sumokėjo Vilniaus teritorinei muitinei 25,20 Eur (87,00 Lt) muito delspinigių ir 32,44 Eur (112,00 Lt) PVM delspinigių (t. I, b. l. 95, 96, 97). Taigi, BMB „Revipa Group“ buvęs vadovas (apeliantas) laikotarpiu 2013 m.–2014-09-08 asmeniškai vykdė bendrijos skolinius įsipareigojimus, t. y. jų nedidino.
  7. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, jog prekių įsigijimo iš UAB „Sonida“ ir jų perpardavimo UAB „Varlė“ sandoriais nebuvo sumažintas BMB „Revipa Group“ turtas, priešingai, buvo gautas nedidelis pelnas pinigais, todėl aptariamas sandoris nelaikytinas kaip ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas. Įrodymų, patvirtinančių atsakovų tyčinius veiksmus, susijusius su VMI įmokos nesumokėjimu minėtų sandorių sudarymo metu, byloje nėra (CPK 178 str.).

16Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sutarties

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai įmonės bankrotą prašoma pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, sudarymo ar priimtų kitų nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sprendimų, tokius sandorius ir (ar) priimtus kitus sprendimus nėra būtina ginčyti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).
  2. Bylos duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 27 d. sandorio pagrindu pareiškėja pardavė 16 metų senumo turtą (automobilį „Peugeot 206“), už kurį gavo 100,00 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. MB „Revipa group“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo akte nurodyta, kad J. Z. (apeliantas) perdavė K. Z. (atsakovui) minėtą automobilį, tačiau jo techninės savybės ir vertė nėra nurodytos. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų apie parduoto automobilio „Peugeot 206“, g. m. 1999, technines savybes, likvidumą, kainas ir pan., iš kurių būtų galima nustatyti, kokia buvo parduoto automobilio būklė ir kokia buvo automobilio pardavimo kaina 2015 m. Taip pat byloje nėra duomenų, jog kreditorė VMI laikotarpiu nuo 2014-01-27 (PVM mokestinės nepriemokos prievolės neįvykdymo pradžios) iki 2015-08-07(automobilio pardavimo) pasinaudojo galimybe išsiieškoti skolą iš MB „Revipa group“ priklausiusio automobilio. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nėra nurodyta jokių atsikirtimų į apelianto nurodytus argumentus dėl 2015 m. rugpjūčio 27 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Konstatuotina, kad pareiškėja neįrodė, jog automobilio pardavimas 2015 m. rugpjūčio 27 d. už 100,00 Eur kainą buvo ekonomiškai nenaudingas, nuostolingas ir / arba kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į automobilį buvo apribotos arba panaikintos (CPK 178 str.). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002). Pažymėtina ir tai, Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-42-272/2017 konstatavo, kad ieškovė teismo posėdyje nepalaikė ieškinio argumentų, susijusių su automobilio „Peugeot 206“ pardavimu už 100,00 Eur, nes sandorio vertė nedidelė ir šis sandoris įtakos įmonės bankrotui neturėjo.

17Dėl vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant faktiškai nemokiai

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetenciją nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiškai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali būti vertinamas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
  2. VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenis BMB „Revipa group“ vadovai buvo: apeliantas J. Z. – laikotarpiu nuo 2013-01-09 iki 2015-03-12, atsakovas K. Z. – laikotarpiu nuo 2015-03-12 iki 2016-03-18. MB „Revipa group“ vienintelio nario J. Z. 2014 m gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 14/12/31-1 direktorius J. Z. nuo 2014 m gruodžio 31 d. atšauktas iš direktoriaus pareigų ir nuo 2015-01-01 MB „Revipa group“ direktoriumi paskirtas K. Z. (t. I, b. l. 91). Taigi, laikotarpiu 2013-01-09–2014-12-31 BMB „Revipa group“ direktoriumi buvo apeliantas J. Z., o laikotarpiu 2015-01-01–2016-03-18 – atsakovas K. Z.. Kaip minėta, nagrinėjamojoje byloje dėl tyčinio mažosios bendrijos bankroto pripažinimo teismas nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos).
  3. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad MB „Revipa group“ buvusiam vadovui (apeliantui) negalėjo kilti pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m., kadangi mažoji bendrija buvo įregistruota 2013 m. sausio mėn. ir jos veiklos nuostolingumo faktas paaiškėjo 2014 m. balandžio 5 d., sudarius balansą už 2013 m. ataskaitinius metus.
  4. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-453/2014).
  5. Atsižvelgiant į tai, kad vien prievolės suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas BMB „Revipa group“ tyčiniam bankrotui pripažinti ir pareiškėjos buvusių vadovų pareiga, įtvirtinta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir / ar kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams, spręstina, jog nėra pagrindo BMB „Revipa group“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Šiuo atveju bankroto administratorius pasinaudojo kita teise priemone – buvusių BMB „Revipa Group“ vadovų civiline atsakomybe (dėl kreditorei VMI nesumokėtų 17 307,74 Eur įmokų ir delspinigių).

18Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos vedimo organizavimo ir neperdavimo bankroto administratoriui buhalterinės apskaitos dokumentų

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Pareigą pagrįsti priežastis, kurios lėmė apskaitos dokumentų ar turto neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 str. 1 d.). Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 5 p.).
  2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad buvę BMB „Revipa Group“ vadovai arba buhalterinę apskaitą vedusi UAB „Baltic Soleila“ aplaidžiai ir / ar apgaulingai organizavo BMB „Revipa Group“ buhalterinės apskaitos tvarkymą (CPK 178 str.), todėl nėra pagrindo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą pripažinti BMB „Revipa Group“ bankrotą tyčiniu bei spręstina, ar yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, t. y., ar buvę pareiškėjos vadovai tinkamai vykdė įstatymuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.
  3. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Mažosios bendrijos vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, mažosios bendrijos nuostatais, mažosios bendrijos narių susirinkimo sprendimais ir mažosios bendrijos su juo sudaryta civiline (paslaugų) sutartimi (MBĮ 22 str. 6 d.). Mažosios bendrijos vadovas atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą MBĮ nustatytais atvejais; mažosios bendrijos dokumentų, duomenų ir kitos Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktinos informacijos pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui (MBĮ 22 str. 10 d. 3 p.).
  4. Laikotarpiu 2013-01-09–2014-12-31 BMB „Revipa group“ direktoriumi buvo apeliantas J. Z., o laikotarpiu 2015-01-01–2016-03-18 – atsakovas K. Z., todėl apeliantas J. Z. turėjo sudaryti finansinių ataskaitų rinkinius už 2013–2014 ataskaitinius metus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o atsakovas K. Z. – už 2015 ataskaitinius metus bei juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat turėjo pareigą perduoti bankroto administratoriui pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. 2014 m. gruodžio 31 d. MB „Revipa Group“ dokumentų ir materialinių vertybių priėmimo–perdavimo akto duomenimis apeliantas J. Z. perdavė atsakovui K. Z. pareiškėjos 2014 m. gruodžio 31 d. balansą (akto 17 p.) (t. I, b. l. 93), kuris Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateiktas (MBĮ 22 str. 10 dali. 4 p.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuo 2014 m. MB „Revipa Group“ Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų neteikė (MBĮ 22 str. 10 d. 3, 4 p.; ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, jog atsakovai sąmoningai nesudarinėjo įmonės balansų ir jų neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui (CPK 178 str.). Faktinė aplinkybė, kad teismo paskirtam bankroto administratoriui nepavyksta susisiekti su buvusiu pareiškėjos vadovu K. Z. nesudaro pagrindo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-351/2014; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-616-798/2016). Pažymėtina, jog viešai skelbimais www.rekvizitai.lt duomenimis K. Z. yra MB „Arbūzų sėklos“ vadovas. Teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiamais Gyventojų registro duomenimis, K. Z. yra deklaravęs išvykimą į užsienį (Lenkiją).
  5. Atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios mažosios bendrijos vadovui K. Z. kilo pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 str. 4 d. 6 p., 7 d. 1 p.), spręstina, jog yra požymis, nustatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau akcentuotina, jog pagal ankstesnę teismų praktiką tyčinio įmonės bankroto konstatavimui pakako nustatyti bent vieną iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių kilo įmonės bankrotas ir nebuvo reikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus. Pastaroji teismų praktika buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinei teisėjų kolegijai suformulavus šią teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
  6. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius yra išnaudojęs kitas teisines priemones, t. y. kreipėsi į teismą dėl buvusių BMB „Revipa group“ vadovų asmeninės atsakomybės atlyginti BMB „Revipa Group“ kreditoriams žalą už įstatymuose nustatytų pareigų (netinkamo buhalterinės apskaitos vedimo ir dokumentų saugojimo bei jų nepardavimo bankroto administratoriui) nevykdymą.

19Dėl bylos procesinės baigties

  1. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 3 straipsnio 8 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).
  2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovai prie bankroto BMB „Revipa Group“ privedė tyčia, t. y. bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai pareiškėjos vadovų veiksmai. Atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai: asmens prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas ir netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.) vertinami naudojant kitas teisines priemones bei negali lemti konstatavimo, kad BMB „Revipa Group“ privesta prie bankroto tyčia. Dėl bylos neteisingo išsprendimo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimas naikinamas ir išsprendžiamas klausimas iš esmės – netenkinamas prašymas dėl BMB „Revipa Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu (CPK 337 str. 1 d. 2 d.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Netenkinus pareiškėjos reikalavimų, teismo procesinio sprendimo pagrindu atsirado prievolė iš pareiškėjos bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų atlyginti atsakovo bylinėjimosi išlaidas (ĮBĮ 36 str. 3 d.). Atsakovas J. Z. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrįsti pateikė šiuos rašytinius įrodymus: 2016 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą–faktūrą dėl 605,00 Eur už atsiliepimo į prašymą parengimą bei 2016 m. rugsėjo 12 d. pinigų mokėjimo kvito Nr. 879253 dėl 605,00 Eur apmokėjimo kopiją (t. I, b. l. 183, 184), 2017 m. liepos 19 d. dėl 200,00 Eur už atstovavimą teismo posėdyje bei Swedbank, AB 2017 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymą dėl 200,00 Eur apmokėjimo (t. I, b. l. 185, 186).
  2. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Nuo to kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, priklauso Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojančiose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. Už atsiliepimo į procesinį prašymą parengimą maksimali suma yra 302,76 Eur (756,90 Eur (2016-04-01– 2016-06-30 vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,4) (Rekomendacijų 8,16 p.). 2017 m. liepos 24 d. teismo posėdis vyko 31 minutę, todėl maksimali už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teismo posėdyje atlygintina advokatui atstovavimo išlaidų suma yra 41,50 Eur (822,80 Eur (2017-04-01–2017-06-30) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 0,1).
  3. Vadovaudamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei atsižvelgusi į Rekomendacijas, teisėjų kolegija sprendžia priteisti atsakovui J. Z. iš BMB „Revipa Group“ bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 344,26 Eur (302,76 Eur + 41,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

22Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškėjos bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa Group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, prašymo dėl bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

23Priteisti atsakovui J. Z. (J. Z.), a. k. ( - ) iš bankrutavusios mažosios bendrijos „Revipa Group“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų centras“, j. a. k. 235238440, bankroto administravimo išlaidoms skiriamų lėšų 344,26 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai