Byla 2A-1667-553/2013
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. B
1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. B..
2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,
Nustatė
4I.
5Ginčo esmė
6Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu ir nurodė, kad yra J. B. dukra. Tėvas mirė 2012-04-20. Ji yra vienintelė pirmos eilės įpėdinė. Testamentu tėvas visą turtą paliko savo broliui J. B.. Palikimo atsiradimo metu yra reikalingas išlaikymas, kadangi dėl sveikatos būklės pareiškėja yra tik iš dalies darbinga ir gaunamų pajamų nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Pareiškėjai nustatytas 2 grupės invalidumas nuo vaikystės liekamųjų reiškinių po persirgto encefalito-simptominės epilepsijos. Taip pat diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas ir dar kitos ligos. Nuo 2004-03-02 neterminuotai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Dirba vyr. laborante. Turi vengti nuovargio ir streso. Gaunamos pajamos yra 2 000 Lt. Yra paskirta 540 Lt šalpos pensija neįgaliajam. Didžiąją dalį pajamų turi skirti vaistams, gydymui, medicininėms procedūroms. Neturi indėlių banke, vertybinių popierių ar kitų pajamų. Nuosavybės teise priklauso automobilis, kuris įsigytas už kredito lėšas. Turi kreditorinių įsipareigojimų pagal lizingo sutartis ir studijų paskolos sutartį. Turi padėti sergančiai motinai, kurios gaunamos pajamos yra nedidelės. Tėvas iki pilnametystės prisidėjo prie išlaikymo. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo J. B. mirties dienai jo dukrai yra reikalingas išlaikymas.
7Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad klausimas dėl išlaikymo reikalingumo kriterijų sprendžiamas neapsiribojant atskirais faktais, susijusiais su asmens amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis. Turi būti įvertinama, ar išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų būtinoms gyvenimo reikmėms. Pareiškėjos teiginiai dėl nustatyto neįgalumo ir darbingumo lygio savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą. Pareiškėjos gaunamos pajamos yra daugiau negu pakankamos tinkamam ir normaliam gyvenimui. Pareiškėja turi vertingą kilnojamąjį turtą – automobilį, kurį bet kada gali realizuoti. Pareiškėjos prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai yra prisiimti savo rizika ir noru. Pirkta siuvimo mašina nėra pirmo būtinumo prekė. Vartojimo kredito sutartis Nr. C205242746 sudaryta tik 2012-05-22, t. y. po palikėjo mirties. Pareiškėjos artimųjų finansinė padėtis nėra ir negali būti pagrindas pareiškimui tenkinti. Pareiškėjos motina turi nekilnojamojo turto ir iš valstybės gauna finansinę paramą. Teisė į privalomąją palikimo dalį nėra saistoma mirusiojo teikto išlaikymo. Pareiškėja sergančio tėvo nelankė, neslaugė ir neprisidėjo prie laidojimo. Prašo atmesti pareiškimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8II.
9Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-29 priėmė sprendimą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti. Teismas nustatė, kad pagal kasacinio teismo praktiką Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra įgijusi teisę į pašalpą, t. y. įgyvendinusi teisę į paramą, ją gauna, be to, pati pajėgi dirbti ir gauna nuolatines darbines pajamas. Bendros mėnesio pajamos sudaro 2 540 Lt, kurios yra ženkliai didesnės nei vidutinis privataus sektoriaus darbo užmokestis (b. 1. 59). Pareiškėjos kitą turimą turtą palikėjo mirties dienai sudarė: automobilis Toyota Yaris Verso (b. 1. 10), banko sąskaitoje buvo 1 610,17 Lt likutis (b. 1. 70). Nuosavybės teise priklausančio būsto pareiškėja neturi, ji gyvena kartu su motina A. S. L. 2 kambarių bute (b. 1. 11-12), kuriai taip pat dar priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (b. 1. 57-58). Pareiškėja kaip vienintelė dukra šiuo atveju laikytina potencialia minėto nekilnojamojo turto paveldėtoja, todėl teismas konstatavo, jog gyvenimo sąlygos (būstas) pareiškėjai yra užtikrintos palikėjo mirties dienai, ir sprendė, jog šios sąlygos nepablogėjo iki šiol. Teismas konstatavo, kad įsipareigojimai pagal paskolos sutartis nepatvirtina pareiškėjos išlaikymo būtinumo, kadangi prisiimti savo noru ir nėra gauti pirmojo būtinumo prekėms, paslaugoms įsigyti, be to, 2010-05-07 vartojimo paskola šiai dienai apmokėta (b. 1. 71), o 2012-05-22 Vartojimo kredito sutartis bei viena iš paskolos sutarčių per SMS credit.lt sudarytos tik po tėvo mirties. Minėti faktai patvirtina, jog pareiškėjos finansinė padėtis tiek tėvo mirties dieną, tiek ir po jos yra pakankamai stabili ir gera, kadangi turi galimybę prisiimti finansinius įsipareigojimus, o kreditoriai sutinka teikti kreditus (paskolas) pareiškėjai, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad ji privalo teikti paramą savo motinai, todėl jos finansinė padėtis sunki, nes dalį lėšų tenka skirti motinos išlaikymui, kadangi pareiškėjos artimųjų finansinė padėtis negali būti pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti CK 5.20 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismas nustatė, jog pareiškėjos išlaidos medikamentams nėra pakankami ženklios. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nurodyti vaistai yra reikalingi reguliariai, kiekvieną mėnesį ir nėra kompensuojamų vaistų, kurie būtų pakaitiniai nekompensuojamiems. Pateikti sąskaitų išrašai apie pirkinius Eurovaistinėje (b. 1. 78-89) nepagrindžia duomenų, jog pirktos būtinos tik pareiškėjai skirtos prekės. Išlaidos akiniams ir dantų gydymui nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, o iš pareiškėjos paaiškinimų, jog ji lankosi privačiame odontologo kabinete, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjos pajamos yra pakankamos, kadangi perka odontologo paslaugas, kai tuo tarpu ligonių kasos kompensuoja nemokamas dantų gydymo paslaugas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjai palikimo atsiradimo dieną nebuvo reikalingas išlaikymas.
11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12Apeliantė (ieškovė) D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad išsiaiškinti pirmosios instancijos teismo nenustatytas aplinkybes. Nurodo, kad:
131.
14teismų praktikoje pripažįstama, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai palikėjo mirties dieną asmuo yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės. Apeliantei nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, vėliau – 35 proc. darbingumo lygis. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad apeliantė turi sveikatos problemų, kurių gydymui reikalingi pinigai. Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad su nustatytu 35 proc. darbingumo lygiu pareiškėja netausoja savo sveikatos ir dirba pilnu darbo krūviu;
152.
16teismas atsižvelgė tik į pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, tačiau visiškai nevertino pareiškėjos gyvenimo sąlygų, gyvenimo kokybės, pareiškėjai diagnozuotų ligų pobūdžio, pareiškėjos būtinų poreikių, kurie yra žymiai didesni dėl jai diagnozuotų ligų ir būtinumo jas gydyti;
173.
18teismas nevertino pareiškėjos išlaidų gyvenamajam plotui, o tik nurodė, kad pareiškėja gyvena jos motinai priklausančiame bute, todėl jos gyvenimo sąlygos yra užtikrintos. Tačiau pareiškėjos išlaikymo reikalingumui tėvo ir motinos atžvilgiu taikytinos vienodos sąlygos. Tai, kad pareiškėja gyvena jos motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, nesudaro pagrindo teigti, jog ji yra aprūpinta gyvenamuoju plotu ir tinkamomis gyvenimo sąlygomis bei neturi pareigos prisidėti prie gyvenamojo ploto išlaikymo. Motina negali padėti pareiškėjai, nes jai pačiai reikalinga parama. Pareiškėja buvo ir vienintelė įstatyminė mirusio tėvo įpėdinė bei potenciali turto paveldėtoja. Motina testamentu jai priklausantį turtą gali palikti giminaičiui ar kitam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja laikytina potenciale jos motinai priklausančio turto paveldėtoja, yra nepagrįsta ir remiasi prielaida;
194.
20teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjos išlaidos vaistams ir kitiems medikamentams nėra pakankamai ženklios. Apeliantė nurodė, kad didžiąją dalį pajamų išleidžia vaistams, nes ne visi yra kompensuojami, be to, kai kurie kompensuojami vaistai turi didelį šalutinį poveikį, todėl gydytojai skiria šių vaistų pakaitalus. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėja neįrodė, kad jos nurodyti vaistai jai reikalingi reguliariai. Byloje yra duomenų, kad pareiškėja serga ligomis, kurios reikalauja nuolatinio gydymo. Sąskaitos išrašai apie pirkinius Eurovaistinėje patvirtina, kad pareiškėjos patirtos išlaidos (mokėta pavedimu, o ne grynais pinigais) medikamentams yra žymiai didesnės nei statistinio žmogaus. Pareiškėjos pateiktoje lentelėje kartojasi tik tie vaistai, kurie skirti peršalimo ligoms gydyti, nes pareiškėja per metus vidutiniškai 3 kartus serga peršalimo ligomis. Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjai medikų paskirtų būtinų sveikatos priežiūros ir gydymo priemonių (baseino, stuburo masažo, reabilitacijos programų), kurių pareiškėja negali sau leisti;
215.
22teismas akcentuoja tik pareiškėjos gaunamą darbo užmokestį, tačiau neatsižvelgia į pareiškėjos darbo specifiką bei jos realias galimybes dirbti. Pareiškėja neturi galimybės dirbti jos sveikatos būklę atitinkančiomis sąlygomis, kadangi, atsižvelgiant į jos būtinus poreikius, ji visiškai negalėtų išgyventi. Pareiškėjos sveikata silpsta dėl darbo, kuris neatitinka jai nustatytų normų;
236.
24teismas nurodė, kad pareiškėjos pajamos yra didesnės nei vidutinės privataus sektoriaus darbo užmokestis, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad didžiąją dalį pajamų pareiškėja turi skirti vaistams, gydytojams. Pareiškėja nurodė tik gyvybiškai svarbių poreikių suvestinę. Net ir šių poreikių patenkinimui pareiškėjai neužtenka pajamų, todėl ji turi skolintis pinigų iš kredito įstaigų. Pareiškėja savo noru neprisiimtų šių finansinių įsipareigojimų, bet priešingu atveju neišgyventų. Nepagrįstas teismo teiginys, kad pareiškėjos finansiniai įsipareigojimai yra prisiimti siekiant įsigyti ne pirmo būtinumo prekes, t. y. apmoka studijų paskolą, įsigijo automobilį ir kompiuterį, kurie yra būtinos pareiškėjos darbo priemonės. Siuvimo mašina taip pat būtina prekė (persiuva senus audinius, taiso susidėvėjusius drabužius). Būtinybė nuolat imti paskolas nepatvirtina stabilios finansinės padėties;
257.
26teismas nepasisakė dėl pareiškėjos tėvo iki mirties teiktos finansinės paramos dukrai.
27Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
281. teisė į išlaikymą nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, reikšmingas yra išlaikymo reikalingumo faktas, kuris konstatuojamas pagal visumą bylos aplinkybių;
292. sprendžiant, ar asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010; 2008-01-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008). Pareiškėjos teiginiai dėl nustatyto invalidumo, darbingumo lygio ir jai diagnozuotų ligų savaime nesudaro pagrindo tenkinti pareiškimą, kadangi būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios pirmosios instancijos teismo sprendime buvo tinkamai ištirtos ir įvertintos;
303. pareiškėjai pakanka lėšų būtiniems gyvenimo poreikiams patenkinti, nepretenduojant į palikimo dalį. Pareiškėjos teiginiai apie tariamas būsto išlaidas nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Pareiškėja gyvena jos motinai priklausančiame bute, pareiškėjos motina taip pat gauną valstybės finansinę paramą, todėl nėra pagrindo teigti, kad vienintelei pareiškėjai tenka buto išlaikymo išlaidos;
314. pareiškėja skunde dėsto deklaratyvias aplinkybes, nepagrįstas jokiais įrodymais;
325. automobilis nepatvirtina pareiškėjos būtino išlaikymo fakto, o priešingai – patvirtina, jog pareiškėja turi vertingą turtą, kurį, esant poreikiui, gali bet kada realizuoti. Kompiuteris ir siuvimo mašina nėra pirmo būtinumo prekės;
336. nesutinka su bylos nagrinėjimu žodinio proceso tvarka.
34IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
36Nagrinėjamu atveju pareiškėja (apeliantė), siekdamas įgyvendinti teisę į privalomąją palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, dalį, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti šiai teisei įgyvendinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo mirties dieną jo dukrai (apeliantei) buvo reikalingas išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad palikėjo mirties dieną pareiškėjai išlaikymo nereikėjo, tačiau pareiškėja nesutinka su šia teismo išvada vadovaudamasi apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog apeliantės argumentai yra nepagrįsti ir atmestini dėl žemiau nurodytų motyvų.
37Apeliantė akcentuojam, kad šiuo atveju išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kadangi tėvo (palikėjo) mirties dieną ji buvo nedarbinga dėl sveikatos būklės, t. y. apeliantei nuo vaikystės nustatytas neįgalumas, vėliau – 35 proc. darbingumo lygis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytiems subjektams išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, t. y. išlaikymas reikalingas tada, jeigu jie yra nepilnamečiai, nedarbingi dėl savo amžiaus (pensinio amžiaus) ar yra invalidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2005). Tačiau toje pačioje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasmę asmenys, kuriems reikalingas išlaikymas, yra mirusiojo įstatyminiai įpėdiniai, kuriems reikalingas išlaikymas, nes jie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai dėl tam tikrų priežasčių, t. y. yra nedarbingi dėl ligos, amžiaus, yra nepilnamečiai, bedarbiai; toks pateikiamas sąrašas yra nebaigtinis, gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti, todėl nagrinėdami tokio pobūdžio bylas ir spręsdami išlaikymo reikalingumo klausimą, teismai privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį pajamas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius. Vėliau kasacinis teismas, formuodamas nuoseklią tokio pobūdžio bylų teismų praktiką, pasisakė, kad konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012). Taigi ir nagrinėjamoje byloje, neatsižvelgiant vien tik į aplinkybę, jog apeliantė (pareiškėja) nuo vaikystės yra neįgali dėl sveikatos būklės, turi būti vienareikšmiškai atsakyta į pagrindinį klausimą, ar apeliantės pajamos ir turtas yra (ne)pakankamas, kad patenkinti apeliantės būtinus gyvenimo poreikius.
38Kaip nurodo pati apeliantė, kas mėnesį ji gauna 2 540 Lt pajamų (darbo užmokestis ir šalpos pensija neįgaliajam) (b. l. 139). Pagal apeliantės savarankiškai sudarytą išlaidų lentelę būtiniems poreikiams tenkinti ji kas mėnesį turi išleisti 2 703 Lt (b. l. 130). Taigi išlaidos, kurias apeliantė teigia patirianti kas mėnesį, 163 litais viršija jos pajamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė būtų įsiskolinusi tretiesiems asmenims, kad patenkintų minėtus poreikius. Pažymėtina, kad į minėtą 2 703 Lt sumą taip pat yra įtraukta 700 Lt/ 1 mėn. suma, skirta kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, t. y. paskola mokslams, kredito sutartys kompiuteriui ir siuvimo mašinai įsigyti (b. l. 28-31). Kaip paaiškino per posėdį pareiškėja (apeliantė), mokslams skirtos paskolos grąžinimui ji kas mėnesį skiria 26 Lt (b. l. 140), o iš vartojimo kredito sutarčių matyti, kad pagal sutartį už kompiuterį mėnesio įmoka sudaro 185,21 Lt, o už siuvimo mašiną – 125,21 Lt (b. l. 30-31). Taigi viso kreditorinių įsipareigojimų vykdymui pagal į bylą pateiktus įrodymus apeliantė turėjo skirti 336,42 Lt, o ne 700 Lt. Šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad išlaidos siuvimo mašinos įsigijimui negali būti priskiriamos prie išlaidų, skirtų būtiniausių gyvenimo poreikių tenkinimui. Be to, dėl kompiuterio įsigijimo susidariusios išlaidos atsirado tik 2012-05-22 (t. y. po tėvo (palikėjo) mirties 2012-04-20) sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu, todėl atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamoje byloje reikia nustatyti būtent palikėjo mirties dieną į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens turimų pajamų ir turto bei būtinų poreikių tenkinimui skirtų išlaidų santykį, išlaidos kompiuteriui nėra įtrauktinos į pareiškėjos išlaidas, skirtas būtinų poreikių tenkinimui. Tokiu būdu vietoj 700 Lt / 1 mėn. kreditorinių įsipareigojimų vykdymui apeliantė pagrįstai galėjo skirti tik 26 Lt, taigi viso apeliantės būtinoms išlaidoms galėjo skirti ne 2 703 Lt, o 2 029 Lt, t. y. sumą pinigų, kuri neviršija jos kas mėnesį gaunamų pajamų sumos (2 540 Lt). Teismo vertinimu, išlaidos būtinų poreikių tenkinimui gali būti suprantamos kaip išlaidos maistui, higienai, aprangai, o šiuo atveju, atsižvelgiant į apeliantės ligas, prie minėtų išlaidų taip pat priskirtinos išlaidos vaistams (683 Lt / 1 mėn., kaip nurodo pati apeliantė (b. l. 130)). Aplinkybės, kad turėdama 35 proc. darbingumą, apeliantė įgijo išsilavinimą, dirba darbą, už kurį gauna didesnes nei vidutines privačiame sektoriuje gaunamas pajamas (b. l. 59), įsigijo automobilį ir kompiuterį tam, kad palengvintų savo bei kartu gyvenančios pensinio amžiaus didelius specialius poreikius turinčios motinos buitį, leidžia daryti išvadą, kad neįgalus asmuo (apeliantė) sugebėjo pilnavertiškai integruotis visuomenėje ir būtent minėtos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė sugeba savarankiškai susitvarkyti savo buitį ir užsitikrinti jos poreikius atitinkančią gyvenimo kokybę.
39Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl apeliantės argumentų, susijusių su išlaidomis vaistams, komunalinėms paslaugoms, gyvenimo sąlygomis, galimybe pagerinti sveikatos būklę, galimybe pareiškėjai paveldėti motinos turtą, kadangi nagrinėjamoje byloje vertinant apeliantės reikalavimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (kad tėvo mirties dieną jo dukrai (apeliantei) buvo reikalingas išlaikymas) nustatymo pagrįstumą svarbiausia nustatyti, ar apeliantės pajamos, kurias ji gauna ir/ar gali gauti, bei turtas yra pakankamas ar nepakankamas, kad patenkinti apeliantės būtinus gyvenimo poreikius, o anksčiau nurodyti argumentai vienareikšmiškai patvirtina, jog vien apeliantės kas mėnesį gaunamos pajamos (2 540 Lt), neatsižvelgiant į jos turtą (automobilį), viršija apeliantės išlaidas (2 029 Lt), skirtas būtinų poreikių tenkinimui.
40Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
41Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialines, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą, pagrįstą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams neprieštaraujantį sprendimą, kurį apeliantės D. L. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas.
42Suinteresuotas asmuo J. B. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau į bylą nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl J. B. bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo klausimas nėra sprendžiamas (CPK 98 straipsnis).
44Teisėja, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
46Apeliantės D. L. apeliacinį skundą atmesti.
47Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimą palikti nepakeistą.