Byla 1A-146-211-2010

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Lauretos Ulbienes, teiseju Sigitos Vainauskienes, Ryšardo Skirtuno, sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei, dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei, gynejui advokatui Antonui Kvietkovskiui, nuteistajam A. G., nukentejusiajai M. M., jos atstovui advokatui Ernestui Bušmoviciui, civilinio atsakovo AB „ Lietuvos draudimas“ atstovei Justinai Jakubenaitei, vertejai Ingridai Kaplun,

2teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. G. (A. G.) ir atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.1 d .- 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str. A. G. skirta baudžiamojo poveikio priemone uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Priteista iš AB „Lietuvos draudimas“ 2144,25 turtines žalos ir 1726.40 neturtines žalos nukentejusiajai M. M. atlyginti. Priteista iš nuteistojo A. G. 8273.60 neturtines žalos nukentejusiajai M. M. atlyginti.

3Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, nustate:

4A. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 19 d., apie 16.50 val., Vilniaus rajono Juodšiliu miestelyje, kelio Vilnius-Jašiunu geležinkelio stotis 6 km 300 m, vairuodamas automobili „Audi 80" (valstybinis Nr. ( - ) pažeide Keliu eismo taisykliu (toliau KET redakcija galiojusi iki 2008-09-01) 75 punkto reikalavimus tuo, kad vairuodamas nesieme visu butinu atsargumo priemoniu ir artedamas prie nereguliuojamos pesciuju perejos, nesuletino greicio, nesustojo prieš ženkla „Pesciuju pereja“ ir nepraleides kelio važiuojamojoje dalyje pereja ejusios M. M., ja partrenke, del ko pastarajai del dešines puses gaktikaulio abieju šaku lužio be poslinkio ir galvos sumušimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo pakeisti 2009-10-29 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendi, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d. paskirti bausmes vykdymo atidejima, panaikinti paskirta baudžiamojo poveikio priemone - draudima naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones, sumažinti nukentejusiajai M. M. priteista civilinio ieškinio dali dalyje del neturtines žalos atlyginimo iki 5000 Lt, priteisti nukentejusiajai M. M. iš AB „Lietuvos draudimas „3452 Lt neturtines žalos atlyginimo , iš jo 1548 Lt neturtines žalos atlyginimo.

6Jis nurodo, kad teismas nepagristai paskyre bausmes ruši, kuri šiuo atveju pažeidžia teisingumo principo igyvendinima (LR BK 41 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 47 straipsnio l dali bauda yra pinigine bausme, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad už neatsargu nusikaltima gali buti skiriama bauda nuo l MGL iki 75 MGL dydžio. Kadangi baudos dydis už nusikalstama veika straipsnio sankcijoje nenurodomas, ji, skirdamas bausme, nustato teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, itvirtintais BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausme pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu (BK 54 straipsnio l dalis). Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuodamas, jog neva atsižvelge i jo- nuteistojo šeima , jo turtine padeti (b.l. 119, 121-123), atsakomybe lengvinancia aplinkybe, paskyre bausme, turincia ekonomines sankcijos požymiu, tuo iš esmes apsunkindamas nuteistojo materialine padeti (atsižvelgtina , jog teismo paskirta jam-nuteistajam bausme praktiškai pernelyg sunki, kadangi jis, remiantis teismo nuosprendžiu, dar turi patenkinti ir civilini ieškini nukentejusiajai), nors šiuo atveju buvo galimybe taikyti LR BK 75 straipsnyje numatyta bausmes vykdymo atidejima. Viena iš baudžiamosios atsakomybes realizavimo formu yra bausmes vykdymo atidejimas, kai pilnameciui nuteistajam, kuris yra nuteisiamas laisves atemimo bausme, bausmes vykdymas atidedamas, o tokio atidejimo laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemone ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame istatyme numatyti ipareigojimai. Todel mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme pažeide LR BK 41 str. 2d. 5p., 54 str. 2d. LR BK 75 str. l d. nuostatas.

7Pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas jam vairuoti keliu transporto priemones, nenurode baudžiamojo poveikio priemones skyrimo motyvu. Todel, šios baudžiamojo poveikio priemones taikymas konkreciu atveju bus žalingas, kadangi transporto priemones vairavimas yra butinas nuteistojo tiesioginiame darbe - darbo praradimas turetu neigiamos itakos nuteistojo turtinei padeciai, kurios pablogejimas apsunkintu nukentejusiuju turtiniu interesu patenkinima (ir netgi teismo paskirtos bausmes igyvendinima). Mano, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas aukšciau nurodyta baudžiamojo poveikio priemone, pažeide LR BK 41 str. 2d. 5p., LR BK 67 str. 1d. nuostatas.

8CK 6.254 straipsnio l dalyje nustatyta, kad istatymu ar sutarties numatytais atvejais, civiline atsakomybe gali buti draudžiama, sudarant civilines atsakomybes draudimo sutarti. Kai civiline atsakomybe yra apdrausta, nukentejusysis igyja teise reikšti tiesiogini ieškini draudikui. Civilines atsakomybes draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padaryta žala, - žala padares asmuo (draudejas) ir draudikas. 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padaryma. Draudejas turi atlyginti žala tiek, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka). Kokia žala ir kokia apimtimi atlygina draudikas, nustatoma pagal draudimo sutartinius santykius reglamentuojancias teises normas ir pacia draudimo sutarti (kasacine nutartis civilineje byloje Nr. 3K~3-174/2005:, kasacine nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2008). Teismu praktikoje yra kasacines instancijos teismo nutartis panašiu faktiniu aplinkybiu atžvilgiu (veika - LR BK 281 str. 1d, veika padaryta - 2007-12-22), kurioje Lietuvos Aukšciausiasis Teismo kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UADB „Ergo Lietuva" pareigos atlyginti C. G. padaryta žala pagrindas yra 2007 m. rugpjucio 10 d. sudaryta transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14d. TPVCAPD istatymas. Nuo 2007 m. birželio 11 d. galioja 2007 m. gegužes 17 d. šio istatymo II straipsnio redakcija (Nr. X-1I37, 2007-05-17, Žin., 2007, Nr. 61-2340 (2007-06-02), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 63), pagal kuria draudiko pareiga atlyginti nukentejusiajam asmeniui patirta žala ribojama šiomis sumomis: 500 000 euru del žalos asmeniui (tarp ju I 000 euru del neturtines žalos) ir 100 000 euru del žalos turtui. Taigi UADB „Ergo Lietuva", 2007 m. rugpjucio 10 d. sudariusi su UAB „M." transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarti del transporto priemones ( - ), isipareigojo eismo ivykio atveju atlyginti nukentejusiam treciajam asmeniui žala, neviršijancia minetu sumu, tarp ju ir neturtine žala, neviršijancia 1000 euru (3452 Lt) sumos. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gegužes 19 d.nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2O7/2009).

9Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo LR CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, TPVCAPD istatymo nuostatomis, todel civilinio ieškinio klausima išsprende neteisingai bei pažeisdamas BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio l dalies reikalavimus ir todel nepagristai priteise ne 3452 Lt neturtines žalos iš AB „Lietuvos draudimas", o tik 1726,40 Lt. Pažymi, kad teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Atsižvelgiant i Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika konstatuotina, jog analogiškose bylose priteisiamas 4000-6000 Lt neturtines žalos dydis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. gegužes 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-207/2009, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. lapkricio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-821/200, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2007 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-439/200, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/200). Todel pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausima išsprende neteisingai (priteise pernelyg didele neturtine žala) ir pažeide BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio l dalies reikalavimus.

10Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo pakeisti 2009-10-29 Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendi ir ieškoves M. M. civilini ieškini dalyje del turtines žalos atlyginimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkes teismo nuosprendis dalyje del turtines žalos atlyginimo priteisimo nukentejusiajai M. M. yra nepagristas ir neteisetas, kadangi priimtas neteisingai pritaikius materialines teise normas s (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 330 str.) ir pažeidžiant procesines teises normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 str.) remiantis šiais argumentais:

11Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 dalyje nustatyta, jog priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta ieškini arba ji atmeta.

12Aukšciau ivardinta teises norma apibrežia teismo sprendimo turiniui keliamus reikalavimus. Reiškia, jog teismas priimdamas sprendima tenkinti (tenkinti iš dalies) civilini ieškini, privalo ji pagristi, ir tokio sprendimo motyvai turi buti išsamus. Todel teismo išvados del civilinio ieškinio pagristumo ar jo dydžio turi buti pagristos byloje esanciu irodymu visuma bei teises normomis. Vilniaus rajono apylinkes teismas nuosprendyje pripažino, kad ieškove M. M. del sveikatos sužalojimo 200-12-19 eismo ivykio metu patyre 2.144,25 Lt išlaidu, taciau nenurode, kokiais irodymais remdamasis teismas padare šia išvada. Nuosprendyje be jokiu motyvu nurode, kad atsižvelgiant i beveik 2 metu gydymosi laikotarpi ir prašomu priteisti tam skirtu išlaidu dydi, ieškinys pripažintinas pagristu. Vilniaus rajono apylinkes teismas net nenurode, kaip vertina nurodoma laikotarpi ar prašoma priteisti suma , kokiais argumentais ir teises normomis vadovaujantis sprendžiama apie civilinio ieškinio pagristuma.

13Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje itvirtinta, kad jei negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaiciuoti neatidejus baudžiamosios bylos nagrinejimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, gali pripažinti civiliniam ieškovui teise i ieškinio patenkinima o klausima del ieškinio dydžio perduoti nagrineti civilinio proceso tvarka. AB „Lietuvos draudimas" atstove teismo posedžio metu paaiškino, kad norint nuspresti del ieškoves nurodomu išlaidu pagristumo butina išnagrineti medicininius dokumentus, susipažinti su ieškovei nustatyta diagnoze ir paskirtu gydymu. Be to, pažymetina, kad ieškovei tik teisiamojo posedžio metu pateikus cekius ir patikslinus ieškini, net nebuvo galimybes tinkamai ju ivertinti (suprantama, kad tam reikalingos specialios žinios, kuriu byloje dalyvaujantys asmenys neturejo) ir nustatyti, ar cekiuose nurodyti vaistai nera skirti akivaizdžiai nesusijusiu su eismo ivykio pasekmemis susirgimu gydymui. Taciau Vilniaus rajono apylinkes teismas neatsižvelge i šiuos argumentus (nuosprendyje nepaaiškindamas, kodel šiuos argumentus atmeta) ir nepagristai nepasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybe.

14Atsižvelgiant i išdestytas aplinkybes bei remiantis minetomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, akivaizdu, jog Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-10-29 nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas, kadangi priimtas pažeidžiant procesines teises normas.

15Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog "priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, teismas, remdamasis irodymais del civilinio ieškinio pagristumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikšta civilini ieškini arba ji atmeta". Pažymi, kad teismas, nagrinedamas civilini ieškini baudžiamojoje byloje, turi vadovautis ne tik baudžiamojo proceso taisyklemis, bet ir atitinkamomis materialiosios teises normomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso komentaras, l dalis, 291 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo (Žin., 2004, Nr. 46-1498) (redakcija, galiojusi draudimo sutarties sudarymo metu) 19 straipsnio 6 dalimi, atsakingas draudikas moka per eismo ivyki nukentejusiam treciajam asmeniui tik irodymais pagristos per eismo ivyki padarytos žalos dydžio išmoka, neviršijancia istatymo 11 straipsnyje nustatytu draudimo sumu, ir turi teise atmesti nepagristus reikalavimus.

16Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.247 straipsnyje itvirtinta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susije su neteisetais veiksmais tokiu budu, kad nuostoliai gali buti laikomi skolininko veiksmu rezultatu, t.y., susije priežastiniu ryšiu.

17Vilniaus rajono apylinkes teismas nukentejusiosios M. M. ieškini del turtines žalos atlyginimo tenkino vien atsižvelgdamas i beveik 2 metu gydymosi laikotarpi (nors šios prielaidos nepatvirtina byloje esantys dokumentai) ir prašomu priteisti tam skirtu (nors byloje nera nei vieno dokumento, iš kurio butu galima daryti išvada, kad isigyti medikamentai buvo skirti 2007-12-19 patirtu sužalojimu gydymui) išlaidu dydi.

18Teismas, nenurodydamas motyvu atmete civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas" argumentus, kad byloje nesant jokiu civilines ieškoves medicininiu dokumentu nera galimybes ivertinti, koks gydymas paskirtas ieškovei del 2007-12-19 eismo ivykio metu patirtu sužalojimu, kiek laiko ji gydesi butent 2007-12-19 eismo ivykio pasekmes, ar pateiktuose cekiuose nurodyti vaistai ir kitos medicinines priemones yra susijusios su eismo ivykiu, t.y., ivertinti nurodomu išlaidu priežastini ryši su eismo ivykiu. Atkreiptinas demesys, jog ieškove ne tik nepateike ieškini pagrindžianciu irodymu (nors žalos fakto ir dydžio irodymas yra išimtinai ieškovo pareiga) bet net nepateike paaiškinimu, kokiu sužalojimu gydymui buvo skirti isigyti vaistai. Akreiptinas demesys, jog ieškove M. M. nesikreipe i AB "Lietuvos draudimas" del draudimo išmokos ir nepateike patirtos žalos dydi pagrindžianciu dokumentu, nors AB „Lietuvos draudimas" dar 2009-02-20 ieškovei paštu išsiunte visa informacija susijusia su reikalingu dokumentu pateikimu.

