Byla 3K-3-395/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų S. K., A. G., J. R., L. J., A. J., R. J., V. J. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams S. K., L. J., A. G., A. J., J. R., R. J., V. J., Kauno miesto savivaldybei ir tretiesiems asmenims VĮ Registrų centro Kauno filialui, Kauno rajono 1-ojo notarų biuro notarei R. Siliūnienei dėl teisinės registracijos panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo priimti sprendimą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovė L. J. teismo prašė pripažinti negaliojančiu įrašą apie J. J. ūkį Kauno apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų dokumentų jungtinio archyvinio fondo dokumente – 1947-1948 metų Ringaudų apylinkės Miriniškių kaimo ūkinėje knygoje bei pripažinti negaliojančiu Kauno rajono Noreikiškių apylinkės LDT VK 1987 m. vasario 24 d. pažymėjimą Nr. 365; pripažinti negaliojančiu 1987 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą notarės R. Siliūnienės, kurio pagrindu A. J. paveldėjo gyvenamąjį namą, tvartą, daržinę ir malkinę, esančius Kauno rajone, Noreikiškių apylinkės, Miriniškių kaime; pripažinti negaliojančiu 1993 m. gruodžio 21 d. paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą notarės R. Siliūnienės, kurio pagrindu 1/2 dalį gyvenamojo namo, medinių ūkio pastatų, esančių Kauno rajone, Noreikiškių apylinkės Miriniškių kaime, paveldėjo V. J.; pripažinti negaliojančiu 1994 m. kovo 29 d. paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto notarės R. Siliūnienės, 1 punktą, kurio pagrindu 1/2 dalį gyvenamojo namo, medinių ūkio pastatų ir kiemo įrenginių, esančių Kauno rajone, Miriniškių kaime, paveldėjo lygiomis dalimis A. G., S. K., A. J., J. R. bei L. J.; pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinių pastatų, 1/2 dalį kiemo statinių, esančių Kauno rajone, Miriniškių kaime paveldėjo V. J.; pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 30 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinių pastatų, 1/2 dalį kiemo statinių, esančių Kauno rajone, Miriniškių kaime paveldėjo R. J.; įpareigoti Kauno rajono savivaldybę atkurti ieškovei nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su priklausiniais Kauno rajone, Miriniškių kaime.

5Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2001 m. kovo 15 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos vyro tėvas B. J. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė dvarą, esantį Kauno rajone, Miriniškių kaime. Į šį namą J. šeima įsikėlė 1944 metais, o 1948 metais buvo įregistruota nuosavybės teisė. Ieškovė reikalavo jai grąžinti namą, tačiau atsakovai jį paveldėjo ir padalijo į šešias dalis. Namo J. šeimai niekas nedovanojo, nepardavė, neperleido, jie įsikėlė gyventi savavališkai, 1986 metais atliko šio namo teisinę registraciją, nors įregistruoti namą kaip J. nuosavybę jie neturėjo jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių pastato teisinė registracija yra naikintina. Ieškovei yra atkurta nuosavybės teisė į žemę prie gyvenamojo namo, tačiau grąžinti nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą nėra galimybės. B. J. iki 1940 metų priklausė ne tik gyvenamasis namas, bet ir visi kiti prie jo esantys statiniai, todėl nuosavybės teisė taip pat grąžintina į visus ūkio pastatus ir kiemo įrenginius.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino.

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9Teismas nustatė, kad atsakovai, t. y. dabartiniai ginčo pastatų, esančių Miriniškių kaime, savininkai, nuosavybės teises įgijo paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pagrindu. Kauno apygardos teismas 2001 m. kovo 15 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ginčo pastatai nuosavybės teise iki 1940 metų priklausė B. J. (ieškovės uošviui). Iš Kauno valstybinio archyvo 1994 m. balandžio 12 d. pažymėjmo Nr. J-63 nustatyta, kad 1946-1947 metų Garliavos valsčiaus Miriniškių kaimo ūkinėje knygoje buvo įrašytas J. J. ūkis, šiame pažymėjime taip pat nurodyta, kad nėra žinių apie tai, kokiu pagrindu šis ūkis įrašytas ūkinėje knygoje. Teismas, vadovaudamasis tuo metu galiojusio 1922 metų Rusijos Federacijos CK normomis, nustatančiomis sandorių sudarymo ypatumus, bei atsakovams nepateikus sutarties, įrodančios teisėtą namo įsigijimą, darė išvadą, kad J. J. buvo nesąžiningas namo, esančio Miriniškių kaime, įgijėjas. 1987 m. balandžio 8 d. A. J. (J. J. sutuoktinei) paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas vadovaujantis Kauno rajono Noreikiškių apylinkės LDT VK 1987 m. vasario 24 d. pažymėjimu Nr. 365, tačiau tuo metu galiojęs Rajono liaudies deputatų tarybos įstatymas nesuteikė vykdomajam komitetui teisės pripažinti nuosavybės teisę į pastatus, todėl notaras, remdamasis tik minėta vykdomojo komiteto pažyma dėl nuosavybės teisės pripažinimo J. J., neturėjo teisės išduoti paveldėjimo teisės liudijimo A. J. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas pripažino negaliojančiais įrašą apie J. J. ūkį Kauno apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų komitetų jungtinio archyvinio fondo dokumente – 1947-1948 metų Ringaudų apylinkės Miriniškių kaimo ūkinėje knygoje bei Kauno rajono Noreikiškių apylinkės LDT VK 1987 m. vasario 24 d. pažymėjimą Nr. 365. Pripažinus negaliojančiu šį pažymėjimą, pripažintini negaliojančiais visi išduoti paveldėjimo teisės liudijimai.

10Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nes teisę susigrąžinti turtą natūra įgijo tik tada, kai, vadovaudamasi Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, Kauno rajono valdybai pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas apie B. J. pastato valdymą nuosavybės teise iki nacionalizacijos. Reikalavimams dėl nuosavybės teisės ar valdymo gynimo nuo neteisėto naudojimosi svetimu turtu, kai tai nesusiję su valdymo netekimu, ieškinio senatis objektyviai negali pasibaigti, nes toks naudojimasis turtu yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nepakeičiantis nuosavybės teisės ir iš jos kylančių subjektinių teisių. Dėl to šiais atvejais pažeistoji teisė turi būti ginama nepriklausomai nuo to, kiek laiko praėjo nuo pažeidimo pradžios iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 18 punktas).

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovai S. K., A. G., J. R., L. J., A. J., R. J., V. J. prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasatoriai nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:

131. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Ši norma imperatyviai nurodo nutraukti bylą tuo atveju, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasatorių nuomone, akivaizdu, kad ginčo šalys civilinėse bylose Nr. 2-67-04/03 ir Nr. 2-12-175/05 yra tos pačios. 2003 m. rugsėjo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismas išnagrinėjo bylą pagal ieškovės ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimų panaikinimo (civilinė byla Nr. 2-67-04/03). 2004 m. sausio 28 d. Kauno apygardos teismas nutartimi paliko teismo sprendimą nepakeistą. Po minėtų teismų sprendimo ir nutarties pareikšdama naują ieškinį, ieškovė reiškė iš esmės tapatų reikalavimą, t. y. ieškinio reikalavimas buvo nukreiptas į teismo sprendimu jau nustatyto santykio revizavimą ir jo pakeitimą. Kasatorių nuomone, ieškovės reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti tam tikras aplinkybes, nors jos jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įgijusiu res judicata galią, reiškia tapataus ieškinio reiškimą. Remdamasis šiais motyvais bei tuo, kad ieškovė iš naujo reikšdama ieškinį nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie keistų ieškinio pagrindą, Kauno rajono apylinkės teismas privalėjo nutraukti nagrinėjamą bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

142. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančius įstatymus ir visiškai nepagrįstai ieškinio senaties skaičiavimo atskaitos tašku laikė 1999 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad B. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą (ginčo objektą). Atsižvelgiant į tai, kad ginčo namas negali būti objektas Piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme ir ieškovė negali siekti atkurti nuosavybės teises į turtą, kuris nebuvo nacionalizuotas, ieškinio senatis turėtų būti skaičiuojama nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie neva pažeistas savo teises. Taigi ieškinio senaties terminas ieškovei turėtų būti skaičiuojamas nuo 1947 metų, t. y. nuo tada, kai, jos teigimu, atsakovai neteisėtai užėmė B. J. namą, nes apie tokį neva neteisėtą užėmimą žinojo tiek ji, tiek jos uošvis.

153. 1946-1947 m. Garliavos valsčiaus Miriniškių kaimo ūkinėje knygoje buvo įrašytas J. J. ūkis, trobesiai – gyvenamasis namas, tvartas kluonas. Toks įrašas yra svarus rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo objektas nuosavybės teise priklausė būtent J. J. Teismai, naikindami šį įrašą, rėmėsi tuo, kad nebuvo nurodytas įsigijimo pagrindas. Tokia teismų pozicija yra nepagrįsta, nes pagal tuo metu galiojančius įstatymus nebuvo reglamentuota, kokia tvarka turi būti daromas įrašas, liudijantis nuosavybės teises. Tai priklausė nuo asmens, kuris buvo atsakingas už šių darbų atlikimą. Vien tai, kad 1946-1947 m. m. Garliavos valsčiaus Miriniškių kaimo ūkinės knygos įraše nėra nurodytas ginčo objekto įsigijimo pagrindas, nesudaro sąlygų naikinti įrašą.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. J. prašo jį atmesti. Ji nurodo, kad byla, iškelta pagal jos civilinį ieškinį, negalėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes kasatorių dviejų nurodomų bylų ginčo dalykai nėra tapatūs. Civilinėje byloje Nr. 2-67-04/03 ieškovė neginčijo pirminių nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Neužginčijus nuosavybės teisės įgijimo, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais vėlesnius sandorius. Pirminėje byloje ieškinio dalyku nebuvo prašoma pripažinti negaliojančiais įrašą apie J. J. ūkį Kauno apskrities valsčių DŽDT vykdomųjų dokumentų jungtinio archyvinio fondo dokumente, Kauno rajono Noreikiškių apylinkės LDT VK 1987 m. vasario 24 d. pažymėjimą Nr. 365 ir 1987 m. balandžio 8 d. paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu A. J. paveldėjo ginčo pastatus Kauno rajone, Miriniškių kaime. Skirtingai nei nurodo kasatoriai, teismas civilinėje byloje Nr. 2-67-04/03 nenagrinėjo klausimo dėl šių teises sukuriančių aktų ir sandorių teisėtumo.

17Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas privalo būti skaičiuojamas nuo 1947 metų. Teisę atkurti nuosavybės teises ieškovė įgijo tik tada, kai pagal su Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Kauno rajono valdybai pateikė nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus – įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas apie pastato valdymą iki nacionalizacijos nuosavybės teise. Tik tada ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad Kauno rajono savivaldybė Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka ir terminais priimtų sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į neteisėtai suvisuomenintą turtą.

18Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad 1946-1947 metais įrašai apie J. J. ūkį Miriniškių kaimo ūkinėse knygose patvirtina ne nuosavybės įgijimo ar valdymo pagrindą, bet faktą, kad tuo laiku J. J. su šeima gyveno šiame name.

19Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo jį tenkinti.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Fakto klausimų šis teismas nenagrinėja. Be to, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių. Kasatoriai savo kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais (materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat kai teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos). Kasatoriai teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto (jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu), nes ieškovė jau yra ginčijusi paveldėjimo teisės liudijimus ir teismai yra priėmę sprendimus, kuriais ieškinys atmestas. Šis kasatorių argumentas yra nepagrįstas.

23CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad byla nutrauktina, kai jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškinio pagrindą sudaro ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis yra grindžiami reikalavimai, t. y. faktai, kuriais siejami šalių materialinių – teisinių santykių atsiradimas, pakeitimas ar nutrūkimas. Iš 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimo ir 2004 m. sausio 28 d. nutarties matyti, kad tuo metu nebuvo aiškus atsakovų nuosavybės įsigijimo pagrindas, o šioje byloje ginčijamas nuosavybės įsigijimo pagrindas, taigi ieškinio pagrindas iš dalies skiriasi.

24Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino įstatymus, reglamentuojančius ieškinio senatį. Kasatoriai mano, kad ieškinio senaties termino skaičiavimas turi būti pradėtas nuo 1947 metų, t. y. nuo to momento, kai jie pradėjo valdyti šį turtą. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad tik 2001 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės vyro tėvas B. J. iki nacionalizacijos asmeninės nuosavybės teisėmis valdė gyvenamąjį namą, esantį Kauno rajone, Miriniškių kaime. Dėl to ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovai šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų tėvas įsigijo ginčo gyvenamąjį namą įstatymo nustatyta tvarka, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad nusipirko ar kitokiu teisėtu pagrindu tapo savininku.

25Kasatoriai teigia, kad ūkinėse knygose nurodyta, kad jų tėvas J. J. yra gyvenamojo namo, esančio Kauno rajone, Miriniškių kaime, savininkas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ūkinėse knygose toks įrašas nėra įrodymas apie nuosavybės įsigijimą, jeigu nėra nurodyta nuosavybės įsigijimo pagrindo. Pažymėtina, kad iš 1994 m. balandžio 12 d. Kauno valstybinio archyvo pažymėjimo Nr. J-63 matyti, kad 1937-1940 m. m. žemės mokesčių byloje mokesčių mokėtoju įrašytas B. J., Miriniškių dvare turėjęs 81,59 ha žemės, o 1946-1947 m. ūkinėje knygoje įrašytas jau atsakovų tėvas J. J., turėjęs gyvenamąjį namą, statytą 1930 metais. Žemės mokesčių knygoje prie B. J. pavardės yra pažymėta, kad 1941 metais B. J. žemė išdalyta šešiolikai asmenų, tarp jų J. J., todėl kasatorių tvirtinimai, kad jų tėvas teisėtai valdė ginčo gyvenamąjį namą, yra abejotini. Teismai pagrįstai nurodė, kad pagal 1947 metų Lietuvoje galiojusio Rusijos Federacijos civilinio kodekso 137 ir 185 straipsnių normas nekilnojamojo turto sandoriai, kurių kaina viršijo 1000 rublių, turėjo būti sudaromi tik notarine tvarka. Tokio sandorio kasatoriai nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1947 metais ginčo gyvenamojo namo vertė buvo gerokai didesnė nei 1000 rublių.

26Esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, įvertinę surinktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas. Naikinti sprendimą ir nutartį pagrindo nėra.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistus.

29Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovė L. J. teismo prašė pripažinti negaliojančiu įrašą apie J. J.... 5. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2001 m. kovo 15 d. sprendimu... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno rajono apylinkės teismas 2005 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.... 9. Teismas nustatė, kad atsakovai, t. y. dabartiniai ginčo pastatų, esančių... 10. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties kreiptis... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovai S. K., A. G., J. R., L. J., A. J., R. J., V. J.... 13. 1. Teismai nepagrįstai netaikė CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Ši... 14. 2. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė ieškinio senatį... 15. 3. 1946-1947 m. Garliavos valsčiaus Miriniškių kaimo ūkinėje knygoje buvo... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė L. J. prašo jį atmesti. Ji nurodo,... 17. Kasatoriai nepagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas privalo būti... 18. Ieškovės nuomone, aplinkybė, kad 1946-1947 metais įrašai apie J. J. ūkį... 19. Prisidėjimu prie kasacinio skundo atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas... 23. CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad byla nutrauktina, kai jau... 24. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino... 25. Kasatoriai teigia, kad ūkinėse knygose nurodyta, kad jų tėvas J. J. yra... 26. Esant tokiems įrodymams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą ir Kauno... 29. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...