Byla 3K-3-33/2008
Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti
1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą pratęsti terminą palikimui priimti.
2Teisėjų kolegija
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4M. D. yra 2005 m. liepos 11 d. mirusios D. D. sūnus. Pareiškėjas praleido terminą motinos palikimui priimti, nes gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau - JAV) ir yra neįgalus (pirmos grupės invalidas). Dėl šių priežasčių jis teismo prašė įstatymo nustatytą terminą pratęsti.
5D. D. testamentu turtą lygiomis dalimis paliko dukterims suinteresuotiems asmenims V. M. Š. ir J. S. M. D. pretenduoja į motinos palikimą CK 5.20 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka.
6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
7
8Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui M. D. terminą 2005 m. liepos 11 d. mirusios jo motinos D. D. palikimui priimti.
9Nustatyta, kad pareiškėjas yra pirmos grupės invalidas su visiška negalia, kuriam reikalinga nuolatinė slauga (b. l. 16, 17). Darbingumo netekimas - 100 procentų (b. l. 55). Kartu su pareiškimu M. D. pateikė JAV imigranto vizos kopiją, nuolatinio JAV gyventojo kortelės kopiją (b. l. 20, 24). Laikotarpiu, kai mirė motina, pareiškėjas buvo JAV. Spręsta, kad jis iš anksto negalėjo numatyti savo motinos mirties datos ir suplanuoti kelionės, pareiškėjo negalia apsunkino kelionės organizavimą arba jam Lietuvoje atstovausiančio advokato paiešką. Padaryta išvada, kad įstatymo nustatytas terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
10Pažymėta, kad savo veiksmais, t. y. atsiųstu sutikimu pirkti suinteresuotų asmenų paveldėtą palikimo dalį, pareiškėjas patvirtino, kad į šį turtą jis pretenduoja, tačiau nebūdamas teisininkas ir sunkiai sirgdamas savo valią išreiškė netiksliai.
11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2007 m. gegužės 31 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį pakeitė, M. D. pareiškimą atnaujinti terminą jo motinos D. D. palikimui priimti atmetė.
12Nustatyta, kad pareiškėjas apie savo motinos mirtį ir apie atsiradusį palikimą sužinojo tuoj po 2005 m. liepos 11 d., tačiau pretenziją jį priimti pareiškė tik 2006 m. gegužės 25 d., daugiau nei po dešimties mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Spręsta, kad pareiškėjas privalėjo įrodinėti ne tik tas aplinkybes, kad jis gyvena kitoje šalyje nei atsirado palikimas ir kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl tai sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl paveldėjimo. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nesprendė, ar pareiškėjas būtent dėl šių aplinkybių praleido terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl padarytas išvadas, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta ir liga savaime yra pagrindas konstatuoti termino praleidimo priežasčių objektyvumą, apeliacinės instancijos teismas laikė nepagrįstomis.
13Taip pat nustatyta, kad dar iki kreipimosi į teismą su prašymu atnaujinti terminą dėl palikimo priėmimo dienos pareiškėjas žinojo apie tai, kad seserys V. M. Š. ir J. S. motinos palikimą priėmė ir įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio bendraturtis yra ir jis (b. l. 8-10, 25, 26, 38). Tai įrodo 2006 m. kovo 14 d. pareiškėjo raštas, kuriame jis išreiškė savo valią dėl seserų įgyto turto paveldėjus pirkimo. Apeliacinės instancijos teismas dėl to laikė nepagrįstais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, jog savo veiksmais – atsiųstu sutikimu pirkti suinteresuotų asmenų paveldėtą palikimo dalį – pareiškėjas patvirtino, kad į šį turtą jis pretenduoja kaip įstatyminis įpėdinis. Teisėjų kolegija sutiko su trečiųjų asmenų atskirojo skundo motyvais, jog sutikimas pirkti paveldėtą palikimo dalį negali būti pripažintas pareiškėjo valios priimti palikimą išreiškimu. Įstatyme reikalaujama, kad įpėdinis palikimo priėmimo procese būtų aktyvus ir nustatytu būdu bei terminais priimtų palikimą arba išreikštų valią palikimui priimti (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatyme įtvirtinta galimybė tik aktyviais veiksmais priimti palikimą, todėl pasyvumas tokiose situacijose teismų praktikoje vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės.
