Byla 2A-266-260/2010

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio, kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės ir Birutės Bobrel, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjai O. L., pareiškėjos atstovei V. Š., suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei Linai Mikuckienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-235-805/2009 pagal pareiškėjos O. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Birštono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Nemuno kilpų regioniniam parkui, Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

3Pareiškėja O. L. patikslintu pareiškimu (t.2, b.l. 69-70) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) kadastro Nr. ( - ), Birštono vienkiemio k.v., į kurį pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas sodybos atstatymo tikslu. Prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja siekia gauti leidimą statyti 10,85 ha sklype, kuris yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje.

4Nurodė, kad J. M. sodyba buvo dabartinio 10,85 ha sklypo teritorijoje iki ją nugriovė Birštono tarybinis ūkis, kurioje pareiškėja tuo metu gyveno. Pareiškėja yra šio žemės sklypo savininkė ir nori atkurti tėvo buvusią sodybą. Pareiškėjos senelis Vincas pasistatęs namelį ( - ) kuriame gyveno jos tėvas J. M. su šeima (dešimt vaikų), tarp kurių buvo ir pareiškėja. Senoje sodyboje buvo kluonas (tvartas), pastatytas kiek atokiau nuo gyvenamojo namo. Pareiškėjos tėvas Jonas, pamatęs, kad griūna senelio namas, prašė sklypo bei leidimo statyti. Naują sodybą pastatė priešais ąžuolus, o senoji liko už ąžuolų. Pastačius naują namą, kurį laiką stovėjo ir senasis, vėliau lentgalius sukūreno. Senąjį kluoną išrinko kai prasidėjo kolūkiai. Senelio namas iki 1945 m. stovėjo, naujasis namas buvo pastatytas jau po karo.

5Birštono savivaldybės administracija su patikslintu pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja O. L. nuosavybės teise valdo pastatus (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus), esančius ( - ). Prie šių pastatų Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 02-07-6890 ir sprendimu Nr. 69-13635 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę, grąžinant natūra 1,15 ha namų valdos žemės sklypą. Pareiškėja teismui pateikė 1928 m. vasario 8 d. nutarimą, kuriame nurodyta, kad V. M. nuosavybės teise priklauso 25 arų ploto sodyba, Alytaus apskrities Birštono valsčiaus savivaldybės 1937 m. balandžio 29 d. pažymėjimą, kuriame pažymima, kad V. M. trobesiai yra seni ir reikalingi skubaus remonto, 1938 m. gegužės 2 d. V. M. prašymą Marijampolės apygardos Žemės tvarkytojui, registruotą 1938 m. gegužės 6 d., kuriuo V. M. prašo Žemės tvarkytojo parėdymo, kad galėtų naujai perremontuoti trobą. Iš pateiktų archyvinių dokumentų daro išvadą, kad V. M. prašė leidimo perstatyti trobą, o ne visą sodybą, ką nustatė ir Birštono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolu Nr. (15.6)-NSP-10. Iš teismui byloje pateiktų pirminių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo dokumentų darytina išvada, kad tik gyvenamasis namas buvo perstatytas naujai, o kiti ūkiniai pastatai perstatyti nebuvo.

6Aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kadangi tai sudarytų prielaidas jau atstatytą sodybą atstatyti antrą kartą ir vietoj vienos buvusios sodybos atsirastų dvi esamos sodybos, nes iš liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad buvo vykdomi sodybos atstatymo darbai, kuriems buvo naudojamos ir seno gyvenamojo namo statybinės medžiagos, todėl seka išvada, kad buvo atstatinėjamas gyvenamasis pastatas, o ne statomas naujas. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų akivaizdu, kad V. M. prašė perstatyti trobą, o ne statyti dar vieną gyvenamąjį pastatą.

7Nemuno kilpų regioninio parko direkcija nurodė, kad pareiškėjai O. L. priklausančiame 10,85 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ), nėra išlikusių sodybos buvimo požymių. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų galima daryti išvadą, kad J. M. priklausančios sodybos gyvenamas namas dėl blogos būklės nuo 1945 metų buvo šalia naujai perstatytas bei išardyti seni sodybos pastatai. Atnaujinta sodyba yra išlikusi iki šiol, aplink ją suformuotas 1,15 ha namų valdos sklypas, besiribojantis su 10,85 ha žemės ūkio paskirties sklypu. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų sudaryta prielaida atstatyti esamą sodybą ir vietoje vienos sodybos atsirastų dvi. Tai prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentui.

8Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė nurodė, jog iš pateiktų archyvinių dokumentų akivaizdu, kad V. M. prašė leidimo perstatyti trobą, o ne visą sodybą, taip nustatė ir Birštono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006 m. balandžio 12 d. posėdžio protokolu Nr. (15.6)-NSP-10. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (t. 1, b.l. 54-55) duomenimis O. L. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, statybos pabaigos metai - 1945, ūkinis pastatas, statybos pabaigos metai - 1922, tvartas, statybos pabaigos metai - 1917, daržinė, statybos pabaigos metai - 1917, malkinė, statybos pabaigos metai - 1917, viralinė, statybos pabaigos metai - 1994. Iš pateiktų dokumentų darytina išvada, kad tik gyvenamasis namas buvo perstatytas naujai, o kiti ūkiniai pastatai perstatyti nebuvo. Šie registro pažymėjime esantys duomenys yra galiojantys, jie nėra nuginčyti, tuo tarpu pareiškėja pateikė teismui iš Nekilnojamojo turto registro naujus duomenis, kurie nurodo visiškai skirtingas statinių datas nei buvo nurodyta ankstesniame pažymėjime, kuris yra pateiktas byloje.

9Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos O. L. pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą sodybos atstatymo tikslu, kad pareiškėjos O. L. tėvo J. M. 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) kadastro Nr. ( - ), Birštono vienkiemio k.v. iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai). Teismas nustatė, kad pareiškėja O. L. yra dviejų žemės sklypų savininkė: 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 1,15 ha privačios namų valdos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), į šiuos sklypus jai nuosavybės teisės atkurtos Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 6 d. sprendimu (t.1, b.l. 83-84, 37, 10). Būtent 1,15 ha ploto sklype yra namų valdos paskirties žemė, kurios dalis yra užstatyta, duomenų apie kokį nors užstatymą 10,85 ha ploto sklype, kuriame nurodyta žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė, byloje nėra (t.1, b.l.10, 84), šias aplinkybes patvirtina ir kartografinė medžiaga (t.1, b.l.11,81). Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs pareiškėją, jos atstoves, suinteresuotų asmenų atstovus, liudytojus, kurie patvirtino, jog jiems buvo žinoma apie tuo metu buvusią sodybą, gyvenamąjį namą bei jo priklausinį, ūkinės paskirties pastatą - ilgą kluoną (klojimą), kuris atliko ir tvarto funkciją, sprendė, jog byloje surinktais duomenimis įrodyta, kad J. M. 10,85 ha žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) kadastro Nr. ( - ), Birštono vienkiemio k.v. iki 1945 m. buvo sodyba (gyvenamasis namas bei ūkiniai pastatai). Teismo nuomone, liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie atitiko pareiškėjos, gimusios 1928 m., paaiškinimams (t.3, b.l.47-48), kuri parodė, jog nuo gimimo kartu su seneliu bei tėvu gyveno tame name, jame užaugo bei ištekėjo, šalia kurio jai būnant antroje klasėje buvo pastatytas kluonas, aiškiai apibūdino buvusią sodybą, parodė tai vietoje, paaiškino priežastis, dėl kurių buvo pastatyta nauja sodyba ir kt. Teismo nuomone, buvusi sodyba atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakyme Nr. 289 įtvirtintą sodybos sąvoką, neimant domėn ar tuo metu pareiškėjos tėvas turėjo tikslą turėti dvi sodybas, pastatyti, atstatyti ar perstatyti, kaip nurodė suinteresuotų asmenų atstovai atsiliepimuose bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, buvusią sodybą, kadangi minėtos aplinkybės pačiam sodybos buvimo faktui įtakos neturi, teismas dėl to fakto nesprendė, o konstatavo sodybos buvimo tam tikroje vietovėje faktą.

10Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 78-81) suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. L. pareiškimą atmesti. Apelianto nuomone, teismas ne iki galio ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, t. y. nesiaiškino, ar pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose, nustatytus apribojimus juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, ir taip pažeidė materialinės teisės normas, o taip pat teismas pažeidė Civilinio proceso kodekse įtvirtintus įrodymų vertinimo ir pakankamumo principus.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2004-10-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004 konstatavo, kad nustatant sodybos buvimo faktą pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą, turi būti vertinamos ne tik aplinkybės susijusios su šios sodybos buvimu tam tikroje vietoje, bet ir aiškinamasi, ar asmuo, prašantis nustatyti tokį faktą, turi reikalavimo teisę tokiam prašymui pateikti, t. y. pareiškėjas turi įrodyti, kad buvusi sodyba jam priklausė. Iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjos senelio V. M., o po jo mirties pareiškėjos tėvo J. M. valdyti pastatai (gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas) dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje. Minėti pastatai yra išlikę iki šiol ir aplink juos buvo suformuotas 1,15 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - namų valdai. 2002-12-06 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-07-6890 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)" O. L. buvo suteikti aukščiau minėtas 1,15 ha namų valdos žemės sklypas bei su juo besiribojantis 10,85 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Net darant prielaidą, kad iki perkėlimo į dabartinio 1,15 ha žemės sklypo ribas buvę gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas pateko į dabartinio 10,85 ha žemės ūkio paskirties sklypo ribas, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kadangi tai sudarytų prielaidas jau atstatytą sodybą atstatyti antrą kartą ir vietoj vienos buvusios sodybos atsirastų dvi esamos sodybos. Iš liudytojų parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad buvo vykdomi sodybos atstatymo darbai, kuriems buvo naudojami ir seno gyvenamojo namo statybinės medžiagos, todėl akivaizdu, kad buvo atstatinėjamas gyvenamasis pastatas, o ne statomas naujas. Taip pat akivaizdu, kad atstatinėjant gyvenamąjį pastatą tikslo turėti du gyvenamuosius namus nebuvo, nes senojo gyvenamojo pastato medžiagos buvo naudojamos sodybos atstatyme. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų akivaizdu, kad V. M. prašė perstatyti trobą, o ne statyti dar vieną gyvenamąjį pastatą, todėl pareiškėja neturi reikalavimo teisės prašyti nustatyti juridinės reikšmės faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame sklype buvo gyvenamasis pastatas, kai minėtas gyvenamasis pastatas yra perstatytas ir išlikęs, nes priešingu atveju vietoj vienos buvusios sodybos atsirastų dvi esamos sodybos, o tai prieštarautų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatoms.

12Tenkindamas pareiškėjos pareiškimą, Prienų rajono apylinkės teismas rėmėsi liudytojų parodymais, t. y. jų vaikystės atsiminimais, tačiau nevertino liudytojų patikimumo tuo aspektu, ar jie galėjo betarpiškai ir neklystant (atsižvelgiant į jų amžių liudijamų faktų buvimo metu) paliudyti, kad būtent tame žemės sklype, kuris buvo suformuotas atkuriant nuosavybės teises ir kurio dabartinis kadastrinis Nr. ( - ), buvo sodyba - gyvenamasis namas. Aplinkybė, kur buvo gyvenamasis namas ir, ar tikrai jis buvo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ) (ne šalia, kažkur greta sklypo, o būtent tame sklype), kurį dabar valdo pareiškėja, pagal LAT praktiką turi esminės reikšmės nustatant ar atsisakant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nes „pamatų buvimas įgytų prasmės tik tuo atveju, jeigu jie būtų žemės sklype, kuriame yra buvęs gyvenamasis namas" (LAT 2008-09-09 nutartis Nr. 3K-3-419/2008). Dėl minėtų priežasčių vienareikšmiškai nenustačius fakto, kad būtent pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvo gyvenamasis namas, nėra teisinio pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), buvo sodyba. Taip pat LAT yra nurodęs, kad „vaismedžių nuotraukos nėra įrodymas, patvirtinantis, kad buvusi sodyba buvo būtent pareiškėjos žemės sklype".

13Atsižvelgiant į tai, kad tiek Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 punktas, tiek teismų praktika subjektinės teisės įgijimą sieja su teise atstatyti buvusią sodybą, šiai bylai svarbi yra LAT 2009-01-23 nutartyje, civilinė byla Nr.3K-3-27/2009, suformuota praktika. Nutartyje nurodyta, kad „Saugomų teritorijų įstatyme įtvirtinti statybų draudimai draustiniuose turi tam tikrų išlygų statyti pastatams esamose ir buvusiose sodybose <...> Kadangi veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja ne tik įstatymai, bet ir saugomų teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir (ar) individualūs apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus (Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punktas), juose gali būti nustatomos leistinos ir rekomenduojamos statinių formos, dydžiai, teritorijos užstatymo procentas, atstumas nuo vandens telkinių ir šlaitų, taip pat juose gali būti sugriežtinti Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardinti reikalavimai ir nustatyti papildomi reikalavimai, darytina išvada, kad įstatyme nustatytų statybų draudimo išlygos statyti pastatus esamose ir buvusiose sodybose (taip pat ir nustatant juridinį faktą) taikymui reikšmingas reglamentuose įtvirtintas teisinis reguliavimas". Pagal minėtą LAT suformuotą praktiką gali būti kituose teisės aktuose nustatyti apribojimai, draudimai, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, nes statybas konkrečiame žemės sklype draustų, ribotų (labiau nei Saugomų teritorijų įstatymas) konkrečiai saugomai teritorijai nustatyti papildomi apribojimai, griežtesni (detalesni) nei Saugomų teritorijų įstatyme, kurie pagal LAT yra privalomi ir į juos reikia atsižvelgti sprendžiant klausimą, ar iš viso ginčo žemės sklype galima statyba. Šiuo atveju Prienų rajono apylinkės teismas nesigilino ir netyrė, ar kokie (ir ar yra specialus, griežtesni) apribojimai ginčo žemės sklypui, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių padarinių, nes statybas draustų, ribotų teisės aktai.

14Byloje turėjo būti nustatyta, kur tiksliai buvo gyvenamasis namas, nes nustačius, kad jis buvo visai prie vandens, ant sklypo ribos ar už jo pagal LAT suformuotą praktiką juridinis faktas nesukeltų pasekmių, nes ten statyba negalima (ribojama), arba galima, bet asmuo neturi teisės. Pagal Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ginčo žemės sklypui taikomi įvairūs apribojimai, tarp jų ir tie, kuriuos nustato specialiosios žemės naudojimo sąlygos. LAT 2008-06-28 nutartyje Nr. 3K-3-117/2008 yra nurodęs, kad „teismų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas negali sukelti teisinių pasekmių, nes tiesiogiai negali sukurti prielaidų statiniams statyti miškų ūkio paskirties žemėje, kurioje pagal teisinį reglamentavimą pastatų statyba negalima". Todėl Prienų rajono apylinkės teismas turėjo ištirti ir nustatyti, kurioje ginčo žemės sklypo dalyje norima nustatyti juridinį faktą (t. y. kur buvo gyvenamasis namas), kuris būtų prielaida atstatyti sodybą, nes tuo atveju, jeigu sodyba būtų toje teritorijoje, kur statyba negalima, juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių. Pagal žemės sklypui nustatytas specialiąsias sąlygas žemės sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, kurioje taikomi Vyriausybės nutarimo Nr.343 XXIX skyriaus nustatyti apribojimai. Pastatas gali būti statomas (atstatomas) tik konkrečiame žemės sklype, o ant sklypo ribos ar už jos asmuo ne savo valdomame ar naudojamame žemės sklype nieko statyti pagal Statybos įstatymą negali.

15Suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinio skundo (b.l. 89-91, t.3), kuriuo prašo apeliacinį skundą tenkinti, Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. L. pareiškimą atmesti.

16Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 94) suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija nurodė, kad vadovaujantis Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemos sprendiniais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimas Nr. 244) ir Nemuno kilpų regioninio parko apsaugos reglamentu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 423), teritorijoje, kurioje randasi O. L. nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (( - ) unikalus Nr. ( - )) pastatų statyba galima tik ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą). Todėl įrodžius sodybos buvimo faktą teismo sprendimu, pastatų atitinkančių parko apsaugos reglamentuose nurodytus reikalavimus statyba galima ginčo žemės sklypo dalyje, kuri yra nepriskirta miško žemei.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 97-99) pareiškėja O. L. prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, ką patvirtina išvažiuojamasis teismo posėdis senos sodybos vietoje. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentu, jog sodyba jau kartą yra atstatyta. Pareiškėja nurodo, kad iki kolektyvizacijos buvo 2 sodybos. Prasidėjus kolektyvizacijai, Birštono tarybinis ūkis senosios sodybos naujai pastatytą kluoną išardė ir išvežė į besikuriantį Birštono tarybinį ūkį. Melioracijos metu visiškai sulygino su žeme senąją sodybą - sunaikino 30 vaismedžių sodą. Senoji sodyba kolektyvizacijos metu buvo visiškai prievarta sunaikinta, žemė nusavinta. Kolektyvizacijos metu pareiškėjai buvo 23 metai. Visą senos sodybos griovimą ir sunaikinimą, nuosavybės nusavinimą matė, nes senoje sodyboje gimė, užaugo ir gyveno iki jos sugriovimo. Visą tai gerai prisimena. Byloje kviesti liudytojai gerai atsimena senąją sodybą, nes kartu su pareiškėja užaugo, ėjo į mokyklą. Liudytojas Baronas patvirtino, kad išeidamas į armiją dar paliko senąją trobelę. Kaip galima abejoti liudytojų patikimumu, kai jie jau buvo pilnamečiai. Viltis atkurti senąją sodybą atsirado atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir susigrąžinus nusavintą 10.85 ha žemę. Apelianto argumentus, kad Saugomų teritorijų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos gali sugriežtinti leistinas ir rekomenduojamas statinių formas, dydžius, teritorijos užstatymą, atstumą nuo vandens telkinių ir šlaitų, bei nustatyti papildomus reikalavimus, dėl kurių juridinis faktas nesukeltų teisinių pasekmių, laiko nepagrįstais. Apeliantas pripažįsta, kad senoji sodyba buvo, tik ji buvo „perremontuota-perstatyta" ant kito sklypo, kuris dabar yra 1,15 ha esančioje namų valdoje. Ginčas vyksta dėl 10,85 ha žemės sklype buvusios senos sodybos buvimo. Apie buvusią sodybą patvirtina ir archyvinis dokumentas 1928 metų „Liudijamasai nutarimas" (t.1, b.l. 15). Prienų rajono apylinkės teismas, remdamasis archyviniais dokumentais, liudytojų parodymais, nustatė, kad dabartiniame pareiškėjai nuosavybės teise priklausiančiame 10,85 ha plote, buvo sena sodyba su gyvenamu namu ir kluonu - tvartu.

18Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apelianto suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos apsaugos ministerijos atstovė prašė apeliacinį skundą patenkinti, panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos O. L. pareiškimą atmesti, o pareiškėja ir jos atstovė – apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

21Apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija grindžia argumentais, kad pirmosios teismas ne iki galio ištyrė visas svarbias bylai aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, t. y. nesiaiškino, ar pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose, nustatytus apribojimus juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, ir taip pažeidė materialinės teisės normas, o taip pat, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekse įtvirtintus įrodymų vertinimo ir pakankamumo principus.

22Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apelianto argumentai nėra pagrįsti.

23Prienų rajono apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu – rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais, liudytojų parodymais – pripažino įrodytu, jog J. M. 10,85 ha žemės sklype, kurio unikalus numeris: ( - ), esančiame ( - ), iki 1945 metų buvo sodyba (gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai). Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos.

24Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Įrodinėjimo proceso normos yra nustatytos CPK XIII skyriuje. Pagal jas dalyvaujantys civiliniame procese asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje yra pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo, išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

25Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar pagal teisės aktų, reglamentuojančių statybas saugomose teritorijose, nustatytus apribojimus juridinio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma, kodėl konkrečiai pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jei toks bus nustatytas, nesukels teisinių pasekmių. Tai leidžia vertinti, jog suinteresuoti asmenys nepagrindė savo argumento, kad juridinio fakto nustatymas nesukels teisinių pasekmių.

26Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjos tėvo J. M. valdyti pastatai dėl blogos būklės buvo išardyti ir perstatyti kitoje to paties sklypo vietoje, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti įrodymais. Byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjos dabartiniu metu valdomi pastatai yra tame pačiame 10,85 ha žemės sklype. Akivaizdu, kad šie pastatai yra kitame, t.y. gretimame 1,15 ha pareiškėjos valdomame, žemės sklype.

27Apeliantas taip pat nurodo, kad jam yra akivaizdu, jog J. M. iki 1945 metų turėtas gyvenamasis namas buvo perstatytas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti nustatytu, kad J. M. namas buvo perstatytas. Tokia aplinkybė byloje nebuvo įrodinėjama. Galimas kai kurių medžiagų iš senosios sodybos panaudojimas pagal liudytojų parodymus naujos sodybos statiniams statyti dar neleidžia teigti, kad gyvenamais namas buvo perkeltas į kitą vietą. To nepatvirtina nei pareiškėjos, nei liudytojų A. K. bei Antano A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad apie 1945 metus buvo statomas naujas gyvenamasis namas, jį pastačius dar kurį laiką liko stovėti ir senasis namas. Be to, kaip jau paminėta, naujasis namas buvo pastatytas kitame, gretimame žemės sklype.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima pripažinti pagrįstu ir apelianto argumentą, jog Prienų rajono apylinkės teismas nesigilino ir netyrė, ar yra specialūs apribojimai ginčo žemės sklypui, kas draustų statybas. Suinteresuotiems asmenims, o tokiais byloje yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Birštono savivaldybės administracija, Nemuno kilpų regioninis parkas ir Kauno apskrities viršininko administracija, nenurodžius, kad yra ginčo sklypui specialūs apribojimai, teismas ir neturėjo pagrindo tokias aplinkybes tirti. Tai yra aplinkybės, kurias privalo įrodyti nesutinkantys su pareiškėjos prašymu suinteresuoti asmenys.

29Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nuomonė, jog pirmosios instancijos teismas nevertino svarbių aplinkybių dėl įrodymų pakankamumo, yra niekuo nepagrįsta. Teismas, nagrinėdamas bylą , nepripažino, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka, nesiūlė pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų, priėmė sprendimą esamų įrodymų pagrindu. Todėl negalima vertinti, kad byloje įrodymų nepakanka.

30Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apskųstojo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimas nekeistinas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32apeliacinį skundą atmesti.

33Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 3. Pareiškėja O. L. patikslintu pareiškimu (t.2, b.l. 69-70) prašė nustatyti... 4. Nurodė, kad J. M. sodyba buvo dabartinio 10,85 ha sklypo teritorijoje iki ją... 5. Birštono savivaldybės administracija su patikslintu pareiškimu nesutiko.... 6. Aplinkos ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodė, jog prašomas nustatyti... 7. Nemuno kilpų regioninio parko direkcija nurodė, kad pareiškėjai O. L.... 8. Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė nurodė, jog iš... 9. Prienų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu pareiškėjos... 10. Apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 78-81) suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2004-10-25 nutartyje... 12. Tenkindamas pareiškėjos pareiškimą, Prienų rajono apylinkės teismas... 13. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 2... 14. Byloje turėjo būti nustatyta, kur tiksliai buvo gyvenamasis namas, nes... 15. Suinteresuotas asmuo Birštono savivaldybės administracija pateikė... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 94) suinteresuotas asmuo Nemuno... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 3, b.l. 97-99) pareiškėja O. L. prašo... 18. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apelianto suinteresuoto... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK) 320 straipsnio 1... 21. Apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos... 22. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tokie apelianto argumentai nėra... 23. Prienų rajono apylinkės teismas, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu... 24. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas,... 25. Apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 26. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjos tėvo J. M. valdyti pastatai... 27. Apeliantas taip pat nurodo, kad jam yra akivaizdu, jog J. M. iki 1945 metų... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima pripažinti pagrįstu ir apelianto... 29. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nuomonė, jog pirmosios... 30. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio... 32. apeliacinį skundą atmesti.... 33. Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą palikti... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....