Byla 2K-410/2008

Dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Sirvydžio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. ir civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarties.

2Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu M. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda.

3Iš UADB ( - ) nukentėjusiajam T. V. priteista 19 029,43 Lt turtinės ir 1746,40 Lt neturtinės žalos (iš viso 20 775,83 Lt) ir motociklo „Kawasaki“ (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidos. Iš M. N. nukentėjusiajam T. V. priteista 30 602,88 Lt neturtinės žalos ir 2 224 Lt išlaidų advokato darbui apmokėti – iš viso 32 826,88 Lt. Motociklas „Kawasaki“ ( - ) grąžintas T. V..

4Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistojo M. N. ir civilinio atsakovo UADB ( - ) apeliacinius skundus tenkino iš dalies, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. apeliacinį skundą atmetė. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendį pakeitė: priteistą iš M. N. 30 602,88 Lt T. V. naudai neturtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 22 952,16 Lt, priteistas 2 224 Lt išlaidas advokato darbo apmokėjimui padidino iki 3224 Lt ir iš viso priteisė 26 176,16 Lt. Iš UADB ( - ) T. V. priteistą turtinės žalos atlyginimo sumą sumažino iki 18 442,73 Lt. Nekeičiant priteistos 1746,40 Lt neturtinės žalos, iš viso priteistą sumą sumažino iki 20 189,13 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, susipažinusi su byla ir išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą,

Nustatė

6M. N. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 146 punkto reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. 2005 m. spalio 7 d., apie 9.30 val., Vilniuje M. N., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A4“ ( - ) ir važiuodamas Žalgirio gatve iš šalia esančios teritorijos, esančios ( - ), nedavė kelio Žalgirio gatve link Geležinio Vilko gatvės važiavusiam motociklui „Kawasaki“ ( - ), kurį vairavo T. V., ir su juo susidūrė, dėl to motociklo vairuotojui T. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

7Kasaciniu skundu nuteistasis M. N. prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutarties dalį, kuria patenkintas T. V. civilinis ieškinys ir priteistos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, panaikinti. Kasatorius nurodo, kad nuosprendis ir iš dalies nutartis yra neteisėti ir nepagrįsti, nes buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8M. N. nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, 2008 m. gegužės 9 d. nutartimi iš dalies tenkindamas jo apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad tiek T. V. padarytas KET 172 ir 174 punktų reikalavimų pažeidimas, tiek M. N. padarytas KET 146 punkto reikalavimų pažeidimas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Taigi, jei T. V. žymiai neviršytų leistino greičio, o M. N. nesudarytų kliūties, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Vadinasi, nors teismo nutartyje tai tiesiogiai ir nėra konstatuota, T. V. netrauktinas baudžiamojon atsakomybėn tik dėl to, kad baudžiamasis įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės už KET pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. Nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi laikytinas M. N. padarytas KET pažeidimas, tačiau šis konstatavimas gali turėti įtakos tik sprendžiant žalos atlyginimo dydžio klausimus, bet ne pripažįstant vieną iš įvykio dalyvių nukentėjusiuoju. Jei KET reikalavimus pažeidė abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių reikia nustatyti, kurio vairuotojo padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga (baudžiamoji byla Nr. 2K-19/2007). Tai nustačius, pripažinti vieną iš vairuotojų nukentėjusiuoju, šiuo atveju T. V., nėra pagrindo. Kasatorius nurodo, kad teismas nesilaikė šios nuostatos, todėl neteisingai išsprendė civilinio ieškinio ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimus.

9Kasatorius taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl įvykusio eismo įvykio turtinės ir neturtinės žalos patyrė tiek jis, tiek T. V., tačiau, kadangi šioje byloje iki šiol kasatorius buvo įtariamasis ir kaltinamasis, jam padarytos žalos dydis iš viso nebuvo nagrinėjimo objektas. Kasatoriaus teigimu, dėl abipusės kaltės nukentėjusysis ir kaltinamasis šioje byloje visai neturėjo teisės reikalauti vienas iš kito nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, juo labiau reikalauti atlyginti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Tačiau Vilniaus apygardos teismas, netgi atmetęs nukentėjusiojo T. V. apeliacinį skundą, vis tiek už advokato paslaugas apeliacinėje instancijoje T. V. iš jo papildomai priteisė 1000 Lt.

10Tuo atveju, jei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesutiktų su šia jo pozicija, kasatoriaus manymu, žalos atlyginimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka suteikiant M. N. galimybę pateikti įrodymus apie jo patirtą žalą, taip pat atsižvelgiant į kiekvieno jų kaltės laipsnį. Todėl, anot kasatoriaus, T. V. civilinis ieškinys turi būti atmestas, nes jis šioje byloje jis nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju.

11Kasaciniu skundu civilinis atsakovas UADB ( - ) prašo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą dėl tos dalies, kuria iš UADB ( - ) T. V. naudai priteistas 19 029,43 Lt turtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 18 442,73 Lt. Prašoma iš UADB ( - ) priteisti 7025,07 Lt, t. y. 37 proc. turtinės žalos T. V. naudai, nekeičiant priteistos neturtinės žalos 1746,40 Lt, taigi iš viso priteistą sumą sumažinant iki 8771,47 Lt.

12Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė UADB ( - ) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinant atlyginimo dydį iki 40 proc. Apeliacines instancijos teismas nustatė didelį 40 proc. nukentėjusiojo T. V. neatsargumą ir atlygintinos žalos dydį sumažino 40 procentais. Tačiau UADB ( - ) priteistos turtinės žalos dydį teismas sumažino tik 586,70 Lt (nuo 19 029,43 Lt iki 18 442,73 Lt), t. y. 3 procentais. Sumažinus priteistą turtinę žalą 37 proc., priteistina suma būtų 7025,07 Lt.

13Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi yra nustatytas prejudicinis faktas, kad nukentėjusiojo rizikingi veiksmai turėjo įtakos eismo įvykiui (CPK 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas nustatė nukentėjusiojo kaltės dydį dėl įvykio ir, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, sumažino neturtinę žalą 40 proc., nes nukentėjusiojo elgesys baudžiamojoje byloje ir nagrinėtoje civilinėje byloje buvo įvertintas kaip didelis neatsargumas, kurio nesant, kaip nurodė ekspertai, nebūtų eismo įvykio. Tačiau turtinės žalos tokiu pat dydžiu teismas nesumažino, taip pažeisdamas materialinės teisės normas ir nukrypdamas nuo teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Civilinė byla Nr.3K-3-691/2003). Anot kasatoriaus, proporcingai nukentėjusiojo kaltei pagal CK 6.248 straipsnio 4 dalį turėtų būti mažinama ir turtinė žala.

14Kasatoriaus teigimu, kadangi buvo nustatytas prejudicinis faktas dėl didelio nukentėjusiojo neatsargumo, o prokuroras prašė sumažinti jiems turtinę žalą iki 40 proc., civilinis atsakovas UADB ( - ) suprato, kad bus mažinamas priteistinas ir turtinės žalos dydis proporcingai 40 proc. nustatytai nukentėjusiojo kaltei, kaip tai nustatyta CK 6.248 straipsnio 4 dalyje. Todėl tik paskelbus apeliacinės instancijos teismo nutartį, UADB ( - ) pastebėjo, kad iš jo priteistinas turtinės žalos dydis nesumažintas proporcingai nustatytam nukentėjusiojo civilinio ieškovo kaltės dydžiui.

15Nukentėjusiajam T. V. vykdomojoje byloje pagal nutartį 2008 m. birželio 10 d. buvo sumokėta 7512 Lt, o 2008 m. birželio 3 d. – 5 940,64 Lt (iš viso pagal šį vykdomąjį raštą – 13 452,64 Lt). Kasatorius siūlo atsižvelgti į tai, kad pagal neskundžiamą teismo nutarties dalį UADB ( - ) gera valia T. V. sumokėjo 13 452,64 Lt.

16Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. V. atsiliepimu į nuteistojo M. N. ir civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti.

17Atsiliepime nurodoma, kad dėl M. N. kaltų veiksmų T. V. sveikata sunkiai sutrikdyta, todėl jis pagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, o M. N. – atsakingu pagal baudžiamąjį įstatymą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai atsižvelgė į nukentėjusiojo kaltės laipsnį. M. N. nuoroda į kasacinę bylą Nr. 2K-19/2007, kurią jis grindžia savo prašymą, yra netinkama, nes šioje byloje buvo sprendžiamas visai kitas klausimas. Nepagrįsti ir kasatoriaus M. N. argumentai dėl neva neteisingai priteistų nukentėjusiojo teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų. Tokie argumentai galėtų būti vertinami civilinėje byloje, o baudžiamojo proceso įstatymas advokato darbo apmokėjimą reglamentuoja kitaip. BPK 106 straipsnis numato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismui nurodyta norma suteikia teisę ir nepriteisti turėtų išlaidų, o su apeliacinio skundo patenkinimu ar atmetimu bylinėjimosi išlaidų klausimo baudžiamojo proceso įstatymas nesieja.

18Nukentėjusysis T. V. nesutinka ir su civilinio atsakovo UADB ( - ) kasaciniu skundu. BPK 369 straipsnyje numatyti imperatyvūs pagrindai bylai peržiūrėti kasacine tvarka. UADB ( - ) kasacinį skundą grindžia CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais bei materialinių civilinės teisės normų pažeidimu. UADB ( - ) kasaciniame skunde nenurodo BPK 369 straipsnyje numatyto pagrindo bylos peržiūrėjimui kasacine tvarka – esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. BPK 113 straipsnis numato galimybę panaudoti Civilinio proceso kodekso normas, jei tam tikrų klausimų nereglamentuoja BPK, tačiau tik tuo atveju, jei jos neprieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kasaciniame skunde neatskleista, kokios baudžiamojo proceso normos, tenkinant T. V. ieškinį, buvo pažeistos, kokios civilinio proceso normos turėjo būti taikomos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

19Baudžiamajame procese apeliacinėje instancijoje teismas ex officio neprivalo mažinti priteisiamų sumų pagal apytikriai paskaičiuotą nukentėjusiojo kaltės laipsnį, jei nėra paduotas civilinio atsakovo apeliacinis skundas. Kadangi UADB ( - ) savo apeliaciniame skunde nekėlė nukentėjusiojo kaltės laipsnio klausimo, atvirkščiai, jo pozicija apeliaciniame procese rodo, kad jis sutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytais kaltės laipsnio vertinimais. Apeliaciniu skundu buvo ginčijamas tik atskirų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje priteistų sumų pagrįstumas. Įstatymas nenumato, kad, tenkindamas nuteistojo apeliacinį skundą, teismas privalo vertinti ir kitų asmenų teisinę padėtį, net jei šie dėl to apeliacine tvarka nesiskundžia. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų. Tai yra svarbi priežastis atmesti ir UADB ( - ) kasacinį skundą. Kadangi civilinės atsakomybės draudimas yra kasatoriaus UADB ( - ) profesinė veikla, jis turėjo teisę nukentėjusiajam – trečiajam asmeniui – mokėti įrodymais pagrįsta padarytos žalos dydžio išmoką.

20Be to, anot nukentėjusiojo, jo kaltės laipsnis byloje neįrodytas. Net paskutinioji teismo autotechninė ekspertizė tiksliai nenustatė motociklo greičio. Paklaida yra apie 7 km/h. Apeliacinės instancijos teismas nepaneigė pirmesnės specialisto išvados, kuri leido galvoti, kad T. V. iš viso neviršijo leistino greičio.

21Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokurorė atsiliepimu į nuteistojo M. N. ir civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinius skundus prašo M. N. ir UADB ( - ) kasacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nutarties atmesti.

22Prokurorės teigimu, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo, nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus, atlikęs įrodymų tyrimą bei papildomą eismo įvykio tyrimo ekspertizę, nustatė, kad M. N. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teismo metu patikrintais įrodymais. Teismai, vadovaudamiesi BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir 115 straipsniu, tinkamai išsprendė civilinio ieškinio ir advokato darbo apmokėjimo klausimus, todėl teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo kasaciniame skunde išdėstytą prašymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad motociklo vairuotojas viršijo leistiną 50 km/h greitį ne 3, o apie 17 km/h, todėl teismas nustatė didelį nukentėjusiojo neatsargumą ir atlygintinos žalos dydį mažino 40 procentais. Kita vertus, pagrindine eismo įvykio priežastimi kolegija laikė automobilio vairuotojo M. N. KET pažeidimus.

23Atmestinas ir civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinis skundas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą, vadovavosi CK 6.254 straipsniu, kuriame nurodyta, jog, esant sutartinei civilinei atsakomybei, atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo bendrovė. Anot prokurorės, apeliacinės instancijos teismo priimtas sprendimas dėl civilinio ieškinio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

24Nuteistojo M. N. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl T. V. pripažinimo nukentėjusiuoju ir jo civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje

26Kolegija atmeta kasatoriaus M. N. argumentus, kad T. V. byloje nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju ir neturi teisės reikalauti iš jo žalos atlyginimo, nes jis taip pat kaltas dėl eismo įvykio. Pagal BPK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Eismo įvykio metu T. V. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, turtinę žalą (teismo įvertinta 18 442,73 Lt) ir neturtinę žalą (teismo įvertinta 40 000 Lt, bet, vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, sumažinta iki 24 698,56 Lt.). Pačiam T. V. įtarimai ir kaltinimai nebuvo pareikšti. Taigi nukentėjusiojo statusas baudžiamojoje byloje jam suteiktas pagrįstai.

27Kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis), pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). T. V. pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, teismas jį nagrinėjo vadovaudamasis BPK nustatyta tvarka. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, iš dalies patenkino pareikštą civilinį ieškinį.

28Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pripažinta, jog nusikalstamų padarinių kilimui įtakos turėjo ne tik nuteistojo M. N., bet ir nukentėjusiojo T. V. padarytas KET pažeidimas, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi laikytinas M. N. KET pažeidimas nedavus kelio T. V. vairuojamam motociklui. Tokią išvadą teismas padarė kruopščiai išanalizavęs įvykio detales ir atliktų eismo įvykio tyrimo rezultatus: 2006 m. vasario 2 d. specialisto išvadą Nr. 11-23-(06), 2006 m. lapkričio 11 d. specialisto išvadą MV 2006-14, 2007 m. lapkričio 29 d. ekspertizės aktą Nr. 11-712 (07). Teismo išvada, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi laikytinas M. N. KET pažeidimas, tapo pagrindas pripažinti jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 3 dalį. Ši teismo išvada iš esmės reiškia ir tai, kad M. N. pripažintinas asmeniu, atsakingu už eismo įvykio metu padarytą žalą, o T. V. turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą. Teismas, priėmęs M. N. apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, iš esmės išsprendė T. V. civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinį ieškinį, teismas atsižvelgė į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. V. didelį neatsargumą, padėjusį žalai atsirasti, ir, vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydis sumažino 40 procentų. Kolegija konstatuoja, kad, taip spręsdamas, teismas tinkamai atsižvelgė į paties nukentėjusiojo kaltės dydį dėl eismo įvykio ir jo padarinių.

29Dėl išlaidų advokato darbui apmokėti priteisimo pagrįstumo

30Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad ši nuostata galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Kita vertus, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje byloje apeliacinius skundus buvo padavę tiek nuteistasis M. N., tiek nukentėjusysis T. V.. Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas buvo patenkintas iš dalies – sumažintas iš jo priteistos žalos dydis. Taigi pripažinta, kad nuteistojo apeliacinis skundas buvo iš dalies pagrįstas. Tuo tarpu nukentėjusiojo T. V. apeliacinis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Kita vertus, iš dalies jo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą nuo nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš dalies tenkintini nuteistojo M. N. kasacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo išlaidų advokatui nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje priteisimą jam, priteistų išlaidų dydis mažintinas nuo 1000 iki 500 Lt.

31Dėl draudiko pareigos atlyginti draudėjo eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą

32CK 6.254 straipsnyje numatyta, kad civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Taigi civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka), taip pat tais atvejais, kai draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką neatsiranda, pavyzdžiui, kai žalą sukėlęs veiksmas nėra draudiminis įvykis arba yra padaryta tokia žala, kurios neapima civilinės atsakomybės draudimo sutartis. Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2005).

33Kolegija pažymi, kad civilinio atsakovo UADB ( - ) pareigos atlyginti M. N. padarytą žalą pagrindas yra 2005 m. gegužės 16 d. su juo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas Nr. IX-378. Nei minėtoje sutartyje, nei įstatyme nenumatyta galimybės draudikui sumažinti draudėjo padarytos atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į jo didelį neatsargumą. Atsižvelgdama į šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad teismas, CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu 40 proc. sumažindamas neturtinės žalos dydį, kurios didžiąją dalį nukentėjusiajam privalo atlyginti pats M. N., neturėjo teisinio pagrindo atitinkamai mažinti turtinės žalos, kurią privalo atlyginti draudikas UADB ( - ). Taip spręsdamas klausimą dėl UADB ( - ) pareigos atlyginti draudėjo M. N. padarytą žalą, teismas materialinių teisės normų nepažeidė ir nuo teismų praktikos nenukrypo.

34Dėl nepagrįstai sumokėto žyminio mokesčio

35Kartu su civilinio atsakovo UADB ( - ) kasaciniu skundu buvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis 619,67 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą (2008 m. liepos 17 d. mokėjimo pavedimas Nr. H03058). Kasacinis skundas baudžiamojoje byloje, net jei skunde ginčijamas civilinio ieškinio išsprendimo pagrįstumas, žyminiu mokesčiu neapmokamas. Todėl be pagrindo į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą įmokėta 619,67 Lt suma grąžintina UADB ( - ).

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

Nutarė

37Civilinio atsakovo UADB ( - ) kasacinį skundą atmesti.

38Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti: iš nuteistojo M. N. nukentėjusiojo T. V. naudai priteistas išlaidas advokato darbui apmokėti sumažinti iki 2 724 Lt, o visą iš nuteistojo M. N. priteistą sumą atitinkamai sumažinti iki 25 676,16 Lt. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

39Grąžinti UADB ( - ) be pagrindo sumokėtą žyminį mokestį – 619,67 Lt.