14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15Kasaciniu skundu pareiškėjas M. D. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31 d. nutartį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. nutartį. Kasatorius nurodo šiuos kasacinio skundo argumentus:
161. Pareiškėjas, prašantis pratęsti terminą palikimui priimti, yra visiškai neįgalus (I grupės invalidas), taigi jo teisių gynimas teisme nagrinėtinas viešojo intereso aspektu.
172. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, dėl kokių tikrųjų aplinkybių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Pareiškėjas įrodė net dvi objektyvias ir svarias priežastis, dėl kurių praleido terminą palikimui priimti – visišką negalią ir gyvenimą toli nuo Lietuvos.
183. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 5.17 straipsnį, taip pat CPK 329 ir 330 straipsnius, nes, nesant pagrindo, pakeitė teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
19Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoti asmenys V. M. Š. ir J. S. prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20Kasatoriaus nurodytas CK 5.17 straipsnis reglamentuoja testamento nuginčijimą, tačiau kasaciniame skunde akcentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas, todėl pareiškėjas dėl rašymo apsirikimo nurodė ne tą straipsnį.
21Kasatorius neteisingai nurodo, kad termino praleidimo priežastys buvo objektyvios (nuo pareiškėjo valios nepriklausančios). Gyvenamosios vietos pasirinkimas priklauso tik nuo pareiškėjo valios, o konkrečiu atveju M. D. atlikta eilė veiksmų ir procedūrų tam, kad būtų gautas leidimas gyventi JAV (pildytos deklaracijos, rinkti ir pateikti dokumentai apie socialinę padėtį, pajamas, šeimą, sveikatą JAV migracijos tarnybai, vykimas į JAV ambasadą Varšuvoje pokalbiams), vėliau, rūpintis emigravimu bei gauti visus reikalingus dokumentus legaliai gyventi JAV, įrodo ne tik pareiškėjo valią dėl gyvenamosios vietos pasirinkimo, bet ir sugebėjimą būnant su visiška negalia atlikti daug sudėtingesnius veiksmus, nei kreipimasis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjo gyvenimas JAV negalėjo jam sutrukdyti laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, nes savo valią jis galėjo pareikšti konsulinėje įstaigoje arba dėl savo negalios turėjo teisę iškviesti konsulinį pareigūną į namus (Notariato įstatymo 27 straipsnis, Konsulinio statuto 32 straipsnis).
22Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad pareiškėjo, turinčio visišką negalią, teisių gynimas teisme nagrinėtinas viešojo intereso aspektu. Viešasis interesas yra objektyviai reikšminga ir naudinga visuomenės vertybė, todėl būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga M. D. negalią traktuoti kaip naudingą ir besąlygiškai ginamą visuomenės vertybę.
23Teisėjų kolegija
konstatuoja:
24IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės
25D. D., pareiškėjo motina, mirė 2005 m. liepos 11 d. Pareiškėjas 2006 m. gegužės 25 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (b. l. 2), nurodydamas, kad terminą praleido, nes gyvena JAV ir yra neįgalus (pirmos grupės invalidas). Šios aplinkybės yra nustatytos bylos dokumentais.
26D. D. testamentu paliko lygiomis dalimis turtą dukterims, suinteresuotiems asmenims J. S. ir V. M. Š. (b. l. 11-14.). Jos 2006 m. balandžio 12 d. pareiškimu informavo pareiškėją, jog ketina paduoti paveldėtas nekilnojamojo turto dalis (b. l. 26). 2006 m. kovo 14 d. pareiškimu M. D., atsakydamas į V. M. Š. ir J. S. pareiškimą, pareiškė, kad ketina pirkti jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo ir pastatų dalis, esančias ( - ) (b. l. 38).
