Byla e2KT-56-943/2018
Dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjų G. Š. ir mažosios bendrijos „Projektas EMA“ pareiškimu dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-3028-653/2018 nagrinėjimo.

3Pareiškėjai siekia nušalinti visą Vilniaus apygardos teismą ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Nušalinimo pareiškimas iš esmės motyvuojamas tuo, jog Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas H. J. 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi nepagrįstai tenkino BUAB „Benrosa“ nušalinimo pareiškimą ir nušalino teisėją J. M. nuo bylos nagrinėjimo. Dėl to pareiškėjams kyla abejonių dėl Vilniaus apygardos teisme dirbantiems teisėjams daromo teismo vadovybės poveikio priimant procesinius sprendimus. Be to, pareiškėjų įsitikinimu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einantis teisėjas H. J. neturėjo teisės spręsti nušalinimo klausimo CPK 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu, kadangi 2018 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3170-345/2018 atsisakė priimti pareiškimą dėl UAB „Benrosa“ bankroto bylos iškėlimo, remdamasis šioje byloje (Nr. eB2-3028-653/2018) ginčijamais kreditorių susirinkimo protokolais.

4Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

5Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojama, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2011).

6Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. EŽTT 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, peticijos Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2005 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-916/2017).

7Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nenurodo konkrečių argumentų, kuriais būtų išreiškiamas nepasitikėjimas visais Vilniaus apygardos teismo teisėjais, o nušalinimo pareiškimas iš esmės grindžiamas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai ėjusio teisėjo H. J. veiksmais 2018 m. balandžio 6 d. nutartimi nuo civilinės bylos nagrinėjimo nušalinant teisėją J. M..

8Nurodyti pareiškėjų argumentai nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo, kadangi Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas ėjusio teisėjo procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjų nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

9Civilinių bylų skyriaus pirmininkė išaiškina, jog CPK nenumato galimybės atitinkamo apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis, kuriomis išspręstas teismo teisėjo nušalinimo klausimas, revizuoti apeliacine tvarka, jas skundžiant atskiraisiais skundais, tačiau su tuo susiję argumentai gali būti įtraukti į apeliacinį skundą bylą išnagrinėjus iš esmės.

10Siekdama pašalinti pareiškėjų nuogąstavimus, kurie kaip matyti iš bylos medžiagos, paremti pareiškėjų subjektyvia nuomone, dėl galimos Vilniaus apygardos teismo administracijos įtakos nagrinėjamai bylai, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas, vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo.

11Be to, bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju, teisėjai nagrinėjantys bylą turi patys nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

12CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Šioje teisės normoje įtvirtintas neleistinumo teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas principas galioja nagrinėjant ginčo šalių bylą iš esmės, o ne sprendžiant atskirus procesinius klausimus atskirose proceso stadijose. Todėl vien aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. eB2-3170-345/2018 teisėjas H. J. atsisakė priimti pareiškimą dėl UAB „Benrosa“ bankroto bylos iškėlimo, remdamasis civilinėje byloje Nr. eB2-3028-653/2018 ginčijamais kreditorių susirinkimo protokolais, nereiškia, jog tas pats teisėjas, eidamas skyriaus pirmininko pareigas, pagal kompetenciją negalėjo išspręsti byloje pareikšto nušalinimo klausimo.

13Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjai nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. eB2-3028-653/2018 gali būti išnagrinėta pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

14Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog sprendžiant Vilniaus apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą nuo civilinės bylos Nr. eB2-3028-653/2018 nagrinėjimo, pagal kompetenciją nesvarstomi pareiškėjų pageidavimai dėl kreipimosi į teismų savivaldos organus dėl atitinkamo teisėjų veiksmų.

15Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

Nutarė

16pareiškėjų G. Š. ir mažosios bendrijos „Projektas EMA“ pareiškimo dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-3028-653/2018 nagrinėjimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai