Byla 2A-775-302/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

2Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

3kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. A. ir atsakovų B. V. , S. A. , R. K. , R. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovams B. V. , S. A. , R. K. , R. J. dėl žalos atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovė D.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų B. V. , S. A. , R. K. , R. J. 3 115,00 Lt žalai atlyginti, 500,00 Lt už žalos dydžio nustatymo akto sudarymą, 62,00 Lt už sunaudotą elektros energiją, 43,20 Lt už nuotraukų padarymą; priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad 2008-08-25 atsakovams išnuomojo 3 kambarių butą, esantį ( - ). Ji perdavė tvarkingą, po atlikto remonto butą su baldais, kurie neturėjo jokių defektų. Atsakovai nuniokojo butą, bute laikė katę, kuri apdraskė baldus, juos apšlapino. Į minkštų baldų komplektą įsigėrusio kvapo ir dėmių negalėjo niekaip panaikinti, šiuos baldus išvežė, naudotis jais nebegalėjo. Atsakovai taip pat sugadino kitus bute esančius daiktus, viso žalą ieškovė įvertino 3 115,00 Lt suma vadovaudamasi turto vertintojų atliktu vertinimu. Nurodė, kad vertintojai yra kompetentingi nustatyti apgadinimus, nustatyti padarytų apgadinimų vertę. Be to, nurodė, kad atsakovai liko skolingi už sunaudotą elektros energiją 62 Lt. Už turto vertintojų išvadą sumokėjo 500,00 Lt, šį mokėjimą prašė priteisti iš atsakovų.

7Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš jų solidariai ieškovei 658 Lt žalai atlyginti, 62 Lt už sunaudotą elektros energiją, netenkinti reikalavimų priteisti 500 Lt išlaidoms, susijusioms su žalos nustatymo akto sudarymu, 43,20 Lt už nuotraukų padarymą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad prašoma priteisti žalos atlyginimo suma yra per didelė. Ieškovė savo reikalavimui pagrįsti vadovaujasi 2009-12-04 žalos dydžio nustatymo akto išvadomis, iš kurio matyti kad ieškovės namų ūkio turtas apžiūrai ir įvertinimui pateiktas 2009-11-25, o sutartis tarp šalių buvo nutraukta 2009-09-01, priėmimo – perdavimo aktas pasirašytas 2009-08-31, taigi atsakovams nėra žinoma, ar šis turtas visą laikotarpį buvo laikomas ir saugomas tinkamomis sąlygomis. Atsakovai nesutinka atlyginti 500 Lt už turto vertinimą, nes apie tai ieškovė jų neinformavo, turto vertinimo aktą pasirašė netinkami asmenys, akte nurodytos kainos visiškai neatitinka internetiniuose pasiūlymuose siūlomų, realių kainų. Ieškovė siekia nepagrįstai pasipelnyti, reiškia nepagrįstą ieškinį.

8Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės naudai iš atsakovų solidariai 1 529,50 Lt nuostoliams atlyginti.

9Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo už ieškovės atsakovams nuomojamame bute sugadintus daiktus, nurodė, kad atsakovai padarė 1 250 Lt žalą jos turėtų minkštų baldų komplekto atžvilgiu. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad atsakovai su išsinuomotu baldų komplektu elgėsi neatsakingai, neapdairiai, laikydami išsinuomotame bute katę, neužtikrino, kad katė tuštintųsi ne ant žmonėms skirto naudoti minkštų baldų komplekto. Atsakovai kaltais veiksmais padarė ieškovei realią žalą, sugadino minkštų baldų komplektą. Ieškovė, kaip minkštų baldų savininkė, dėl padarytų sugadinimų pobūdžio jais netrukdomai naudotis pagal ankstesnę paskirtį (gyvenamojoje patalpoje) nebegali. Nustatydamas padarytos žalos dydį teismas atsižvelgė į įvertinimo žiniaraštį, esantį žalos dydžio nustatymo akte Nr. 215, jame nustatyta minkštų baldų komplektui padaryta žala 1 250,00 Lt. Šio dydžio žala nustatyta atsižvelgiant į minkštų baldų komplekto įgijimo metus, apskaičiuota pagal nusidėvėjimo procentą, kuris yra lygus 50 procentų. Žalos dydį nustatė asmenys turintys atitinkamai eksperto ir turto vertintojo kvalifikaciją. Pagrindo atmesti nustatytą vertinimą teismas nenustatė. Teismas atsakovų pateiktus internetinius skelbimus apie parduodamų kampo su foteliais ar pufais kainas vertino kaip neatspindinčias realios ieškovei padarytos žalos dydžio, nes ji nustatyta ne analogiškiems ir ne ieškovės baldams, o kitiems baldams. Todėl teismas atmetė atsakovų atsikirtimą, kuriuo jie sutinka už padarytą minkštiems baldams žalą atlyginti 500,00 Lt ( b.l. 13).

10Teismas nustatė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatyti atsakovų neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), nustatyta jų kaltė (CK 6.248 str.), nustatytas priežastinis ryšys nulėmęs atsakovų civilinę atsakomybę (CK 6.247 str.), nustatyta realiai ieškovei atsiradusi žala (CK 6.249 str.), ir dalyje dėl kitų bute buvusių daiktų sugadinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai reikalavimo dėl padarytos žalos nurodytiems daiktams neginčija, tačiau nesutinka su padarytos žalos dydžiu. Spręsdamas dėl padarytos žalos dydžio, teismas nurodė, kad nėra pagrindo žalos nustatymo akte Nr. 215 nustatytą 210 Lt dydžio nuostolį už sugadintas dvi kėdes atmesti, nes atsakovai nepagrindė savo teiginio dėl 100 Lt nuostolio dydžio už jas. Tokiais pačiais motyvais teismas nemažino nuostolių dydžio pagal atsakovo nurodymus ir vadovavosi šiame akte nustatytu 200 Lt nuostolio dydžiu už dvigulės lovos sugadinimą, 500 Lt už keturių durų spintos subraižymą, 300 Lt už viengulės lovos ( tachtos) su dėže patalynei pažeidimus, 150 Lt už virtuvinio stalo pažeidimus, 40 Lt ir 25 Lt už dviejų stalinių lempų su gaubtu pažeidimą, 60 Lt už stiklo, esančio ant virtuvinio stalo skilimą, 200 Lt už pertvaros durų pažeidimą.

11Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl miegamojo kambario grindų pažeidimo, ieškovės pagal aktą įvertinto 150,00 Lt, ir dėl keraminės plytelės virtuvėje dūžio, ieškovės pagal aktą įvertinto 30,00 Lt, kaip ieškovės neįrodytą.

12Teismas konstatavo, kad atsakovai padarė ieškovei (1250+210+200+500+300+ 150+40+25+60+200) 2935,00 Lt nuostolį, tačiau priteistiną nuostolio dydį sumažino per pusę (1 467,50 Lt) Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu atsižvelgdamas į jauną atsakovų amžių, į tai, kad atsakovai pradėdami gyventi savarankiškai neturėjo įgūdžių turto saugojimui, kad pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad atsakovai kryptingais kaltais veiksmais siekė atsiradusių pasekmių. Atsakovai yra besimokantys studentai, dėl to jų materialinė padėtis nėra labai gera. Ieškovei nuostoliai atsirado dėl jos veiklos, ji būdama išnuomoto buto nuomotoja galėjo numatyti kilusias pasekmes, turėjo galimybes užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti, galėjo domėtis atsakovams nuomojamu turtu, jo padėtimi. Aktyvus ieškovės veikimas galėjo išvengi dviejų kėdžių laikymo balkone fakto ir tuo galėjo užkirsti kelią nustatytai žalai atsirasti, galėjo išvengti katės padarytų nuostolių kilimo, sudarydama nuomos sutartį galėjo aptarti naminių gyvūnų laikymo bute klausimą, tai yra ieškovė, išnuomojusi butą atsakovams privalėjo veikti apdairiai. Teismas nurodyto dydžio žalą priteisė iš atsakovų solidariai, nes jie visi bendrais veiksmais padarė ieškovei žalą (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis).

13Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 62,00 Lt už suvartotą elektros energiją, nes šioje dalyje ginčo nėra, atsakovai pripažįsta savo prievolę sumokėti už sunaudotą elektros energiją bei atitinkamą jos kiekį. Šio dydžio teismas nemažino Civilinio kodekso 6,251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Bendrai už ieškovei padarytą žalą iš atsakovų solidariai yra priteisiama (1467,50+62) 1529,50 Lt.

14Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovams neįvykdžius piniginio pobūdžio prievolės atsirado įstatyminė prievolė mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2009-12-09 iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

15Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovų 250 Lt bylinėjimosi išlaidų susijusių su į bylą pateikto žalos nustatymo akto sudarymu proporcingai patenkintų reikalavimų daliai pagal CPK 93 str. 2 d., o 43.20 Lt išlaidų, turėtų už fotonuotraukų padarymą, neatlygino kaip nepagrįstų įrodymais.

16Ieškovė D.A. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti papildomai priteisiant jai 1 647,50 Lt nuostolių iš atsakovų ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, taip pat 20 Lt transporto išlaidų.

17Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialines teisės normas, sprendimas nebuvo tinkamai argumentuotas dalyje dėl priteistinos sumos sumažinimo. Apeliantė ginčija teismo sprendimą toje dalyje, kurioje, vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, jai priteista tik 1 467,50 Lt ir atitinkamai sumažintos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, taip pat toje dalyje, kurioje jai nepriteista 150 Lt dėl miegamojo kambario grindų pažeidimo ir 30 Lt dėl keraminės plytelės virtuvėje pažeidimo.

18Nurodo, kad grindys šiuo metu sutvarkytos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad žala buvo padaryta. Butas buvo visiškai sutvarkytas, suremontuotas prieš leidžiant jame gyventi atsakovams, keraminė plytelė buvo visiškai nauja. Padarytą žalą patvirtina kompetentingos įmonės atliktas žalos dydžio nustatymo aktas.

19Vertindamas žalą, teismas nustatė, kad dėl padarytų nuostolių atsakovai savo kaltės neginčijo, jie yra kalti padarę žalą, tačiau sprendimo pabaigoje į visus motyvus ir faktines aplinkybes, kuriais motyvavo sprendimą, neatsižvelgė.

20Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė kaip nuomotoja turėjo veikti apdairiau ir nuomos sutartyje numatyti gyvūnų laikymo bute klausimą. Taip pat nesuprantami ir visiškai nemotyvuoti teismo pateikti paaiškinimai, kad priteistina iš atsakovų suma mažinama, be kita ko, remiantis tuo, kad nenustatyta, jog atsakovai kryptingais kaltais veiksmais siekė atsiradusių pasekmių, kadangi civilinė atsakomybė už naminių gyvūnų padarytą žalą savininkui (valdytojui) atsiranda be kaltės.

21Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad jai nuostoliai atsirado ir dėl jos veiklos, jis neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, kadangi CK 6.489 straipsnio 5 dalis numato nuomotojo teisę, o ne pareigą tikrinti, ar nuomotojas tinkamai naudojasi išnuomotu daiktu. Be to, CK 6.499 straipsnio 1 dalis numato, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnis numato nuomininko pareigą nuomotojui atlyginti dėl išsinuomoto daikto pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

22Teismas netinkamai pritaikė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai sumažino priteistinų nuostolių dydį per pusę. Teismo motyvai, jog atlygintinų nuostolių dydis mažintinas „atsižvelgiant į jauną atsakovų amžių, į tai, kad atsakovai pradėdami gyventi savarankiškai neturėjo įgūdžių turto saugojimui", neturi jokio teisinio pagrindo. Pripažinimas, kad pilnamečiai asmenys turi atlyginti skirtingą dydį padarytos žalos priklausomai nuo jų amžiaus, visų pirma, būtų diskriminacinis amžiaus pagrindu. Antra, įstatymas nenumato atlygintino žalos dydžio priklausomai nuo pilnamečių asmenų amžiaus. Trečia, du iš atsakovų yra ne tik studentai, bet ir dirbantys asmenys. Tad teismas nesurinko visų reikšmingų bylai įrodymų vertindamas atsakovų turtinę padėtį.

23Teismas, be to, netinkamai išsprendė ieškovei iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų klausimą, jos turėtų būti didinamos priteisiant 250 Lt už UAB Impeksservis akto sudarymą ir proporcingai ieškovei priteistai sumai.

24A. B. V., S. A. , R. K. , R. J. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti: iš dalies panaikinti teismo sprendimą dėl 1 529,50 Lt nuostolių priteisimo iš apeliantų Ieškovės naudai ir priimti naują sprendimą — priteisti iš apeliantų solidariai 658,00 Lt nuostolių atlyginimo ieškovės naudai; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apeliantų ieškovės naudai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės apeliantų naudai; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl 5 procentą metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš apeliantų ieškovės naudai.

25Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl 809,50 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pasak apeliantų, iš žalos dydžio nustatymo akto, kuriuo vadovaujasi ieškovė, matyti, kad sugadintas ieškovės namų ūkio turtas buvo pateiktas apžiūrai ir įvertinimui praėjus 86 dienoms nuo nuomos sutarties nutraukimo tarp šalių, taigi šiam turtui papildoma žala galėjo atsirasti ne dėl apeliantų kaltės, todėl žalos dydžio nustatymo akto išvados jau vien dėl to nėra pakankamas pagrindas tikrajai namų ūkio turtui padarytai žalai nustatyti. Teismas šį apeliantų argumentą ignoravo. Be to, nurodo, kad gyvenamosios patalpos (buto) / turto perdavimo — priėmimo akte prie 2008 m. rugpjūčio 25 d. Gyvenamosios patalpos (buto) nuomos sutarties neįmanoma detaliai aprašyti kiekvieno namų ūkio turto objekto trūkumo, šio akto projekte gyvenamųjų patalpų / turto būklei aprašyti buvo skirtas 190 mm x 16 mm dydžio plotas A4 formato lape, buvo apsiribota bendru lakonišku apibūdinimu, kad turto būklė „gera“. Taigi iš šio priėmimo - perdavimo akto neįmanoma pakankamai objektyviai spręsti apie tikrąją namų ūkio turto būklę pasirašant sutartį.

26Apeliantai nurodo, kad žalos dydžio nustatymo akto pavadinimas neatspindi tikrosios šio dokumento paskirties, nes jame tik apskaičiuojamas namų ūkio turto nusidėvėjimas, remonto kaštai ir naujų analogiškų namų ūkio turto objektų rinkos kainos 2009 m. lapkričio 25 d., šis dokumentas negali nustatyti žalos dydžio dar ir dėl to, kad nėra aiški apžiūrai pateikto namų ūkio turto būklė 2008 m. rugpjūčio 25 d., tam laiko momentui, kai buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp ieškovės ir apeliantų, t.y. neįmanoma palyginti namų ūkio turto būklės sudarant sutartį tarp šalių ir šio turto būklės sutarčiai pasibaigus. Tai, kad aktas buvo surašytas remiantis ieškovės padarytomis nuotraukomis, leidžia abejoti jo objektyvumu ir ieškovės sąžiningumu. Sugadinto kilnojamojo turto nuotraukos pačios savaime dar nėra pakankamas įrodymas siekiant nustatyti turtui padarytą žalą (Lietuvos apeliacinis teismas dėl to pasisakė 2010 m. birželio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-507/2010).

27Vienas iš Žalos dydžio nustatymo aktą pasirašiusių asmenų, o būtent A. G. nėra turto (nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo) vertintoja, o galimai yra prekių kilmės ekspertė (A. G. pažymėjimas nebuvo pateiktas prie Žalos dydžio nustatymo akto). Tačiau prekių kilmės eksperto sąvoka nėra paaiškinama nei LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nei Metodikoje. Taip pat, minėtuose teisės aktuose nėra nustatytas „Žalos (nuostolio) dydžio nustatymo akto" apibrėžimas. Taigi, apeliantams kyla pagrįstos abejonės dėl A. G. kvalifikacijos ir kompetencijos vertinti kilnojamąjį turtą, o taip pat ir dėl Žalos dydžio nustatymo akto funkcijos įrodinėjant juridinę reikšmę turinčius faktus apskritai.

28Teismas savo sprendime niekaip nemotyvavo, kodėl nebuvo kreipiamas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką.

29Ieškovė nereagavo į apeliantų 2009 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymą dėl žalos atlyginimo, kuriame apeliantai, vadovaudamiesi LR CK apibrėžtais žalos atlyginimo budais, raštu prašė ieškovės nuomonės dėl žalos atlyginimo natūra. Taip pat, ieškovė neinformavo apeliantų apie ketinimą kreiptis į turto vertinimo įmonę dėl žalos dydžio nustatymo. Apeliantų nuomone, tokiu būdu ieškovė pažeidė LR CK nustatytą prievolę šalims bendradarbiauti ir kooperuotis ir tokiais savo veiksmais tikrojo namų ūkio turtui padarytos žalos dydžio nustatymą padarė neįmanomu.

30Šalys pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su priešingos šalies skundais ir prašo juos atmesti, tenkinant jų pačių skundus.

31Apeliaciniai skundai atmestini.

32Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

33Byloje nustatyta, kad ieškovei D. A. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame Bokšto g. 8-9, Vilnius, nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. apsigyveno atsakovai B. V. , S. A. 2008-08-25 nuomos sutarties pagrindu (b.l. 7-10), atsakovė R. K. – nuo 200-03-01 buto esančio ( - ), nuomos sutartis pagrindu (b.l. 11), o taip pat su atsakovais apsigyveno ir atsakovė R. J. faktinės nuomos pagrindu. Atsakovai bute gyveno iki 2009-08-31. Šalys nutraukę nuomos santykius 2009-08-31 surašė nuomojamo buto priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodė buto ir jame esančių daiktų būklę, nurodant jų defektus (b.l. 12). Tarp šalių nėra ginčo, jog 10 vienetų daiktų yra sugadinti arba apgadinti ir ieškovei dėl to padaryta žala, kurią atsakovai pasiūlė atlyginti išmokant jai 773 Lt (b.l. 13). Ieškovei nesutikus su siūloma suma, teismas tenkindamas ieškinį iš dalies priteisė jai žalos atlyginimui 1 529,50 Lt.

34Apeliantai atsakovai apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą sumą, nes, jų manymu, daiktų vertė bei jų vertės atstatymas yra per dideli, ieškovė nepateikė leistinų įrodymų dėl tokios vertės, kurią laikė įrodytu teismas, o ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad priteista žala yra per maža, nes teismas be pagrindo atmetė reikalavimą priteisti už buto grindims padarytą žalą, o taip pat be pagrindo taikė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 d. ir mažino žalą. Teisėjų kolegija paminėtus argumentus laiko nepagrįstais.

35Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą

36CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nurodytais atvejais nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Colibri“ v. UAB „ Stilsena“; bylos Nr. 3K-3-493/2007).

37Nagrinėjamoje byloje sutarties 5.2 punktu šalys – ieškovė ir atsakovai B. V. ir S. A. susitarė būtent dėl tokio patalpų ir juose esančių daiktų naudojimo kaip ir reglamentuota pačiame įstatyme, t.y. naudotis rūpestingai ir atidžiai, palaikyti jas tokios būklės, kokios jiems perduotos, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė, jog miegamojo kambario grindų pažeidimai ir keraminės plytelės virtuvėje pažeidimai atsirado dėl atsakovų kaltės, t.y. dėl to, jog atsakovai netinkamai šiomis patalpomis naudojosi ir šioje dalyje ieškinį ( 180 Lt) atmetė. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad vien ieškovės paaiškinimų ir UAB „Impeksservis“ žalos dydžio nustatymo akto nepakanka, jog galima būtų konstatuoti, jog grindų sužalojimus padarė atsakovai netinkamai naudodami išnuomotas patalpas.

38Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. v. Kauno apskrities viršininko administracija; bylos Nr. 3K-3-177/2006). Pats aktas yra įrodymas, iš kurio galima spręsti apie kaštus reikalingus pašalinti grindų nusidėvėjimus ir grindų plytelės pakeitimo, tačiau žalos padarymo fakto bei būdo toks aktas neįrodo. Su šios žalos padarymu nesutinka atsakovai, nors toks nesutikimas taip pat nėra pagrindas netenkinti ieškinio šioje dalyje, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kitų padarytų defektų atsakovai neginčijo su jais sutiko, todėl atmesti visiškai atsakovų paaiškinimus teismas neturėjo pagrindo, tuo labiau, jog jų argumentai, apie tai, jog tiek miegamojo kambario, tiek virtuvės grindų būklė priimant patalpas nuomai detaliai nebuvo aptartas, vien nurodymas, jog būklė yra gera, nepaneigia, kad tam tikri grindų defektai buvo ir patalpų nuomos pradžioje. Nagrinėjamoje byloje nebuvo atlikta teismo ekspertizė siekiant nustatyti atsiradusius defektus bei defektų atsiradimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl patalpų grindų pabloginimo atsiradusių nuostolių priteisimo, pagrįstai sprendė, kad atsiradę grindų defektai atitiko normalų nusidėvėjimą.

39Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta dėl pareigos įrodinėti tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinimuose nurodytus teiginius, kolegija atmeta atsakovų apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nustatydamas dėl sugadintų daiktų žalos dydį be pagrindo vadovavosi UAB „Impesservis“ surašytu žalos dydžio nustatymo aktu Nr. 215. Minėtas aktas, kaip nurodė kolegija aukščiau, yra laikytinas įrodymu, nustatančiu kaštus reikalingus pašalinti daiktų defektus arba juos atstatyti į buvusią iki sugadinimo vertę. Atsakovai ginčydami jo duomenis apie nustatytos žalos dydį jokių įrodymų, kurie paneigtų tokias vertes nepateikė, tik išdėstė savo samprotavimus, kurie negali paneigti specialistų padarytų išvadų remiantis tam tikromis metodikomis, o konkrečiu atveju – lyginamosios vertės metodu.

40Atsakovai nurodydami, kad asmenys atlikę turto vertinimą neturi tam reikiamos kvalifikacijos yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ir nepagrįsti. UAB Impeksservis“ vardu žalos dydžio nustatymo aktą pasirašė turto vertintojas J. J. , kuris turi turto vertintojo kvalifikaciją, beje, kvalifikacijos pažymėjimo nuorašas pridėtas prie paties akto. UAB „Impeksservis“ kaip įmonė taip yra atestuota ir turi teisę verstis turto ir verslo vertinimo veikla. Net jeigu skunde nurodyta aplinkybė, jog vyresnioji ekspertė A. G. , kuri kartu su turto vertintoju J. J. pasirašė aktą, neturi turto vertintojo kvalifikacijos, minėtas aktas negali būti laikomas niekiniu ir teismas galėjo juo vadovautis kaip įrodymu, nes aktas surašytas UAB „Impeksservis“ vardu ir pasirašytas turto vertintojo.

41Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė priteistinos žalos mažinimo klausimą ir žalos atlyginimą sumažino per pusę. Su šia sprendimo dalimi nesutinka ieškovė. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę. Nurodytas principas nėra absoliutus, todėl pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais priteistinos žalos mažinimo kriterijais, nes jie atitinka Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytuosius: atsakovai yra besimokantys studentai, dėl ko jie neturi pakankamai laisvo laiko skirti darbinei veiklai, todėl jų materialinę padėti teismas laikė ne itin gera, jie yra išlaikytiniai, jų turimos lėšos priklauso nuo kitų asmenų turtinės padėties. Priteisus padarytą žalą visa apimtimi galimos neigiamos pasekmės, kurios galėtų įtakoti net atsakovų studijas. Taip pat teismas pagrįstai mažindamas žalos dydį įvertino ir pačios ieškovės elgesį numos santykiuose su atsakovais. Ieškovė išnuomojusi butą su baldais jauno amžiaus asmenims, patikėjusi naudotis savo turtu neturintiems savarankiško gyvenimo patirties, nesidomėjo šiuo turtu, tokiu būdu pati laiku neužkirto kelio didesnei žalai atsirasti. Taip pat kolegija atsižvelgia ir į tą aplinkybę, jog ieškovė perdavė savo turtą naudojimui verslo tikslais, todėl būtent jai kaip verslo dalyvei turi atitekti tam tikra rizika. Atsižvelgdama į tokias nagrinėjamoje byloje teismo nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos sudaro pagrindą pagal Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį per pusę mažinti priteistinos žalos atlyginimą. Taigi žalos atlyginimo mažinimo aspektu, t. y. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo prasme, pirmosios instancijos teismo argumentai yra pagrįsti, atitinka teisminę praktiką.

42Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p.)

43Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, patirta 14,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurios priteistinos iš apeliantų: iš ieškovės D. A. 7,25 Lt ir iš atsakovų B. V. , S. A. , R. K. , R. J. po 1,82 Lt (Civilinio proceso kodekso 93 str., 98 str., 88 str. 1 d. 3 p., 7 str.).

44Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. teisėjų kolegija

Nutarė

45Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46Priteisti iš ieškovės D. A. 7,25 Lt, iš atsakovų B. V. , S. A. , R. K. , R. J. po 1,82 Lt į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir... 3. kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 5. Ieškovė D.A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti... 6. Nurodė, kad 2008-08-25 atsakovams išnuomojo 3 kambarių butą, esantį ( - ).... 7. Atsakovai su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė priteisti iš jų solidariai... 8. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. liepos 27 d. sprendimu... 9. Teismas, spręsdamas dėl žalos atlyginimo už ieškovės atsakovams... 10. Teismas nustatė, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, nustatyti... 11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl miegamojo kambario grindų... 12. Teismas konstatavo, kad atsakovai padarė ieškovei (1250+210+200+500+300+... 13. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų... 14. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu atsakovams neįvykdžius... 15. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisė... 16. Ieškovė D.A. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą... 17. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir... 18. Nurodo, kad grindys šiuo metu sutvarkytos, tačiau tai nepaneigia fakto, kad... 19. Vertindamas žalą, teismas nustatė, kad dėl padarytų nuostolių atsakovai... 20. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė kaip nuomotoja turėjo veikti... 21. Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad jai nuostoliai atsirado ir dėl jos... 22. Teismas netinkamai pritaikė Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalį ir... 23. Teismas, be to, netinkamai išsprendė ieškovei iš atsakovų priteistinų... 24. A. B. V., S. A. , R. K. , R. J. apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo... 25. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dalyje dėl 809,50 Lt nuostolių... 26. Apeliantai nurodo, kad žalos dydžio nustatymo akto pavadinimas neatspindi... 27. Vienas iš Žalos dydžio nustatymo aktą pasirašiusių asmenų, o būtent A.... 28. Teismas savo sprendime niekaip nemotyvavo, kodėl nebuvo kreipiamas dėmesys į... 29. Ieškovė nereagavo į apeliantų 2009 m. rugsėjo 30 d. pasiūlymą dėl... 30. Šalys pateikė atsiliepimus į apeliacinius skundus, kuriuose nesutinka su... 31. Apeliaciniai skundai atmestini.... 32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovei D. A. nuosavybės teise priklausančiame bute,... 34. Apeliantai atsakovai apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistą sumą,... 35. Dėl nuomininko atsakomybės už daikto pabloginimą... 36. CK 6.500 straipsnyje nustatyta: jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą... 37. Nagrinėjamoje byloje sutarties 5.2 punktu šalys – ieškovė ir atsakovai B.... 38. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 39. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta dėl pareigos įrodinėti tiek... 40. Atsakovai nurodydami, kad asmenys atlikę turto vertinimą neturi tam reikiamos... 41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė priteistinos... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 43. Pagal apeliacinės instancijos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su... 44. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.... 45. Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. sprendimą... 46. Priteisti iš ieškovės D. A. 7,25 Lt, iš atsakovų B. V. , S. A. , R. K. ,...