Byla 2-3502-886/2014
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui V. K. ir jo atstovei advokato padėjėjai Olgai Reznik, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Nustatė

2Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V. K., gim. 1930-08-28, būdamas nepilnametis buvo įrašytas į tremiamų šeimų, numatytų ištremti iš Lietuvos 1946-1948 m., sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo, tačiau negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

3Pareiškėjas pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis, jo tėvas K. J., motina K. K. ir broliai Juozas ir Jonas iki okupacijos gyveno Pasoduonių k., Kalvarijos vls., Marijampolės apsk., nuosavame ūkyje. Tėvas buvo pasiturintis ūkininkas, samdė žmones darbams, turėjo žemės ūkio technikos, apie 17 ha žemės. Tėvas J. K. mirė 1938 m. Motina K. K. 1939 m. ištekėjo už P. B.. Pasibaigus karui, į Lietuvą grįžus rusams, broliai Jonas ir Juozas išėjo į mišką, Juozas tapo partizanu, o Jonas partizanų ryšininku. 1946 m. vasario mėn. mamai pažįstamas viršaitis pranešė, kad šeima yra įrašyta į sąrašus šeimų, numatytų ištremti iš Lietuvos. Broliai Juozas ir Jonas į namus visiškai negrįždavo. Pareiškėjas su mama ir patėviu paliko namus ir pabėgo. Gyveno pas kaimynus G., Jonaukos kaime, Marijampolės apskrityje. Sužinoję, kad jų ieško, pabėgo slėptis pas mamos seserį Š., Grendų kaime, Liubavo vls. Čia gyveno tik keletą dienų, nes šeimininkai bijojo juos laikyti. Po to prisiglaudė pas kitus giminaičius Š. Vėliau patėvio pažįstami surado A., kuri turėjo butą netoli aerodromo Gastelo g., Aleksote, Kaune. Čia gyveno iki 1953 m. vasaros. Brolį J. K. (1994 m. mirė) čekistai 1946 m. nuteisė ir išsiuntė į Kazachstaną. Brolį J. K. 1952-01-21 ginkluoto pasipriešinimo metu sušaudė čekistai, kuriam 2013-06-28 Pasipriešinimo dalyvių teisių komisija pripažino Kario savanorio teisinį statusą. Pareiškėjo šeima buvo priskirta partizanų šeimų ir ketinamų ištremti kategorijai, todėl bėgo, slėpėsi ir negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes tik pareiškėjui, nes kiti šeimos nariai yra mirę. Juridinis faktas nustatytinas asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso pripažinimo tikslu.

4Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu, atsiliepime prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (24 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas objektyvių archyvinių dokumentų nepateikė. Pareiškėjo šeimos istorija, brolių aktyvus dalyvavimas ginkluotoje kovoje ir patėvio P. B. paminėjimas LSSR MGB įskaitos byloje Nr. 14349 rodo, kad represinės struktūros tikėtinai ruošė šeimą ištrėmimui. Atsižvelgus į pateiktų dokumentų visumą ir liudytojų parodymus galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjo šeima buvo įrašyta į tremiamųjų sąrašus, trėmimo metu bėgo, slėpėsi ir negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje vietoje.

5Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta teismo šaukimu. Atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (26-29 b.l.). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė nė vieno įrodymo patvirtinančio, kad vienas iš tėvų okupacijos metu buvo įkalintas, ištremptas už Lietuvos ribų. Pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjo šeima buvo įrašyta į tremtinių sąrašus. Suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl sprendimo priėmimo teismo nuožiūra.

6Pareiškimas tenkintinas.

7Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444, 445 straipsniai).

8Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą.

9Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, tai yra faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006).

10Pareiškėjas V. K. gimė 1930-08-30 Pasuduonio kaime, Kalvarijos parap., jo tėvai – K. J. ir K. K. (gimimo pažymėjimas, 9 b.l.). Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas mirė 1938 m.. Iš Marijampolės r. CMS 1991-12-05 pažymos matyti, kad pareiškėjo motina K. K., Stanislovo, 1939-04-16 susituokė su P. B., Juozapo (38 b.l.). Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 2001-01-22 pažymėjimo Nr. 5828-K dėl B. šeimos matyti, kad Lietuvos SSR NKVD-MVD 1 spec.skyriaus archyviniame fonde 135 yra asmenų numatytų ištremti iš Marijampolės apskr. už Lietuvos SSR ribų sąrašai. LSSR MGB „A“ skyriaus 1948-05-13 LSSR MGB Marijampolės apskr. skyriui, po patvirtinimo, grąžinamų įskaitos bylų lydraštyje minima B. P., Juozo (gimimo metai, gyvenamoji vieta ir šeimos nariai dokumente nenurodyti) įskaitos byla Nr.14349. Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde 5 ir tremties bylų abėcėlinėje kartotekoje P. B. įskaitos bylos ir jai užvestos kortelės nėra. Pastaboje nurodyta, kad archyviniuose fonduose dokumentų apie B. K., Stasio, gim. 1893 m. K. V., Jako, gim. 1930 m., įrašymą į sąrašus asmenų, 1945-1952 m. numatytų ištremti iš Marijampolės apskr. už Lietuvos SSR ribų nėra (11 b.l.).

11Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 1999-05-12 pažymėjimo matyti, kad Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) nepilnai išlikusiame archyviniame fonde yra žinios, kad MGB karinės-čekistinės operacijos metu Kauno srities, Vilkaviškio rajone 19521-01-21 ginkluoto pasipriešinimo metu buvo likviduotas „Vytauto“ rinktinės štabas, nužudyti 5 partizanai, jų tarpe – J. K., gim. 1922 m., kuris partizanų būrio narys buvo nuo 1946 m. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013-07-17 įsakymu Nr. P-742 dėl kario laipsnio suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams (14 b.l.).

12Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjo šeima, negyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Pasuduonio kaime, Kalvarijos vsl, Marijampolės apskrityje. L. S. K., gim. 1927 m., kuris gyveno Skaisčių kaime, Liubavo valsčiuje, Marijampolės apskrityje, buvo rezervinio būrio partizanas, pripažintas ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviu (jam išduotas Kario savanorio pažymėjimas Nr. 4284), teismo posėdžio metu parodė, kad buvo kaimo kalvis, po karo 1946 m. savo bunkeryje buvo įrengęs partizanų slėptuvę. Pažinojo partizaną J. K., kuris pasakojo, kad jo šeima (taip pat ir brolis V. K.) slėpėsi nuo ištrėmimo, pabėgo iš namų. Liudytojas 1947 m. buvo ištremtas, tremtyje susipažino su kitu pareiškėjo broliu – J. K., iš jo taip pat žinojo, kad šeima slėpėsi nuo tremties, pabėjo iš namų. Liudytoja A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad 1951-1953 metais pareiškėjo šeima gyveno Gastelo gatvėje, Aleksote, Kaune. Šios aplinkybės jai žinomos, nes tame pačiame name gyveno jos teta B. K., pas kurią lankydavosi.

13Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų ir jam yra išduotas nuketėjusio asmens pažymėjimas Įstatymo 7 straipsnio 8 d punktą (8 b.l.), tačiau tokio statuso suteikimas jam nesuteikia teisės į pensiją. Pareiškėjas

14Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 3 straipsnyje išvardintos nuo okupacijų nukentėjusių asmenų grupės: 1) okupacinių režimų politiniais ar kilmės motyvas represuoti asmenys: a) politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys; b) tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys; c) perkeltieji asmenys; d) kiti represuoti asmenys; 2) buvę beglobiai vaikai; 3) kiti nukentėję asmenys. Įstatymo 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurioms esant asmenys pripažįstami tremtiniais (šio straipsnio 1 dalis) ir tremtiniams prilygintais asmenimis (šio straipsnio 2 dalis). Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami „asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamus sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai (įtėviai) buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus arba turėtas vienintelis iš tėvų (įtėvių) buvo įkalintas, ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.“

15Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą tremtiniai turi teisę į nukentusiųjų asmenų valstybines pensijas. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų ir jam yra išduotas nuketėjusio asmens pažymėjimas Įstatymo 7 straipsnio 8 d punktą (8 b.l.), tačiau tokio statuso suteikimas jam nesuteikia teisės į valstybinę pensiją. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam būtų pripažintas tremtinio statusas, suteikiantis teisę į nukentusiųjų asmenų valstybines pensijas.

16Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, prašydamas pripažinti jam nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą. Tokiam statusui pripažinti nepakako duomenų, kad pareiškėjas būdamas nepilnametis ir jo šeima buvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų ištremti iš Marijampolės apskr., už Lietuvos SSR ribų, todėl pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į teismą.

17Teismas pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais tam, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-08-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

181944-1952 m. buvo pokario metas, šalis buvo valdoma autoritarinio Josifo Stalino režimo, buvo vykdomi masiniai Lietuvos piliečių bei jų šeimos narių trėmimai, represijos, konfiskuojamas piliečių turtas ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tuo laikotarpiu okupacinė valdžia visokiais būdais siekė susidoroti su pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyviais. Pareiškėjas 1946 m. buvo nepilnametis, 16 metų amžiaus. Jo broliai Jonas ir Juozas po karo tapo partizanais. Brolis J. K. buvo sugautas čekistų, 1946 m. nuteistas ir išsiųstas į lagerį Kazachstane. Brolis J. K., taip pat partizanas, 1952-01-21 buvo sušaudytas čekistų ginkluoto pasipriešinimo metu. Pareiškėjo motina K. K. 1939-04-16 susituokė su P. B., Juozapo (38 b.l.), kurio pavardė minima archyviniuose dokumentuose – Lietuvos SSR NKVD-MVD 1 spec. skyriaus archyviniame fonde 135 sąraše asmenų, 1948 m. numatytų ištremti iš Marijampolės apskrities už Lietuvos SSR ribų. Teismas pažymi, kad šiame dokumente minimas tik lydraštis grąžinamų įskaitos bylų, o duomenų apie pačių bylų išlikimą nėra. Pareiškėjas jo paties įrašymą į numatytų ištremti asmenų sąrašą įrodinėjo netiesioginiais įrodymais.

19Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, kad kartu su P. B. pavarde į numatytų ištremti už Lietuvos ribų asmenų sąrašus taip pat buvo įrašyti ir jo šeimos narys – jo sutuoktinės K. K. nepilnametis sūnus V. K.. Tokią išvadą teismas daro: 1) atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, jog 1946 m. du pareiškėjo broliai tapęs partizanais dalyvavo pasipriešinimo sovietinei okupacijai kovoje; 2) įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdyje, kad 1946 m. šeima paliko nuolatinę gyvenamąją vietą dėl trėmimų, buvo priversta slėptis ir išvengė trėmimo; ir 3) įvertinęs liudytojų parodymus, kad pareiškėjo šeima 1946-1951 m. negyveno savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas ir jo šeima - motina K. K. su patėviu J. B. objektyviai negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Pasuduonių kaime, Kalvarijos vls., Marijampolės apskrityje, turėjo slapstytis, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo.

20Įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą, remdamasis padarytomis išvadomis, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjas, būdamas nepilnametis, buvo įrašytas į numatytų ištremti iš Lietuvos 1946-1948 m. šeimų sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo, tačiau negalėjo legaliai gyventi nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Pasuduonių kaime, Kalvarijos vls., Marijampolės apskrityje, ir turėjo slapstytis. Ši išvada yra pagrįsta pareiškėjo paaiškinimais, byloje esančiais įrodymais ir liudytojų parodymais, todėl priešiningos išvados tikimybei teismas neturi pagrindo. Juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

21Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad būdamas nepilnametis jis buvo įrašytas į tremiamų šeimų sąrašus, bet nuo trėmimo pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo, tačiau negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, sukurs pareiškėjui teisines pasekmes. Teismine tvarka nustačius šį faktą ir pareiškėjui pripažinus nuo okupacijų nukentėjusio asmens teisinį statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 straipsnio 4 dalį, pareiškėjas įgis teisę į nukentėjusių nuo okupacijos asmenų valstybinę pensiją (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 445 straipsnis).

22Iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 13,98 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 ir 96 straipsniai).

23Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,

Nutarė

24Pareiškimą tenkinti.

25Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K. (asmens kodas ( - ) būdamas nepilnametis, buvo įrašytas į tremiamų šeimų, numatytų ištremti iš Lietuvos 1946-1948 m., sąrašus, trėmimo metu pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo, tačiau negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

26Juridinis faktas nustatytinas, pareiškėjui siekiant įgyti nuo okupacijų nukentėjusio asmens - tremtinio teisinį statusą.

27Priteisti iš pareiškėjo V. K. (asmens kodas ( - ) 13,98 Lt (trylika Lt 98 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

28Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Irenai... 2. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, V.... 3. Pareiškėjas pareiškime nurodo ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis,... 4. Suinteresuoto asmens Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 5. Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 6. Pareiškimas tenkintinas.... 7. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių... 8. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo... 9. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 10. Pareiškėjas V. K. gimė 1930-08-30 Pasuduonio kaime, Kalvarijos parap., jo... 11. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo 1999-05-12 pažymėjimo matyti, kad Lietuvos... 12. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodytas... 13. Pareiškėjas pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų ir jam... 14. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,... 15. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 straipsnio 1... 16. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo... 17. Teismas pažymi, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų... 18. 1944-1952 m. buvo pokario metas, šalis buvo valdoma autoritarinio Josifo... 19. Visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą,... 20. Įvertinęs nustatytų faktinių bylos aplinkybių visetą, remdamasis... 21. Pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad... 22. Iš pareiškėjo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo... 23. Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270, 442-448 straipsniais,... 24. Pareiškimą tenkinti.... 25. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. K. (asmens... 26. Juridinis faktas nustatytinas, pareiškėjui siekiant įgyti nuo okupacijų... 27. Priteisti iš pareiškėjo V. K. (asmens kodas ( - ) 13,98 Lt (trylika Lt 98... 28. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...