Byla 2A-955/2013
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ligaturas“ (šiuo metu išregistruotas)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3462-232/2012 pagal ieškovų L. R. ir A. R. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Eglės“ sanatorijai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ligaturas“ (šiuo metu išregistruotas).

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai L. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. išduotą paprastąjį vekselį ir jo pagrindu 2010 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto 6-o notaro biuro notaro D. J. išduotą vykdomąjį įrašą (registro Nr. 2644) negaliojančiais. Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Ligaturas“ ir atsakovas AB „Eglės“ sanatorija buvo sudarę sutartį, kurią trečiasis asmuo vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė už atsakovo teikiamas paslaugas. Ieškovai, kaip UAB „Ligaturas“ akcininkai, atsakovui spaudžiant, taip pat ir dėl atsakovo veiksmų, kuriais buvo siekiama ieškovus suklaidinti, buvo priversti pasirašyti 350 000 Lt sumos paprastąjį vekselį, nors tuo metu UAB „Ligaturas“ tokio dydžio skolos atsakovui dar neturėjo. Ieškovų ir atsakovo nesiejo jokie asmeniniai santykiai, vekselis buvo pasirašytas dėl trečiojo asmens UAB „Ligaturas“ sutartinių įsipareigojimų atsakovui, kurie yra visiškai įvykdyti. Vekselis pasirašytas dėl atsakovo daryto ekonominio spaudimo ir ieškovų suklydimo, siekiant garantuoti ne ieškovų asmeninės, bet trečiojo asmens skolos grąžinimą. Ieškovams atsisakius pasirašyti vekselį, atsakovas grasino, kad iškeldins klientus iš sanatorijos pirma laiko. Ieškovai vekselį pasirašė klysdami dėl sandorio esmės ir jo pasekmių. Jie suprato, kad paprastasis vekselis yra papildoma UAB „Ligaturas“ įsipareigojimų atsakovui garantija už bendrą 350 000 Lt sumą, nes vekselio pasirašymo metu UAB „Ligaturas“ skola atsakovui buvo žymiai mažesnė. Ieškovai buvo atsakovo įtikinti, kad kai tik UAB „Ligaturas“ įsiskolinimas bus padengtas, baigsis ir ieškovų įsipareigojimai. Trečiasis asmuo UAB „Ligaturas“ dalimis išmokėjo atsakovui visą 350 000 Lt įsiskolinimą. Kadangi trečiasis asmuo, o ne ieškovai buvo skolingi atsakovui, o trečiasis asmuo įsiskolinimą atsakovui yra padengęs, todėl 2009 m. rugpjūčio 28 d. paprastasis vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas pripažintini negaliojančiais.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2009 m. sausio 2 d. pasirašytos sutarties pagrindu buvo susiklostę verslo santykiai. Trečiasis asmuo vertėsi tuo, kad pardavinėjo kelialapius į sanatoriją. Ieškovas A. R. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo 2010 m. sausio 25 d. besąlygiškai sumokėti 350 000 Lt, o jo sutuoktinė L. R. laidavo pagal šį vekselį. Teismas iš šalių paaiškinimų sprendė, kad šalys vienodai aiškina šio vekselio išrašymo aplinkybes, nurodydamos, jog vekselis buvo išrašytas ieškovo bei laiduotas ieškovės kaip trečiojo asmens UAB „Ligaturas“ įsiskolinimų atsakovui gražinimo užtikrinimo priemonė. Dėl vekselio išrašymo faktinio pagrindo ginčo byloje nėra. Abi šalys nurodė, kad atsakovas pareikalavo ieškovų, kaip vienintelių UAB „Ligaturas“ akcininkų, tokiu būdu užtikrinti trečiojo asmens įsiskolinimus atsakovui. Ieškovai, ginčydami vekselį teigia, kad buvo priversti pasirašyti vekselį didesnei nei tuo metu egzistavęs UAB „Ligaturas“ įsiskolinimas atsakovui AB „Eglės“ sanatorijai, vieninteliam atsakovo akcininkui Šiaulių bankui ekonomiškai spaudžiant, grasinant nutraukti bendradarbiavimo sutartį, iškeldinti UAB „Ligaturas“ klientus, apgyvendintus sanatorijoje pagal šalių susitarimą. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Ligaturas“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pateikė duomenis, kad vekselio surašymo dieną trečiojo asmens įsiskolinimas atsakovui sudarė 237 563,56 Lt. Trečiojo asmens bankroto byloje atsakovas yra pareiškęs 223 396,76 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį bankroto administratorius yra pripažinęs ir kuris yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartimi.

7Teismo įsitikinimu, byloje nustatytas atsakovo tikslas užsitikrinti skolų grąžinimą skolininko vadovo asmeniniu laidavimu negali būti pripažintas grasinimu ar ekonominiu spaudimu, jis vertintinas kaip asmens siekis teisėtomis priemonėmis įgyvendinti savo, kaip kreditoriaus, teises, užsitikrinant skolų atgavimo galimybę.

8Ieškovas teigė buvęs suklaidintas, nes manęs, jog vekseliu užtikrina vekselio pasirašymo dieną esantį įsiskolinimą pagal jau išrašytas konkrečias sąskaitas, ir nurodė, kad jis šias sąskaitas yra apmokėjęs. Teismo nuomone, toks atsakovo ir ieškovo susitarimas, kaip prievolių užtikrinimo būdas, kai trečiasis asmuo nuolat vėluodavo atsiskaityti ir vienas neapmokėtas sąskaitas keitė kitos sąskaitos, bendrai įsiskolinimo sumai nemažėjant arba mažėjant nežymiai, būtų betikslis. Teismas darė išvadą, kad ieškovai vekseliu užtikrino ne įsiskolinimą pagal vekselio pasirašymo metu neapmokėtas sąskaitas, bet už visą trečiojo asmens skolą.

9Nors ieškovas teigė, kad pasirašydamas vekselį suprato, jog vekseliu suteikia garantiją atsakovui dėl esamų skolų apmokėjimo, tačiau teismas tai laikė nepagrįsta gynybine versija, nes ieškovai nepateikė jokių argumentų, kodėl buvo pasirašytas vekselis, o ne garantijos sutartis, jeigu tikroji šalių valia buvo prievolių užtikrinimas garantija. Teismas laikė labiau tikėtina, kad tikroji šalių valia pasirašant vekselį ir buvo tokiu būdu (būtent vekselio išdavimu) užtikrinti prievolių vykdymą.

10Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, reikalaudamas pasirašyti vekselį už didesnę sumą nei trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui. Teismas rėmėsi CK 6.70 straipsniu, kuris, be kita ko, numato, kad gali būti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Be to, teismas nustatė, kad vekselio pasirašymo dieną trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui 237 533,33 Lt, o vekselis pasirašytas už 350 000 Lt. Toks užtikrinimo sumos neatitikimas gali būti paaiškinamas tuo, kad vekseliu galėjo būti užtikrintos netesybos, įstatyminės palūkanos arba (kaip numatyta įstatyme) būsimos prievolės. Teismas iš pateiktos vykdomosios bylos nustatė, kad atsakovas elgiasi sąžiningai, nes kreipdamasis į antstolį dėl išieškojimo pagal notaro vykdomąjį įrašą neprašė išieškoti visos vekselyje nurodytos sumos, o tik realią skolą – 223 396,76 Lt. Taip pat teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovas veikia nesąžiningai, siekdamas išsiieškoti dvigubą įsiskolinimo sumą, kadangi yra pateikęs tokios pačios sumos kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje. Teismas nurodė, kad mažai tikėtina, jog atsakovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, be to, ieškovas, įvykdęs prievolę už trečiąjį asmenį, įgytų reikalavimo teisę prašyti atlyginti nuostolius.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovai L. R. ir A. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ? ieškovų ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Tikroji vienašalio sandorio (vekselio) šalis yra ne ieškovai, o trečiasis asmuo. Būtent tarp atsakovo ir trečiosios šalies, o ne tarp atsakovo ir ieškovų susiklostė teisiniai santykiai. Ieškovai veikė ne asmeninių santykių su atsakovu pagrindu, o kaip trečiojo asmens UAB „Ligaturas“ akcininkai ir darbuotojai, siekiantys padengti ne savo, o to asmens įsiskolinimą atsakovui, kuris buvo trečiojo asmens verslo partneris. Visus mokėjimus pagal vekselį atliko UAB „Ligaturas“. Nagrinėjamu atveju vekselis atliko trečiojo asmens skolų užtikrinimo funkciją.
  2. Teismas nurodė, kad įsiskolinimą viršijanti vekselyje įrašyta 350 000 Lt suma gali apimti ne tik įsiskolinimą, bet ir ateityje galbūt atsirasiančias netesybas, įstatymines palūkanas arba būsimas prievoles. Tokia teismo pozicija neparemta įrodymais, t. y. nėra duomenų, kad šalys būtų numačiusios kokias nors palūkanas, delspinigius ar kitokias netesybas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas aiškiai pasakė, kad 350 000 Lt suma nėra su delspinigiais (netesybomis). Jokios netesybos ar kitokios būsimos prievolės vekseliu nebuvo įformintos. Ieškovai, kurių atžvilgiu atsakovas taikė ekonominį spaudimą, vekselio pasirašymo metu nežinojo tikros skolos sumos (ji atitinkamais laikotarpiais kito), todėl buvo priversti pasirašyti vekselį tokiai sumai, kuri buvo nurodyta vekselyje, taip pat ir prisiimti įsipareigojimus sumokėti vekselyje nurodytą sumą iki vekselyje nurodytos datos. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad vekselyje nurodytu terminu prievolė pagal vekselį buvo įvykdyta ir ją įvykdė būtent tas asmuo, kuris buvo atsakovui skolingas, t. y. UAB „Ligaturas“. Be to, 350 000 Lt suma negali būti pripažinta kaip neribotą laiką galiojanti ieškovų garantija dėl prievolės įvykdymo už trečiąjį asmenį. Vekselis užtikrina faktinės skolos grąžinimą, bet ne būsimų bei santykinių aplinkybių, netesybų, įstatyminių palūkanų galimą atsiradimo faktą. Vekselio išrašymas galimas tik kaip užtikrinimo priemonė realiai skolai, bet ne preziumuotinoms piniginėms prievolėms.
  3. Atsakovas yra nesąžiningas, nes siekia išieškoti dvigubą įsiskolinimo sumą, pateikdamas tokios pačios sumos dydžio kreditorinį reikalavimą tiek trečiojo asmens bankroto byloje, tiek ir pateikdamas vykdomąjį įrašą, o tai prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams. Teismo argumentas, kad mažai tikėtina, jog atsakovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas bankroto byloje, negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas pripažinti atsakovo reikalavimo teisėtumą.
  4. Teismas neteisingai sprendė, kad ieškovų motyvai dėl vekselio negaliojimo pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatas yra nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. 3K-7-216/2007 nurodė, kad vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Šioje byloje UAB „Ligaturas“, atstovaujamas ieškovo A. R., turi būti vertinamas kaip paprastojo vekselio davėjas, o atsakovas ? kaip pirmasis vekselio įgijėjas. Teisėtas formalus vekselio davėjas turi teisę reikšti prieštaravimus atsakovui, kurie gali būti nukreipti atsakovo atžvilgiu. Jie vertintini, jeigu kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, teismas privalėjo vertinti ieškovų argumentus dėl vekselio išrašymo ne laisva valia, t. y. dėl atsakovo daryto ieškovams ekonominio spaudimo bei suklydimo. Šiuo aspektu teismas bylos neatskleidė.
  5. Ieškovai buvo priversti surašyti vekselį dėl nenutrūkstamai vykdomos ekonominės veiklos bei tiesioginės atsakomybės paslaugas gavusiems klientams. Atsakovas žinojo apie ieškovų jau suteiktas paslaugas bei jų tiesioginę atsakomybę klientų atžvilgiu, nes panaudodamas šantažą (galimybę iškeldinti iš sanatorijos trečiojo asmens klientus), tuo pačiu ir psichologinį bei ekonominį spaudimą, privertė ieškovus pasirašyti vekselį jiems nenaudingomis sąlygomis, neišaiškinę vekselio pasirašymo pasekmių. Dominuojančios padėties egzistavimas suteikė galimybę atsakovui sudaryti tik jam ekonomiškai palankias sąlygas bei priversti ieškovus pasirašyti vekselį dėl baimės prarasti verslą bei nesuteikti klientams pažadėtų ir jau apmokėtų paslaugų. Atsižvelgiant į CK 1.91 straipsnio 1 dalies nuostatas konstatuotina, jog ieškovai pasirašė vekselį dėl patirto ekonominio spaudimo bei susiklosčiusių ypač nepalankių ir nenaudingų sąlygų.
  6. Ieškovai, pasirašydami vekselį, iš esmės suklydo dėl vekselio išrašymo pasekmių. Būdami sąžininga civilinių teisinių santykių šalimi ieškovai nuoširdžiai tikėjo, kad išrašytas vekselis privalėjo būti apmokėtas iki 2010 m. sausio 25 d. bei stengėsi užtikrinti, kad UAB „Ligaturas“ sumokėtų vekselyje nurodytą sumą iki to termino pabaigos. Atsakovas, būdamas tų pačių prievolinių santykių dalyviu, neperspėjo ieškovų bei nedetalizavo priežasčių, dėl kurių yra išrašomas tokio dydžio vertybinis popierius, nenurodė tikrosios skolos dydžio bei pasinaudodamas sunkia ieškovų ekonomine padėtimi bei jų nesuvokimu tikrųjų teisinių vekselio pasirašymo pasekmių privertė ieškovus prisiimti prievoles už trečiąjį asmenį. Nuslėpimas tokių ypač reikšmingų sandorio sudarymo sąlygų bei pasinaudojimas žymiai palankesne bei patogesne padėtimi gali būti vertintinas kaip ieškovų suklydimo dėl sandorio sudarymo ir jo pasekmių pagrindas.

12Atsakovas AB „Eglės“ sanatorija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovų išduotas vekselis šiuo atveju atliko UAB „Ligaturas“ prievolių AB „Eglės“ sanatorijai užtikrinimo funkciją (skolininko prievolė užtikrinta trečiųjų asmenų įsipareigojimais), todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl apsimestinio sandorio egzistavimo ar UAB „Ligaturas“ buvimo tikruoju vekselio davėju. Tik tuo atveju, jeigu UAB „Ligaturas“ nebūtų tęsęs veiklos ir toliau didinęs savo skolas kreditoriui, būtų galima kalbėti apie tai, jog išduodami vekselį ieškovai užtikrino konkrečios skolos pagal esamas sąskaitas įvykdymą. Kadangi įstatymas leidžia ir būsimų prievolių užtikrinimą, išrašant vekselį to ir buvo siekiama. Orientuojantis į tolimesnį bendradarbiavimą ir galimą atsakovo skolos didėjimą, vekselyje, kuriuo ieškovas užtikrino skolininko prievoles, buvo nurodyta didesnė suma, nei vekselio pasirašymo metu buvusi atsakovo skola. Teorinės galimybės, jog atsakovo reikalavimas bus patenkintas BUAB „Ligaturas“ bankroto byloje, nepanaikina prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių iki visiško prievolės įvykdymo. Ieškovai apsiriboja teiginiu, jog iš esmės suklydo, nesuprato tikrųjų sandorio pasekmių, tačiau įvertinus ilgametę ieškovų verslo patirtį teigtina, kad ieškovai galėjo ir turėjo suprasti sandorio esmę, o abejodami privalėjo pasikonsultuoti su teisininkais arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo. Vekselis pasirašytas ieškovams laisvai išreiškus savo valią, veikiant komerciniais pagrindais, t. y. siekiant toliau vykdyti jiems priklausančio juridinio asmens veiklą, be to, vekselis nebuvo ginčijamas iki tol, kol buvo pateiktas vykdymui.

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

13Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, kuriuo ieškovų ieškinys atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas. Byla nagrinėjama atsižvelgiant į ieškovų (apeliantų) apeliaciniu skundu apibrėžtas ribas, nes absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

14Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai tokią pareigą nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 1, 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-181/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškė reikalavimą pripažinti 2009 m. rugpjūčio 25 d. paprastąjį vekselį ir jo pagrindu 2010 m. rugsėjo 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą negaliojančiais, nes, jų teigimu, vekselis pasirašytas dėl ekonominio spaudimo ir suklydimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimų netenkino.

15Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. 2009 m. rugpjūčio 25 d. išrašė paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo 2010 m. sausio 25 d. besąlygiškai sumokėti AB „Eglės“ sanatorijai 350 000 Lt. Vekselio apmokėjimą laidavo ieškovo sutuoktinė L. R. (8 b. l.). 2010 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių miesto 6-o notaro biuro notaras padarė vykdomąjį įrašą dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš vekselio davėjo ir laiduotojos pagal vekselį (7 b. l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo ir atsakovas 2009 m. sausio 2 d. buvo sudarę sutartį, pagal kurią atsakovas apgyvendindavo trečiojo asmens klientus sanatorijoje, kad vekselio išrašymo metu trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui. Ieškovas A. R. buvo trečiojo asmens direktorius (91-93 b. l.), L. R. ir A. R. buvo vieninteliai trečiojo asmens akcininkai. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Ligaturas“ iškėlė bankroto bylą, kurioje patvirtintas atsakovo AB „Eglės“ sanatorija 223 396,76 Lt finansinis reikalavimas.

16Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Dėl vekselio išrašymo, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, ir iš šio sandorio atsiradusios prievolės abstraktumo nurodytas teisinis ryšys yra netiesioginis ir dažniausiai „paslėptas“ nuo tų vekselių teisinių santykių dalyvių, kurie nėra tiesioginiai nurodyto teisinio santykio kontrahentai, t. y. nuo vėlesnių teisėtų vekselio turėtojų.

17Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

18Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau išdėstytą teisminę praktiką, yra išaiškinęs, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, jog vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek vekselio išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselio, kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

19Nagrinėjamu atveju ieškovų išduotas ir laiduotas vekselis būtent ir atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, t. y. užtikrino prievolės, kilusios iš trečiojo asmens ir atsakovo sandorių, kurių sukurtų teisinių santykių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymą, nes išdavus vekselį, padidėjo atsakovo skolos išieškojimo galimybė. Su tuo, kad šiuo atveju vekselis atliko trečiojo asmens prievolių įvykdymo papildomo užtikrinimo funkciją, iš esmės sutinka ir ieškovai, nors, jų nuomone, tikroji vienašalio sandorio šalis yra ne ieškovai, o trečiasis asmuo. Tačiau toks ieškovų argumentas yra nepagrįstas, nes vekselyje kaip vekselio davėjas yra nurodytas A. R., o laiduotoja pagal vekselį ? jo sutuoktinė L. R., kuri taip pat buvo ir UAB „Ligaturas“ savininkė bei darbuotoja.

20Taigi vekseliu buvo užtikrintas juridinio asmens, kurio dalyviais buvo ieškovai, sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (prievolių) tinkamas įvykdymas. Minėta, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškė reikalavimus tiek skolininkui, tiek ir vekselio davėjui bei laiduotojai, kurie užtikrino skolininko prievolės įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Kreditoriaus reikalavimo teisės ribas ir kreditoriaus galimybę iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) reikalauti tiek, kiek iš sandorio kilusi jo teisė yra pažeista, reguliuoja įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo ir laiduotojo teises, šie turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 str.). Šiuo atveju trečiojo asmens skola atsakovui buvo patvirtinta BUAB „Ligaturas“ bankroto byloje, ginčo dėl trečiojo asmens įsiskolinimo dydžio atsakovui tarp šalių nėra. Taigi skolininko BUAB „Ligaturas“ piniginė prievolė atsakovui egzistuoja, ji nėra įvykdyta, todėl atsakovui panaudojus vekselį, ji gali būtų įvykdyta. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 8 d. priėmė sprendimą dėl BUAB „Ligaturas“ pabaigos, t. y. bankrutavusią UAB „Ligaturas“ pripažino pasibaigusia likvidavus dėl bankroto. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Iš sprendimo turinio matyti, kad kreditoriniai reikalavimai per visą BUAB „Ligaturas“ bankroto procesą buvo tenkinti tik iš Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos skirtų lėšų išmokėti bankrutuojančios įmonės darbuotojams, gi kiti reikalavimai tenkinami nebuvo. Tai reiškia, jog atsakovo AB „Eglės“ sanatorijos 223 396,76 Lt finansinis reikalavimas BUAB „Ligaturas“ bankroto byloje nebuvo patenkintas. Dėl minėtų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su ieškovų skundo argumentais, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes esą siekia išieškoti dvigubą įsiskolinimo sumą, pateikdamas tokios sumos dydžio kreditorinį reikalavimą tiek trečiojo asmens bankroto byloje, tiek ir siekdamas išieškojimo pagal vekselio pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą. Nors vekselis išrašytas dėl 350 000 Lt sumos, atsakovas nereikalauja iš ieškovų daugiau, nei iš sandorio kilusi jo teisė buvo pažeista.

21Ieškovai apeliaciniame skunde pateikia argumentų apie tai, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, esą prievolė pagal vekselį buvo įvykdyta ir ją vekselyje nurodytu terminu įvykdė tas asmuo, kuris ir buvo atsakovui skolingas, t. y. UAB „Ligaturas“. Be to, ieškovų teigimu, 350 000 Lt suma negali būti pripažinta kaip neribotą laiką galiojanti ieškovų garantija dėl reikalautino prievolės įvykdymo už trečiąjį asmenį, o pats vekselis užtikrina faktinės skolos grąžinimą, bet ne būsimų bei santykinių aplinkybių, netesybų, įstatyminių palūkanų galimo atsiradimo faktą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vekselio pasirašymo dieną trečiasis asmuo buvo skolingas atsakovui 237 533,33 Lt. Vekselis pasirašytas dėl 350 000 Lt ir tokį užtikrinimo sumos neatitikimą teismas aiškino tuo, kad vekseliu galėjo būti užtikrintos netesybos, įstatyminės palūkanos arba būsimos prievolės (CK 6.70 str. 2 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau buvo minėta, jog vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek vekselio išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas. Vekselio, kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės, taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Dėl to nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo motyvams, kad vekseliu galėjo būti užtikrintos netesybos, įstatyminės palūkanos arba būsimos prievolės (CK 6.70 str. 2 d.). Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su ieškovais, kad prievolė pagal vekselį buvo įvykdyta ir kad ją įvykdė tas asmuo, kuris ir buvo atsakovui skolingas, kad UAB „Ligaturas“ įsiskolinimas atsakovui pagal po vekselio išrašymo atsiradusias sąskaitas nebuvo užtikrintas vekseliu, nes vekselis užtikrina faktinės skolos grąžinimą. Byloje nustatyta, kad vekselio išdavimo pagrindas buvo trečiojo asmens ir atsakovo sutartiniai santykiai, pagal kuriuos atsakovas teikė trečiajam asmeniui apgyvendinimo sanatorijoje ir gydymo paslaugas trečiojo asmens klientams, o vekseliu papildomai užtikrintas tų sutartinių prievolių įvykdymas. Vekselis yra abstrakti prievolė, todėl teigti, kad vekseliu buvo užtikrintas trečiojo asmens įsiskolinimas atsakovui, susidaręs iki vekselyje nurodytos 350 000 Lt mokėjimo datos, nėra pagrindo. Vekselio išdavimo pagrindas buvo sutartiniai trečiojo asmens ir atsakovo santykiai, kurių pagrindu ir susidarė įsiskolinimas, o byloje nebuvo paneigta trečiojo asmens skola pagal jo su ir atsakovu sudarytą sutartį.

22Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo iš esmės atsižvelgti į ieškovų pateiktus argumentus dėl vekselio išrašymo ne laisva valia, t. y. dėl atsakovo jiems daryto ekonominio spaudimo bei suklydimo. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos esmės šioje dalyje neatskleidė.

23Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Vertimas kitą asmenį sudaryti sutartį, nesant tam teisinio pagrindo, reiškia to asmens laisvos valios ribojimą ir sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Ieškovai, besikreipdami į teismą, nurodė, kad vekselio pasirašymas neatitiko jų valios, nes ieškovai buvo priversti surašyti vekselį tam, kad nenutrūktų jų vykdoma komercinė veikla, taip pat dėl atsakomybės prieš savo klientus. Pasak ieškovų, atsakovas, žinodamas ieškovų atsakomybę prieš savo klientus, privertė pasirašyti vekselį ieškovams nenaudingomis sąlygomis, neišaiškinęs vekselio pasirašymo pasekmių.

24Ieškovų nurodomos aplinkybės (kad jeigu ieškovai nebūtų pasirašę vekselio, jie nebūtų galėję vykdyti savo įsipareigojimų klientams, kad atsakovas būtų nustojęs vykdyti sutartinius įsipareigojimus, UAB „Ligaturas“ nemokant už atsakovo suteiktas paslaugas) liudija, kad ieškovai suprato pasirašomo vekselio prigimtį ir paskirtį, t. y. suprato, jog trečiajam asmeniui neatsiskaičius už atsakovo suteiktas paslaugas, šią prievolę turės įvykdyti ieškovai. Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal su atsakovu sudarytą sutartį, tačiau siekiant ir toliau gauti atsakovo paslaugas, atsakovo pageidavimas užsitikrinti suteikiamų paslaugų apmokėjimą ieškovams (kaip trečiojo asmens akcininkams) išduodant vekselį, negali būti pripažintas ekonominiu spaudimu, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsakovas ir ieškovai galėjo laisvai pasirinkti – ar pasirašyti vekselį ir toliau gauti iš atsakovo jo teikiamas paslaugas, dėl kurių buvo susitarę ir už kurias trečiasis asmuo (ieškovai buvo jo savininkai) buvo skolingas, ar trečiajam asmeniui nemokant už paslaugas, nutraukti tokių paslaugų teikimą. Ieškovai skunde pripažįsta, kad jiems buvo itin svarbu tęsti savo veiklą ir vykdyti įsipareigojimus klientams.

25Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovai, pasirašydami sandorį, iš esmės suklydo dėl vekselio išrašymo pasekmių, nes tikėjo, jog vekselis privalėjo būti apmokėtas iki 2010 m. sausio 25 d. bei stengėsi užtikrinti, kad UAB „Ligaturas“ sumokėtų vekselyje nurodytą sumą iki to termino pabaigos. Ieškovų supratimu, po vekselio pasirašymo jie privalėjo sumokėti visą vekselyje nurodytą sumą UAB „Ligaturas“ vardu ir tą jie atliko, gi atsakovas neperspėjo ieškovų bei nedetalizavo priežasčių, dėl kurių yra išrašomas tokio dydžio vertybinis popierius, nenurodė tikrosios skolos dydžio bei, pasinaudodamas sunkia ieškovų ekonomine padėtimi bei ieškovų nesuvokimu tikrųjų vekselio pasirašymo teisinių pasekmių, privertė ieškovus prisiimti prievoles už trečiąjį asmenį. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis neturi pagrindo spręsti, kad ieškovams nebuvo žinoma vekselio, kaip sandorio, esmė, todėl negalima konstatuoti jų esminio suklydimo. Ieškovai remiasi jų valios ydingumu išrašant vekselį bei atsakovo veikimu ieškovų nenaudai, nurodydami, kad vekselis turi būti pripažįstamas negaliojančiu ir CK 1.90 straipsnio pagrindu. CK 1.90 straipsnis numato galimybę pripažinti negaliojančiu sandorį, sudarytą iš esmės suklydus. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo padarinius. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, nerūpestingumo, neatidumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Teismai, spręsdami dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, privalo tirti ir vertinti CK 1.90 straipsnio taikymui nurodytų sąlygų visumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

26Byloje nustatyta, kad ieškovai buvo trečiojo asmens – bendrovės, kuri buvo skolinga atsakovui, savininkai, t. y. verslininkai. Ieškovas A. R. buvo ir šios bendrovės vadovas, turintis verslo bei vadovavimo patirties. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovai, pasirašydami vekselį, galėjo suvokti vekselio ypatumus (vekselio esmę ir vekselio išdavimo pasekmes). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius; abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai bei, veikdamas tokiu būdu, pats prisiima savo veiksmų neigiamas pasekmes (CK 1.90 str. 5 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai, kad abejodami dėl vekselio, kaip sandorio, esmės, ieškovai privalėjo pasikonsultuoti su teisininku arba apskritai susilaikyti nuo tokio sandorio sudarymo, laikytini pagrįstais. Byloje nenustatyta, kad vekselio išrašymas ir laidavimas pagal vekselį neatitiko šiuos sandorius sudariusių asmenų valios.

27Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai L. R. ir A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 6. Teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens 2009 m. sausio 2 d.... 7. Teismo įsitikinimu, byloje nustatytas atsakovo tikslas užsitikrinti skolų... 8. Ieškovas teigė buvęs suklaidintas, nes manęs, jog vekseliu užtikrina... 9. Nors ieškovas teigė, kad pasirašydamas vekselį suprato, jog vekseliu... 10. Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai,... 11. Ieškovai L. R. ir A. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti... 12. Atsakovas AB „Eglės“ sanatorija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo... 14. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti... 15. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. R. 2009 m. rugpjūčio 25 d. išrašė... 16. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje... 17. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus... 18. Kasacinis teismas, plėtodamas pirmiau išdėstytą teisminę praktiką, yra... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovų išduotas ir laiduotas vekselis būtent ir atliko... 20. Taigi vekseliu buvo užtikrintas juridinio asmens, kurio dalyviais buvo... 21. Ieškovai apeliaciniame skunde pateikia argumentų apie tai, kad faktinės... 22. Ieškovai apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos... 23. Versti kitą asmenį sudaryti sutartį draudžiama, išskyrus atvejus, kai... 24. Ieškovų nurodomos aplinkybės (kad jeigu ieškovai nebūtų pasirašę... 25. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieškovai, pasirašydami sandorį,... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovai buvo trečiojo asmens – bendrovės, kuri buvo... 27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą....