Byla 1A-105-106-2012
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės, teisėjų Violetos Miliuvienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinskytei, nukentėjusiajam Z. A., nukentėjusiojo atstovui advokatui Vytautui Blažaičiui, nuteistiesiems A. S. ir R. S., nuteistųjų gynėjams advokatams Kęstučiui Stasiuliui ir Adomui Liutvinskui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros, nuteistojo R. S. ir nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose.

3R. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 metams laisvės atėmimo. Bausmė skirta atlikti pataisos namuose. A. S. ir R. S. išteisinti dėl kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt.

4Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš A. S. Z. A. 508 200 litų turtinei žalai atlyginti ir 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš A. S. ir R. S. po 1500 litų Z. A. jo patirtų proceso išlaidų atlyginimui.

5Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

6A. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, R. S. nuteistas už tai, kad bendrininkavo padėjėju A. S. įgyjant didelės vertės svetimą turtą: A. S., turėdamas tikslą apgaule užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, 2009 m. birželio 5 d. ir 2009 m. liepos 2 d. (tikslesnis laikas nenustatytas), Z. A. pateikęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis yra finansiškai stabilios ir patikimos įmonės UAB „( - )“ prezidentas, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį jam perleisti neva UAB „( - )“ laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus nenaudojamoje geležinkelio atkarpoje Latvijoje, UAB „( - )“ patalpose, esančiose Klaipėdoje, ( - ), paėmė iš Z. A. 508200 Lt. ir 2009 m. liepos 2 d. UAB „( - )“ patalpose, esančiose Klaipėdoje, ( - ), pasirašė įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodė, jog jis, A. S., yra UAB „( - )“ prezidentas. R. S., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi ir kasininku, žinodamas, kad UAB „( - )“ finansinė padėtis yra sunki ir bendrovė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, žinodamas, kad A. S. yra paėmęs iš Z. A. 508200 Lt ir pasirašęs įstatymų reikalavimų neatitinkantį neprotestuotiną vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis: vekselio davėju įrašė ne savo, o Z. A. anketinius duomenis bei nurodęs, jog jis, A. S., yra UAB „( - )“ prezidentas, šį vekselį 2009 m. spalio 30 d. įregistravo UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A.. Z. A. negavus pažadėtų darbų Latvijoje bei pareikalavus, kad A. S. grąžintų pinigus, A. S. jų negrąžino. Tokiu būdu A. S., R. S. padedant, apgaule įgijo savo naudai didelės vertės svetimą turtą – Z. A. 508 200 Lt.

7Apeliaciniu skundu A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl A. S. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendį skundžia dėl teismo padarytų išvadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepaisymo.

8Nurodo, kad teismas darydamas išvadas dėl ginamojo kaltės, iš esmės, pasitenkino kaltinamajame akte pateiktu pinigų skolinimosi aplinkybių aprašymu ir tų aplinkybių teisiniu vertinimu. Jurisprudencijoje sukčiavimo baudžiamosiose bylose baudžiamoji atsakomybė kildinama iš apgaulės, kaip svetimo turto užvaldymo priemonės. Baudžiamąją apgaulę atskleidžia pagrindinai trys požymiai: objektyviosios tiesos iškraipymas; tikslas-nukentėjusiojo suklaidinimas; kaltininko tyčia sąmoningai pateikiant objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.

9Teisės taikymo prasme, bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje byloje teisinės reikšmės, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, negali turėti ir ne tik todėl, kad Z. A. nebuvo naujokas versle, bet ir todėl, kad bylos duomenis nustatyta, jog paskolos suteikimas vekselio pagrindu nebuvo saistomas jokiomis papildomomis sąlygomis.

10Teismo manymas, kad ginamasis neva, melagingai pažadėjęs už atitinkamą atlygį perleisti...laimėtą konkursą atlikti geležinkelio ardymo darbus...“ negali būti pripažintas kaip atitinkantis bylos faktinius duomenis.

11Aplinkybė, kad nebuvo susitarta, teismo nepagrįstai vertinama kaip išankstinis ginamojo nusiteikimas išvilioti pinigus ir Z. A., nes derybų dėl geležinkelio ardymo darbų metu, ginamasis apie Z. A. nieko nežinojo ir su juo net nebuvo pažįstamas. Tuo pačiu pastebėtina ir, kad teismas skundžiamame nuosprendyje neabejoja, jog bendrovė „( - )“ vedė derybas dėl geležinkelio ardymo darbų ir vietoje domėjosi darbų apimtimi. Tokiu būdu, teismo išvada, jog ginamasis iš anksto planavo išvilioti pinigus iš Z. A., neatitinka faktinių bylos duomenų. Neatitinkančios faktinių bylos duomenų išvados pagrindu, taikyti baudžiamąjį įstatymą teismas neturėjo teisėto pagrindo.

12Teismo pozicija dėl nuosprendyje minimo vekselio, negali būti pripažinta pagrįsta, nes vertinant vekselį, kaip Z. A. suklydimą įtakojusią aplinkybę, neteisingai aiškinama civilinės teisės normos, reglamentuojančios vekselių esmę ir paskirtį. Skunde teigiama, kad bylos duomenimis nustatyta, kad vekseliu šioje byloje buvo įformintas paskolos suteikimas. Paskolos suteikimo faktas, ko neginčija ir ginamasis, paneigia teismo samprotavimą, jog minimą pinigų sumą Z. A. perdavė ne kaip paskolą, o kaip garantą būsimiems konkretiems darbams gauti. Išrašius vekselį, Z. A. negalėjo pretenduoti į skundžiamame nuosprendyje minimą geležinkelio ardymo darbų pirkimą, nes vekselyje tokia paskolos suteikimo sąlyga neaptarta. Nuosprendžio logika leistų daryti išvadą, kad pinigų perdavimas, tai avansinis mokėjimas. Avansinis pusės milijono litų mokėjimas, turėjo išplaukti iš atitinkamos sutarties. Tokios sutarties sudaryta nebuvo. Be sutarties dėl darbų atlikimo, Z. A. perduoti pinigai ginamajam negali būti vertinami kitaip, nei kad toks vertinimas išplaukia iš vekselio paskirties, t.y. kaip paskola. Tokiu būdu, teismo manymas, kad Z. A. pateikė teisingą pinigų skolinimo vertinimą-kaip būsimų geležinkelio ardymo darbų garantą, paneigiamas paskolos suteikimo fakto patvirtinimu vekseliu.

13Taip pat skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai ginamojo kaltę grindžia Klaipėdos miesto 2-ojo notarų biuro 2010 m. balandžio 19 d, raštu Nr. S-35, nes notaras byloje esančio vekselio neapžiūrėjo ir pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus dėl vekselio. Minėtas notaras neįgaliotas teikti išvadas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, notaras apklaustas nebuvo. Tokiu būdu, yra pagrindo manyti, kad ir šioje dalyje, teismas ignoravo BPK 20 str. 4 d. reikalavimus. Tuo pačiu, pastebėti, kad vekselio turinio tikrumą, Z. A. reikalavimu, ginamasis patvirtino rankraštiniu įrašu kitoje vekselio pusėje. Tuo įrašu buvo dar kartą patvirtinta, jog Z. A., perduodamas ginamajam minėtą sumą, suteikė paskolą, kuri buvo įforminta vekseliu, ir kurią ginamasis pripažįsta.

14Teismo manymas, kad ginamasis kaltas, nes pasirašydamas „..įstatymų reikalavimų neatitinkantį vekselį, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius ir klaidinančius duomenis..“ negali būti pripažintas pagrįstu, nes, kaip vekselį surašė ne ginamasis, o vekselio pasirašymas, esant byloje nustatytoms aplinkybėms tiek dėl vekselio išrašymo, tiek dėl tolesnio paskolintų pinigų judėjimo, negali sukurti jokių baudžiamųjų teisnių padarinių. Apelianto nuomone vekselio išrašymas šioje byloje apskritai negali būti vertinamas kaip ginamąjį kaltinantis įkaltis, nes vekselio išrašymas tik fiksavo jau įvykusį paskolos suteikimo sandorį. Paskola buvo suteikta ne dėl vekselio išrašymo. Kaip tik vekselis ir sudaro civilinį teisinį pagrindą Z. A. atgauti paskolą. Ši aplinkybė leidžia daryti ir kitą, reikšmingą bylos baigčiai išvadą - Z. A. paskolintų pinigų neprarado. Vekselio įtraukimas į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą, nurodant kaip bendrovės įsiskolinimą Z. A., nepanaikino vekselyje numatytos pareigos grąžinti paskolą. Tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad vekselio įtraukimas į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ginamasis Z. A. paskolintų bendrovei pinigų nepasisavino, t.y. nepavertė savo nuosavybe. Teisės taikymo prasme ši aplinkybė yra reikšminga, nes šalina baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 182 str. 2 d. pagrindą - sukčiavimo būdu gautų pinigų pavertimą kaltininko nuosavybe. Teismo samprotavimai, jog iš Z. A. paskolinti pinigai, į bendrovės „( - )" buhalterinę apskaitą įtraukti fiktyviai, paneigiami byloje esančiais buhalteriniais dokumentais, kurių turinio atitikimą tikrovei, tame tarpe ir tolesnį tų pinigų judėjimą, patvirtina ir specialistų išvados. Koks nors kitoks tų išvadų vertinimas teisės taikymo prasme neleistinas.

15Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo pastebėjimas: „Akivaizdu, jog paimti iš Z. A. pinigai realiai į UAB „( - )" kasą nebuvo patekę, nes šios bendrovės finansiniuose dokumentuose Z. A. duoti pinigai buvo nurodyti litais, nustatyta, kad Z. A. įdavė A. S. pinigus JAV doleriais" negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu faktines bylos aplinkybes, nes teismas, konstatuodamas ginamojo nusikalstamą veiką, nuosprendyje nurodo, jog ginamasis iš Z. A. paėmė 508 200 litų.

16Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas ginamojo kaltės klausimą, nepagrįstai vadovavosi vien tik Z. A. parodymais, nes jų turinys, ikiteisminio tyrimo metu keitėsi ginamojo padėtį sunkinančia linkme. Taip pat teismas, neturėjo pakankamo teisinio pagrindo, ginamojo kaltę grįsti ir Z. A. pateiktu, slaptai padarytu garso įrašu, kuriame, pasak Z. A., yra užfiksuotas jo ir ginamojo pokalbis. Įrašas teismo posėdyje išklausytas nebuvo. Tokiu būdu manytina, kad teismas Z. A. pateikto įrašo stenograma, grįsti išvadas dėl ginamojo kaltės sukčiavus, neturėjo teisėto pagrindo- BPK 20 straipsnio 4 dalis.

17Paskolos negrąžinimas, esminiai pasikeitus verslo aplinkybėms ir verslo sąlygoms, nesudaro baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, pagrindo. Vekselio pagrindu atsiradę teisiniai santykiai tarp Z. A. ir bendrovės „( - )" bei ginamojo, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, negali būti pripažinti niekiniais. Byloje nėra tokių dokumentų, kuriuose būtų įtvirtintas Z. A. suklaidinimas, apsunkinantis paskolos atgavimą civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas ginamojo kaltės klausimą, ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją sukčiavimo baudžiamosiose bylose, išdėstytą 1998 m. gruodžio 22 d. senato nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose" bei tos pozicijos konkretinimą ir aiškinimą kasacinėse nutartyse.

18Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

19Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis neatitinka BPK normų 303-305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 307 straipsnio reikalavimų. Nuosprendis turi būti įtikinamas ir turi nekelti jokių abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nes vadovavosi kaltinančiais duomenimis ir nesivadovavo jį teisinančiais įrodymais. Pirmos instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeisdamas teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė klaidingas išvadas dėl faktinių aplinkybių, ko pasėkoje netinkamai buvo pritaikytos baudžiamojo kodekso normos.

20Nurodo, kad apklaustas teisme jis paaiškino ir parodė, kad būdamas UAB „( - )" direktoriumi ir kasininku ieškojo papildomų investicijų bendrovės veiklai vystyti. Jo tėvas, A. S. gavo iš Z. A. pinigus. Jų tikslių susitarimo aplinkybių dėl pinigų paskolinimo ir grąžinimo nežinojo. Tuo metu vyko derybos dėl darbų Latvijoje, be to buvo ieškoma darbų Baltarusijoje ir kitose valstybėse.

21Teismas, apkaltinęs jį padėjimu sukčiauti A. S., vadovavosi liudytojų R. A., R. B., E. S., F. G., R. K., V. L. ir nukentėjusiojo Z. A. parodymais. Tačiau šie liudytojai ir nukentėjusysis Z. A. nepatvirtina jo kaltės, priešingai griauna kaltinimo formuluotes. Teismas, vertindamas šių liudytojų parodymus kaip objektyvius jo kaltės įrodymus, pažeidė ne tik BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas nuostatas, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo 2003 m. birželio 20 d. Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8. p., nes nuosprendį pagrindė spėlionėmis ir prielaidomis.

22Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, kad abu kaltinamieji buvo sutarę iš anksto neįvykdyti jokių geležinkelio pertvarkos darbų, o Z. A. buvo suklaidintas ir apgautas tikslu išvilioti pinigus, kas ir įvyko. Su tokiais teiginiais nesutinka, nukentėjusysis pripažino, kad jis su R. S. dėl šių finansinių įsipareigojimų visiškai nebendravo. Koks buvo susitarimas tarp Z. A. ir A. S. jam nebuvo žinoma, kaip ir vekselio pasirašymo sandorio, tik abstrakčiai žinojo, kad tėvas ieško finansinių investuotojų bendrovės veiklai plėtoti.

23Teigia, jog Z. A. patvirtino A. S. aiškinimą, kad investicijos, surašant ir pasirašant vekselį buvo daromos dėl planuojamų darbų Latvijos geležinkeliuose. Liudytojas R. K. parodė „...kad derybos su latviais dėl šių darbų sudėtingumo ir per didelių investicijų nutrūko...". Šio liudytojo parodymus, kad apgaule sukčiaujant išvilioti pinigus iš nukentėjusiojo nebuvo jokio tikslo, patvirtino ir liudytojas E. S., kuris parodė, kad A. S. jam pranešė, kad turės objektą Latvijoje - geležinkelio ardymo darbus. Be to, liudytojas R. B., parodė ir patvirtino jo aiškinimą, kad buvo ieškoma objekto įmonės darbams ir investuotojų. Liudytoja V. L., F. G. patvirtino vekselio surašymo aplinkybes, bei tai, kad gauti pinigai pagal vekselį buvo išmokėti L. C.. Nors liudytojas L. C. neigia gavęs ginčo pinigus, toks jo aiškinimas paneigtas tiek aukščiau aptartų liudytojų parodymais, tiek specialisto išvada.

24Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas visiškai netyrė tų aplinkybių, kurios paneigtų ar patvirtintų jo aiškinimą apie tai, kad vyko derybos su Latvijoje esančia SIA "( - )" valdyba ir „( - )" bendrovės derybos dėl geležinkelio Liepoja- Ventspilis 107 kilometru geležinkelio darbų sklype Jerzeke-Gulbine, nors tokios derybos vyko ir buvo planuojama vykdyti šiuos darbus patvirtina ( - ) valdybos išduotas raštas 2011 m. kovo 15 d. Nr. 01-5/121. Lieka nepaneigtas jo aiškinimas, kad pinigai iš Z. A. pagal jo sudarytą vekselį tarp A. S. buvo gauti ne dėl jo apgaulės, bet dėl darbų ir investicijų, kurios nutrūko dėl šalių nesutarimo. Galimybę, kad ūkio subjektas iš jo sudaryto sandorio patirs nuostolius, suponuoja normali tokių ūkio subjektų veiklos praktika, ir tai niekaip nesusiję su sukčiavimu. Bet kokia komercinio subjekto veikla yra rizikinga, svarbu, kad ji neviršytų normalios gamybinės - ūkinės rizikos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje Civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, yra konstatavęs, kad bendrovės administracijos vadovo pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu (nerūpestingai, neatidžiai, neapdairiai, per daug rizikuojant sudarant sandorius) padaryti nuostoliai yra bendrovei padaryta žala kaip pagrindas jo materialinei atsakomybei. Tai, kad įvykdžius sutartį tarp Latvijos ir UAB „( - )" ji būtų buvusi naudinga lieka iki galo nepaneigtas jo aiškinimas, jog pavykus iki galo užbaigti sandorį, sutarties reikalavimai būtų įvykdyti. Šios aplinkybės rodo, kad tiek kaltinimas, tiek pirmoji teismo instancija nepagrįstai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies nuostatas.

25Teigia, kad vekselio surašymo aplinkybių nežinojo, jam nebuvo pranešta apie jo surašymą. Vekselis, kaip oficialus dokumentas buvo apskaitytas bendrovės finansinėje apyskaitoje. Nesutinka su teismo išvada, kad iš Z. A. gauti pinigai realiai į UAB „( - )", kasą nebuvo patekę. Teismas tą tvirtina aiškindamas, kad iš Z. A. pinigai buvo gauti JAV doleriais. Neatitinka tikrovei, kad Z. A. pinigai nebuvo užpajamuoti ir apskaityti bendrovės finansiniuose dokumentuose. Liudytojos V. L. ir F. G. patvirtino priešingas aplinkybes.

26Nesutinka ir su teismo išvada, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ji buvo nemoki. Pinigai iš Z. A. buvo paskolinti 2009 m. birželio-liepos mėnesiais. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 18 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita patvirtina, kad bendrovė UAB „( - )" tikrinimo metu vertėsi geležinkelio ir požeminių geležinkelių tiesimo darbais (veiklos kodas 421200), tačiau tik 2010 m. vasario 2 d. bendrovei buvo iškelta bankroto byla, tam turėjo įtakos ne tik įsibėgėjusi ekonominė krizė, bet ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, tai yra, po gautos paskolos iš Z. A..

27Akcentuoja, kad nors A. S. ir nebuvo bendrovės darbuotojas, tačiau jis yra jo tėvas, kuris rūpinosi, kad R. S. vadovaujama bendrovė nebankrutuotų ir įveiktų užklupusią ekonominę krizę, ieškojo investuotojų, naujų darbų projektų. Jis neneigė, kad 2009 m. liepos 1 d. pasirašė įgaliojimą Nr. 25 ir jį patvirtino bendrovės antspaudu, tačiau negali sutikti su klaidinga teismo išvada, kad jis pasirašant šį įgaliojimą žinojo ar padėjo apgauti Z. A.. Jis tokio tikslo neturėjo, ir tai yra kaltinimo ir teismo spėlionės bei prielaidos. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad šis įgaliojimas nebuvo įregistruotas, nes tą paneigė liudytoja V. L. bei bylos medžiaga. Be to, neatitinka tikrovės teismo nuoroda į tai, kad jis neužpajamavo gautų pinigų iš Z. A.. Teismas pateikė nuorodą šiai aplinkybei patvirtinti liudytojos V. L. parodymus. Specialisto išvada (t. l, b. l. 152-155), priešingai nei nurodė teismas, patvirtina, kad pateiktuose dokumentuose „kasos pirminiai pajamų ir išlaidų dokumentai" yra 2009 m. liepos 1 d. įgaliojimas Nr. 25, patvirtintas direktoriaus R. S., kuriuo įgaliojamas A. S. paimti 508 200 Lt iš Z. A. bendrovės naudai, 2009 m. liepos 2 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, dėl šių pinigų paskolinimo 2009 m. rugsėjo 30 d. kasos pajamų orderis Nr. 57 suma 508 200 Lt, kuriame nurodyta, kad priimta iš R. S. 508 200 Lt, vekselio įraše nurodyta, kaip skola Z. A. 508 200 Lt sumai. Minėti apskaitos registrai, pasirašyti vyr. finansininkės V. L.. Šie pinigai buvo išmokėti L. C.. Tai paneigia teismo spėliones, kad šie pinigai visiškai nebuvo užskaityti jo vadovaujamos bendrovės finansiniuose dokumentuose. Teismas neatsižvelgė į svarbias bylos aplinkybes, kad jis nedalyvavo sudarant vekselį su Z. A. ir nebuvo atsakingas už šio vekselio neįvykdymo pasekmes, todėl negalėjo atlikti padėjėjo funkcijų.

28Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė G. Skersinskytė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį ir A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant kartu su R. S. ir paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams. Taip pat R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, bendrininkaujant kartu su A. S. ir paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

29Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas kaltinamojo R. S. veiką perkvalifikavęs iš nusikaltimo vykdytojo, pripažįstant, jog jis buvo padėjėju A. S. vykdant sukčiavimą, taip pat išteisinęs A. S. ir R. S. iš kaltinimo bendrininkavus kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt, padarė neteisingą išvadą, kuri neatitinka bylos aplinkybių, dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė bausmę. Nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys rodo, jog abu kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe, iš anksto apgalvoję visą pinigų užvaldymo schemą, kaltinamasis R. S. atliko nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje objektyviosios pusės veiksmus, todėl turi būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju, o ne padėjėju, taip pat R. S. ir A. S. turėjo būti pripažinti bendrininkavę kartu apgaule įgyjant iš Z. A. 508 200 Lt.

30Taip pat skunde nurodoma, kad skiriant kaltinamiesiems bausmes, būtina vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį.

31Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Z. A. prašo nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliacinius skundus atmesti.

32Nurodo, kad su nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliaciniais skundais nesutinka, nes jie nepagrįstai teigia, kad jų įvykdytas nusikaltimas neatitinka sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymių, o vertintas tik kaip civilinis deliktas. Teigia, kad A. S. prisipažino, kad jis anksčiau jo nepažinojo, bet per du kartus iš jo paėmė 508 200 Lt. JAV doleriais, kad buvo tai sumai išrašytas vekselis, kurį jis pasirašė prisistatydamas UAB „( - )" prezidentu ir jį įteikė jam. Kad tie jo pinigai duoti jam buvo dėl darbų Liepoja - Ventspilis geležinkelio atkarpoje, kuriuos UAB „( - )" dirbs kartu su juo. Bet derybos su Latvijos įmone nutrūko, nes nesutarė dėl kainos ir darbų apimties. Kad pinigus žadėjo jam atiduoti ir kitoje vekselio pusėje užrašė datą. kada atiduos.

33Be to, nurodo, kad R. S. pripažino, kad žinojo, jog A. S. iš jo paėmė pinigus ir išdavė vekselį, kad tie pinigai buvo reikalingi UAB „( - )", nors įmonė jau buvo nemoki dėl sunkios finansinės padėties. Kad tuos pinigus įmonės užpajamavo tik 2009 m. rugsėjo 30 d.. Iš duotų parodymų aiškiai matyti, kad jie norėdami iš jo išgauti pinigus, iškreipė tiesą, suklaidino jį, sąmoningai tyčia pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Byloje nustatyta faktinėmis aplinkybėmis, kad panaudodami apgaulę ir užvaldydami iš jo pinigus, jie nesiruošė jam jų atiduoti, tai aiškiai parodo jų veiksmų tolimesnė seka.

34Nurodo, kad byloje nustatyta, kad A. S. jam aiškindamas, kad jis yra UAB „( - )" prezidentu ir, kad jo įmonė laimėjo konkursą Latvijoje dėl darbų Liepoja - Ventspilis geležinkelio atkarpoje ir tam yra reikalingi pinigai, buvo jo išgalvotas apgaulės būdas, kaip jį suklaidinti ir tokiu būdu iš jo išgauti pinigus. UAB „( - )" jokiame konkurse Latvijoje dėl darbų nedalyvavo ir tokio konkurso ir nebuvo. Toks melagingų duomenų pateikimas ir tolimesnė įvykių seka patvirtina, kad buvo siekiama jį suklaidinti ir apgaule pasisavinti jo pinigus. Kad A. S. iš anksto planavo iš jo apgaule išgauti pinigus ir dėl to jam buvo pateikiama tokia tikrovės neatitinkanti informacija patvirtinama ne tik jo, bet liudytojų R. A., R. B., E. S., S. K. duotais parodymais, kurie patvirtina, kad dėl konkretaus darbų objekto Latvijoje nebuvo tartasi.

35Taip pat, norėdamas jį apgauti bei suklaidinti, A. S. visur melavo. Norėdamas ir siekdamas sudaryti mokaus ir patikimumo žmogaus įvaizdį, visada prisistatydavo save UAB „( - )" prezidentu, aiškino, kad įmonės finansinė padėtis yra gera. Tuo tarpu A. S. niekada nebuvo UAB „( - )" prezidentu ir su įmone jokia darbinė veikla jo nesieja. Juo labiau jis ir negalėjo jam aiškinti bei meluoti, kad įmonės finansinė padėtis yra gera, nors gerai žinojo, kad įmonės finansinė padėtis yra bloga. A. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir pats nurodė, kad įmonė UAB „( - )", ne iš geros materialinės padėties skolinosi pinigus (t. l, b. I. 180-181). Byloje ir nustatyta, kad įmonės padėtis buvo bloga, ką nurodė ir teismas savo nuosprendyje. Kad melavimas apie gerą finansinę padėtį bei apie savo ketinimus, gali suklaidinti ir įtikinti nukentėjusįjį nurodo ir teismų praktika (kasacinės bylos Nr. 2K-6/2011, 2K-71/2009).

36Teigiama, kad A. S., toliau tęsdamas savo melavimus ir apgaudinėjimus, per du kartus davus jam pinigus, nurodė išrašyti neprotestuotiną paprastą vekselį jo duotai 508 200 Lt sumai. Kaip matyti, vekselis buvo išrašytas UAB „( - )" įmonės vardu, kur jis nurodytas kaip įmonės prezidentas, jame viskas yra sukeista vietomis, jis nurodytas kaip skolininkas, o A. S. įmonė pinigų skolintoja. Vekselyje nurodyta, kad įmonė privalo sumokėti pinigus iki 2009 m. lapkričio 30 d., tokiu būdu A. S. nebūdamas tos įmonės prezidentu ir pasirašydamas ant vekselio kaip įmonės prezidentas ir imdamas pinigus įmonės vardu, matė, ką jis pasirašo, nors tam jokių įgaliojimų neturėjo. Kas dar kartą patvirtina, kad paimant pinigus, įmonės vardu buvo pasinaudota, turint tikslą jį apgauti.

37Teigia, kad kada buvo iškelta baudžiamoji byla, A. S., norėdamas pateisinti savo nusikalstamą veiką, griebėsi klastojimo. Jis susitarė su R. S. ir atgaline data pastarasis išrašė įgaliojimą, kad R. S. įgalioja A. S. paimti iš jo pinigus UAB „( - )" 508 200 Lt. Įgaliojimas išrašytas 2009 m. liepos 1 d., bet įmonėje nėra įregistruotas. Kad jis yra išrašytas atgaline data patvirtina ta aplinkybė, kad jau 2009 m. birželio 5 d. A. S. iš jo buvo paėmęs 170 000 JAV dolerių, bet tai sumai jokio įgaliojimo neturėjo. Kaip matyti, tie pinigai mėnesį laiko buvo A. S. kišenėje, nes niekur nebuvo užpajamuoti. 2009 m. liepos 2 d. Z. A. atvežus dar 40 000 JAV dolerių, tik tada buvo surašytas vekselis visai sumai. A. S. jokio įgaliojimo tuo metu neturėjo, todėl įgaliojimas nėra įrašytas vekselyje. Įgaliojimas prieš tą išduotą vekselį negalėjo būti išrašytas, nes A. S. nežinojo, kada jis atvažiuos ir atveš pinigus ir kiek tų pinigų atveš. A. S., paimdamas apgaulės būdu jo duotus pinigus, įgijo realią galimybę elgtis su jo pinigais savo nuožiūra ir nuo to momento yra baigtas nusikaltimas. Tai pažymėjo Aukščiausiojo Teismo kolegija kasacinėje byloje Nr. 2K-150/2010.

38Pagaliau, apgaulės būdu buvo išgauti iš jo pinigai 2009 m. liepos 2 d., bet bendrovės kasoje buvo užpajamuoti tik 2009 m. rugsėjo 30 d., nes jis jau tuo metu pradėjau reikalauti, kad A. S. jam grąžintų pinigus, nes kreipsis į teisingumo organus. A. S. jį vis ramino ir aiškino, kad pinigus grąžins, net 2009 m. rugpjūčio 9 d. parašė įsipareigojimą kitoje vekselio pusėje, kad jis grąžins jam visą sumą iki 2009 m. rugsėjo 31 d., bet supratęs, kad Z. A. vis tiek nenurims, griebėsi klastotės ir susitarus su R. S., ne tik buvo išrašytas įgaliojimas atbuline data, bet ir buvo pateiktas į įmonės buhalteriją užpajamavimui jo vekselis. Kaip paaiškino įmonės finansininkė V. L., jai R. S. 2009 m. rugsėjo 30 d. davė du vekselius ir įgaliojimą ir pagal R. S. nurodymą buvo užpildyti kasos pajamų orderis bei kasos išlaidų orderis, kad buvo pasiskolinta iš jo 508 200 Lt. suma, kurią tą pačią dieną, t.y. 2009 m. rugsėjo 30 d. išmokėjo L. C., nors tų pinigų ji - V. L. nematė. Tą patį, kad tų 508 200 Lt nematė ir jam neišmokėjo teisme aiškino ir liudytojas L. C.. Iš visų šių aplinkybių aiškiai matyti, kad A. S. jam parašydamas 2009 m. įsipareigojimą kitoje vekselio pusėje grąžinti visą sumą iki 2009 m. rugsėjo 31 d., toliau jį apgaudinėjo ir nesiruošė jam grąžinti tų pinigų, nes tų pinigų tuo metu jau neturėjo. Pastebi, kad nėra logikos, jog jis visai nepažįstamam žmogui be jokio tikslo duotų pusę milijono litų.

39Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liko netirtos aplinkybės, kurios paneigtų ar patvirtintųjų aiškinimą, kad vyko derybos su Latvijoje esančia SIA "( - ) vadyba" ir UAB „( - )" dėl geležinkelio Liepoja - Ventspilis darbų, kad tokios derybos vyko ir buvo planuojama vykdyti tokius darbus patvirtina ( - ) valdybos išduotas raštas 2011 m. kovo 15 d. Nr. 01-2/121. Kad lieka nepaneigtas jų aiškinimas, kad pinigai gauti iš jo pagal sudarytą vekselį A. S. buvo gauti ne dėl apgaulės, bet dėl darbų ir investicijų, kurios nutrūko dėl šalių nesutarimo. Tačiau jis po teismo priimto nuosprendžio per Latvijos advokatūrą kreipėsi į „(duomenys neskelbti)" ir gavo raštišką atsakymą, kurį prideda prie atsikirtimo į nuteistųjų apeliacinius skundus. Tame rašte nurodoma, kad buvo pateikta netiksli informacija ir jie atšaukė laiške Nr.01-5/121 netikslią informaciją ir atsiprašė. Nurodė, kad minėtų darbų vykdymui viešųjų pirkimų procedūroje Lietuvos kompanija UAB „( - )" nebuvo pakviesta ir nedalyvavo.

40Prokurorė prašo prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, A. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus atmesti.

41Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašo prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, A. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus atmesti.

42Nuteistieji ir jų gynėjai prašo A. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus patenkinti, prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

43Apeliaciniai skundai atmestini.

44Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas pirmos instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nors nuteistieji neigia savo kaltę, jų kaltė įrodyta byloje surinktais, teismo posėdyje ištirtais ir, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, teisingai įvertintais įrodymais.

45Dėl A. S. gynėjo apeliacinio skundo.

46Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl to svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Tai pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje Nr. 2K-851/2001. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą.

47Nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde teisingai akcentuojama, kad apgaulę atskleidžia trys požymiai: objektyviosios tiesos iškraipymas, tikslas- nukentėjusiojo suklaidinimas ir kaltininko tyčia, sąmoningai pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Tačiau skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neatskleidė visų šių privalomų nuosprendyje minimos A. S. apgaulės požymių ir juos nurodo tik nukentėjusysis Z. A. ir tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje.

48Kaip matosi iš nuosprendžio nustatomosios dalies, joje yra detaliai atskleistas A. S. apgaulės turinys. Nuosprendyje nurodyta, jog A. S., turėdamas tikslą užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, Z. A. pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jis yra finansiškai stabilios ir patikimos įmonės prezidentas, melagingai pažadėjo perleisti Z. A. konkurse laimėtus atlikti geležinkelio ardymo darbus, nors tokiame konkurse visai nedalyvavo ir jo nelaimėjo, gavęs iš Z. A. pinigus, pasirašė įstatymų neatitinkantį vekselį, kaip UAB prezidentas, nors juo faktiškai nebuvo, gautų iš Z. A. pinigų negrąžino.

49Nukentėjusysis Z. A. buvo apgautas ir patikėjo, kad užmezgė verslo santykius su konkursą laimėjusios stabilios ir patikimos bendrovės prezidentu ir kad jam už sumokėtą pinigų sumą bus perleisti tam tikri pelningi darbai.

50Gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad aplinkybę dėl neva tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimo Z. A. nurodė tik pats Z. A. ir tik tyrimo pabaigoje.

51Nuteistojo A. S. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. S. kaltės.

52Kaip matosi iš byloje esančio Z. A. pareiškimo, dėl kurio ir buvo pradėtas šios bylos tyrimas, Z. A. jame iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir teisiamajame posėdyje, t. y., kad būdamas apgautas sumokėjo pinigus A. S., nes A. S. tvirtino, jog laimėjo konkursą geležinkeliui ardyti, nori šiuos darbus parduoti subrangovui ( t. 1, b. l. 7-8). Iš esmės tokius pačius parodymus Z. A. davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu ( Nukentėjusiojo apklausos protokolai t. 1, b. l. 17-20, 29, 31-32, t.2, b. l. 73-74, Teisiamojo posėdžio protokolas, t.3, b. l.159 - 162).

53Kad tikrai buvo A. S. ir Z. A. tarėsi dėl šių darbų perleidimo, pripažino ir nuteistasis A. S., parodydamas, jog pinigus iš Z. A. paėmė, žadėdamas jam perleisti didelį užsakymą geležinkeliui ardyti ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 175-178 ).

54Tai matosi ir iš nukentėjusiojo pateikto garso įrašo išklotinės ( t. 1, b. l. 36-39 ). A. S. teisiamajame posėdyje pripažino, kad šiame įraše yra užfiksuotas jo pokalbis. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neklausė šio įrašo, todėl juo negali būti remiamasi, kaip matosi iš teisiamojo posėdžio protokolo, teismui pagarsinus pokalbio išklotinę, nei A. S. nei jo gynėjas garsinti pokalbio ar atlikti įrašo ekspertizę, neprašė. To neprašė ir apeliacinės instancijos teisme. Vadovaujantis BPK 290 straipsniu, teisminio tyrimo metu apžiūrėti daiktinius įrodymus bei klausytis garso įrašų nebūtina, jei proceso dalyviai to neprašo. Be to, pažymėtina, kad nukentėjusiojo pateiktas 2009 m. liepos 2 d. padarytas pokalbio su A. S. įrašas esminės ir lemiamos reikšmės įrodymų vertinime neturi, A. S. kaltę įrodo ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

55Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad vekseliu buvo įformintas paskolos suteikimas, t. y., kad Z. A. skolino vekselyje nurodytą sumą bendrovei „( - )“ ir tai išplaukia iš vekselio paskirties ir ši aplinkybė paneigia teismo samprotavimą, jog minimą pinigų sumą Z. A. perdavė ne kaip paskolą, o kaip garantą būsimiems konkretiems darbams gauti. Teigiama, kad jokios sutarties dėl geležinkelio ardymo darbų perdavimo sudaryta nebuvo, nėra patikimų duomenų, kad šis vekselis neatitinka įstatymo reikalavimų. Be to, vekselio tikrumą A. S. patvirtino įrašu kitoje vekselio pusėje.

56Kolegija su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka.

57Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnyje nustatyta, kad vekselis-tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad vekselis-vertybinis popierius, kuris išrašomas šiame įstatyme nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Iš vekselio sąvokos akivaizdu, kad vekselis nėra paskolos sutarties patvirtinimas, o tik įsipareigojimas sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui.

58Vekselių išrašymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintos Vekselių naudojimo taisyklės. Šiuose teisės aktuose nustatyta, kad vekselyje be jo pavadinimo taip pat turi būti nurodyta: besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, pavadinimas ar vardas, pasirašymo vieta ir data, išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens ( vekselio davėjo) parašas. Vekselis yra maksimaliai formalus dokumentas, kuriam forma yra svarbiausias elementas. Iš byloje esančio vekselio ( t. 1, b. l. 9) matyti, kad vekselio rekvizitai neatitinka įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų reikalavimų, iš jo net neaišku, kas yra vekselio gavėjas ir kas davėjas ir kas kam turi sumokėti vekselyje nurodytą sumą – 508 200 Lt. Nenustatyta, ar tyčia ar dėl klaidos buvo surašytas šis įstatymų reikalavimų neatitinkantis vekselis, tačiau akivaizdu, kad jame pasirašęs A. S. melagingai prisistatė prezidentu ir tai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jam buvo meluojama ir jis buvo įsitikinęs, kad bendrauja ir sprendžia verslo reikalus su bendrovės „( - )“ prezidentu, nors faktiškai bendravo ir reikalus sprendė su asmeniu kuris ne tik nebuvo bendrovės prezidentas, bet joje iš viso nedirbo, nebuvo ir šios bendrovės akcininkas. Nuteistieji teigia, kad A. S. veikė pagal R. S. išduotą įgaliojimą, tačiau vekselyje A. S. save įvardino prezidentu, o ne kad veikia pagal įmonės išduotą įgaliojimą.

59Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matosi, kad vekselio surašymas buvo viena iš apgaulės priemonių, siekiant sumažinti Z. A. abejones ir sudaryti regimybę, kad sumokėtus pinigus kada panorėjęs Z. A. galės atgauti. Tokio pat tikslo buvo siekiama vekselio kitoje pusėje A. S. padarius prierašą, kuriuo jis asmeniškai pažadėjo iš Z. A. gautus pinigus grąžinti iki 2009 m. rugsėjo 31 d., nors, kaip matosi iš tolimesnių jo ir R. S. veiksmų, šių pinigų grąžinti Z. A. net neketino. Kaip matosi iš specialisto išvados (t. 1 b. l. 152-157), R. S. 2009 m. rugsėjo 30 d. šį vekselį pateikė buhalterijai įtraukti į bendrovės „( - )“ apskaitą ir, bei surašytas išlaidų orderis, kad tą pačią dieną šią sumą sumokėjo vienam iš įmonės kreditorių L. C., kuris beje apklausiamas teisiamajame posėdyje šią aplinkybę paneigė.

60Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje neanalizavo, ar tikrai L. C. buvo išmokėti šie pinigai, nes sukčiavimas yra baigtas nuo pinigų užvaldymo momento, kai A. S., apgaulės būdu užvaldęs Z. A. pinigus, galėjo jais laisvai naudotis ir disponuoti ( nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-150/2010). Aplinkybė, kur kaltinamasis vėliau dėjo sukčiavimo būdu užvaldytus pinigus, jokios juridinės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi.

61Tuo pačiu yra nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje byloje teisinės reikšmės negali turėti, nes bylos duomenimis nustatyta, jog paskolos suteikimas vekselio pagrindu nebuvo saistomas jokiomis papildomomis sąlygomis.

62Visų pirma, bylos duomenis nustatyta, kad Z. A. pinigų bendrovei „( - )“ neskolino, o juos davė kaip garantą, kad geležinkelio ardymo darbai būtų perleisti jam. Todėl iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių nekyla bejonių, kad Z. A. buvo apgautas, nes žinodamas, kad A. S. nėra bendrovės „( - )“ prezidentas, kad ši bendrovė nedalyvavo ir nelaimėjo konkurso dėl geležinkelio ardymo darbų Latvijoje, kad ši bendrovė yra sunkioje finansinėje padėtyje, jai gresia bankrotas, nebūtų mokėjęs iki tol visai nepažįstamam A. S. daugiau kaip pusę milijono litų ir nebūtų tikėjęsis, kad ši bendrovė jam, kaip subrangovui, perleis tam tikrus darbus. Byloje nustatyta, to neneigė ir nuteistasis R. S., kad įmonės finansinė padėtis tuo metu buvo bloga, tai įrodo ir aplinkybė, kad ilgai netrukus įmonei buvo paskelbtas bankrotas. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartyje dėl bankroto nustatyta, kad įmonės mokėtinos sumos ir skoliniai įsipareigojimai sudaro 11 392 037 Lt. ( t. 1, b. l. 73). Kad melavimas apie gerą finansinę padėtį bei apie savo ketinimus, gali suklaidinti ir įtikinti nukentėjusįjį perduoti savo turtą ir yra viena iš apgaulės formų, ne kartą, kaip pagrįstai nurodoma nukentėjusiojo atsikirtime, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse (kasacinės bylos Nr. 2K-6/2011, 2K-71/2009 ir kt.).

63Kad bendrovė „( - )“ jokiame konkurse ir oficialiose derybose dėl konkrečių darbų Latvijoje nedalyvavo, matosi ne tik iš pateiktų raštų (t. 2, b. l. 172-174, t.3, b. l. 114-117), liudytojų E. S. R. K., ir kt. parodymų ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 164-165, 167-168 ), bet ir iš to, kad R. S., šios bendrovės vadovas, negalėjo pateikti jokių oficialių tai patvirtinančių dokumentų, kuriuos be abejonės, jei būtų vykusios oficialios derybos ir bendrovė būtų dalyvavusi kokiame nors konkurse, būtų turėjęs. Ta aplinkybė, kad bendrovės „( - )“ darbuotojai tam tikru metu domėjosi įvairiais darbais, taip pat ir darbais Latvijoje, nedavė jokio pagrindo A. S. imti daugiau kaip pusę milijono iš Z. A., žadant jam itin pelningą sandorį, ir tai rodo jo tiesioginę tyčią apgaulės būdu užvaldyti Z. A. pinigus.

64Kolegija nesvarsto skundo argumentų, kuriais kritikuojamas nuosprendyje išdėstytas teiginys, jog paimti iš Z. A. pinigai realiai į UAB „( - )" kasą nebuvo patekę, nes šios bendrovės finansiniuose dokumentuose Z. A. duoti pinigai buvo nurodyti litais, nors nustatyta, kad Z. A. įdavė A. S. pinigus JAV doleriais. Kaip jau minėta, nusikalstama veika buvo baigta nuo to momento, kai A. S. apgaulės būdu užvaldė Z. A. pinigus ir galėjo jais savo nuožiūra naudotis ir disponuoti, todėl veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ką paskui A. S. darė su išviliotais iš nukentėjusiojo pinigais. Kad pinigai tikrai nebuvo laikomi įmonės kasoje, o tik apskaityti, patvirtina faktas, kad juos užpajamavus, tą pačią dieną pagal išlaidų orderį jie turėjo būti išmokėti V. C..

65Apylinkės teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, atskleidė visus būtinus nusikalstamos veikos – sukčiavimo, užvaldant nukentėjusiojo Z. A. pinigus, požymius, teisingai A. S. veiką kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai jį nuteisė.

66Tenkinti skundą nuteistojo A. S. gynėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

67Dėl R. S. ir prokurorės apeliacinio skundo.

68Nuteistojo R. S. skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis neatitinka BPK normų 303-305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 307 straipsnio reikalavimų. Teismas neteisingai nustatęs faktines aplinkybes, teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

69Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus.

70BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi apelianto nuomonė dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma. Apeliacinės instancijos teismas nerado teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl teigti, kad nuosprendis pagrįstas spėlionėmis ir prielaidomis, negalima.

71Skunde teigiama, kad R. S. sukčiavimo nepadarė.

72Pirmosios padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad R. S. padėjo savo tėvui nuteistajam A. S. sukčiauti ir pagrįstai jį nuteisė pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

73Dėl A. S. nusikalstamos veikos įrodymų ir kvalifikavimo kolegija jau pasisakė ir motyvų nebekartoja. Pats R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad bendrovės finansinė būklė buvo sunki, kolegija dėl to jau yra pasisakiusi, taip pat yra aptarta aplinkybė dėl bendrovės darbų Latvijoje realumo ir apgaulės mechanizmo. Todėl R. S. apeliaciniame skunde nurodomų liudytojų L. K., R. B. ir E. S. parodymų dar kartą neaptarinėja. Taip pat kolegija jau pasisakė, kad veikos kvalifikavimui ir baigtumui nėra svarbu, ar buvo ar nebuvo iš Z. A. gauti pinigai laikomi įmonės kasoje bei sumokėti L. C..

74Teismas R. S. pripažino kaltu, kad jis padėjo A. S. padaryti šį sukčiavimą – A. S. pasirašytą vekselį įregistravo savo vadovaujamos UAB „( - )" buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A..

75Teismas nuosprendyje motyvavo, jog įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. nuo pat sukčiavimo pradžios buvo žinoma, kad A. S. pateikinėja Z. A. tikrovės neatitinkančią informaciją dėl žadamo perleisti darbų objekto ir dėl A. S. ryšio su UAB „( - )“ .

76Kolegija su šiomis teismo išvadomis visiškai sutinka. R. S. teisiamajame posėdyje parodė, jog jam buvo žinoma, kad jo prašymu tėvas A. S. derasi su Z. A., nes UAB „( - )“ finansinė padėtis buvo sunki. Jis išrašė įgaliojimą A. S. nurodytai sumai. Taip pat parodė, kad Z. A. perduodant pinigus tebevyko derybos dėl objekto, R. S. važiavo tartis dėl darbų Latvijoje, bet derybos nutrūko. R. S. nė karto neteigė, kad A. S. slėpė nuo jo derybų su Z. A. aplinkybes ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 178-179).

77Šie parodymai patvirtina, jog R. S. žinojo, kad Z. A. pinigus perduoda ne kaip kokią nors paskolą, o kaip garantą, tikėdamasis dalyvauti UAB „( - )“ vykdant darbus Latvijoje. Pirmosios instancijos teismas teisingai pabrėžė, kad ta aplinkybė, jog 2009 m. liepos 1 d. R. S. išrašė įgaliojimą A. S. paimti pinigus iš Z. A. ( Įgaliojimas, t. 1, b. l.94), taip pat patvirtina, jog R. S. iš anksto žinojo apie A. S. sumanytą sukčiavimą išvilioti iš Z. A. pinigus ir tuo įgaliojimu bandė sudaryti regimybę, kad paimami iš Z. A. pinigai yra skolinami UAB „( - )“. Be to, kaip nustatyta, to neginčija ir R. S., A. S. pasirašytą vekselį R. S. 2009 m. rugsėjo 30 d. įregistravo savo vadovaujamos UAB „( - )" buhalterinės apskaitos registruose kaip UAB „( - )“ 508 200 Lt skolinį įsipareigojimą Z. A. ir tą pačią dieną tai pačiai sumai išrašė išlaidų orderį dėl šių pinigų išmokėjimo L. C., nors vekselyje buvo aiškiai nurodyta, jog A. S. pasižada Z. A. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. visus gautus iš jo pinigus grąžinti.

78Visos šios nustatytos aplinkybės paneigia R. S. apeliacinio skundo teiginį, jog jam nieko konkretaus apie A. S. ir Z. A. susitarimą ir vekselio surašymo aplinkybes nebuvo žinoma ir patvirtina, jog jis veikė kaip A. S. padėjėjas.

79BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ir pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ir priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus ir t.t.

80Akivaizdu, kad savo veiksmais R. S., iš anksto žinodamas ir pritardamas A. S. nusikalstamiems ketinimams, būdamas su juo susitaręs, padėjo slėpti nusikaltimą. Tai kad R. S. tiesiogiai nebendravo su nukentėjusiuoju Z. A., nešalina jo baudžiamosios atsakomybės.

81Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys rodo, jog abu nuteistieji veikė iš anksto susitarę, bendrininkų grupe, iš anksto apgalvoję visą pinigų užvaldymo schemą, kaltinamasis R. S. atliko nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalies objektyviosios pusės veiksmus, todėl turi būti pripažintas šio nusikaltimo vykdytoju, o ne padėjėju, abiems nuteistiesiems turi būti nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad sukčiaudami jie veikė bendrininkų grupe ir todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jiems turi būti skirtos griežtesnės bausmės.

82Prokurorės nuomone, sukčiavimo baigimo momentas yra siejamas ne su pinigų perdavimu A. S., bet su fiktyviu apskaitymu bendrovės UAB „( - )" buhalterinės apskaitos registruose. Būtent tuomet, kai pinigai buvo apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose, Z. A. prarado galimybę juos atgauti, todėl šių kaltinamojo R. S. veiksmų negalima laikyti padėjimu įvykdyti nusikaltimą, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip vykdytojo.

83BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius įstatyme nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Tai reiškia, jog vykdytojas yra asmuo, kuris pats asmeniškai realizavo bent dalį nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymių arba tai padarė per kitus asmenis, kurie nėra baudžiamosios atsakomybės subjektai. Jei asmuo pats asmeniškai ar per kitus asmenis- ne subjektus,- nerealizavo nei vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jis negali būti laikomas vykdytoju, o, priklausomai nuo prisidėjimo prie nusikalstamos veikos įvykdymo pobūdžio, jis gali būti laikomas organizatoriumi, kurstytoju ar padėjėju (išskyrus nusikalstamas veikas, įvykdytas veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, kai visi bendrininkai laikomi bendravykdytojais).

84BK 182 straipsnyje numatyti sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai yra apgaulės panaudojimas ir alternatyviai svetimo turto įgijimas arba svetimos turtinės teisės įgijimas, arba turtinės prievolės išvengimas, arba turtinės prievolės panaikinimas.

85Kaip jau yra nustatyta, to neteigiama ir prokurorės apeliaciniame skunde, R. S. tiesiogiai su Z. A. nebendravo, jokių derybų su juo nevedė ir pinigų iš Z. A. nepaėmė.

86Prokurorės teiginys, kad nusikaltimas buvo baigtas tada, kai pinigai buvo apskaityti UAB „( - )" buhalterinėje apskaitoje, nepagrįstas. Kolegija nutartyje jau yra pasisakiusi, kad sukčiavimas yra baigtas nuo pinigų užvaldymo momento, kai A. S., apgaulės būdu užvaldęs Z. A. pinigus, galėjo jais laisvai naudotis ir disponuoti. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris yra konstatavęs, kad sukčiavimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas gali laisvai pinigais disponuoti savo nuožiūra. Net ir tuo atveju, jei po nusikalstamos veikos padarymo nusikalstamu būdu gauti pinigai ar jų dalis yra grąžinami, nusikaltimo kvalifikavimui tai reikšmės neturi ( nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-150/2010).

87Tenkinti prokurorės skundo ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip abiejų nuteistųjų įvykdytą veikiant grupe iš anksto susitarusių asmenų, nėra pagrindo, kad R. S. būtų atlikęs vykdytojo veiksmus, realizuojant nusikalstamą sumanymą - sukčiavimą, nenustatyta.

88Teismas nuteistųjų A. S. ir R. S. nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai, bausmes paskyrė sankcijų ribose. Apeliacinių skundų dėl paskirtų bausmių dydžio negauta.

89Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Adomo Liutvinsko ir nuteistojo R. S. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. R. S. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį... 4. Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Priteista iš A. S. Z. A. 508 200... 5. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 6. A. S. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės... 7. Apeliaciniu skundu A. S. gynėjas advokatas Adomas Liutvinskas prašo... 8. Nurodo, kad teismas darydamas išvadas dėl ginamojo kaltės, iš esmės,... 9. Teisės taikymo prasme, bendrovės „( - )“ finansinis stabilumas šioje... 10. Teismo manymas, kad ginamasis neva, melagingai pažadėjęs už atitinkamą... 11. Aplinkybė, kad nebuvo susitarta, teismo nepagrįstai vertinama kaip... 12. Teismo pozicija dėl nuosprendyje minimo vekselio, negali būti pripažinta... 13. Taip pat skunde teigiama, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai... 14. Teismo manymas, kad ginamasis kaltas, nes pasirašydamas „..įstatymų... 15. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismo pastebėjimas:... 16. Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad teismas, spręsdamas... 17. Paskolos negrąžinimas, esminiai pasikeitus verslo aplinkybėms ir verslo... 18. Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 20. Nurodo, kad apklaustas teisme jis paaiškino ir parodė, kad būdamas UAB „(... 21. Teismas, apkaltinęs jį padėjimu sukčiauti A. S., vadovavosi liudytojų R.... 22. Teigia, kad nuosprendyje nurodyta, kad abu kaltinamieji buvo sutarę iš anksto... 23. Teigia, jog Z. A. patvirtino A. S. aiškinimą, kad investicijos, surašant ir... 24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad kaltinimas visiškai netyrė tų... 25. Teigia, kad vekselio surašymo aplinkybių nežinojo, jam nebuvo pranešta apie... 26. Nesutinka ir su teismo išvada, kad bendrovei buvo iškelta bankroto byla ir ji... 27. Akcentuoja, kad nors A. S. ir nebuvo bendrovės darbuotojas, tačiau jis yra jo... 28. Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė G.... 29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas kaltinamojo R. S. veiką... 30. Taip pat skunde nurodoma, kad skiriant kaltinamiesiems bausmes, būtina... 31. Atsikirtimu į nuteistųjų apeliacinius nukentėjusysis ir civilinis ieškovas... 32. Nurodo, kad su nuteistųjų A. S. ir R. S. apeliaciniais skundais nesutinka,... 33. Be to, nurodo, kad R. S. pripažino, kad žinojo, jog A. S. iš jo paėmė... 34. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad A. S. jam aiškindamas, kad jis yra UAB „(... 35. Taip pat, norėdamas jį apgauti bei suklaidinti, A. S. visur melavo.... 36. Teigiama, kad A. S., toliau tęsdamas savo melavimus ir apgaudinėjimus, per du... 37. Teigia, kad kada buvo iškelta baudžiamoji byla, A. S., norėdamas pateisinti... 38. Pagaliau, apgaulės būdu buvo išgauti iš jo pinigai 2009 m. liepos 2 d., bet... 39. Nurodo, kad apeliaciniuose skunduose teigiama, kad liko netirtos aplinkybės,... 40. Prokurorė prašo prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti, A. S. gynėjo... 41. Nukentėjusysis ir jo atstovas taip pat prašo prokuratūros apeliacinį... 42. Nuteistieji ir jų gynėjai prašo A. S. gynėjo advokato A. Liutvinsko ir... 43. Apeliaciniai skundai atmestini.... 44. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimtas pirmos... 45. Dėl A. S. gynėjo apeliacinio skundo. ... 46. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės... 47. Nuteistojo A. S. gynėjo apeliaciniame skunde teisingai akcentuojama, kad... 48. Kaip matosi iš nuosprendžio nustatomosios dalies, joje yra detaliai... 49. Nukentėjusysis Z. A. buvo apgautas ir patikėjo, kad užmezgė verslo... 50. Gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad aplinkybę dėl neva... 51. Nuteistojo A. S. kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir... 52. Kaip matosi iš byloje esančio Z. A. pareiškimo, dėl kurio ir buvo pradėtas... 53. Kad tikrai buvo A. S. ir Z. A. tarėsi dėl šių darbų perleidimo, pripažino... 54. Tai matosi ir iš nukentėjusiojo pateikto garso įrašo išklotinės ( t. 1,... 55. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad vekseliu buvo įformintas paskolos... 56. Kolegija su tokiomis apelianto išvadomis nesutinka.... 57. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnyje nustatyta, kad... 58. Vekselių išrašymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir... 59. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matosi, kad vekselio surašymas buvo... 60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje neanalizavo, ar tikrai L.... 61. Tuo pačiu yra nepagrįstas ir apelianto teiginys, jog sprendžiant... 62. Visų pirma, bylos duomenis nustatyta, kad Z. A. pinigų bendrovei „( - )“... 63. Kad bendrovė „( - )“ jokiame konkurse ir oficialiose derybose dėl... 64. Kolegija nesvarsto skundo argumentų, kuriais kritikuojamas nuosprendyje... 65. Apylinkės teismas, nenukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo... 66. Tenkinti skundą nuteistojo A. S. gynėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.... 67. Dėl R. S. ir prokurorės apeliacinio skundo.... 68. Nuteistojo R. S. skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 69. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą,... 70. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį... 71. Skunde teigiama, kad R. S. sukčiavimo nepadarė.... 72. Pirmosios padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad R. S. padėjo savo... 73. Dėl A. S. nusikalstamos veikos įrodymų ir kvalifikavimo kolegija jau... 74. Teismas R. S. pripažino kaltu, kad jis padėjo A. S. padaryti šį... 75. Teismas nuosprendyje motyvavo, jog įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. nuo... 76. Kolegija su šiomis teismo išvadomis visiškai sutinka. R. S. teisiamajame... 77. Šie parodymai patvirtina, jog R. S. žinojo, kad Z. A. pinigus perduoda ne... 78. Visos šios nustatytos aplinkybės paneigia R. S. apeliacinio skundo teiginį,... 79. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs... 80. Akivaizdu, kad savo veiksmais R. S., iš anksto žinodamas ir pritardamas A. S.... 81. Prokurorės apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu... 82. Prokurorės nuomone, sukčiavimo baigimo momentas yra siejamas ne su pinigų... 83. BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą... 84. BK 182 straipsnyje numatyti sukčiavimo sudėties objektyvieji požymiai yra... 85. Kaip jau yra nustatyta, to neteigiama ir prokurorės apeliaciniame skunde, R.... 86. Prokurorės teiginys, kad nusikaltimas buvo baigtas tada, kai pinigai buvo... 87. Tenkinti prokurorės skundo ir nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip abiejų... 88. Teismas nuteistųjų A. S. ir R. S. nusikalstamas veikas kvalifikavo teisingai,... 89. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 91. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Ginos Skersinskytės,...