Byla e2A-1490-232/2017
Dėl netesybų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Spectrum invest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei UAB „Spectrum invest“ dėl netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 7 000 Eur netesybas, 5 procentų procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. su atsakove sudarė buto, esančio ( - ), preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2016 m. gruodžio 1 d. Sutarties 7.2 punkte numatyta, kad jei pardavėjas atsisakys sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, tai pirkėjas turės teisę nutraukti sutartį, atsiimti sumokėtą avansą ir reikalauti sumokėti 10 000 Eur baudą už prievolės nevykdymą. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė, grąžino pagal sutartį sumokėtą avansą ir sumokėjo 3 000 Eur baudą. Paaiškino, jog sulygtas butas buvo parduotas kitam pirkėjui. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 19 d. ieškovė įsigijo kitą butą, už kurį sumokėjo 234 000 Eur. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo žinoma apie atsakovės poreikį kuo greičiau parduoti butą.
  2. Atsakovė UAB „Spectrum invest“ su ieškiniu nesutiko, prašė netenkinti. Nurodė, jog sutartį nutraukė dėl svarbių priežasčių – įmonė įsigijo patalpas, kuriose ketino vykdyti veiklą ir tam skubiai reikėjo lėšų. Pažymėjo, kad ginčo butą perleido 2016 m. rugsėjo 30 d. R. G. už mažesnę – 150 000 Eur kainą, tačiau visi pinigai buvo gauti sutarties sudarymo dieną ir vėliau panaudoti naujų įmonės patalpų pirkimui. Sutiko, jog ieškovė galėjo patirti nuotolių dėl preliminarios sutarties nutraukimo, todėl kartu su avanso gražinimu sumokėjo ieškovei 3 000 Eur kaip nuostolių atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė didesnius nuostolius. Pažymėjo, kad 3 000 Eur nuostoliai, kuriuos gavo ieškovė, laikytini ženkliomis pajamomis ir visišku nuostolių atlyginimu, lyginant juos pvz. su palūkanų normą komerciniuose bankuose, kurios nesiekia nei 1 procento. Nurodė, kad sutartimi sulygtos netesybos turėtų būti mažinamos kaip neprotingai didelės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB „Spectrum invest“ ieškovei V. K. 7 000 Eur netesybų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 758 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. ieškovė V. K. ir atsakovė UAB „Spectrum Invest” sudarė buto, esančio ( - )je, preliminariąją nekilnojamojo turo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei butą už 198 500 Eur kainą, pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį šalys sulygo sudaryti iki 2016 m. gruodžio 1 d. Sutarties 7.2 punkte numatė, kad jei pardavėjas atsisakys sudaryti pagrindinę nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, tai pirkėjas turės teisę nutraukti sutartį, atsiimti sumokėtą avansą ir reikalauti sumokėti 10 000 Eur baudą už prievolės nevykdymą. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. preliminarią buto pirkimo – pardavimo sutartį nutraukė, grąžino pagal sutartį sumokėtą avansą ir sumokėjo 3 000,00 Eur baudą.
  3. Teismas pažymėjo, jog toks atsakovės elgesys, kuomet siekiant savų tikslų paneigiami kitiems asmenims prisiimti įsipareigojimai, iš esmės yra ydingas ir negali būti ginamas bei vertinamas kaip pagrindas sulygtų netesybų mažinimui. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė naujas patalpas įsigijo iki preliminarios sutarties su atsakove nutraukimo, todėl mažai tikėtina, jog tikroji preliminarios sutarties nutraukimo priežastis buvo skubus apyvartinių lėšų poreikis. Nurodė, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad įmonei tuo metu stigo apyvartinių lėšų, taip pat nėra jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovė siūlytų ieškovei sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį anksčiau sulygto laiko, o pastaroji su tuo nesutiko. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, jokių su atsakovo elgesiu, turtine padėtimi, šalių tarpusavio ryšiais ir siekiamais tikslais, susijusių aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti sutartimi sulygtas netesybas. Nurodė, kad atsakovė nusprendė atsisakyti vykdyti sutartį, suvokdama, jog toks atsisakymas sąlygos sutartinių netesybų taikymą jos atžvilgiu. Netesybų suma - 5 procentai preliminarios sutarties kainos, teismo vertinimu nėra didelė, jos mažinimui nėra jokio pagrindo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Spectrum invest“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutraukė sutartį dėl svarbių priežasčių – įmonei skubiai reikėjo lėšų įsigyti patalpai, kurioje ketina vykdyti veiklą. Paaiškina, kad ginčo patalpas perleido trečiajam asmeniui – R. G., su kuria 2016-09-30 buvo pasirašyta buto pirkimo pardavimo sutartis. Teigia, kad ginčo butas buvo parduotas už mažesnę kainą (150 000 Eur) nei atsakovė būtų gavusi iš ieškovės. Paaiškina, kad naujų patalpų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo patalpas už 245 000 Eur, ieškovė sudarė jau po ginčo sutarties sudarymo, t y. 2016 m. rugsėjo 19 d. Dalis pinigų buvo sumokėta iki sutarties sudarymo, o likusi dalis – 225 000 Eur turėjo būti įskaityta į pardavėjo sąskaitą iki 2016 m. lapkričio 19 d. Laiku nesumokėjus buto kainos, pardavėjas turėjo teisę nutraukti minėtą sutartį. Atsakovė už naujas patalpas 2016-09-30 sumokėjo 15 000 Eur, o 2016-10-03 sumokėjo 202 665,87 Eur. Už naujas patalpas buvo sumokėta pinigais gautais iš pirkėjos R. G..
  3. Nurodo, kad teismas privalėjo vertinti, ar gauta iš atsakovės suma – 3 000 Eur yra pakankama atlyginti ieškovės nuostoliams. Teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad patyrė kokius nors nuostolius dėl to, kad ginčo sutartis buvo nutraukta. Paaiškina, kad ieškovė vėliau įsigijo kitą butą, kurio įsigijimui gavo kreditą iš banko. Atkreipia dėmesį, jog sandorį finansavęs bankas patvirtino apie kredito suteikimą jau po termino pabaigos, kai pagal preliminarią ginčo sutartį ieškovė turėjo sudaryti ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį. Teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų turėjusi finansinę galimybę laiku, t. y. iki 2016 m. gruodžio 1 d. įsigyti ginčo butą. Nurodo, kad nesant įrodymams apie ieškovės nuostolius, atsakovės sumokėta suma už ginčo sutarties nutraukimą, t. y. 3000 Eur, neskaitant sugražinto avanso, laikytina protinga suma. Ši suma yra ženkli, nes ieškovei negalint naudotis savo sumokėtu 10 000 Eur avansu mėnesį, ieškovė gavo 30 procentų didesnę sumą, metinės palūkanos sudarytų maždaug 360 procentų.
  4. Ieškovė atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė už perkamas jos nurodomas patalpas įsipareigojo sumokėti 11 dienų anksčiau, nei ieškovė buvo įsipareigojusi sumokėti perkamo buto kainą pagal šalių pasirašytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartį. Teigia, kad atsakovė nepasiūlė ieškovei sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį ankščiau sutarto laiko.
  5. Atsakovė neinformavo ieškovės, kad jai yra skubiai reikalingos apyvartinės lėšos, o priešingai – 2016-09-23 ieškovė atsakovės atstovo buvo telefonu informuota, kad atsakovė nusprendė butą parduoti kitam asmeniui, kuris pasiūlė už butą didesnę kainą. Akcentuoja, jog šalių pasirašytą preliminariąją sutartį parengė atsakovė ir būtent atsakovė pasiūlė 10 000 Eur dydžio sutartines netesybas.
  6. Pažymi, kad pasirašydama sutartį, ieškovė atsakovei iškart sumokėjo sutartinių netesybų dydžio avansą – 10 000 Eur, kas reiškia, jog jeigu sutarties būtų atsisakiusi ieškovė, atsakovė būtų sau pasilikusi ieškovės sumokėtą avansą. Ginčo sutartimi ieškovė įsipareigojo nupirkti iš atsakovės sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą už 198 500 Eur kainą, todėl šalių sutartos netesybos tesudaro 5 proc. nuo prievolės vertės. Atsakovei nutraukus šalių pasirašytą sutartį, ieškovė buvo priversta ieškotis kito būsto. Atsakovei nutraukus ginčo buto preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovė kitą būstą nusipirko už 234 000 Eur, todėl ieškovė patyrė realius nuostolius.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2016 m. rugpjūčio 16 d. šalys sudarė buto preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovei butą iki 2016 m. gruodžio 1 d. Sutarties 7.1 punkte numatė, kad jei pardavėjas atsisakys sudaryti buto pirkimo – pardavimo sutartį, tai pirkėjas turės teisę sutartį nutraukti ir atsiimti 10 000 Eur sumą, o pardavėjas tokiu atveju asmeniškai atsako už sutarties sąlygų nevykdymą ir privalo grąžinti gautą 10 000 Eur sumą bei sumokėti pirkėjui 10 000 Eur baudą už prievolės nevykdymą. Atsakovė 2016 m. rugsėjo 23 d. nutraukė sutartį, grąžino ieškovės sumokėtą avansą bei sumokėjo 3 000 Eur baudą.
  3. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti netesybų mažinimo pagrindai – jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
  5. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
  6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
  7. Kasacinis teismas savo išaiškinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).
  8. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįvykdė buto preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties, kadangi butą pardavė kitai šaliai. Kadangi atsakovė visiškai neįvykdė preliminarios sutarties, tai reikia nustatyti, ar sulygtos netesybos nėra aiškiai per didelės.
  9. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas yra verslo subjektas, užsiimantis nekilnojamuoju turtu, taigi objektyviai galėjo įvertinti siūlomų netesybų dydį. Preliminarioji sutartis sudaryta su fiziniu asmeniu, kuris ketino butą įsigyti savo poreikiams, taigi su silpnesniąja šalimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentu, jog apeliantei keliant abejonę dėl šalių pasirašytos sutarties sąlygų, sąlyga turėtų būti aiškinama sąlygas pasiūliusios šalies, t. y. atsakovės nenaudai, ypač, kai sutartis sudaryta su silpnesniąja šalimi – fiziniu asmeniu, kuris butą ketino įsigyti savo poreikiams.
  10. Apeliantė nurodė, kad sutarties neįvykdė dėl objektyvių priežasčių – pristygo apyvartinių lėšų, todėl būtą pardavė kitam asmeniui, kuris iškarto sumokėjo. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, jog apeliantė ieškovei būtų pasiūliusi pirkti būtą ankščiau, negu numatė preliminarioji sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės elgesys, kai apeliantė siekiant savų tikslų butą parduoda kitam asmeniui, tokiu būdu neįvykdant ieškovei prisiimtų įsipareigojimu, laikytinas nesąžiningas ieškovės atžvilgiu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovė atsisakydama vykdyti sutartį turėjo numatyti bei suvokti, jog toks atsisakymas sąlygos sutartinių netesybų taikymą jos atžvilgiu.
  11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į apeliantės elgėsi ir motyvus nevykdant preliminarios sutarties (ketinimas įsigyti kitas patalpas) bei teismų praktika mažinant nustatytų netesybų dydį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju netesybų suma (bauda) – 5 procentai nuo buto kainos (198 500 Eur), nėra aiškiai ar neproporcingai per didelė, ypač, kai tokį dydį tikėtinai pasiūlė pati apeliantė sudarant preliminarią buto pirkimo pardavimo sutartį.
  12. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
  13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai