Byla 1-11-94/2012

1Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Danguolė Šuminaitė, sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamiesiems V. V. ir M. M., kaltinamųjų gynėjams advokatams Irinai Kizinai ir Jonui Ramanauskui, nukentėjusiam A. K., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V. a.k( - ) gimęs ( - ), Širvintose, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, neteistas, nedirbantis, gyvenanti ( - ), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą; M. M. a.k. ( - ) gimęs ( - ), Širvintose, lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis ( - ), kaltinamas pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą.

2Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

32011 m. spalio 1 d. apie 17 valandą ( - ) netoli tvenkinio kitoje pusėje kelio ant sudėtų cementinių blokų V. V., M. M., broliai Nerijus ir D. M. gėrė alų. Tuo metu ant tvenkinio kranto ties kalniuku meškere gaudė žuvį A. K.. Po kurio laiko V. V. ėmė mėtyti ties kalniuku į tvenkinį akmenis. A. K., užlipęs ant kalniuko, pareikalavo akmenų nemėtyti ir netrukdyti meškerioti. Tada V. V. jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais ir, nusimovęs viršutines kelnes, parodė A. K. savo nuogus sėdmenis. Pastarajam toliau meškeriojant, V. V. numetė dar kelis akmenis į tvenkinį. Tada A. K. sėdo į mašiną ir privažiavo prie gėrusių alų. Jam priėjus ir ėmus aiškintis, kodėl pastarieji trukdo jam žvejoti, V. V. ėmė ginčytis, kad jo žvejojant nematė, pavadino necenzūriniais žodžiais, mosikuodamas rankomis, prisiartino prie A. K.. Pastarasis jį pastūmė ir V. V. pargriuvo. Tada V. V., atsikėlęs nuo žemės, puolė A. K., kumščiu sudavė jam į petį ir penkis smūgius į veidą. Tuo pačiu metu A. K. puolė mušti ir M. M., suduodamas jam į nugarą ir kairę veido pusę viso ne mažiau keturių smūgių. Tokiu būdu mušdami, V. V. ir M. M., sužalojo A. K. apatinę lūpą ir keturis dantis, nesunkiai sutrikdydami jo sveikatą.

4Kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su M. M. sėdėjo. Broliai ( - ) atsinešė alaus. Sugalvojo mesti akmenis į prūdą, buvo įdomu, ar iki tvenkinio numes. Tvenkinio nesimatė, jis buvo už kalniuko, tačiau jis žinojo, kad ten yra tvenkinys. Numetė gal tris akmenis, kol A. K. atsirado. Jis užlipo ant kalniuko ir ėmė reikšti nepasitenkinimą, kodėl mėto jie akmenis. Tada jis jam parodė savo nuogus sėdmenis. Tai padarė, norėdamas, tikriausiai, pasityčioti iš jo. Po šio jo veiksmo, A. K. nulipo žemyn prie kūdros, o jis numetė dar kelis akmenis, tačiau ne ten, kur buvo A. K., labiau į šoną. Po kurio laiko A. K. privažiavo prie jų, išlipęs iš mašinos priėjo ir paklausė, „kas mėtė akmenis“, visi parodė į jį, jis ir pats prisipažino, tai daręs. Ėmė abu kalbėtis, žodis po žodžio ir abu ėmė bartis, kolioti. Jis jam sakė, kad jo žvejojant nematė. A. K. priėjo pirmas ir trenkė, jis pargriuvo. Tada ir jam užvirė kraujas. Jis trenkė jam ranka, kur pataikė, pasakyti negali. Į veidą sudavė du kartus, kiti smūgiai gal buvo į koją, petį. Kai pamatė, kad iš lūpos bėga kraujas, jis muštines baigė.

5Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies. Jis paaiškino, kad susitiko visi apie 17 valandą. Visi sėdėjo ant blokų. Nei iš šio nei iš to V. V. ėmė mėtyti akmenis į tvenkinį. Atsirado A. K., ėmė reikšti nepasitenkinimą dėl akmenų mėtymo, abu pradėjo ginčytis, tada V. V. jam ir parodė savo nuogus sėdmenis. Kažkur po 10-15 minučių privažiavo prie jų su mašina A. K. ir, priėjęs ėmė klausti, kodėl mėtėm akmenis. Broliai Matuliai pasakė, kad tai darė V. V.. Tada ėmė abu ginčytis, koliotis, kol priėjo iki muštynių. A. K. sudavė V. V.. Pastarasis pargriuvo. Atsikėlęs, puolė A. K.. Tada jis žodžiais ėmė juos skirti. V. V. buvo įniršęs, abu mosikavosi. Norėdamas juos išskirti, priėjo prie jų. Tačiau tuo metu A. K., gal ir netyčia, pataikė jam į lūpą. Jis supyko ir sudavė jam vieną smūgį. Nuo šio smūgio gal ir galėjo sužaloti lūpą, sukelti skausmą. Dėl įvykusio gailisi.

6Kaltinamųjų kaltė yra įrodyta.

7Nukentėjusis A. K. paaiškino, kad spalio 1 d. apie 17 val. atvažiavo į ( - ) pažvejoti tvenkinyje. Ten buvo ir jie, triukšmavo, rėkavo. Mano, kad turėjo jį matyti. Galėjo nematyti, tik kai užėjo už kalniuko. Užmetė meškerę ir laukia. Vienu momentu pro ausį 10 centimetrų atstumu prašvilpė akmuo. Tada užlipo ant kalniuko ir paprašė nesimėtyti akmenimis. Tada vienas ėmė keiktis ir atsuko jam pliką užpakalį, papliuškeno per jį. Jis nekreipdamas dėmesio, nuėjo toliau žvejoti. Po kurio laiko vėl atskrido akmuo, tik šiek tiek toliau. Kol surinko meškeres, atskrido trečias akmuo. Nutarė išvažiuoti, bet pravažiuodamas pamatė sėdinčius keturis jaunuolius. Pažino brolius Matulius, iš matymo pažino ir M. M.. Jis sustojo, jam paaiškino, kad akmenis mėtė V. V.. Pastarasis patvirtino, kad jis mėtė, tačiau aiškino, kad mėtė ne į jį, buvo nusiteikęs agresyviai, pradėjo mosikuoti rankomis, jis jį nustūmė nuo savęs, bet jis paslydo ir pargriuvo. Pradėjo smūgiuoti, bet nepataikė. Tada gavo stiprų smūgį nuo M. M. į pakaušį, iš kairės pusės į veidą, smūgių buvo daug. O tada V. V. pradėjo jį daužyti iš priekio į dantis, pasipylė kraujas. Į policiją atvažiavo kraujuotas ir sumuštas.

8Liudytojai D. M. ir N. M. patvirtino, kad visi gėrė alų, A. K. nematė, V. V. dėl kažko ėmė mėtyti tvenkinio pusėn akmenis, ant kalno pasirodė A. K., priekaištavo dėl mėtymo, V. V. parodė jam užpakalį. Po kurio laiko prie jų privažiavo A. K., ėmė su V. V. vienas ant kito šaukti, muštis. Pirmas pastūmė A. K., V. V. trenkė atgal. Į muštynes įsitraukė ir M. M., irgi trenkė A. K..

9Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad A. K. padaryta apatinės lūpos kiauryminė muštinė žaizda su apatiniu 4 dantų pakenkimu, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

10V. V. ir M. M. veiksmai yra kvalifikuojami pagal LR BK 138 str. 1 dalį, nes jie abu, bendrai veikdami, nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo jų abiejų veiksmai yra kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 dalį – viešosios tvarkos pažeidimas ir 138 str. 2 dalies 8 punkto – nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų – sutaptį. Chuliganiškos paskatos yra tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V., A. K. paprašius nemėtyti akmenų į tvenkinį, nes tai trukdo jam žvejoti, jį iškoliojo necenzūriniais žodžiais, parodė jam nuogus sėdmenis. Tokiais veiksmais jis parodė nepagarbą visuomenei ir jo tokie veiksmai vertintini, kaip nedidelis chuliganizmas. Tačiau muštynės įvyko tada, kai A. K., nutraukęs žvejybą, pats priėjo prie V. V. ir M. M., priekaištaudamas jiems dėl trukdymo jam žvejoti ir aiškindamas, kad jie turėjo jį matyti. Kilus tarpusavio ginčui ir stumdymuisi, kas virto muštynėmis, A. K. V. V. ir M. M. buvo tyčia sužalotas. Tai duoda pagrindo išvadai, kad teisiamojo V. V. vėlesni veiksmai ir M. M. veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą ir neturėjo chuliganiškų paskatų, o kilo dėl abipusio konflikto ir buvo nukreipti prieš nukentėjusiojo A. K. asmenį. Todėl pagal BK 284 str. 1 dalį ir 138 str. 2 dalies 8 punktą byla yra nutraukiama.

11Teismas, skirdamas bausmę abiems nuteistiesiems, atsižvelgia į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., taip pat į BK 55 str.

12Padaryta nusikalstama veika yra nesunki. Abiejų kaltinamųjų nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

13V. V. teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino, linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, už ką ne vieną kartą yra baustas administracinėmis nuobaudomis. Jis buvo aktyvus šios nusikalstamos veikos vykdytojas. Atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas jam skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

14M. M. teisiamas pirmą kartą, kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi. Į muštynes įsivėlė V. V. įtakotas ir siekdamas jam padėti. Atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, jam skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

15Nukentėjęs A. K. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjęs prašo iš abiejų teisiamųjų priteisti 19 tūkst. litų turtinės žalos ir 20 tūkst. neturtinės žalos. Nurodo, kad buvo sumušta galva, apatinis žandikaulis ir pakaušis, apatinė lūpa, kuri buvo susiūta, buvo išmušti keturi dantys. Vieno danties implantacija Biohorizons sistemos implantu kainuoja 2200 litų. Po šio įvykio negalėjo fiziškai dirbti statybose pagal verslo liudijimą. Nedirbdamas per 52 dienas prarado 9400 litų. Apatinė lūpa, žandikaulis ir pakaušis gyjo du mėnesius, pūliavo žaizda lūpoje. Negalėjo kramtyti maisto, pas stomatologą turėjo važinėti du kartus į savaitę. Nuo galvos sumušimo pablogėjo sveikata, neturi keturių dantų, vaistams išleido 273,43 litus. Turėtoms išlaidoms pagrįsti pateikė kvitus apie vaistų pirkimą. Dantys neprotezuoti, tačiau protezavimo išlaidoms pagrįsti pateikė amicudentis odontologijos klinikos internetiniame tinklalapyje patalpintą kainoraštį apie įvairių teikiamų paslaugų kainas.

16Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Bylos medžiagos duomenys rodo, kad V. V. ir M. M. nusikalstamais veiksmais sužalojo A. K. sveikatą, padarydami jam turtinės ir neturtinės žalos. Todėl turi teisę į jos atlyginimą. Nukentėjęs, grįsdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydį nurodė, kad jam yra išmušti keturi dantys dar nėra įdėti, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių implantavimo kainos. Nukentėjęs turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuotas, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu. Dėl negavus papildomos medžiagos, teismas negali tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio ne tik dėl turtinės žalos, bet ir dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiam yra pripažįstama teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka(BPK 115 str. 2 dalis).

17Civilinį ieškinį pareiškė Valstybinė ligonių kasa, kuri prašo iš kaltinamųjų priteisti 56,95 litus už nukentėjusiojo gydymą. Iš prie ieškinio pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiam VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2011.10.01 buvo suteikta skubios pagalbos paslauga dėl lūpos žaizdos, kurios kaina yra 56,95 litai. Pagal CK 6.280 str. ir 6.283 str. 1 dalį, taip pat LR sveikatos draudimo įstatymo 15 str., 31 str. ir 33 str. teisiamieji privalo atlyginti Valstybinės ligonių kasos turėtas išlaidas.

18Vadovaudamasis LR BPK 302 str., 303 str. 2 dalimi,

Nutarė

19V. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 dalį ir nuteisti jį laisvės apribojimu vieneriems metams. Įpareigoti V. V. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

20M. M. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. 1 dalį ir nuteisti laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių. Įpareigoti M. M. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.

21Kol įsiteisės nuosprendis V. V. ir M. M. paskirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

22Pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 dalies 8 punktą abiejų teisiamųjų atžvilgiu bylą nutraukti.

23Priteisti Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimą:

24iš V. V. – 28,47(dvidešimt aštuonis lt 47 ct)litus, iš M. M. – 28,47(dvidešimt aštuonis lt 47 ct)litus.

25Pripažinti A. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

26Teismo nuosprendis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.