28V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
29Įgyvendindama kasacinio teismo jurisdikciją (CPK 353 straipsnio 1 dalis), šioje byloje teisėjų kolegija aptaria šeimos ir paveldėjimo teisinių santykių, kiek tai reikšminga apibrėžiant palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį teisinius pagrindus ir nustatant įrodinėjimo dalyką, bei procesinį reglamentavimą, taikomą sprendžiant dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
30Dėl palikėjo vaiko teisės į privalomąją palikimo dalį teisinių pagrindų ir įrodinėjimo dalyko
31Byloje nustatyta (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad palikėja yra pareiškėjo motina. Remiantis CK 5.20 straipsnio 1 dalimi, palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau į privalomąją palikimo dalį. Ši teisė įstatymo leidėjo vadinama teise į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjo vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad neįgalus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176, 177, 178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas daro išvadą, kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kaip kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis).
32Pirmiau nurodyti teisiniai argumentai suponuoja, kad pirmos grupės invalidumas, visiška negalia, nuolatinės slaugos reikalingumas yra esminiai požymiai, rodantys įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien paminėtais faktais. Šiais atvejais būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną pilnametis neįgalus vaikas neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Tokiems vertinimams reikšmingi duomenys apie nuosavybę į daiktus ir iš jų gaunamas pajamas, banko indėlius, gaunamas visas kitų rūšių pajamas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės aktų nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti.
33Dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ir teisės prašyti pratęsti terminą palikimui priimti santykio
34CK 5.50 straipsnyje nustatyta:
35„1. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
362. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
373. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (...)“.
38CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
39Šios bylos kontekste aiškinant taikytiną teisę reikia pažymėti, kad pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį pagal CK 5.20 straipsnį įpėdinis praleido CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti, o kreipdamasis į teismą dėl šio termino pratęsimo nurodė dvi priežastis: neįgalumą ir gyvenimą JAV, - objektyviai trukdžiusias įstatyme nustatyta tvarka įgyvendinti jam suteiktą teisę. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl įstatymo nustatyto termino pratęsimo, nurodė, jog pareiškėjas privalėjo įrodinėti ne tik aplinkybes, kad jis gyvena kitoje šalyje nei atsirado palikimas ir kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl šios aplinkybės sutrukdė jam laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam arba per kitus asmenis tam, kad laiku įgyvendintų savo subjektines teises dėl palikimo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas privalėjo įrodinėti ne tik aplinkybes, kad jo sveikata yra bloga, bet ir kodėl tai sutrukdė laiku kreiptis į įgaliotą instituciją pačiam ar per kitus asmenis, kasacinio teismo vertinamos kaip nesuderinamos su neįgalaus asmens teisine padėtimi ir civilinio proceso tikslų įgyvendinimu. Neįgalumas, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiradęs ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Taigi vien neįgalumo faktas reiškia objektyvų veiklos galimybių sumažėjimą, todėl tokio asmens teisių gynyba yra viešojo intereso sudėtinė dalis, o neįgalumo lygio - kompleksiškai įvertinus nustatytas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje ir galimybių ugdytis netekimo mastas (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis) – įvertinimas turėtų būti pagrindas sprendimui ginti pažeistą ar ginčijamą teisę priimti. Toks teisės taikymas (interpretavimas) užtikrina neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje ir atitinka Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatytus tokių asmenų socialinės integracijos tikslus bei principus.
40Tačiau šie teisės taikymo aspektai, susiję su asmens neįgalumo įtaka termino palikimui priimti praleidimo priežasčių vertinimui, yra reikšmingi tik tada, jei nustatoma, kad toks asmuo turi materialinę subjektinę teisę – atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus, t. y. tik nustačius, kad palikėjo vaikas palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymo, kartu turi teisę į privalomąją palikimo dalį, yra teisinis pagrindas vertinti, ar praleistas procedūrinis terminas pratęstinas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kuriomis remtasi įrodinėjant pareiškėjo subjektiškumą pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį, taip pat ir atsikertant į tokius argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
41Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus - pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas.
42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 2 dalimi,
Nutarė
43
44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.