Byla 2A-769-798/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas), kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ (tretysis asmuo R. Š.) dėl žalos atlyginimo.

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 11 075,31 Lt padarytos žalos. Nurodė, kad apdraustasis R. Š. 2008-05-04 apie 14.00 val., Švenčionių rajone, ( - ) kaime, vairuodamas automobilį VW Passat, valst. nr. ( - ) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio VW Passat keleivis E. R.. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas automobilio VW Passat vairuotojas R. Š.. Apdraustasis E. R. dėl 2008-05-04 eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2008-05-04 iki 2008-08-19. Iš viso E. R. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo paskirta 11075,31 Lt ligos pašalpa. R. Š. eismo įvykio metu vairuotas automobilis VW Passat, valst. Nr. ( - ) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas UADB „Ergo Lietuva“, VSDFV Vilniaus skyrius 2010-03-04 raštu Nr. (9.52) 3-17417 kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ dėl 11075,31 Lt žalos atlyginimo. UADB „Ergo Lietuva“ 2010-04-26 raštu atsisakė atlyginti valstybinio socialinio draudime fondo biudžetui padarytą žalą.

5Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškovo reikalavimą. Nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo institucija praleido LR TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. įtvirtintą pretenzinį vienerių metų terminą (įstatymas nenumato, kad šis terminas gali būti atnaujintas ar pratęstas) ir dėl šios priežasties neteko teisės gauti draudimo išmoką. Prievolę tarp ieškovo ir atsakovo sąlygojo už žalos padarymą atsakingo transporto priemonės valdytojo privalomai apdrausta civilinė atsakomybė, t.y. įvykus eismo įvykiui ir nustačius žalą atsirado galimybė reikšti pretenzijas šios rūšies draudimo sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Asmuo, turintis regresinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarka ir sąlygas, kuriomis žalą patyręs asmuo būtu reikalavęs jos atlyginimo iš žalą padariusio asmens draudiko. LR TPVCAPD įstatyme nėra numatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai įgyvendinant regreso teise nėra taikomas (arba taikomas ilgesnis nei kitiems subjektams) įstatyme nustatytas pretenzinis terminas, taip pat nėra įtvirtinta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regreso teisei yra taikomos kitokios, specialios šios teisės realizavimo ir išmokos mokėjimo sąlygos.

6Tretysis asmuo R. Š. atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo pranešime nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškovui 11 075,31 Lt žalai atlyginti.

9Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas praleido TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. numatytą naikinamąjį vienerių metų pretenzijos pateikimo terminą. Pažymėjo kad dėl eismo įvykio nukentėjęs E. R. buvo apdraustas socialiniu draudimu, todėl byloje buvo privalomojo draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis). Ši draudimo forma yra specifinė, dėl to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 str. 3 d.). Valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir draudėjų, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir apdraustųjų santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis. Pagal CK 6.290 str. 3 d. draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Teismo teigimu, nagrinėjamos bylos atveju taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašomos priteisti piniginės lėšos nukentėjusiajam buvo sumokėtos kaip socialinio draudimo išmokos. Ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti.

12Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pagal LR TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d., turėjo teisę kreiptis į draudiką UADB „Ergo Lietuva“ per metus nuo dienos, kai išmokėjo pašalpas. Valstybinio socialinio draudimo Vilniaus skyrius E. R. ligos pašalpas išmokėjo 2008 m. birželio 27 d., rugpjūčio 5 d., rugsėjo 12 d., o į atsakovą UADB „Ergo Lietuva“ kreipėsi tik 2010 m. kovo 4 d., praėjus daugiau kaip pusantrų metų, todėl praleido terminą pareikšti pretenzijai ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

16Byloje kilo ginčas dėl termino, per kurį ieškovas - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą.

17Tretysis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į draudiką UADB „Ergo Lietuva“ per metus nuo dienos, kai išmokėjo pašalpas ir iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl žalos, už kurią atsakingas žalą padaręs asmuo, padarymo fakto, todėl ieškovo pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.

18Tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta ir teisinga. Ieškovas, VSDFV Vilniaus skyrius, išmokėjęs socialinio draudimo išmokas, reikalavimo teisę į žalą į padariusį asmenį arba jo atsakomybę apdraudusį draudiką įgyja ne CK 6.1015 str. 1 d. pagrindu, bet remiantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8 straipsnio, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58 p., bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.290 str.

19Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 nurodoma, kad esant privalomojo draudimo teisiniams santykiams (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis), šie santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Be to, nurodytiems teisiniams santykiams netaikomos Draudimo įstatymo nuostatos, nes jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo santykiams. Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad teisiniams santykiams, kylantiems iš privalomojo socialinio draudimo, netaikytinas CK 6.1015 straipsnis, nes CK VI knygos LIII skyrius reglamentuoja draudimo teisinius santykius, o ne privalomojo socialinio draudimo santykius.

20CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, įstatymas aiškiai įvardija teisinį santykį, kuriame su žalą padariusiu ar už ją atsakingu asmeniu dalyvauja valstybinio socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos. Dėl to CK 6.1015 straipsnis, reglamentuojantis subrogaciją, tame tarpe ir šio straipsnio 2 dalies nuostata dėl draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo tvarkos, regresinio reikalavimo atveju netaikomas.

21Teisėjų kolegija pažymi, kad TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. numatytas pretenzijos pareiškimo terminas nėra ieškinio senaties terminas, nes šioje teisės normoje nurodyta, kad atsakingas draudikas sumoka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos. Šio termino reikšmė ir jo praleidimo teisinės pasekmės yra išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2008. Būtent, tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką. Subrogacija yra asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje ir draudikui išmokėjus draudimo išmoką, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia; šioje prievolėje keičiasi tik šalys: draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t.y. egzistuojančioje prievolėje (2009-02-10 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

22Tačiau, kaip jau buvo minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai yra specifiniai draudimo teisnių santykių dalyviai, kurie nėra susiję sutartiniais santykiais su apdraustais socialiniu draudimu asmenimis. Valstybinio socialinio draudimo išmoką išmokėjęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nėra draudimo teisinių santykių dalyvis, jis teisę reikalauti išmokėtų socialinio draudimo išmokų įgyja tuomet, kai išmoka atitinkamą išmoką; iki išmokėjimo momento jis teisiniame santykyje su atsakingu už žalą asmeniu (nagrinėjamu atveju- atsakovu) jokių teisiniu pagrindu nedalyvauja, todėl šiuo atveju nėra asmenų pasikeitimo prievolėje: nukentėjęs asmuo (nagrinėjamoje civilinėje byloje- E. R.) neturėjo savarankiškos teisės reikalauti, kad atsakovas (dėl eismo įvykio kalto asmens R. Š. draudikas) išmokėtų jam ligos pašalpą už nedarbingumo laikotarpį. Tokią teisę, remiantis Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, turi tik Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ir aptariama teisės norma tiesiogiai numato, kad šią teisę šis subjektas įgyja tik po to, kai išmoka atitinkamas išmokas.

23Kadangi šiuo atveju nėra asmens pasikeitimo draudimo prievolėje santykio, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nagrinėjamu atveju reikalavimui nėra taikomas TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. numatytas vienų metų termino pretenziniam reikalavimui pareikšti.

24Tretysis asmuo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė įrodymų paneigiančių jo kaltę dėl žalos padarymo, todėl pripažinus nepagrįstais argumentus, kuriais buvo grindžiamas apeliacinis skundas, pripažįstama, kad teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo išmokėtą socialinio draudimo išmoką (ligos pašalpą- 11075,31 Lt).

25Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 329,330 str.), todėl skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinis skundas atmetamas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius... 5. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti... 6. Tretysis asmuo R. Š. atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu už akių... 9. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad ieškovas praleido TPVCAPD įstatymo... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 12. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad Valstybinio socialinio draudimo... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Byloje kilo ginčas dėl termino, per kurį ieškovas - Valstybinio socialinio... 17. Tretysis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas turėjo teisę... 18. Tokia apelianto pozicija nėra pagrįsta ir teisinga. Ieškovas, VSDFV Vilniaus... 19. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai vadovavosi kasacinio teismo... 20. CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusios... 21. Teisėjų kolegija pažymi, kad TPVCAPD įstatymo 16 str. 4 d. numatytas... 22. Tačiau, kaip jau buvo minėta, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 23. Kadangi šiuo atveju nėra asmens pasikeitimo draudimo prievolėje santykio,... 24. Tretysis asmuo įstatymo nustatyta tvarka nepateikė įrodymų paneigiančių... 25. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 26. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti...