Byla 2S-2244-553/2014
Dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., išieškotojas antstolis S. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) BUAB „Parama“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-28802-566/2014 išnagrinėjus pareiškėjo BUAB „Parama“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis R. V., išieškotojas antstolis S. M..

2Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas BUAB „Parama“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, pateikė antstoliui 2014-06-11 skundą, kuriuo prašė sustabdyti visus pradėtus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00702 ir perduoti BUAB „Parama“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui visus teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Pareiškėjas nurodė, jog nesutinka su antstolio R. V. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo bei raginimu įvykdyti sprendimą. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-06-23 nutartimi iškėlė pareiškėjui UAB „Parama“ bankroto bylą Nr. B2-5295-392/2010 bei įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ignika“. Juridiniam asmeniui teisme iškėlus bankroto bylą, visus su įmonės prievolių vykdymu susijusius klausimus reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas negali įvykdyti antstolio nurodytų reikalavimų per raginime nurodytą terminą, kadangi tai pažeistų ĮBĮ numatytą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarką (b. l. 4-5).

5Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. 2014-06-18 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2014-06-11 skundą ir jį kartu su vykdomąja byla persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad jis vykdo Vilniaus apygardos teismo 2014-05-27 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1721-340/2013 dėl 3 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Parama“ išieškotojo antstolio S. M. naudai. Pateikto vykdomojo dokumento pagrindu išieškoma skola yra priteista po bankroto bylos iškėlimo, o pačiame vykdomajame dokumente yra nurodyta jo vykdymo tvarka, t. y. priteista suma turi būti atlyginama iš skolininko bankroto administravimo išlaidų. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos netaikytinos prievolėms, atsiradusioms po bankroto bylos iškėlimo ir susijusioms su bankroto procedūrų vykdymu. Išieškotojo antstolio S. M. reikalavimas turi būti tenkinamas ir gali būti išieškomas iš administravimo išlaidų (b. l. 1-3).

6Suinteresuotas asmuo išieškotojas antstolis S. M. pateiktu atsiliepimu su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko bei prašė jį atmesti. Išieškotojas savo atsiliepimą grindė iš esmės analogiškais motyvais, nurodytais antstolio R. V. 2014-06-18 patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą (b. l. 15-17).

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi nutarė pareiškėjo BUAB „Parama“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, skundą atmesti. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-05-08 priimtame sprendime dėl 3 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko BUAB „Parama“ išieškotojo antstolio S. M. naudai yra nustatyta ir šio sprendimo vykdymo tvarka, t. y. jog minėtos išlaidos turi būti atlygintos iš bankroto administravimo išlaidų. 2013-05-08 sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti. Teismas nenustatė kliūčių ginčo vykdomajam dokumentui priimti, todėl konstatavo, kad antstolis, priėmęs minėtą vykdomąjį dokumentą, pagrįstai išsiuntė pareiškėjui (skolininkui) raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais, teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, jog išieškomų išlaidų atlyginimas iš bankroto administravimo išlaidų pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (b. l. 18-20).

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Atskiruoju skundu pareiškėjas (apeliantas) BUAB „Parama“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį ir įpareigoti antstolį sustabdyti visus pradėtus išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0179/14/00702 ir perduoti BUAB „Parama“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui visus teismų ir kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Nurodo, kad teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009, tačiau ši sutartis nėra aktuali nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjas nesudarė ir nevykdė jokių naujų sandorių su antstoliu, o prievolė sumokėti priteistas bylinėjimosi išlaidas atsirado teismo sprendimo pagrindu. Pareiškėjo ir išieškotojo nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Teismas nemotyvavo, kodėl šiuo atveju neturėtų būti taikoma ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas taip pat akcentuoja ĮBĮ 14 straipsnį ir nurodo, kad ĮBĮ nenumato išimčių, kuomet kreditoriai ir kiti tretieji asmenys gali perimti bankrutuojančios įmonės turtą ar išieškoti lėšas (b. l. 25-26).

9Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) antstolis S. M. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su išieškotojo atsiliepimo į pareiškėjo 2014-06-11 skundą argumentais, todėl jie nekartojami. Pažymi, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (b. l. 33-35).

10Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai iš esmės sutampa su antstolio R. V. 2014-06-18 patvarkymo argumentais, todėl jie nekartojami (b. l. 36-37).

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

12Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2014-08-21 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

13Apeliantas nesutinka su antstolio R. V. patvarkymu dėl vykdomojo dokumento priėmimo bei raginimu įvykdyti sprendimą, kadangi, apelianto nuomone, civilinėje byloje Nr. 2-1721-340/2013 Vilniaus apygardos teismo 2014-05-27 išduoto vykdomojo rašto pateikimas vykdyti antstoliui R. V. prieštarauja ĮBĮ 9 straipsnio 3 daliai, 14 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Minėti apelianto atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tiek ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje, tiek ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų teisės normų tikslas –apsaugoti įmonės, kuriai siekiama iškelti bankroto bylą, turtą, kad jis nepagrįstai prioriteto tvarka visas ar iš dalies nebūtų perleistas tam tikram įmonės kreditoriui, ir kad tik po bankroto bylos iškėlimo teismo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius galėtų šiuo turtu disponuoti vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju antstoliui priverstiniam vykdymui yra perduotas civilinėje byloje Nr. 2-1721-340/2013 Vilniaus apygardos teismo 2014-05-27 išduotas vykdomasis raštas dėl 3 000 Lt sumos priteisimo iš ieškovo (šioje byloje pareiškėjo (apelianto)) atsakovui S. M. (šioje byloje suinteresuotam asmeniui (išieškotojui)). Šis vykdomasis raštas buvo išduotas dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-05-08 sprendimo atmesti BUAB „Parama“ ieškinį, pareikštą atsakovams D. K., antstoliui S. M., „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo, bei priteisti iš ieškovo BUAB „Parama“ atsakovui S. M. 3 000 Lt, atlyginant šias išlaidas iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). 2014-05-27 vykdomajame rašte (kaip ir 2013-05-08 sprendime) imperatyviai nurodyta, jog minėta 3 000 Lt suma turi būti atlyginama iš ieškovo (šioje byloje apelianto) bankroto administravimo išlaidų. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, 2013-05-08 sprendimas, kuriame jau yra nurodyta jo vykdymo tvarka, yra įsiteisėjęs, todėl privalomas vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas geranoriškai būtų įvykdęs 2013-05-08 sprendimą. 3 000 Lt atlyginimas iš apelianto bankroto administravimui skirtų lėšų nepažeidžia nei ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, nei ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nes šios teisės normos yra neaktualios (netaikytinos) nagrinėjamu atveju. Apeliantas, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Ignika“, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir žalos priteisimo. Kaip nurodo apeliantas savo atskirajame skunde, šio ieškinio pareiškimu administratorius siekė apginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo naudai. Taigi po bankroto bylos iškėlimo apeliantui BUAB „Parama“ atsirado bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prievolė, kuri yra susijusi su apelianto BUAB „Parama“ bankroto administratoriaus vykdomomis bankroto procedūromis, t. y. bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų gynimu, pareiškiant teisme ieškinį su tikslu gausinti bankrutuojančios įmonės turtą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokių prievolių vykdymo ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas neriboja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Be to, įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus teisme, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu ir iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų. Įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurias turi teisę gauti kreditorius, jam apmokamos būtent ĮBĮ 36 straipsnio nustatyta tvarka, pirmiau už kitus kreditorius, neturinčius teisės į tokio pobūdžio išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Tokiu būdu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto 2014-06-11 skundą, nes nenustatė antstolio R. V. neteisėtų veiksmų.

14Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

15Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-21 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai