Byla 3K-7-166/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Romualdo Čaikos, Sigito Gurevičiaus, Dangutės Ambrasienės, Teodoros Staugaitienės, Algio Norkūno ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos Kauno skyrius 2003 m. gruodžio 8 d. kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą ir ieškinio pareiškime bei patikslinto ieškinio pareiškime nurodė, kad 2002 m. liepos 24 d. Kauno rajone, automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, J. T., vairuodamas atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ priklausantį autobusą „Neoplan N 116“ (duomenys neskelbtini), važiuodamas maršrutu Klaipėda-Kaunas-Vilnius, atsitrenkė į pirmoje automagistralės eismo juostoje kelininkų pastatytą priekabą-ženklą, po to į UAB „Kauno tiltai“ priklausantį kelininkų krovininį automobilį „Mercedes-Benz 709 D“ (duomenys neskelbtini), kuriame buvo du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Nurodyto automobilio priekyje kelio dangos darbus atliko dar du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Nuo smūgio krovininis automobilis atsitrenkė į dar vieną automagistralėje kelio darbus atlikusios bendrovės automobilį „Volkswagen Caddy“ (duomenys neskelbtini). Dėl eismo įvykio žuvo keleivinio autobuso „Neoplan N 116“ vairuotojas J. T., UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai: Zigmas Edmundas Žigutis ir A. T., sužalotas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ antrasis vairuotojas V. Š. ir UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai E. Č. ir D. Z. Dėl eismo įvykio kaltu pripažintas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojas J. T. (Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktų pažeidimas). Dėl nurodyto eismo įvykio iškelta baudžiamoji byla, bet ji 2002 m. rugsėjo 24 d. nutraukta kaltininkui J. T. žuvus. Dėl UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojo J. T. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius patyrė 205 811,19 Lt žalą, kurią sudarė: 1) 6181,16 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa, išmokėta iš VSDF biudžeto E. Č. dėl eismo įvykio metu padaryto apysunkio kūno sužalojimo; 2) 1390,20 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa ir 1825,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (iš viso – 3216,04 Lt), išmokėtos iš VSDF biudžeto D. Z. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų; 3) 106 683,64 Lt išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo Z. E. Ž. šeimos nariams; 4) 89 730,35 Lt vienkartinė laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo A. T. šeimos nariams. Ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, nustatyta, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens, atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojo, kaltės, todėl VSDF valdybos Kauno skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtų išmokų iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. 2003 m. gruodžio 17 d. VSDF valdybos Kauno skyrius gavo 1919,42 Lt žalos atlyginimą iš UAB „Ergo Lietuva“. Asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į žalą padariusį asmenį regreso teisę (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas privalo ieškovui atlyginti 203 891,77 Lt patirtą žalą. Ieškovas, remdamasis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.264 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.280 straipsnio 1 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsniu, prašė teismo priteisti iš atsakovo 203 891,77 Lt patirtą žalą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad dėl 2002 m. liepos 24 d. eismo įvykio nukentėjusiesiems ieškovas išmokėjo 205 811 Lt draudimo išmokų. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas J. T., atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ vairuotojas. Įvykus eismo įvykiui, atsakovui priklausantis autobusas „Neoplan N 116“ buvo apdraustas UAB „Ergo Lietuva“ Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. UAB „Ergo Lietuva“ sumokėjo ieškovui 1919,42 Lt ir nurodė, kad pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau – Draudimo taisyklės) 60, 82, 83 punktus draudimo išmoka išmokėta proporcingai kiekvieno asmens patirtai žalai, į ją įskaitant išmokėtas socialinio draudimo išmokas, nes draudimo sumos nepakako visiems asmenims išmokėti draudimo išmokų. Draudimo taisyklių 59 punkte nustatyta, kad draudikas, įvykus draudiminiam įvykiui, privalo atlyginti dėl eismo įvykio padarytą žalą, neviršydamas draudimo sumos. Draudimo liudijime (serija ACA, Nr. 3125194) nustatyta, kad asmens draudimo suma yra 30 000 Lt. Draudimo bendrovė visiškai atsiskaitė. Pagal CK 6.290 straipsnį socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas mokėjo socialinio draudimo įmokas tik už žuvusį savo darbuotoją J. T. Už nukentėjusius UAB „Kauno tiltai“ darbuotojus atsakovas socialinio draudimo įmokų nemokėjo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos išmokėjo tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo atlyginti žalą įstatymų (nagrinėjamoje byloje – CK 6.290 straipsnio 3 dalyje) nustatyta tvarka. Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Įvykus eismo įvykiui, keleivinio autobuso vairuotojas J. T. atliko savo darbines pareigas. Taigi atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ privalo atlyginti VSDF valdybos Kauno skyriui padarytą žalą, nes nurodyta įstaiga turi regreso teisę į atsakovą dėl išmokėtų išmokų. Socialinio draudimo išmokos išmokėtos dėl trečiojo asmens kaltės.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje nurodė, kad byloje nustatyta ir nenuginčyta, jog 2002 m. liepos 24 d. eismo įvykio kaltininkas yra J. T., pažeidęs Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktus. Eismo įvykio metu kaltininkas vairavo atsakovui UAB „Klaipėdos autobusų pakas“ priklausantį keleivinį autobusą ir atliko savo darbines pareigas. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių ir kt.) padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Dėl to atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų pakas“, kaip samdantis darbuotojas ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo darbuotojo, einančio darbines pareigas, kaltės, kartu ir didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį socialinio draudimo išmokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Taigi socialinio draudimo įstaiga, išmokėdama socialinio draudimo išmokas nukentėjusiesiems ar jų šeimos nariams, išmokėtų išmokų dalimi atlygina žalą, padarytą įvykus eismo įvykiui. Socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Kolegija nesutiko su apelianto teiginiu, kad teismas privalėjo taikyti CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, pagal kurią draudimo nuo nelaimingų atsitikimų atveju subrogacija netaikoma. Kolegija nurodė, kad CK 6.1015 straipsnio 1 dalis taikoma draudimo teisiniams santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties. Nagrinėjamoje byloje bylos šalių nesieja draudimo sutartis. Dėl to ir nurodyta teisės norma netaikytina. CK 6.283, 6.284 straipsniai reglamentuoja žalos atlyginimą sužalojus sveikatą ar atėmus gyvybę, kai nukentėjęs asmuo nebuvo apdraustas socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe ar teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims privalo atlyginti pats žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje byloje nukentėję asmenys buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Dėl to nurodytos normos netaikomos. Tačiau socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios socialinio draudimo išmokas, įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis). Atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ socialinio draudimo įmokas mokėjo už savo darbuotojus J. T. ir V. Š. Už kitus nukentėjusiuosius atsakovas nemokėjo socialinio draudimo įmokų. Aplinkybė, kad privalomąsias draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įmokas į VSDF biudžetą už nukentėjusius asmenis mokėjo kiti darbdaviai, neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti jo darbuotojo padarytą žalą, kai to regreso tvarka pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį reikalauja socialinio draudimo įstaiga. Atsakovas pats pripažino, kad eismo įvykis įvyko dėl jo darbuotojo kaltės. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomas DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes darbuotojas žalą padarė ne darbdaviui (DK 245 straipsnis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį, Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. sausio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo VSDF valdybos Kauno skyriaus ieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino CK 6.283 straipsnio 4 dalį, 6.284 straipsnio 4 dalį. Nurodytose teisės normose nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, kas moka socialinio draudimo įmokas, jeigu nukentėjęs asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, ne visus nukentėjusiojo nuostolius turi padengti atsakingas už žalą asmuo. Aiškinant nurodytas materialinės teisės normas, reikėjo remtis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

10Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimo atveju. Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad ginčo šalis sieja ne sutartiniai, o privalomojo draudimo teisniai santykiai, todėl CK 6.1015 straipsnio 1 dalis netaikytina, yra nepagrįstas. Be to, 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami ne draudiko ir draudėjo (draudimo sutarties šalių), bet draudiko ir atsakingo už žalą asmens teisniai santykiai. Nagrinėjamoje byloje draudikas yra ieškovas, o už žalą atsakingas asmuo – atsakovas. Dėl to sprendžiant ginčą būtina taikyti CK 6.1015 straipsnio 1 dalį. Galiausiai CK 6.1015 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma CK 6.270, 6.280 straipsnių atžvilgiu.

  1. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2004, kurioje nustatyta, kad, draudžiant darbuotoją pagal Socialinio draudimo įstatymą nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir susirgimų profesine liga, atsiranda tik ribota draudiko atsakomybė, ir visa žala nukentėjusiajam nėra padengiama iš draudiko mokamo atlyginimo, todėl už žalą atsakingas asmuo turi atlyginti likusią jam neatlygintą jos dalį bendraisiais pagrindais. Taigi tik kai visa žala negali būti padengta iš draudimo atlyginimo, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo. Žalos dalis, kurią sumokėjo draudikas, negali būti regreso tvarka išieškoma iš žalą padariusio asmens.
  2. Reikalavimas, kad darbdavys padengtų VSDF valdybos išlaidas, turėtas išmokant socialinio draudimo išmokas, pažeidžia CK 1.5 straipsnyje nustatytus protingumo ir sąžiningumo principus, nes, patenkinus nurodytą reikalavimą ir pripažinus VSDF valdybos Kauno skyriaus teisę regreso tvarka išsireikalauti žalos atlyginimą iš darbdavio UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, galima daryti išvadą, kad VSDF valdyba (draudikas) visiškai neprisiima draudimo rizikos, o atlieka tik fondo, perskirstančio draudimo išmokas, vaidmenį. Taigi toks reikalavimas yra teisiškai negalimas ir nepagrįstas. Tik asmenys, nesantys draudėjai pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir darbdaviai pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą arba nevykdantys šiame įstatyme nustatytos prievolės mokėti draudimo įmokas, privalo kompensuoti draudikui jo išmokėtas draudimo išmokas, įvykus draudiminiam įvykiui.
  3. Teismai neteisingai taikė CK 6.290 straipsnio 3 dalį, nes turėjo atsižvelgti į DK 255 straipsnį ir jį taikyti. Nurodytame DK straipsnyje nustatyta bendrosios taisyklės, nustatytos CK, išimtis, kad darbdavys privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės. DK 255 straipsnyje nustatyta, kad visą žalą, neribojant jos dydžio, privalo atlyginti pats darbuotojas. DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei žala padaryta jo nusikalstama veika, kuri yra konstatuota BPK nustatyta tvarka. Dėl to negalima teigti, kad ieškovas įgijo regreso teisę į UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį.

11Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą neturi būti taikomi CK 6.283, 6.284 straipsniai, nes asmenys, nukentėję eismo įvykio metu, buvo privalomai apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe draudimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Nurodytame įstatyme nustatyta, kad sveikatos sužalojimo atveju atlyginama tik tam tikra negautų pajamų dalis. Kasatorius klaidingai tapatina ribotą draudiko atsakomybę su regreso teise į žalą padariusį asmenį. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų santykiai su draudėjais, privalančiais mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir apdraustaisiais kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties. CK šeštosios knygos LIII skyriuje ir Draudimo įstatyme reglamentuoti sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl CK 6.1015 straipsnio taikymo turi būti atmesti. Valstybiniu socialiniu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe draudžiami tik tos įmonės darbuotojai. Darbdavys atleidžiamas nuo žalos, padarytos VSDF biudžetui, atlyginimo, kai nelaimingo atsitikimo darbe metu nukenčia jo darbuotojai, t. y. asmenys, už kuriuos jis priskaičiavo ir privalėjo mokėti draudimo įmokas. Be to, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis dėl subrogacijos negalimumo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju nėra absoliuti. Nurodyta teisės norma taikoma tik draudimo bendrovių, išmokėjusių išmokas pagal civilinės atsakomybės draudimą, subrogaciniams reikalavimams draudėjui (naudos gavėjui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodoma, kad byloje negali būti taikomas DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes atsakovo darbuotojo J. T. ir ieškovo niekada nesiejo darbo santykiai. Tai, kad už padarytą žalą turi atsakyti atsakovas, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2005, kurioje nustatyta, kad jeigu žalą padarė didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas yra juridinis asmuo, vairuotojas, tai už darbuotojo veiksmais padarytą žalą atsako jo darbdavys. Kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2005, nes nurodytos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi nesutampa.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

14Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2002 m. liepos 24 d. atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ darbuotojas J. T., vairuodamas atsakovui priklausantį autobusą, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo atsakovo autobuso vairuotojas, du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai, sužaloti atsakovo antrasis vairuotojas ir du UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas atsakovo autobusą vairavęs darbuotojas (Kelių eismo taisyklių 2.3, 2.4, 14.1 punktų pažeidimas). Dėl eismo įvykio iškelta baudžiamoji byla, kuri 2002 m. rugsėjo 24 d. nutraukta kaltininkui žuvus. Ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius patyrė 205 811,19 Lt žalą, kurią sudarė: 1) 6181,16 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa, išmokėta iš VSDF biudžeto E. Č. dėl eismo įvykio metu padaryto apysunkio kūno sužalojimo; 2) 1390,2 Lt ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe pašalpa ir 1825,84 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija už laikotarpį nuo 2002 m. liepos 24 d. iki 2004 m. kovo 31 d. (iš viso – 3216,04 Lt), išmokėtos iš VSDF biudžeto D. Z. dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų; 3) 106 683,64 Lt išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo Z. E. Ž. šeimos nariams; 4) 89 730,35 Lt vienkartinė laidojimo pašalpa ir periodinė draudimo išmoka iš VSDF biudžeto eismo įvykio metu žuvusio UAB „Kauno tiltai“ darbuotojo A. T. šeimos nariams. 2003 m. gruodžio 17 d. VSDF valdybos Kauno skyrius gavo 1919,42 Lt žalos atlyginimą iš UAB „Ergo Lietuva“.

15V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimus dėl subrogacijos (draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimo draudikui) taikymo esant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniams santykiams ir draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tai yra materialinės teisės klausimai turintys esminės reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, todėl išplėstinė teisėjų kolegija dėl šių klausimų privalo pasisakyti.

17Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėję ir žuvę atsakovo UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ ir UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai buvo apdrausti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Dėl to, atsakant į klausimą, ar ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius (draudikas) turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų žalą, ieškovo patirtą dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų, reikia vadovautis Valstybinio socialinio draudimo įstatymu ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu (CK 6.283 straipsnio 4 dalis, 6.284 straipsnio 4 dalis). Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje buvo privalomojo draudimo teisiniai santykiai (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnis). Ši draudimo forma yra specifinė, dėl to valstybinio socialinio draudimo santykiai reglamentuojami ne CK šeštosios knygos IV dalies LIII skyriaus, bet socialinio aprūpinimo įstatymų normų (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Be to, nurodytiems teisiniams santykiams netaikomos Draudimo įstatymo nuostatos, nes jo 1 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos valstybinio socialinio draudimo santykiams. Taip pat Draudimo įstatymo nuostatos netaikomos santykiams, reglamentuojamiems Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymo. Be to, Draudimo įstatymo 75 straipsnyje nustatyta, kad draudimo sutarties šalių ikisutartiniams santykiams, draudimo sutarties sąlygoms, santykiams, atsirandantiems iš draudimo sutarties ir susijusiems su ja, taikomos CK ir Draudimo įstatymo atitinkamo skyriaus normos. Dėl nurodytų motyvų išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje netaikytina CK 6.1015 straipsnio 1 dalis, nes CK VI knygos LIII skyrius reglamentuoja draudimo teisinius santykius, o ne privalomojo socialinio draudimo santykius. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnį valstybinį socialinį draudimą reglamentuoja šis, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros, Mokesčių administravimo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinių pensijų, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte valstybinio socialinio draudimo įmoka apibrėžta kaip įstatyme draudėjui ar apdraustajam nustatyta piniginė prievolė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Dėl to traktuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo įstaigų ir draudėjų, kurie privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, ir apdraustųjų santykių atsiradimo pagrindas yra įstatymas, o ne sutartis.

18Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnį asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 506, 67 punktą, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl trečiojo asmens kaltės, valdybos teritoriniai skyriai atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtų išmokų sumų iš šio asmens CK nustatyta tvarka. Būtent tokia tvarka nustatyta CK 6.290 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Bylą nagrinėję teismai teisingai konstatavo, kad pagal CK 6.264 straipsnio 1 dalį atsakovas privalo atsakyti UAB „Kauno tiltai“ darbuotojams už eismo įvykio metu padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ už eismo įvykio metu nukentėjusius ir žuvusius UAB „Kauno tiltai“ darbuotojus socialinio draudimo įmokų nemokėjo, nes pagal įstatymus neturėjo nei teisės, nei pareigos to daryti. UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ socialinio draudimo įmokas mokėjo tik už savo darbuotojus, t. y. už žuvusį vairuotoją, eismo įvykio kaltininką J. T. ir sužalotą antrąjį vairuotoją V. Š. Ieškovas VSDF valdybos Kauno skyrius neprašė atlyginti žalos, atsiradusios dėl išmokų išmokėjimo už šiuos asmenis socialinio draudimo biudžetui. Dėl šios priežasties nėra aplinkybių, dėl kurių draudimo išmokas išmokėjusi draudimo įstaiga – VSDF valdybos Kauno skyrius – neturėtų regreso teisės į žalą padariusį asmenį, o įstatyme, išskyrus CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį, nenustatyta kitų atvejų, kai regresas negalimas. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintiną žalą yra įskaitomos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė apdrausta, sveikatos ar gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.), t. y. tik privalomojo socialinio draudimo išmokos, o ne draudimo išmokos, mokamos pagal savanoriško draudimo sutartis (CK 6.987 straipsnis). Nurodyta taisyklė nustatyta, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostata, pagal kurią asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo turtui, privalo tą žalą atlyginti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus pagrįstai nustatė, kad ieškovas išmokėjo 205 811,19 Lt socialinio draudimo išmokų ir įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį – UAB „Klaipėdos autobusų parkas“, kuris atsako už savo darbuotojų veiksmais padarytą žalą jiems einant tarnybines pareigas (CK 6.264 straipsnis). Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesniųjų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovą.

19Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomas DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punktas, nes byloje nustatyta, kad atsakovo darbuotojo J. T. ir VSDF valdybos Kauno skyriaus niekada nesiejo darbo santykiai, tai yra šiuo atveju darbuotojas žalą padarė ne darbdaviui (DK 245 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad atsakovo darbuotojo J. T. nesiejo darbo santykiai su UAB „Kauno tiltai“ nukentėjusiais ir žuvusiais darbuotojais (naudos gavėjais), iš kurių ieškovui VSDF valdybos Kauno skyriui regreso tvarka perėjo reikalavimo teisė į žalos atlyginimą. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad Darbo kodeksas šiam ginčui netaikomas.

20Išplėstinė teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės vienodam teisės taikymui ir aiškinimui, nepasisako.

21Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino CK 6.290 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią socialinio draudimo įstaigų regreso teisę, ir CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos subrogacijos taikymo taisyklės, šių teisės normų nepažeidė, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį kasaciniame skunde nurodytais motyvais.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

24Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

TeisėjaiČeslovas Jokūbauskas 
 Romualdas Čaika 
 Sigitas Gurevičius 
 Dangutė Ambrasienė 
 Teodora Staugaitienė 
 Algis Norkūnas 
 Egidijus Laužikas

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) valdybos... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Klaipėdos autobusų parkas“ prašo... 10. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad subrogacija netaikoma draudimo nuo... 11. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 14. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2002 m. liepos 24 d. atsakovo UAB... 15. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Nagrinėjamoje byloje kasatorius kelia klausimus dėl subrogacijos (draudėjo... 17. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio nukentėję ir žuvę atsakovo UAB... 18. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad pagal Valstybinio socialinio... 19. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje... 20. Išplėstinė teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų,... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005... 24. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...