Byla 2A-712-125/2007

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Jono Pesliako, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovei J. A., ieškovės atstovui advokatui Sergiejui Butai, atsakovui E. A., atsakovo atstovei advokatei Vitai Litinskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui E. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo E. A. priešieškinį ieškovei J. A. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei ieškovės J. A. bei atsakovo E. A. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, padalinti santuokoje įgytą turtą, pripažįstant, jog ieškovei priklauso 2/3 dalys buto, esančio ( - ), o atsakovui tenkančią 1/3 dalį buto priteisti kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams, atsakovui priteisti E. A. individualią įmonę ir automobilį BMW 525. Nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žiauriai elgėsi su ieškove, buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko visiškai ja nesirūpino.

4Atsakovas priešieškiniu prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, vaikų išlaikymui priteisti po 300 Lt per mėnesį, padalinti santuokoje įgytą turtą ir pripažinti, kad ieškovei ir atsakovui priklauso po ½ dalį buto, nustatyti naudojimosi butu ir garažu tvarką, atsakovui priteisti E. A. individualią įmonę ir nustatyti bendravimo su vaikais tvarką. Nurodė, jog santuoka iširo dėl nesugyvenamo ir konfliktiško ieškovės būdo, jos nesurūpinimo šeimos gerove ir vaikų auklėjimu, tyčinio kenkimo šeimos interesams, nuolatinio išgėrinėjimo, konfliktų provokavimo. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, nes ieškovė nuo 2006 metų birželio mėnesio trukdo bendrauti su vaikais. Vaikams išlaikyti atsakovas prašė priteisti po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nes, jo nuomone, toks išlaikymo dydis pagrįstas, atsižvelgiant į jo pajamų dydį bei tą faktą, jog išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką.

5Palangos miesto apylinkės teismas 2007-05-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisė po 300 Lt per mėnesį, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 55/100 buto, priteisiant ieškovei butą natūra, o atsakovui – 198900 Lt kompensacijos, ieškovę įpareigojo kartą per mėnesį teikti atsakovui duomenis apie vaikams teikiamo išlaikymo panaudojimą. Nurodė, jog posėdžio metu šalys nesutarė tik buto padalijimo ir kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimais. Teismo nuomone, atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo akivaizdi, nes jis santuokos metu buvo neištikimas žmonai ir turi nesantuokinį vaiką. Atsakovas daug kartų kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kaltindamas ieškovę netinkamu elgesiu. Ieškovė minėtoms institucijoms skundėsi dėl atsakovo elgesio. Abipusiai kaltinimai ir skundai leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai nepakankamai gerai atliko jiems tenkančias šeimos pareigas, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Teismas nurodė, jog prašomas padalinti butas yra tinkamas gyventi tik vienai šeimai, todėl tikslinga butą priteisti natūra vienai iš šalių. Kadangi su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismas pripažino ieškovei nuosavybės teisę į 55/100 dalis buto ir visą butą natūra priteisė ieškovei, įpareigodamas ją sumokėti atsakovui 198900 Lt kompensacijos.

6Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2007-05-24 sprendimą ir nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei 67/100 dalis buto ir 67/100 garažo, atsakovui priteisiant 145860 Lt kompensacijos, ir panaikinti įpareigojimą teikti atsakovui ataskaitas dėl teikiamo išlaikymo naudojimo. Nurodo, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo akivaizdi ne tik dėl to, jog santuokos metu atsakovas buvo neištikimas, bet ir dėl to, jog atsakovas Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už sutuoktinės J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. Jokių įrodymų, jog ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas, byloje nėra. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nepasisakė dėl garažo priteisimo. Ieškovė nurodo eilę aplinkybių, kurios, ieškovės nuomone, sudaro pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 67/100 dalis buto bei garažo. Teismas, tenkindamas atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę atsiskaityti už vaikams teikiamo išlaikymo naudojimą, neatsižvelgė į tą faktą, jog vaikai kenčia nuo konfliktiškų ieškovės ir atsakovo santykių, todėl šalims būtina kuo mažiau bendrauti. Be to, kadangi priteistas išlaikymas tenkina tik minimalius vaikų poreikius, piktnaudžiauti juo nėra galimybių.

7Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, nustatant, jog šalims priklauso po ½ dalį buto, ir butą natūra priteisti atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei 221000 Lt kompensacijos. Nurodo, kad tai, jog su ieškove lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, savaime nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, nes atsakovas teikia vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, o dalintino turto vertė yra didelė, todėl ir padalinus jį lygiomis dalimis vaikų interesai bus pakankamai apsaugoti. Teismas, priteisdamas ieškovei butą natūra, nesiaiškino jos galimybių sumokėti priteistą kompensaciją, išlaikyti priteistą butą, taip pat neatsižvelgė į atsakovo prašymą taikyti alternatyvų buto padalijimo būdą: priteisti butą natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo - 221000 Lt kompensacijos. Be to, priteisiant ieškovei butą natūra buvo pažeista atsakovo nepilnametės dukters teisė į gyvenamąjį būstą.

8Apeliaciniai skundai atmestini.

9Apeliaciniuose skunduose šalys ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buto padalijimo bei įpareigojimo teikti ataskaitas apie teikiamo išlaikymo naudojimą.

10Dėl kaltės dėl santuokos iširimo.

11Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šalių reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, santuoką pripažino iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą, dėl kurio sutuoktinio kaltės iširo santuoka, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinio pareigų sąvoką, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti atvejai, kai vieno iš sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Tokiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę), o tuo atveju, kai sutuoktinis pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

13Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nepaneigė to fakto, jog santuokos metu buvo neištikimas, su kita moterimi susilaukė nesantuokinio vaiko. Be to, atsakovas Palangos miesto apylinkės teismo 2007-06-13 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų ieškovės sveikatos sužalojimą 2006-05-30. Taigi atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį. Tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, jog santuoka iširo būtent dėl atsakovo neištikimybės ir smurto prieš ieškovę naudojimo. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, jog sutuoktinių santykiai pašlijo dar 2004 metų pradžioje, nors kaltinamasis nuosprendis atsakovo atžvilgiu priimtas už veiką, padarytą 2006-05-30, o nesantuokinė atsakovo duktė gimė 2006 metais. Iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas ne kartą kreipėsi į Palangos miesto policijos komisariatą ir Palangos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybą, kaltindami vienas kitą netinkamu elgesiu. Tai leidžia daryti išvadą, jog abu sutuoktiniai yra kalti dėl šeiminių konfliktų ir pašlijusių tarpusavio santykių, jog abu nesiėmė jokių priemonių taikiai tarpusavyje spręsti šeimoje kilusias problemas, nuolatos jas viešindavo, taip gilindami tarpusavio priešpriešą. Kadangi lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės paramos, pasitikėjimo nebuvimas buvo iš abiejų sutuoktinių pusės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

14Dėl turto padalijimo.

15Pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, ieškovei pripažino nuosavybės teisę į 55/100 dalis buto, esančio ( - ), ir priteisė ieškovei butą natūra, o atsakovui iš ieškovės - 198900 Lt kompensacijos. Tiek ieškovė, tiek atsakovas ginčija šią teismo sprendimo dalį: ieškovės nuomone, jai turėjo būti pripažinta nuosavybės teisė į 67/100 dalis buto ir garažo, o atsakovas prašo pripažinti, jog šalims priklauso po ½ dalį buto ir butą natūra priteisti jam. Kolegijos nuomone, ši šalių ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pagrįsta ir priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, todėl naikinti jos nėra pagrindo.

16Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atsižvelgdama į tą faktą, jog su ieškove liko gyventi du nepilnamečiai sutuoktinių vaikai, vaikų išlaikymui iš atsakovo priteista suma yra nedidelė, t.y. tenkinanti tik būtiniausius vaikų poreikius, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad buvo teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, atsakovui priteisiant mažesnę santuokoje įgyto turto dalį. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo eilę aplinkybių, kurias įvertinęs teismas turėjo jai priteisti dar didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės dalį. Kolegijos nuomone, ieškovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo padidinti ieškovei priteistinos bendrosios jungtinės nuosavybės dalį: 1) kolegijai pripažinus, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįsta, ieškovės argumentas, jog santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės netenka prasmės; 2) pirmosios instancijos teismas nuo bendro turto lygių dalių principo nukrypo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus. Pripažinus ieškovei nuosavybės teisę į didesnę buto dalį, priteisus butą natūra ir po 300 Lt per mėnesį vaikams išlaikyti, šalių vaikų interesai, užtikrinant normalias jų gyvenimo sąlygas, yra apsaugoti, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei dar didesnę bendrosios nuosavybės dalį; 3) kolegija ieškovės argumentą, jog atsakovas slepia savo pajamas, atmeta kaip nepagrįstą, nes byloje yra atsakovo individualios įmonės pelno mokesčio deklaracijos už 2003, 2004, 2005, 2006 metus (tomas I, b.l. 101-108, tomas II, b.l. 21-24). 4) tas faktas, jog atsakovui priteista individuali įmonė, taip pat nesudaro pagrindo didinti ieškovei priteistinos bendrosios nuosavybės dalį, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog įmonė turto neturi ir veikia nepelningai, ir ji atsakovui priteista šalių sutarimu.

17CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalinti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant jį kompensuoti antram sutuoktiniui turto dalį pinigais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tą faktą, jog šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl gyvenimas viename bute sukurtų prielaidas naujiems konfliktams, ne tik šalims, bet ir jų nepilnamečiams vaikams sukeltų psichologinį diskomfortą, emociškai traumuotų vaikus, pagrįstai nusprendė, jog tikslinga butą natūra priteisti vienai iš šalių, o būtent - ieškovei. Atsakovas nurodo, jog butas jam reikalingas siekiant užtikrinti jo mažametės dukters gyvenamojo būsto poreikius. Kolegija pažymi, jog šis atsakovo argumentas tų aplinkybių, jog butas įgytas santuokos su ieškove metu, su ja lieka du nepilnamečiai atsakovo ir ieškovės vaikai, o atsakovui priteisiama kompensacija padės jam apsirūpinti kitu būstu (jį išsinuomoti, pirkti, sumokėti pradinį įnašą), kontekste netampa lemiamu kriterijumi, kurio pagrindu butą natūra reikėtų priteisti atsakovui. Atsakovas teigia, jog teismas nesiaiškino ieškovės galimybių sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją: pasak atsakovo, ieškovė teismui yra pateikusi duomenis, jog gauna minimalų atlyginimą, todėl tikėtina, jog bankas nesuteiks jai paskolos kompensacijai sumokėti. Byloje yra pažyma, iš kurios matyti, jog ieškovė uždirba apie 1810 Lt per mėnesį, taigi šis atsakovo argumentas netenka prasmės (tomas II, b.l. 14). Be to, atsižvelgiant į tą faktą, jog priteisto buto vertė yra didelė – 442000 Lt, ieškovė turi galimybę parduoti ginčo butą ir atsiskaityti su atsakovu. Po atsiskaitymo su atsakovu ieškovei liktų suma (apie 250000 Lt), pakankama užtikrinti vaikų gyvenamojo būsto poreikius. Atsakovo teiginiai, jog tokiu atveju vaikams nebūtų garantuotas tinkamas gyvenamasis būstas, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Be to, atsakovas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog kompensacijos suma, kurią jis siūlo priteisti ieškovei – 221000 Lt, leistų jai apsirūpinti gyvenamuoju plotu, atitinkančiu vaikų poreikius.

18Prieš padalindamas šalims jų nekilnojamąjį turtą, teismas turi nustatyti šio turto vertę. Pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis šia nuostata, pagrįstai dalintino buto vertę nustatė pagal paskutinius turimus duomenis apie turto vertę - 2007 metų balandžio mėnesį sudarytą nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Iš sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinių dalių matyti, jog kompensacija atsakovui priteista nuo visos dalintino turto – buto su garažu – vertės, tačiau, nors iš sprendimo turinio aišku, jog šaliai, kuriai natūra priteisiamas butas atitenka ir garažas, o ir šalys neginčija to, jog butas turi būti priteisiamas kartu su garažu, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl garažo nuosavybės teisės perėjimo. Kadangi garažas registre įregistruotas kaip atskiras nuosavybės objektas su atskiru unikaliu numeriu, esant tokiai situacijai, kai sprendime pasisakyta tik dėl buto nuosavybės teisės, ieškovė neturės galimybės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisės į garažą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimas tikslintinas, nurodant, kad ieškovei pripažįstama nuosavybės teisė į 55/100 dalis garažo ir priteisiamas visas butas su garažu.

19Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymo naudojimą.

20Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo ieškovę kartą per mėnesį raštu informuoti atsakovą apie vaikams gaunamo išlaikymo panaudojimą. Ieškovė ginčija šią teismo sprendimo dalį. Ieškovė nurodo sutinkanti, jog išlaikymą teikiantis asmuo turi teisę kontroliuoti išlaikymui teikiamų lėšų naudojimą, tačiau vaikai kenčia nuo šalių priešpriešos, todėl šalims būtina kuo mažiau bendrauti. Be to, ieškovės nuomone, teismų praktika formuojama ta linkme, jog tokie reikalavimai tenkinami tik tada, kai teikiamo išlaikymo dydis viršija 800 Lt vienam vaikui. Kolegija nesutinka su šiais ieškovės argumentais ir mano, jog šalių santykių formalizavimas, sprendžiant dėl vaikų išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo, kaip tik ir atims galimybę šalims konfliktuoti, o teismų praktikoje išlaikymo dydis nėra kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant dėl būtinybės įpareigoti teikti ataskaitas apie išlaikymui teikiamų lėšų naudojimą. Ieškovės nurodytoje Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, apskritai nebuvo revizuojamas įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymui teikiamų lėšų naudojimą klausimas.

21Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir naikinti arba keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, tik patikslintina jo rezoliucinė dalis, nurodant, kad ieškovei pripažįstama nuosavybės teisė į 55/100 dalis buto ir garažo, esančių ( - ), ir priteisiamas visas butas su garažu.

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas

Nutarė

23apeliacinius skundus atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 24 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį: nurodyti, jog ieškovei J. A. pripažįstama nuosavybės teisė į 55/100 dalis buto ir garažo, esančių ( - ), ir ieškovei priteistinas visas butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ), bei garažas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. ieškovė ieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką su atsakovu dėl... 4. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo santuoką nutraukti dėl ieškovės... 5. Palangos miesto apylinkės teismas 2007-05-24 sprendimu ieškinį ir... 6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo... 7. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 8. Apeliaciniai skundai atmestini.... 9. Apeliaciniuose skunduose šalys ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo... 10. Dėl kaltės dėl santuokos iširimo.... 11. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šalių reikalavimą dėl santuokos... 12. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka... 13. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu... 14. Dėl turto padalijimo.... 15. Pirmosios instancijos teismas, dalindamas santuokoje įgytą turtą, ieškovei... 16. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys... 17. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 18. Prieš padalindamas šalims jų nekilnojamąjį turtą, teismas turi nustatyti... 19. Dėl įpareigojimo teikti ataskaitas apie išlaikymo naudojimą.... 20. Pirmosios instancijos teismas sprendimu įpareigojo ieškovę kartą per... 21. Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 319-331 straipsniais, teismas... 23. apeliacinius skundus atmesti, o Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m....