19Apeliacinio proceso metu nuteistasis A. G. ir jo gynejas praše patenkinti jo skunda, civilinio atsakovo skunda spresti teismo nuožiura, civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstove praše patenkinti atsakovo skunda, nuteistojo apeliacini skunda spresti teismo nuožiura, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti, o civilinio atsakovo skunda tenkinti iš dalies, perduodant civilinio ieškinio dydžio klausima spresti civilinio proceso tvarka, nukentejusioji M. M.. Ir jos atstovas praše atmesti abu apeliacinius skundus.

20Nuteistojo A. G. , civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies .

21Pirmos instancijos teismo nuosprendis del bausmes- baudos nuteistajam A. G. paskyrimo yra pagristas ir teisetas, taciau dalyje del baudžiamojo poveikio priemones - specialios teises atemimo nuteistajam A. G. nera pagristas ir teisetas , nagrinejamu atveju jis prieštarauja bausmes tikslams.. Apylinkes teismas , paskirdamas nuteistajam A. G. bausme- bauda , tinkamai taike Lietuvos Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str., reglamentuojanciais bausmiu paskirti, ju skyrimo pagrindus , ivertino reikšmingas bausmes skyrimui aplinkybes. Iš istatymo, už kurio pažeidima nubaustas nuteistasis A. G., sankcijos matyti, kad yra numatytos kelios alternatyvios bausmes : teises dirbti tam tikra darba arba užsiimti tam tikra veikla atemimas, arba bauda, arba laisves atemimas iki dvieju metu. Apylinkes teismas, ivertines jo padarytos nusikalstamos veikos pobudi , jo asmenybe, pagristai jam paskyre ne pacia griežciausia bausme- laisves atemima, o švelnesne bausme- bauda. Paskirtoji bausme – bauda savo dydžiu nežymiai viršija baudu, skiriamu už eismo taisykliu pažeidimus, numatytus Administraciniu teises pažeidimu kodekse , todel nera jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad nuteistajam A. G. paskirtoji bausme- bauda savo dydžiu yra aiškiai per griežta. Nuteistojo A. G. prašymas jam skirti griežtesne bausme- laisves atemima prieštarauja istatymo reikalavimams, apeliacine instancija neturi teisiniu igalinimu skirti nuteistajam griežtesne bausme, nei jis nubaustas, jei nera tuo klausimu prokuroro ar nukentejusiojo skundo (Lietuvos Respublikos BPK 320 str.). Del šiu motyvu nuteistojo A. G. skundo argumentas del bausmes pakeitimo atmestinas.

22Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 68 str. nuostatomis , teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisemis ( teise vairuoti keliu ..... transporto priemones ir t.t.) tais atvejais , kai naudodamasis šiomis teisemis asmuo padare nusikalstama veika. Apylinkes teismas, skirdamas nuteistajam A. G. baudžiamojo poveikio priemone- teises vairuoti keliu transporto priemones atemima, konstatavo tik tai, kad jis , naudojantis šia specialiaja teise, padare nusikaltima. Iš minetu istatymu nuostatu akivaizdu, kad vien tik nusikaltimo padarymas, naudojantis specialiaja teise, nera besalygiška vada atimti tokia teise, tokios teises atemimas turi buti skiriamas, ivertinus tiek nusikaltimo pobudi, tiek kaltininko asmenybe. Kaip nustatyta bylos irodymais, nuteistojo A. G. padaryti eismo taisykliu pažeidimai nebuvo itin grubus, jis prisipažino nusikaltes, jo veika sukeltos pasekmes nera sunkios , pagal jo darbo pobudi jis turi tureti teise vairuoti keliu transporto priemones ( b.l. 149), del to specialios teises atemimas itin suvaržytu nuteistojo galimybes dirbti , to pasekoje butu apsunkintas tiek pagrindines bausmes atlikimas , tiek civiliniu ieškiniu atlyginimas. Kolegijos nuomone, del šiu motyvu apylinkes teismo sprendimas paskirti nuteistajam A. G. baudžiamojo poveikio priemone – teises vairuoti keliu transporto priemones atemima naikintinas del netinkamo baudžiamojo istatymo taikymo.

23Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentejusiajai M. M. iš AB „Lietuvos draudimas“ buvo priteista turtines žalos atlyginimui 2144,25 Litu, teismo nuosprendyje motyvuojant, kad nukentejusioji del sužalojimo, patirto aptariamo autoivykio metu , gydesi du metus, per ta laikotarpi ji neva pirkusi vaistus, kuriu pirkima patvirtina pateikti vaistu pirkimo cekiai. Apylinkes teismas, priteisdamas mineta ieškini, neisigilino i nukentejusiosios pateiktus irodymus del vaistu pirkimo , nesiaiškino, ar nukentejusioji po autoivykio gydesi jo metu padarytu sužalojimu pasekmes ar kitus susirgimus. Iš apeliacinio proceso metu tirtu medicinibniu dokumentu matyti, kad nukentejusioji M. M. po stacionarinio gydymosi ir reabilitacijos nesikreipe i gydytoja pagal savo gyvenama vieta , jos ambulatorineje ligonio korteleje nera jokiu atžymu apie jos lankymasi pas gydytojus, kaip nera jokiu duomenu apie tai, kad jai butu paskirtti kokie tai vaistai. Irodymu, kad nukentejusioji M. M. gydesi kokioje kitoje medicinineje istaigoje ji nepateike. Išanalizavus nukentejusiosios M. M. pateiktus vaistu pirkimo cekius, matyti, kad nukentejusioji pirko vaistus 2008-12-16- 2009-02-12 laikotarpiu, kažkodel dažnai ta pacia diena pirkdama vaistus keliose vietose : pvz. , 2009-01-05 vaistai buvo pirkti 7 kartus, 2009-01-21 buvo pirkti vaistai 18 kartu, 2009-01-23 vaistai buvo pirkti 8 kartus, kitas dienas po du , po tris kartus, ta patvirtina pacios nukentejusiosios teismui pateikti kasos cekiai (b.l.125). Daugumoje pateiktuose kasos cekiuose nera nurodyta, kokie vaistai buvo pirkti, taciau iš tu cekiu , kuriuose yra nurodyti pirktu vaistu pavadinimai, matyti, kad nukentejusioji pateike teismui bet kokius cekius , nes iš jos pateiktu kai kuriu cekiu matyti, kad vaistinese buvo pirkti ne vaistai, skirti nukentejusiosios autoivykio metu patirtiems sužalojimams gydyti , ta patvirtina irašai cekiuose apie dantu pastos pirkima, dregnu serveteliu pirkima, ACC , Macmiror, Finlepsin ir pan. vaistu , kurie nera skirti jos sužalojimams gydyti , pirkima . Esant tokioms aplinkybems, apeliacine instancija nepripažista nukentejusiosios M. M. pateiktu kasos cekiu kaip irodymo, neva patvirtinancio jos patirtus turtinius nuostolius. Nesant irodymu, kurie objektyviai patvirtintu nukentejusiosios M. M. turetas turtines išlaidas del gydymosi , teismo sprendimas del turtines žalos priteisimo jai, naikintinas del teismo išvadu neatitikimo faktiniams bylos duomenims.

24Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad apylinkes teismas taip pat priteise nukentejusiajai M. M. neturtines žalos atlyginimui 10000 Litu , dali priteisdamas iš veikos kaltininko, kita dali iš civilinio atsakovo AB „ Lietuvos draudimas“. Priteisdamas tokia suma , apylinkes teismas tai motyvavo ilgu jos gydymusi, su tuo susijusiais fiziniais bei dvasiniais išgyvenimais. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentejusioji M. M. del autoivykio metu patirtu sužalojimu gydesi stacionare nuo 2007-12-19 iki 2008-01-07, po to ji buvo nukreipta reabilitaciniam gydymui (b.l. 32-33), daugiau medicininiu dokumentu apie jos gydymasi kitose istaigose byloje duomenu nera. Pati nukentejusioji M. M. teigia, kad ji del autoivykio metu patirtu sužalojimu penkis menesius vaikšciojo su ramentais, po to su lazdele, nurodo iki to buvusi sveika ( b.l. 131). Nukentejusiajai M. M. padarytu sužalojimu pobudis bei šiais sužalojimais sukeltos pasekmes rodo, kad ji patyre fizini skausma , dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus del judejimo ir pan. Apylinkes teismas , ivertines šias aplinkybes, pagristai pripažino nukentejusiosios teise i turtines žalos atlyginima ir nustatydamas tokios žalos atlyginimo dydi 10000 Litu, tinkamai taike sažiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus ( Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. ). Byloje yra duomenu, kad nuteistojo A. G. pajamos nera dideles, jis išlaiko du nepilnamecius vaikus , jo žmona J. G. niekur nedirba, augina mažameti vaika ( b.l. 119, 122, 123, 149, 162, 163) , taciau , nustatant priteistinos neturtines žalos dydi , ši aplinkybe nors ir yra reikšminga, bet šiuo atveju nera lemianti . Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. G. yra darbingas , dirba , todel jis turi visas galimybes atlyginti nukentejusiajai jos patirta neturtine žala, juolab, kad dali šios žalos tures atlyginti draudimo istaiga. Apelianto nurodytos Lietuvos Aukšciausiojo teismo kasacines nutartys Nr. 2K-207/2009, 2K-821/2007, 2K-439/2007, 2K-377/2007), kuriose už analogiškose veikose padarytus nesunkius kuno sužalojimus priteista neturtines žalos atlyginimui nuo 4000 iki 6000 Litu nevertintinos kaip precedentas, kadangi nagrinejamu atveju nukentejusiajai padarytas kuno sužalojimas savo pobudžiu sukele didesniu judejimo nepatogumu, be to nukentejusioji , gimusi 1942 metais , yra garbingo amžiaus ir tokio pobudžio sužalojimai jos sveikatai yra itin pavojingi. Iš nuteistojo A. G. sudarytos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. LT / AEB 1573531 matyti , kad jis 2007-05-02 sudare privalomaja draudimo sutarti su AB Lietuvos draudimas „ , todel apylinkes teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. nuostatas, pagristai pripažino, kad nagrinejamu atveju yra du asmenys, kurie turi pareiga atlyginti padaryta žala . Lietuvos Respublikos 6.254 str.2 d. nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti , draudimo atlyginimo ir faktines žalos dydžio skirtuma atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos atlyginima . Šiuo atveju apylinkes teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. ( 2004-05-01 istatymo Nr. IX-2041 redakcija ) , bei aukšciau pamineta CK norma, pagristai dali sumos- 1726,40 Litu , skirtos neturtines žalos atlyginimui, priteise iš AB „Lietuvos draudimas“, o likusia suma iš veikos kaltininko- nuteistojo A. G.. Kaip matyti iš apelianto sudarytos draudimo sutarties sudarymo datos, jis ja sudare 2007-05-02 , galiojant Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymui ( 2007-05-01 istatymo Nr. IX-2041 redakcija ), kai šio istatymo 11 str. buvo nustatyta draudimo istaigos atlygintina suma už neturtine žala iki 500 euru, todel nera pagristas apelianto teiginys, kad teismas, spresdamas priteistinos neturtines žalos dydžio dalis, turejo vadovautis to paties istatymo redakcija Nr. X-1137, priimta 2007-05-17, isigaliojusia 2007-06-11, kai šiame istatyme numatyta draudimo istaigos atlygintina neturtines žalos suma iki 1000 euru. Tai, kad Transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo nauja redakcija, priimta 2007-05-17m isigaliojo nuo 2007-06-11 ir kad 11 str.1d. 1 p. nurodytos draudimo sumos mokamos tik pagal tas draudimo sutartis, kurios sudarytos po šio istatymo isigaliojimo , nustatyta šio istatymo isigaliojimo 2 straispnyje.

25Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1d. 3p., 2d. 2p., 328 str.1 d. 2p., 3p., 4p.,

Nutarė

26Nuteistojo A. G. apeliacini skunda patenkinti iš dalies. Civilinio atsakovo AB „ Lietuvos draudimas „ apeliacini skunda patenkinti.

27Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-10-29 nuosprendi, priimta A. G. atžvilgiu, pakeisti. Panaikinti sprendima del A. G. (A. G.) baudžiamojo poveikio priemones paskyrimo – specialios teises: vairuoti keliu transporto priemones 2 metams atemimo. Panaikinti sprendima del turtines žalos 2144,25 Litu priteisimo M. M. iš AB „ Lietuvos draudimas“ Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista. Kolegijos pirmininke(parašas)

28Laureta Ulbiene Kolegijosteisejai (parašai)

29Sigita Vainauskiene

30Ryšardas Skirtunas Nuorašas tikras : Koleegijos pirmininke

31Laureta Ulbiene

32