Byla 2-372/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Konstantino Gurino (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mesantė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mesantė“, civilinėje byloje Nr. B2-275-2008 pagal ieškovo Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mesantė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas Panevėžio apskrities VMI kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iškelti UAB „Mesantė“ bankroto bylą, nes įmonė nevykdo mokestinių prievolių biudžetui, įsiskolinimas

42008 m. kovo 5 d. sudaro 160 564,54 Lt, iš jų 121 860,05 Lt pradelsta mokestinė nepriemoka, nuo kurios įstatymu nustatyto termino praėjo 3 mėnesių laikotarpis. Atsakovui buvo įteiktas raginimas sumokėti įsiskolinimą geruoju, tačiau per nurodytą terminą skolos nesumokėjo. Iš UAB „Mesantė“ 2006 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad bendrovės turtas yra 377 126 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 278 662 Lt, t. y. bendrovės įsipareigojimai sudaro 73,9 proc. turimo turto vertės. Tai rodo, kad bendrovė yra nemoki ir negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.

5Panevėžio apygardos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi iškėlė UAB „Mesantė“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Vladą Kerpauską ir išsprendė kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius klausimus. Teismas nurodė, kad įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, įmonės 2006 m. gruodžio 31 d. balanse įrašyta, jog įmonėms turtas yra 377 126 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 278 662 Lt. Atsakovui buvo įteiktas raginimas sumokėti įsiskolinimą geruoju, tačiau per nurodytą terminą jis kolos nesumokėjo. Teismas padarė išvadą, kad įmonė yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl sprendė, kad jai keltina bankroto byla.

6Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Mesantė“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškovo ieškinys neatitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 str. 1, 4 d. reikalavimų, nes prie ieškinio turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka pareiškimo teismui ir pateikiamų priedų nuorašus kreditorius pateikė įmonei. Ieškovas nurodė, kad atsakovui išsiuntė ieškinį su priedais registruotu laišku su įteikimu, tačiau teismui nepateikė įrodymo, patvirtinančio apie įteikimą. Teigia, kad ieškovo siųsti dokumentai atsakovui ieškinio pareiškimo teismui dieną įteikti dar nebuvo ir neįteikti iki šiol.
  2. Teismas, matydamas, kad ĮBĮ 9 str. 1 d. numatyti dokumentai nepateikti, privalėjo pasinaudoti ĮBĮ 9 str. 2 d. įtvirtintomis teisėmis ir pats savo iniciatyva išreikalauti dokumentus, reikalingus priimant sprendimą. Tuo tarpu teismas vadovavosi tik ieškovo teiginiais ir 2006 m. įmonės balanso duomenimis, kurie negali būti laikomi pakankamais ir objektyviais vertinant įmonės šiandieninę finansinę padėtį.
  3. Teismas, nereikalaudamas ieškovo pateikti įrodymo apie atsakovui įteiktą ieškinį, nepasinaudodamas teise reikalauti iš įmonės vadovo reikiamų duomenų, privalėjo vadovautis bent CPK 133 str. 3 d. reikalavimu ir informuoti byloje dalyvaujančius asmenis pranešimais apie procesinių dokumentų priėmimo vietą ir laiką. Tuo tarpu atsakovas nebuvo informuotas apie bylos nagrinėjimą, dėl to buvo pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovo teisę į gynybą ir kitos teisės. Pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. teismo nutartis, priimta atsakovui nežinant apie iškeltą bylą, yra absoliučiai negaliojanti.
  4. Atsakovas yra pelningai dirbanti, moki įmonė, jos įsiskolinimai neviršija turto. Atsakovo veikloje buvo nenumatytų išlaidų, kurių nebuvo galima prognozuoti, todėl įsiskolinimo dengimas šiek tiek užtruko. Tačiau įsiskolinimai greitai bus likviduoti. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad įmonė turi 510 560 Lt vertės turto ir 223 781,97 Lt pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kas sudaro 43,8 proc. turto vertės.

