Byla e2A-1374-479/2016
Dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies ir su tuo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Kristinos Domarkienės, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „( - )“ apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. L. ieškinį atsakovei UAB „( - )“ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies ir su tuo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „( - )“ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies ir su tuo susijusių išmokų bei delspinigių priteisimo. Ieškovas nurodė, kad 2009-02-17 su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti atsakovės įmonėje ir vykdė šios įmonės direktoriaus pareigas. Pagal šalių sudarytos darbo sutarties 3 p. atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 5 600 Lt (1 621,87 Eur) dydžio darbo užmokestį, šią sumą išmokant vieną kartą per mėnesį. Ieškovas paaiškino, jog 2009-06-26 atsakovės valdybos posėdyje buvo nuspręsta patvirtinti sumažintų bendrovės darbuotojų darbo užmokesčių dydžius bei įmonės darbuotojų etatų skaičių. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas 2009-07-21 raštu sutiko, jog nuo 2009-08-01 būtų pakeistos jo darbo apmokėjimo sąlygos ir būtų nustatytas 4 700 Lt dydžio darbo užmokestis. Šalys susitarė, kad sumažintas darbo užmokestis ieškovui bus mokamas iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovas teigė, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Tauragės regione baigta įvesti 2012-04-01, todėl nuo šios datos atsakovė privalėjo vėl mokėti ieškovui 5 600 Lt dydžio darbo užmokestį. Ieškinyje teigiama, kad ieškovas reikalavo atsakovės mokėti pagal pradines darbo sutarties sąlygas nustatytą darbo užmokestį, tačiau ieškovui ir toliau buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis. Ieškovo iniciatyva šį klausimą 2014-06-27 sprendė atsakovės stebėtojų taryba, tačiau darbo užmokesčio dydžio atkūrimo klausimas nebuvo išspręstas. Ieškovas nurodė ir tai, kad nuo 2015-09-11 jo darbo santykiai su atsakove pasibaigė, tačiau atleidimo dieną atsakovė su juo tinkamai neatsiskaitė. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės 12 813,25 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 1 621,87 Eur dydžio vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2015-09-11 iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti 4 967,41 Eur delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas.

4Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš atsakovės 11 514,19 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 247,75 Eur delspinigių bei 3 262,88 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 29,67 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti bei 338 Eur žyminio mokesčio valstybei. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, o civilinės bylos dalį dėl 1 563,96 Eur kompensacijos priteisimo nutraukė. Teismas nustatė, kad 2009-02-17 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas nuo 2009-02-17 buvo priimtas dirbti UAB „( - )“ ir vykdė šios įmonės direktoriaus pareigas. Atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui 5 600 Lt (1 621,87 Eur) dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Teismas taip pat nustatė, kad šalių susitarimu nuo 2009-08-01 buvo pakeistos ieškovo darbo apmokėjimo sąlygos ir jo darbo užmokestis sumažintas iki 4 700 Lt per mėnesį. Darbo sutartyje šalys susitarė, kad 4 700 Lt dydžio darbo užmokestis ieškovui bus mokamas iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuo 2012-04-01 pasibaigė šalių susitarimas mokėti ieškovui sumažintą atlyginimą, todėl nuo tada atsakovė privalėjo mokėti ieškovui ankstesnį darbo užmokestį, tačiau iki šalių darbo sutarties nutraukimo 2015-09-11 atsakovė nepagrįstai ir toliau mokėjo ieškovui sumažintą darbo užmokestį. Teismas sprendė, jog ieškovas praleido LR DK 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už 2012 m. balandžio – rugsėjo mėnesius, todėl ieškovui priteista 11 514,19 Eur neišmokėta darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-09-11. Byloje nustatyta, jog ieškovo atleidimo dieną jam buvo apskaičiuota ir sumokėta šešių mėnesių darbo užmokesčio kompensacija, kuri buvo skaičiuojama pagal sumažinto darbo užmokesčio dydį. Teismas konstatavo, kad sprendimo priėmimo dieną atsakovė buvo uždelsusi atsiskaityti su ieškovu aštuonis mėnesius ir 22 darbo dienas, todėl pagal LR DK 141 str. 3 d. nuostatas apskaičiuotos išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką dydis turėtų sudaryti 14 757,40 Eur. Spręsdamas dėl šios išmokos dydžio teismas įvertino tai, kad būdamas įmonės vadovu ieškovas nepakankamai aktyviai sprendė darbo užmokesčio dydžio klausimus, taip pat atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, todėl išmokos už uždelsimo atsiskaityti laiką nuo 2015-09-11 iki visiško atsiskaitymo dydį teismas sumažino iki 3 262,88 Eur. Teismas pripažino, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės delspinigių dėl pavėluotai išmokėtų su darbo santykiais susijusių išmokų, tačiau teismas ieškovo prašomų delspinigių dydį sumažino iki 247,75 Eur. Teismas taip pat priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo priteisti 1 563,96 Eur šešių mėnesių išeitinę kompensaciją ir šią bylos dalį nutraukė.

5Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „( - )“ prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012-05-01, o į teismą kreipėsi tik po darbo sutarties nutraukimo, todėl teismas turėjo taikyti LR DK 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovo reikalavimus. Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovas buvo įmonės vadovas, todėl turėjo pareigą operatyviai spręsti darbo užmokesčio dydžio nustatymo klausimus, tačiau savo pareigų tinkamai neatliko. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovas iki darbo santykių pabaigos nereiškė pretenzijų atsakovei dėl darbo užmokesčio dydžio, todėl su jam nustatyto atlyginimo dydžiu jis sutiko. Apeliantės teigimu teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovė nurodė, jog būdamas įmonės vadovu ieškovas pats buvo atsakingas už tinkamą darbo užmokesčio dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą, todėl dėl jo paties neveikimo atsakovei negali būti taikoma atsakomybė bei priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 247,75 Eur delspinigių, nes darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių už pavėluotai sumokėtas išmokas tik tol, kol jį su darbdaviu sieja darbo teisiniai santykiai.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad būdamas įmonės vadovu jis siekė atstatyti sumažintą atlyginimą, tačiau atsakovė į šiuos ieškovo veiksmus nereagavo. Ieškovas teigė, jog jis nesutiko, kad nuo 2012-04-01 jam ir toliau būtų mokamas sumažintas darbo užmokestis, todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio dalį. Atsiliepime teigiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią ir pagrįstai sprendė, jog ieškinio senaties terminas dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už kiekvieną mėnesį priteisimo prasidėjo su darbo santykiais susijusių sumų išmokėjimo dieną. Ieškovas pažymėjo, kad pagal jo veiklą reglamentavusius teisės aktus jis nedisponavo atsakovės lėšomis, todėl negalėjo sau sumokėti susidariusio darbo užmokesčio skirtumo. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė jam delspinigius, nes atsakovė laiku su juo neatsiskaitė.

7Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

9LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 str. nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (LR CPK 321 str. 1 d.).

10Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2012-05-01, o į teismą kreipėsi tik po darbo sutarties nutraukimo, todėl teismas turėjo taikyti LR DK 27 str. 2 d. nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą ir atmesti ieškovo reikalavimus. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR DK 27 str. 1 d.). LR DK 27 str. 2 d. nustato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas LR DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jeigu LR DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (LR CK 1.127 str. 1 d., LR DK 27 str. 5 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas 2009-02-17 pagal neterminuotą darbo sutartį pradėjo dirbti UAB „( - )“ direktoriumi. Ieškovo ir atsakovės sudarytoje darbo sutartyje buvo nustatyta, kad ieškovui mokamas 5 600 Lt (1 621,87 Eur) darbo užmokestis. UAB „( - )“ 2009-07-23 įsakymu Nr. P-23 nuo 2009-08-01 ieškovui nustatytas sumažintas 4 700 Lt dydžio darbo užmokestis iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Dėl šio įsakymo buvo pakeista šalių 2009-02-17 sudaryta darbo sutartis, kurioje taip pat nurodyta, kad sumažintas 4 700 Lt darbo užmokestis ieškovui mokamas iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-88, Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-47, Šilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T1-41, Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-145 matyti, kad Tauragės rajono ir Pagėgių savivaldybės vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą įvedė nuo 2012-01-01, o Jurbarko ir Šilalės savivaldybės – nuo 2012-04-01. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11, tai yra ieškovo atleidimo dienos, jam ir toliau buvo mokamas sumažintas 4 700 Lt dydžio darbo užmokestis. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento reikalavimui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareikšti atsižvelgtina į tai, kad 2012-04-01 atsirado aplinkybės, dėl kurių išnyko pagrindas mokėti ieškovui sumažintą darbo užmokestį. Akivaizdu, jog tuo metu ieškovui dar negalėjo būti žinoma ir suprantama apie jo teisių pažeidimą, nes apie savo pažeistas teises ieškovas turėjo ir galėjo sužinoti tik kiekvieną kartą gavęs sumažintą darbo užmokestį, kuris pagal 2009-02-17 šalių sudarytos darbo sutarties 3 p. nuostatas jam buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Dėl to galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl nesumokėtos atlyginimo dalies priteisimo už kiekvieną mėnesį pateikti prasidėjo kiekvieną mėnesį, kai mokant atlyginimą ieškovui nebuvo išmokėta jam priklausanti darbo užmokesčio dalis. Nustatyta, jog ieškovas į teismą kreipėsi 2015-10-06, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalauti neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2012-10-06 ir dėl to šią ieškinio dalį atmetė. Byloje nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-10-01 iki 2015-09-11 ieškovui neišmokėta darbo užmokesčio dalis sudarė 11 514,19 Eur. Ieškovas nepraleido LR DK 27 str. 2 d. nustatyto 3 metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl šiuo laikotarpiu neišmokėtos darbo užmokesčio dalies pareikšti, todėl kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šią ieškovo ieškinio reikalavimo dalį ir ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

11Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovas buvo įmonės vadovas, todėl turėjo pareigą operatyviai ir aktyviai spręsti darbo užmokesčio dydžio nustatymo klausimus, tačiau savo pareigų jis tinkamai neatliko. Apeliantė pažymėjo, jog ieškovas iki darbo santykių pabaigos nereiškė atsakovei jokių pretenzijų dėl sumažinto darbo užmokesčio, todėl su jam nustatyto atlyginimo dydžiu jis sutiko. Apeliantės teigimu, teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir ieškovo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (LR DK 186 str. 1, 2 d.). Pažymėtina, kad darbo užmokesčio dydis yra nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu, kuris įtvirtinamas šalių sudarytoje darbo sutartyje, o sutartyje numatyto dydžio darbo užmokesčio mokėjimas yra darbdavio pareiga (LR DK 93 str.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog 2009-02-17 darbo sutartyje ieškovui buvo nustatytas 5 600 Lt (1 621,87 Eur) atlyginimas, kuris ieškovo sutikimu nuo 2009-08-01 buvo sumažintas iki 4 700 Lt (1 361,21 Eur) per mėnesį iki Tauragės regiono (Jurbarko, Tauragės, Pagėgių, Šilalės) savivaldybės įves vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad Tauragės regione vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą baigta įvesti 2012-04-01, tačiau sumažintas darbo užmokestis ieškovui buvo mokamas iki jo atleidimo 2015-09-11. LR DK 120 str. 3 d. nustato, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog ieškovas būtų davęs raštišką sutikimą dėl sumažinto 4 700 Lt (1 361,21 Eur) darbo užmokesčio mokėjimo laikotarpiu nuo 2012-04-01 iki 2015-09-11. Kolegijos nuomone, vien aplinkybės, kad būdamas įmonės vadovu ieškovas nesiėmė pakankamų priemonių darbo užmokesčio klausimui spręsti bei nepakankamai aktyviai gynė savo teises, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip ieškovo sutikimas su darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimu. Dėl to atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepašalina ieškovo teisės reikalauti sumokėti 2009-02-17 darbo sutartyje nustatytą dydžio darbo užmokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės nesumokėtą 11 514,19 Eur dydžio darbo užmokestį.

12Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo aspektu, jog ieškovo teisinis statusas įmonėje bei jo veiksmai (neveikimas) yra reikšmingos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką. LR DK 141 str. 3 d. nurodoma, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagrindas taikyti LR DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys nevisiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Kasacinio teismo praktikoje atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant atleidžiamo darbuotojo kaltę dėl uždelsimo atsiskaityti. Tais atvejais, kai nustatoma, kad atleidžiamas darbuotojas pagal savo pareigas disponavo darbdavio lėšomis, pats buvo atsakingas už darbo užmokesčio mokėjimą, taip pat ir atsiskaitymą atleidimo dieną, ir nebuvo objektyvių kliūčių tokį atsiskaitymą atlikti, pripažįstama dėl neatsiskaitymo esant darbuotojo kaltę, kas lemia LR DK 141 str. 3 d. nustatytos išmokos nemokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2012-02-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2012). Byloje nustatyta, kad ieškovas ėjo direktoriaus pareigas UAB „( - )“. LR akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 1 p.,11 p. nustato, kad vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Analogiškos nuostatos yra nurodytos ir atsakovės įstatuose. Iš byloje esančių atsakovės įstatų 85 p. matyti, kad valdyba renka ir atšaukia įmonės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Įstatų 109.4 p. nurodyta, kad ieškovas buvo atsakingas už informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir bendrovės valdybai. Taigi akivaizdu, jog ieškovas, būdamas įmonės vadovu, nuo 2012-04-01 turėjo ir galėjo įmonės valdybos posėdžiuose spręsti klausimą dėl ankstesnių jo darbo apmokėjimo sąlygų nustatymo. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad darbo užmokesčio atstatymo klausimas buvo iškeltas tik 2014-06-27 stebėtojų tarybos posėdyje, tačiau šio klausimo svarstymas buvo atidėtas. Nors ieškovas teigė, kad bendrovės valdybą žodžiu informuodavo apie poreikį spręsti darbo užmokesčio dydžio klausimą, tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tokie ieškovo veiksmai nebuvo pakankami ir neleidžia daryti išvados, kad ieškovas aktyviai siekė išspręsti klausimą dėl jo darbo apmokėjimo. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovo atleidimo dieną, tai yra 2015-09-11, jis nebuvo pareiškęs atsakovei jokių reikalavimų dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vėlavimą visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną nulėmė ir paties ieškovo neveikimas, todėl šiuo atveju nėra būtinųjų sąlygų atsakovei taikyti LR DK 141 str. 3 d. numatytas uždelsimo atsiskaityti pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuojama, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ir naikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 3 262,88 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

13Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovės 247,75 Eur delspinigių, nes darbuotojas turi teisę reikalauti delspinigių tik tol, kol jį su darbdaviu sieja darbo teisiniai santykiai. Su šia skundo nuostata galima sutikti. LR DK 207 str. 1 d. nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Pagal LR DK 207 str. ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, įstatymą delspinigiai yra skaičiuojami ir išmokami darbuotojui už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą iki darbo santykiai dar nepasibaigę, o po atleidimo iš darbo dienos jų skaičiavimas yra nutraukiamas. Tokį delspinigių instituto taikymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą aiškinta, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010). Iš ieškovo pateikto delspinigių skaičiavimo matyti, jog ieškinyje nurodytas delspinigių dydis yra skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-09-01, tai yra laikotarpiu, kai šalis vis dar siejo darbo teisiniai santykiai, todėl vien darbo teisinių santykių pasibaigimo faktas šiuo atveju nepaneigia ieškovo teisės reikalauti delspinigių priteisimo. Kartu kolegija pažymi, jog šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo teisės į delspinigius atsižvelgtina į tai, kad LR DK 207 str. 1 d. numatyti delspinigiai yra vertintini kaip sankcija, kuri taikoma darbdaviui už pavėluotą su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas įmonės vadovu, nuo 2012-04-01 nedėjo pakankamai pastangų išspręsti jo darbo apmokėjimo klausimą, iki pat jo atleidimo iš darbo nereiškė atsakovei pretenzijų dėl nepagrįstai mokamo sumažinto darbo užmokesčio, todėl jis pats iš dalies yra atsakingas už pavėluotą atsiskaitymą. Įvertinusi šias aplinkybes kolegija konstatuoja, kad LR DK 207 str. numatytų sankcijų taikymas šiuo atveju pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir neatitiktų šio instituto paskirties. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 247,75 Eur delspinigių priteisimo taip pat naikinama.

14Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei delspinigių priteisimo, todėl yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų.

16LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų dalis sudaro 35 proc., o atmestų reikalavimų dalis atitinkamai sudaro 65 proc. Byloje nustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 080 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 871,20 Eur. Dėl to ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 378 Eur, o atsakovei iš ieškovo 566,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atlikus įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 188,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str. 2 d.). Iš atsakovės valstybei priteista žyminio mokesčio suma mažintina iki 259 Eur (LR CPK 96 str. 1 d.).

17Nustatyta, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 256 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi patenkinta 23 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų, apeliantei iš ieškovo turėtų būti priteista 58 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Kadangi atmesta 77 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovui iš atsakovės turėtų būti priteista 269,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

18Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą pakeisti ir panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui L. L. iš atsakovės UAB „( - )“ priteista 247,75 Eur delspinigių, 3 262,88 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką bei 29,67 Eur bylinėjimosi išlaidų ir šias ieškinio dalis atmesti.

20Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu iš atsakovės UAB „( - )“ valstybei priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 338 Eur sumažinti iki 259 Eur.

21Priteisti atsakovei UAB „( - )“ iš ieškovo L. L. 188,28 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

22Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

23Priteisti ieškovui L. L. iš atsakovės UAB „( - )“ 211,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas L. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei... 4. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškinį patenkino... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „( - )“ prašo Tauragės rajono apylinkės... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas L. L. prašo... 7. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio... 9. LR CPK 321 str. 1 d. numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 10. Atsakovė skunde nurodė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo... 11. Skunde nurodoma ir tai, kad ieškovas buvo įmonės vadovas, todėl turėjo... 12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais tuo... 13. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai... 14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 16. LR CPK 93 str. 5 d. nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 17. Nustatyta, kad pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 256 Eur... 18. Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija... 19. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimą pakeisti ir panaikinti... 20. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu iš atsakovės UAB „(... 21. Priteisti atsakovei UAB „( - )“ iš ieškovo L. L.... 22. Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimo dalį palikti... 23. Priteisti ieškovui L. L. iš atsakovės UAB „( - )“...