7Ieškovas Panevėžio apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas, prieš teikdamas ieškinį teismui, įvykdė ĮBĮ nurodytas sąlygas. Apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui pranešė 2007 m. gruodžio 6 d. raštu, kuris įteiktas atsakovo vadovei asmeniškai. Minėtame rašte atsakovas buvo įspėtas dėl įsiskolinimų ir jam buvo skirtas 30 dienų terminas jų įvykdymui. Atsakovas per įspėjime nurodytą terminą įsiskolinimo nesumokėjo, atsiliepimo į įspėjimą nepateikė, todėl ieškovas turėjo pagrindą su ieškiniu kreiptis į teismą. Ieškovas pareiškimą teismui ir jo priedų nuorašus atsakovo direktorei išsiuntė 2008 m. kovo 12 d. raštu Nr. (9.6)-6-1981 registruotu laišku su įteikimu. Todėl ĮBĮ 6 str. numatyti reikalavimai buvo įvykdyti ir teismas pagrįstai priėmė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomų įmokų. Šį faktą patvirtina ir duomenys, esantys antstolių kompiuterinėje duomenų bazėje, iš kurių matyti, kad atsakovas nevykdo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams. Bendra ieškinių suma sudaro 124 693,37 Lt, neįskaitant ieškovo antstoliams pateiktų sprendimų išieškoti. Atsakovo teiginys, kad jis yra mokus ir greitai bus likviduoti įsiskolinimai nepagrįstas, nes nuo ieškinio pateikimo teismui jis nevykdo jokių mokėjimų, kurie šiuo metu dar išaugo ir sudaro 184 772,13 Lt, iš jų 155 390,43 Lt pradelsti įsiskolinimai, nuo kurių mokestinio laikotarpio pabaigos praėjo ne mažiau nei 3 mėnesių laikotarpis.

8Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9Pagal ĮBĮ 9 straipsnio penktosios dalies 1 punkto nuostatą bankroto byla iškeliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti nustatant bylos aplinkybes (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

10Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

11Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti bendrovės pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir bendrovės turimo turto vertė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis 2006 metų įmonės balansu, nurodė, jog atsakovo UAB „Mesantė“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 278 662 Lt. Teismas nepagrįstai šią sumą prilygino pradelstų įmonės įsipareigojimų dydžiui, kuris turi esminę reikšmę, nustatant įmonės nemokumą. Teismas nesiaiškino ir netyrė, ar visa atsakovo balanse nurodyta per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų suma sudaro pradelstus įmonės įsipareigojimus. Be to, teismas rėmėsi tik 2006 m. balanso duomenimis. Tuo tarpu, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi vadovautis ne tik prie pareiškimo pridėtais dokumentais, bet ir ĮBĮ 9 str. 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis bei atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Atsakovas UAB „Mesantė“ su atskiruoju skundu pateikė 2007 m. balansą iš kurio matyti, kad įmonė turi 510 560 Lt vertės turto, o iš atsakovo sudarytos 2008 m. sausio 1 d. mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų lentelės matyti, jog pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai 2008 m. sausio 1 d. buvo 223 781,97 Lt (b. l. 21-22), tačiau šios lentelės duomenų pagrįstumą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė.

12Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 ir 4 d. nuostatas, prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pridėti įrodymai, kad CPK nustatyta tvarka pareiškimo ir pateikiamų priedų nuorašus kreditorius pateikė įmonei. Iš byloje esančio ieškovo rašto, siųsto atsakovui UAB „Mesantė“, prierašo matyti, kad šis raštas su ieškinio pareiškimu bei priedais atsakovui išsiųstas registruotu laišku su įteikimu. Tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėti dokumentai atsakovui buvo įteikti. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nesiaiškino. Be to, ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą teigdamas, jog atsakovui ieškinio pareiškimą su priedais išsiuntė registruotu laišku su įteikimu, įteikimą patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė.

13Pažymėtina ir tai, kad ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų iškėlimo procedūrą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenumato, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas privalomai būtų svarstomas teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu turintiems asmenims. Iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teismas gali ir rašytinio proceso tvarka. Tik atskirais atvejais, kai byla yra sudėtinga, teismas turėtų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK tokio pranešimo nenumato. Šiuo atveju į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nepranešęs atsakovui apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, suvaržė jo galimybes gintis, pažeidė teisės būti išklausytam principą bei paneigė šio asmens teisę į tinkamą procesą ir tuo pačiu tai galėjo nulemti neteisingą teismo sprendimo priėmimą.

15Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB ,,Mesantė“ bankroto bylą, netinkamai taikė nagrinėjamą klausimą reglamentuojančias ĮBĮ nuostatas, netyrė visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso teisės normas (CPK 263, 265 str.). Dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Tokie pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Nutarė

17Panevėžio apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos UAB „Mesantė“ iškėlimo tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai