Byla e2A-575-823/2017
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Atzwanger S.P.A

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Warmwood S.R.L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2024-638/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ieškinį atsakovei Warmwood S.R.L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Atzwanger S.P.A.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Versina“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Warmwood S.R.L. 71 640 Eur skolos, 1 483,81 Eur palūkanų, 8,05 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad su trečiuoju asmeniu Atzwanger S.P.A. 2015 m. liepos 22 d. sudarė prekių pirkimo – pardavimo sutartį (toliau ir – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti trečiajam asmeniui biologinio filtro medienos skiedras (toliau ir – Prekės), atitinkančias sutarties priedo reikalavimus, bei jas pristatyti ir supilti į biologinius filtrus, esančius statybos aikštelėje Marijampolėje. Bendra sutarties kaina – 89 440 Eur be PVM (108 222,40 Eur su PVM). 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiojo asmens įsipareigojimus pagal Sutartį perima atsakovė.
  3. Ieškovė visiškai įvykdė visus savo įsipareigojimus pagal Sutartį, atsakovė 2016 m. kovo 15 d. sumokėjo 20 procentų sutarties kainos – 17 800 Eur (be PVM). Tačiau likusios 80 procentų sutarties kainos, kuri sudaro 71 640 Eur (be PVM), kaip tai numatyta Sutarties 2.2.2. punkte, atsakovė nesumokėjo.
  4. Atsakovė Warmwood S.R.L. ir trečiasis asmuo Atzwanger S.P.A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  5. Atsakovė nurodė, jog pagal Sutartį ieškovė privalėjo pristatyti ir įrengti prekes iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., tačiau sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis savo įsipareigojimų neįvykdė. Ieškovė prekes į objekto statybvietę pradėjo vežti tik 2015 m. spalio mėnesį. Kadangi ieškovės pristatytos prekės neatitiko Sutartyje numatytų specifikacijų, 2015 m. spalio 29 d. ieškovei buvo pateikta pretenzija, kurioje nurodyta, jog pristatytos medienos skiedros yra per smulkios, todėl, jas supylus į oro filtrą, jos nepraleis oro ir neatliks savo funkcijos. Ieškovė 2015 m. lapkričio 23 d. informavo, kad ji nusprendė nekeisti į biofiltrus supiltų medienos skiedrų, t. y. palikti tokias, kokios yra, ir palaukti bandymų rezultatų. Kadangi ieškovė apie 4 mėnesius pavėlavo pristatyti ir įrengti medienos skiedras, jos negalėjo laiku biologiškai aktyvuotis ir visiškai valyti blogus kvapus, išeinančius iš gamyklos. Todėl tuo metu, kai buvo atliekami gamyklos „karštieji“ bandymai, nebuvo galima patikrinti, ar prekės bei prekių įrengimo kokybė buvo tinkama. Apie tai ieškovė buvo informuota 2016 m. gegužės 4 d. Ieškovė nėra tinkamai įvykdžiusi savo sutartinių prievolių, t. y. pristatytos prekės nėra tinkamos kokybės, todėl atsakovė yra pagrįstai sustabdžiusi savo priešpriešinių prievolių vykdymą.

3II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 71 640 Eur skolos, 4 969,88 Eur palūkanų, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą skolos sumą (71 640 Eur) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2016 m. gruodžio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 370 Eur žyminio mokesčio, 156,04 Eur už vertimo paslaugas, 1 820 Eur advokato pagalbos išlaidų. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad, nors Sutartyje buvo numatytas prekių pristatymo terminas, tačiau sankcija už pavėlavimą buvo numatyta sąlyginė – jeigu atsakovei bus taikomos nuobaudos, jas turės atlyginti ieškovė. Atsakovės pateiktas elektroninis susirašinėjimas su ieškove rodo, kad medienos skiedros buvo pradėtos tiekti pavėluotai. Ieškovė pradėjo tiekti sutartas prekes 2015 m. spalio mėnesį. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pripažino, kad pirkėjas yra gavęs pretenziją iš UAB „Versina“ už vėlavimą, tačiau suma dar nesumokėta, ji yra 430 085,73 Eur dydžio, dėl to yra kilęs ginčas, kuris dar neišspręstas. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad, nesant išspręstam ginčui dėl pretenzijos, reiškiamos už pavėlavimą, atsakovei nėra pagrindo nemokėti ieškovei už pristatytas prekes būsimo nuostolių atlyginimo sąskaita. Šiuo atveju atsakovės atžvilgiu reikalavimas atlyginti už vėlavimą nėra nustatytas ir egzistuojantis, todėl nėra pagrindo jį įskaityti.
  3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2015 m. gruodžio 23 d. surašė prekių pateikimo ir instaliavimo aktą, kurį pasirašė atsakovė. Atsižvelgdamas į tai teismas pripažino, kad 2015 m. gruodžio 23 d. visas sutartas prekių kiekis buvo pristatytas ir kad atsakovė savo parašu patvirtino, jog pateiktos medienos skiedros (pirmasis ir antrasis sluoksnis) atitinka Sutarties 1 punkte nurodytus parametrus, kiekius ir kokybę. Atsakovės atstovės aiškinimą, kad aktas pasirašytas apgaulės įtakoje, teismas atmetė, nes atsakovė prekių instaliavimo akto neginčijo, įrodymų apie apgaulės faktą nepateikė, priešieškinio neteikė.
  4. Teismas pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog pagal Sutarties 6.1 punktą per dvidešimt vieną dieną po 2015 m. gruodžio 23 d. instaliavimo akto pasirašymo atsakovė atliko prekių patikrinimą ir pranešė ieškovei, kad prekės arba jų instaliavimas yra netinkamas. Be to, iš ieškovės pateikto statybos užbaigimo akto matyti, kad 2015 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo komisija, sudaryta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, nusprendė, kad statinių, įskaitant atliekų rūšiavimo pastatą ir kompostavimo aikšteles, statyba yra baigta. Iš darbų perėmimo pažymos matyti, kad Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos darbai, numatyti rangos sutartyje Nr. 2013/4-41, baigti 2016 m. kovo 31 d. Tą pačią dieną, 2016 m. kovo 31 d., Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (užsakovas) ir UAB „Neg recycling“ (operatorius) sudarė ir pasirašė eksploatacijos pradžios aktą, kuriame pažymėjo, kad atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo įrenginiai veikia tinkamai.
  5. Teismas pripažino, kad atsakovė pretenziją dėl netinkamai instaliuotų skiedrų pareiškė tik 2016 m. gegužės 4 d., ko negalima laikyti protingu terminu prievolei įvykdyti. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad medienos skiedros yra instaliuotos netinkamai ir neatlieka savo funkcijų, todėl teismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė 2016 m. kovo 31 d. įrenginių eksploatacijos pradžios akte konstatuotų aplinkybių, kad įrenginiai veikia tinkamai.
  6. Ieškovė pateikė projekto operatoriaus UAB „NEG Recycling“ 2016 m. spalio 18 d. raštą Nr. 2016/10/18, kuriuo operatorius patvirtino, kad eksploatacijos metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ir neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu bei pačia biofiltrų įkrova tiek Marijampolės, tiek Šiaulių projektuose. Abu biofiltrai veikia projektinėmis sąlygomis ir reikiami bei numatyti oro išvalymo efektyvumai yra pasiekiami. Atsakovė jokių įrodymų, kad filtrai veikia netinkamai, nepateikė. Teismo vertinimu, atsakovės hipotetiniai svarstymai apie filtrų tarnavimo laiką, negali būti pagrindu nevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi ieškovė atliko visus Sutartyje numatytus darbus, remiantis Sutarties 2 dalimi, atsakovė privalo sumokėti 71 640 Eur skolą.
  7. Teismas nustatė, kad prekės buvo instaliuotos 2015 m. gruodžio 23 d., o prekių sertifikatai pristatyti 2016 m. sausio 27 d., todėl pirmoji kainos dalis turėjo būti sumokėta 2016 m. vasario 27 d., o antroji – 2016 m. vasario 22 d. Pirmoji kainos dalis buvo sumokėta 2016 m. kovo 15 d., antroji – nesumokėta. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti 8,05 proc. palūkanų nuo pirmosios kainos dalies (17 800 Eur) nuo 2016 m. sausio 22 iki 2016 m. kovo 15 d., iš viso 207,50 Eur (už 53 dienas), tenkino iš dalies, skaičiuodamas palūkanas už trumpesnį laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. vasario 28 d. iki faktinio apmokėjimo – 2016 m. kovo 15 d. (už 17 dienų), kas sudaro 66,55 Eur. Tuo tarpu reikalavimą priteisti palūkanas už antrosios kainos dalies mokėjimo pavėlavimą teismas tenkintino, priteisdamas iš atsakovės 1 276,31 Eur palūkanų. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisė 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Nurodė, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos palūkanų suma sudaro 3 627,02 Eur (skaičiuojama nuo 71 640 Eur už 218 dienų t. y. po 15,76 Eur už kalendorinę dieną).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6

  1. Atsakovė Warmwood S.R.L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Versina“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atsakovei neatsirado pareiga sumokėti už prekes, kurios nepatikrintos nustatyta tvarka ir kurių įrengimas neatitinka Sutarties reikalavimų. Teismas neteisingai vertino susiklosčiusią faktinę situaciją, visiškai nepaisė ieškovės padaryto Sutarties pažeidimo, vėluojant pristatyti prekes bei tokio vėlavimo neigiamų pasekmių. Teismas teisingai nustatė, kad pagal Sutartį ieškovė privalėjo pristatyti ir instaliuoti medienos skiedras biofiltre iki 2015 m. rugpjūčio 23 d. Tačiau teismas neįvertino, kad dėl vėlavimo įrengti skiedras jos dar nebuvo visiškai biologiškai aktyvios tuo metu, kai buvo vykdomi gamyklos bandymai, ir todėl nebuvo galima patikrinti jų veiksmingumo atliekant gamyklos bandymus.
    2. Pagal Sutarties 3.3 punktą, Sutartis bus laikoma įvykdyta pardavėjui įvykdžius visas savo prievoles ir pademonstravus pirkėjui, kad pristatytos ir supiltos prekės atitinka visas reikalaujamas savybes ir sėkmingai praėjo paleidimo, „šaltųjų“ ir „karštųjų“ bandymų etapus. Pareiga įrodyti, kad tiek prekės, tiek jų instaliavimo darbai atitinka Sutarties reikalavimus, tenka ieškovei. Be to, vienas patikrinimo būdų turėjo būti pilnai biologiškai aktyvuotų skiedrų veikimo patikrinimas per bandymus.
    3. Kadangi ieškovė apie 4 mėnesius pavėlavo pristatyti ir įrengti prekes, jos negalėjo laiku biologiškai aktyvuotis ir visiškai valyti blogus kvapus, išeinančius iš gamyklos. Todėl tuo metu, kai buvo atliekami gamyklos „karštieji“ bandymai, nebuvo galima patikrinti, ar prekės bei prekių įrengimo kokybė buvo tinkama. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad prekės buvo instaliuotos netinkamai ir kad ieškovė atsisakė taisyti defektus. Todėl darytina išvada, kad atsakovei neatsirado pareiga sumokėti už prekes, kurios nepatikrintos nustatyta tvarka ir kurių įrengimas neatitinka Sutarties reikalavimų.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės atstovo parašas ant 2015 m. gruodžio 23 d. Prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo akto (toliau ir – Aktas) patvirtino, jog 2015 m. gruodžio 23 d. pateiktos prekės atitiko Sutarties 1 punkte nurodytus parametrus, kiekius ir kokybę. Sutartis numato du esminius ieškovės įsipareigojimus: 1) patiekti prekes, kurios atitiktų sutarties technines specifikacijas ir kurių atitikimą patvirtintų eksploatacinių savybių deklaracijos; 2) instaliuoti prekes biofiltre, laikantis sutarties techninių specifikacijų reikalavimų. Atsakovė visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad prekės instaliuotos netinkamai, tai yra, kad ieškovė netinkamai įvykdė savo antrąją pareigą. Jau 2015 m. spalio 29 d. rašte buvo detaliai išdėstytos pretenzijos atsakovei dėl prekių netinkamo instaliavimo. Tačiau ieškovė atsisakė ištaisyti nurodytus defektus.
    5. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad po 2015 m. spalio 29 d. pretenzijos gavimo, atsisakymo taisyti trūkumus, iš naujo instaliavo prekes biofiltre taip, kaip to reikalauja Sutartis. Vėliau, 2016 m. vasario 22 d., ieškovei vėl buvo priminta, jog ji įrengė prekes ne pagal Sutartyje pateiktą techninę specifikaciją. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir visiškai nepagrįstai rėmėsi aktu kaip įrodymu, jog atsakovė priėmė tiek prekes, tiek prekių įrengimo darbus kaip tinkamus.
    6. Aktas savo forma ir turiniu nepatvirtina, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl prekių įrengimo kokybės ir ją besąlygiškai priima. Atsakovės atstovo parašas yra skirtas patvirtinti prekių priėmimą. Tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pripažįsta, jog instaliavimo darbai atlikti kokybiškai, o prekės atitinka Sutarties nuostatas, kadangi tokio patvirtinimo nėra nei akte, nei kitame šalių pasirašytame dokumente. Šis Aktas gali patvirtinti tik tai, jog ieškovė pristatė 229 m3 pirmojo sluoksnio prekių ir 889 m3 antrojo sluoksnio prekių. Tačiau įrodymų visuma rodo, kad atsakovė reiškė pretenzijas ieškovei ne dėl prekių kiekio, bet dėl įrengimo kokybės.
    7. Prekių eksploatacinių savybių deklaracijos buvo pateiktos tik 2016 m. sausio 27 d. Atsakovė sumokėjo pirmąją įmoką, kuri siejama su tinkamų prekių pristatymu su reikiamais dokumentais. Kadangi dėl prekių vėlavimo nebuvo galima tinkamai jų išbandyti gamyklos „karštųjų“ bandymų metu, o bandymai vyko jau 2016 metais, atsakovė negalėjo iš anksto, dar prieš šių bandymų atlikimą, patvirtinti, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį.
    8. Teismas nepagrįstai suteikė didelę reikšmę UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „NEG Recycling“ 2016 m. kovo 31 d. eksploatacijos pradžios aktui. Teismas neturėjo remtis trečiųjų asmenų, nesančių Sutarties šalimi, tarpusavio dokumentais. Joks trečiųjų asmenų, nesančių Sutarties šalimi, aktas negali patvirtinti ieškovės prievolių pagal Sutartį tinkamo įvykdymo. Šalių sudaryta Sutartis teises ir pareigas sukuria tik ieškovei ir atsakovei, todėl tik Sutarties šalys turi išimtinę teisę vertinti, ar sutartis buvo įvykdyta tinkamai, ar ne.
    9. UAB „NEG Recycling“ akto, kaip įrodymo, patikimumas yra abejotinas, kadangi ši įmonė buvo Marijampolės regiono komunalinių atliekų MBA gamyklos generalinė rangovė. Todėl UAB „NEG Recycling“ yra suinteresuota teikti informaciją, kad biofiltrai veikia tinkamai. Priešingu atveju kiltų UAB „NEG Recycling“ atsakomybė užsakovui UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ dėl netinkamo darbų atlikimo. Todėl minėtame rašte išdėstyti teiginiai negali būti laikomi nešališko specialisto paaiškinimais.
    10. Atsakovė nepažeidė protingo termino pretenzijai pareikšti. Pretenzijos ieškovei dėl prekių ir jų įrengimo kokybės buvo reikštos jau nuo pat 2015 m. spalio 29 d. Ieškovei ne kartą buvo pareikšta, jog medžiagos ir įrengimo darbai neatitinka Sutarties nuostatų ir techninių specifikacijų, o ieškovė į šias pretenzijas atsakė tik tuo, kad darbų neištaisys. Atsakovė 2016 m. vasario 22 d. dar kartą patvirtino apie savo visas pretenzijas ieškovei dėl netinkamo prekių instaliavimo. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad pretenzija buvo pareikšta tik 2016 m. gegužės 4 d.
    11. Ieškovė neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovei neatsirado pareiga atsiskaityti su ieškove. Tiek teismas, tiek šalys pripažino, jog Sutartis buvo pažeista dėl prekių pristatymo termino. Pristatytos prekės ir jų įrengimo darbai neatitiko Sutarties 1 punkto bei 1 priedo, nurodančių technines specifikacijas, reikalavimų. Šie pažeidimai bet kurioje pirkimo –pardavimo sutartyje būtų laikomi esminiais. Teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovei.
    12. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.344 straipsnio 1 dalimi, pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Šalys susitarė susieti apmokėjimą su ieškovės atliekamų darbų eiliškumu – pirmiausia, ieškovė turėjo tinkamai pristatyti prekes kartu su visais būtinais dokumentais. Ieškovei tinkamai atlikus šiuos veiksmus, atsakovė per 30 dienų turėjo sumokėti 20 proc. kainos. Ieškovei tinkamai supylus bei įrengus prekes statybvietėje, atsakovė per 60 dienų turėjo atlikti antrą įmoką ir sumokėti likusius 80 proc. kainos. Šalys susitarė dėl mokėjimų eiliškumo preziumuodamos, kad ieškovė savo pareigas vykdys paeiliui ir tinkamai. Tam, kad atsakovei atsirastų pareiga atlikti antrąjį mokėjimą, turi būti įvykdytos tiek pirmojo, tiek antrojo mokėjimo sąlygos: prekės turėjo būti pristatytos į statybvietę, kartu turėjo būti pristatyti visi reikalingi dokumentai; prekės turėjo būti supiltos bei įrengtos tinkamai. Kadangi antroji sąlyga (tinkamas prekių supylimas bei įrengimas) niekada nebuvo įrodyta, atsakovė ieškovės atžvilgiu neturi jokių vykdytinų prievolių, o pati ieškovė yra laikoma pažeidusia Sutarties nuostatas.
    13. Teismas netinkamai apskaičiavo palūkanas už 218 dienų, kurių dydis turi būti ne 3 627,02 Eur, bet 3 435,68 Eur.
  2. Ieškovė UAB „Versina“ atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno miesto apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą nepakeistą, priimti naują įrodymą – 2016 m. gegužės 2 d. antstolio padėjėjos G. S. elektroninį laišką su pridedamais dokumentais; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovė neteisingai aiškina Sutarties 2.2. ir 2.3. punktų nuostatas. Minėtos Sutarties sąlygos neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad apmokėjimas pagal Sutartį yra siejamas išskirtinai su šiomis aplinkybėmis: 1) medžiagų pristatymu; 2) medžiagų instaliavimu (faktiškai supylimu į biofiltrus). Sutarties 3.3. punktas, nustatantis, kad Sutartis laikoma įvykdyta po to, kai pardavėjas įvykdo visus savo sutartinius įsipareigojimus – įrodo pirkėjui, jog jo pristatytos ir instaliuotos prekės tenkina visus reikalavimus, atlieka bandomąjį paleidimą bei „karštuosius“ ir „šaltuosius“ bandymus, niekaip neapsprendžia atsiskaitymo tvarkos ir sąlygų. Sutarties 3.3. punktas yra siejamas su Sutartyje įtvirtintomis pardavėjo pareigomis, nurodytomis Sutarties 6.1. – 6.4. punktuose: 1) pareiga pakeisti pristatytas prekes, jeigu jos neatitinka Sutarties reikalavimų; 2) pareiga sumokėti baudą, jeigu prekių kokybė neatitiks garantijos sąlygų, kaip tai numatyta atsakovės subrangos sutartyje su UAB „NEG Recycling“ ir UAB „Versina“; 3) pareiga suteikti prekių kokybės garantiją (24 mėnesiai), kurios galiojimas prasideda po baigiamųjų bandymų. Tačiau atsiskaitymas už prekes siejamas su prekių pristatymu ir instaliavimu, kurie buvo visiškai įvykdyti.
    2. Nei vienas iš byloje esančių dokumentų nepatvirtina atsakovės teiginių, kad dėl vėlavimo įrengti skiedras nebuvo galima patikrinti jų veiksmingumo atliekant gamyklos bandymus. Byloje esančiuose pirkėjos 2015 m. rugsėjo 3 d., 4 d., 2015 m. gruodžio 3 d. elektroniniuose laiškuose ir 2015 m. spalio 29 d., 2016 m. gegužės 4 d. raštuose nurodoma tik tai, kad prekės turi biologiškai aktyvuotis ir tam reikia laiko. Tačiau nei viename iš šių dokumentų nėra nurodoma, kad medienos skiedros nebuvo biologiškai aktyvavusios tuo metu, kai buvo atliekami „karštieji“ bandymai. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokio įrodymo, kuris nurodytų, kada atsakovės minimi „karštieji“ bandymai buvo atlikti ir kokie jų rezultatai.
    3. 2015 m. gruodžio 29 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-40-151229-00132 patvirtina, kad Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, kuriems pagal Sutartį ir buvo tiekiamos prekės, buvo pilnai pastatyti 2015 m. gruodžio mėnesį. 2016 m. kovo 31 d. eksploatacijos pradžios aktas Nr. 3-1 patvirtina, kad MBA įrenginiai perduoti eksploatavimui ir pradėti eksploatuoti. UAB „NEG Recycling“ 2016 m. spalio 18 d. raštas Nr. 2016/10/18 patvirtina, kad eksploatacijos metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu bei pačia biofiltrų įkrova. Atsakovės 2016 m. vasario 22 d. rašte Nr. E00037-16-7549 konstatuota, kad visi fiziniai subrangovo darbai statybvietėje buvo baigti iki 2015 m. lapkričio 20 d., o po šios datos prasidėjo bandymai.
    4. Akivaizdu, kad dar nuo 2015 m. lapkričio 20 d., pradėjus MBA įrenginių bandymus, per beveik pusės metų laikotarpį, galėjo būti atlikti ir faktiškai buvo atlikti visi būtini MBA įrenginių bandymai. MBA įrenginių baigiamųjų bandymų programą, pagal kurią ir buvo atliekami atsakovės minimi „karštieji“ bandymai, parengė ir pateikė būtent atsakovė. Minėtoje programoje išvis nebuvo numatyti biofilto veikimo efektyvumo bandymai ir tyrimai, t. y. nebuvo tiriama ar biofiltras (ir jame esančio pagal sutartį tiektos prekės) tinkamai filtruoja iš MBA įrenginių išeinantį orą. Tikėtina, kad būtent dėl šios aplinkybės atsakovė nepateikė teismui nei pačios atsakovės parengtos baigiamųjų bandymų programos, nei baigiamųjų bandymų ataskaitos.
    5. Atsakovės minimas 2016 m. gegužės 4 d. raštas buvo pateiktas ieškovei tik po to, kai atsakovė sužinojo, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal faktiškai analogišką sutartį dėl medienos skiedrų tiekimo Vilniuje statytoje Vilniaus regiono komunalinių atliekų mechaninio – biologinio apdorojimo gamykloje nevykdymo.
    6. Pagal Sutarties 7.2 punktą, jeigu pardavėjas vėluoja pristatyti prekes ir tai sukelia visų pirkėjo vykdomų darbų vėlavimą, o pirkėjas privalo mokėti baudas UAB „NEG Recycling“ ir UAB „Versina“ arba bet kokiai trečiajai šaliai, pardavėjas privalo nedelsdamas atlyginti visus tokio pobūdžio pirkėjo nuostolius. Nors Sutartyje dėl medžio skiedrų pirkimo buvo numatytas pristatymo terminas, tačiau sankcija už pavėlavimą buvo numatyta sąlyginė – jeigu atsakovei bus taikomos nuobaudos, jas turės atlyginti ieškovė. Pats vėlavimo faktas, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, niekaip neįtakoja ir neneigia atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove už patiektas prekes.
    7. Pristačius prekes ir jas instaliavus, atsakovė jas, nepareiškusi jokių pretenzijų, priėmė, tai yra pasirašė 2015 m. gruodžio 23 d. Prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo aktą bei sumokėjo dalį sutarties kainos. Šiuo aktu patvirtinama, kad prekės yra pristatytos ir instaliuotos, atsakovė tinkamą šių veiksmų atlikimą patvirtino ne tik savo parašu, esančiu Akte, bet ir sumokėdama dalį Sutarties kainos. Minėtas Aktas buvo pasirašytas jau po atsakovės ieškovei pateiktų elektroninių laiškų. Tai reiškia, kad visi atsakovės juose minimi trūkumai buvo ištaisyti. Atsakovės 2016 m. gegužės 4 d. raštas apie tariamus prekių instaliavimo trūkumus buvo pateiktas praėjus beveik keturiems mėnesiams po Akto pasirašymo. Be to, šio rašto pateikimą sąlygojo ne kokie nors Sutarties vykdymo trūkumai, o atsakovės sužinotos aplinkybės, jog dėl savo pažeistų teisių gynimo ieškovė kreipėsi į teismą.
    8. Atsakovės nurodomos pretenzijos pardavėjai ir susirašinėjimas vyko iki 2015 m. gruodžio 23 d. akto pasirašymo, kuriame atsakovė pati savo parašu patvirtino, kad prekės pristatytos ir instaliuotos tinkamai. Po atsakovės 2015 m. spalio 29 d rašto gavimo, dalis patiektų prekių buvo pakeistos. Ir po to, statybvietėje vykusio susitikimo metu, šalių buvo priimti atitinkami sprendimai. Tačiau, atsakovė, iš pradžių su jais sutikusi, vėliau savo nuomonę pakeitė. Dar vėliau, kai jai buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 23 d. aktas, atsakovė jį pasirašė, taip patvirtindama ir prekių instaliavimo tinkamumą.
    9. Atsakovė, priėmusi prekes, jas pardavė MBA įrenginių projekto rangovams – UAB „Neg Recycling“. Už ieškovės pagal Sutartį tiektas prekes su atsakove buvo atsiskaityta. Be to, MBA įrenginiai buvo užbaigti statyti ir priimti eksploatuoti. UAB „NEG Recycling“ 2016 m. spalio 18 d. rašte Nr. 2016/10/18 patvirtino, kad eksploatacijos metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu bei pačia biofiltrų įkrova. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nei ieškovės tiektos prekės, nei jų instaliavimas neturėjo ir neturi jokių trūkumų.
    10. 2015 m. gruodžio 23 d. akto turinys patvirtina, kad prekės yra pristatytos ir instaliuotos, t. y., supiltos į biofiltrus. Atsakovė tinkamą šių veiksmų atlikimą patvirtino ne tik savo parašu, bet ir sumokėdama dalį Sutarties kainos. Atsakovės veiksmai, kai ji pasirašo aktą, sumoka dalį kainos pagal Sutartį ir jokių pretenzijų nereiškia beveik 4 mėnesius iki tol, kol gauna informaciją, kad ieškovė kreipėsi į teismą, neabejotinai patvirtina, kad prekės neturi jokių trūkumų, o atsakovės veiksmai yra sąlygoti jos siekio pateisinti Sutarties nuostatų pažeidimą.
    11. Atsakovė siekia klaidinti teismą, nurodydama, kad bandymai buvo atliekami 2016 metais. Pati atsakovė 2016 m. vasario 22 d. rašte nurodė, jog visi fiziniai subrangovo darbai statybvietėje buvo baigti iki 2015 m. lapkričio 20 d., o po šios datos prasidėjo bandymai. Šios aplinkybės taip pat leidžia daryti prielaidą, kad iki 2015 m. gruodžio 23 d. akto pasirašymo atsakovė galėjo įsitikinti ir įsitikino, jog tiek prekės, tiek ir jų instaliavimas buvo atliktas tinkamai.
    12. Nėra jokių abejonių, kad tiek 2016 m. kovo 31 d. eksploatacijos pradžios aktas Nr. 3-1, tiek ir UAB „NEG Recycling“ 2016 m. spalio 18 d. raštas Nr. 2016/10/18 patvirtina ieškovės tiektų prekių bei jų instaliavimo tinkamumą. Nors UAB „NEG Recycling“ nebuvo sutarties šalis, jos, kaip MBA įrenginių operatorės, išvada yra neabejotinai reikšminga. UAB „NEG Recycling“ yra objekto, kuriam buvo tiekiamos prekės, operatorė ir generalinė rangovė. Jeigu būtų kažkokių biofiltro veikimo trūkumų, UAB „NEG Recycling“, neabejotinai kreiptųsi į atsakovę dėl jos patirtų nuostolių atlyginimo. UAB „NEG Recycling“ neturi jokio suinteresuotumo teikti neteisingus duomenis apie objekto funkcionavimą.
    13. Teismas tinkamai įvertino terminą, per kurį atsakovė pareiškė ieškovei pretenziją dėl netinkamai instaliuotų prekių, kaip neprotingą. Atsakovės cituojamas 2016 m. vasario 22 d. raštas nevertintinas kaip pretenzija. Tai yra atsakymas į prieš tai ieškovės atsakovei teiktus raštus ir vertintinas tik kaip susirašinėjimas įvairiais rangos sutarčių vykdymo klausimais. Minėtame rašte nėra nurodomas nei vienas tariamas pagal Sutartį tiektų prekių instaliavimo trūkumas, o tiesiog apibendrinamas anksčiau vykęs susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Atsakovė tiesiog konstatuoja, kad UAB „Versina“ įrengė medienos skiedras netinkamai ir vėluodama, o tai gali turėti neigiamą poveikį darbams pagal subrangos sutartį ir bendram MBA įrenginių veikimui. Jokių teiginių, kad prekės turėtų būti keičiamos ar kad dėl netinkamo instaliavimo atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti pagal Sutartį, nėra nurodoma.
    14. Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad Sutartis buvo įvykdyta. Tinkamą prekių pristatymą ir instaliavimą faktiškai pripažino ir pati atsakovė, pasirašydama 2015 m. gruodžio 23 d. Aktą bei sumokėdama dalį sutarties kainos. Byloje esanti įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad prekės buvo instaliuotos tinkamai. Atsakovė, nors ir turėdama pareigą įrodyti priešingas aplinkybes, to nepadarė, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti nors prielaidą, kad pagal Sutartį tiektos prekės buvo instaliuotos netinkamai.
    15. Atsakovė nurodomu savigynos būdu – prievolės vykdymo sustabdymu – naudojasi akivaizdžiai neprotingai ir nesąžiningai. Tai patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovė yra gavusi apmokėjimą už pagal Sutartį patiektas prekes iš MBA įrenginių projekto rangovo – UAB „NEG Recycling“, kas taip pat reiškia, kad tiek ieškovės tiektos prekės, tiek ir jų instaliavimas buvo pripažinti tinkamais.

7IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino pagrįstu ieškovės (pardavėjos) ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pirkėjai įvykdyti sutartinę prievolę natūra, sumokant pardavėjai pagal pirkimo – pardavimo sutartį nesumokėtą parduotų prekių kainos dalį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) įtvirtina ribotos apeliacijos modelį, pagal kurį ginčijamo teismo procesinio sprendimo teisėtumas tikrinamas pagal byloje esančius, ir tik išimtinais atvejais – pagal naujai pateiktus, įrodymus (CPK 314 straipsnis).
  2. Ieškovė UAB „Versina“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė į bylą naujus įrodymus – 2016 m. gegužės 2 d. antstolio padėjėjos G. S. elektroninį laišką su pridedamais dokumentais (patvarkymais, turto aprašu, teismo nutartimi), tačiau nepagrindė šių įrodymų sąsajumo su nagrinėjama byla – nenurodė, kokias, reikšmės bylai turinčias, aplinkybes šie įrodymai patvirtina arba paneigia (CPK 180 straipsnis). Ieškovė taip pat nenurodė, kodėl teikiami nauji įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija ieškovės pateiktų naujų įrodymų nepriima ir grąžina juos ieškovei (CPK 314 straipsnis).
Byloje nustatytos, nagrinėjamam ginčui reikšmingos, faktinės aplinkybės
  1. UAB „Marijampolė apskrities atliekų tvarkymo centras“ (užsakovas) ir UAB „NEG Recycling“ (operatorius) 2013 m. spalio 9 d. sudarė sutartį dėl Marijampolės regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo (MBA) įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatacijos. 2014 m. balandžio 10 d. tarp UAB „NEG Recycling“ ir UAB „Versina“ (rangovų) bei Atzwanger S.P.A. (subrangovo) buvo sudarytas susitarimas dėl subrangos sutarties.
  2. Trečiasis asmuo Atzwanger S.P.A. (pirkėjas) ir ieškovė UAB „Versina“ (pardavėjas) 2015 m. liepos 22 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartimi susitarė, kad, sutinkamai su šios sutarties terminais ir sąlygomis, pardavėjas (ieškovė UAB „Versina“) parduoda pirkėjui (trečiajam asmeniui Atzwanger S.P.A.) prekes, nurodytas pridedamoje techninėje specifikacijoje (1 Sutarties priedas), pirkėjui sumokėjus nurodytą kainą (Sutarties 1.1. punktas) t. y. susitarimas, įgyvendinantis vieną iš „Marijampolės projekto“ etapų.
  3. Sutartyje buvo aprašytas sutarties objektas, jo kiekis bei kaina – biologinio filtro medienos skiedra, kurios parametrai, kiekis ir kokybė atitinka nurodytiems 1 priede; kiekis: pirmasis sluoksnis – 229 m3, antrasis (galutinis) sluoksnis – 889 m3; kaina – 89 440 Eur + PVM (Sutarties 1.1. punktas). Pardavėjo tiekiamų medžiagų ir paslaugų apimtys pagal Sutartį numatė: medžiagų tiekimą; medžiagų pervežimą aikštelėje; medžiagų instaliavimą, kuris atliekamas iš biologinio filtro išorės tam, kad būtų išvengta biologinio filtro grindų dangos pažeidimų. Sutarties nuostatos taip pat numatė, kad pirkėjas sumoka kainą – 89 440 Eur, tokiu būdu: 20 proc. kainos sumokama per 30 kalendorinių dienų po medžiagų, kartu su visais būtinais dokumentais ir liudijimais, pristatymo į aikštelę (1 įmoka); ir 80 proc. kainos sumokama per 60 kalendorinių dienų po medžiagų instaliavimo prekėms skirtoje aikštelėje (2 įmoka) (Sutarties 2.2. punktas).
  4. 2015 m. lapkričio 18 d. susitarimu Atzwanger S.P.A. (pirkėjas pagal Sutartį) informavo UAB „Versina“ (pardavėją pagal sutartį), kad 2015 m. liepos 24 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartyje jį pakeičia Warmwood S.R.L. (kaip nurodyta aptariamame susitarime, Atzwanger S.P.A. 2015 m. liepos 24 d. prekių pirkimo – pardavimo sutartį perleido Warmwood S.R.L.).
  5. 2015 m. gruodžio 23 d. prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo aktu buvo patvirtinta, kad pardavėja UAB „Versina“ pateikė pirkėjui Warmwood S.R.L. Sutartyje sutartą prekių kiekį (pirmasis sluoksnis – 229 m3, antrasis sluoksnis – 889 m3), iš viso 108 222,40 Eur (89 440 Eur be PVM) sumai, ir atliko instaliavimo darbus. Minėtai sumai 2015 m. gruodžio 23 d. buvo išrašyta ir PVM sąskaita – faktūra, kuri, kaip ir Aktas, buvo patirtintas tiek Warmwood S.R.L. atstovo parašu, tiek šios bendrovės antspaudu. 2016 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimu Warmwood S.R.L. pervedė UAB „Versina“ 17 800 Eur sumą (20 proc. prekių kainos).
  6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė nėra sumokėjusi ieškovei pagal Sutartį (Aktą, 2015 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą – faktūrą) likusios mokėti sumos už prekes – 71 640 Eur (be PVM). Atsakovė, nuo ieškovės jos atžvilgiu byloje pareikšto reikalavimo įvykdyti sutartinę prievolę natūra – sumokėti ieškovei pagal pirkimo – pardavimo sutartį nesumokėtą parduotų prekių kainos dalį, ginasi nurodydama, kad ji yra sustabdžiusi savo priešpriešinės prievolės (sumokėti už pateiktas prekes) vykdymą, kadangi ieškovės pristatytos prekės, atlikti medžiagų instaliavimo darbai yra netinkamos kokybės.
Dėl šalių priešpriešinių prievolių, kylančių iš Sutarties, tinkamo įvykdymo bei pagrindų priešpriešinės prievolės sustabdymui egzistavimo
  1. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas, todėl ginčo atveju jis privalo būti įrodytas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-686/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
  2. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymas – vienas įstatyme leidžiamų savigynos būdų, jo taikymo pagrindai ir sąlygos apibrėžti CK 6.46, 6.58 straipsniuose. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Šio savigynos būdo taikymas reglamentuojamas ir sutarčių teisės normų. CK 6.207 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių teisė sustabdyti sutarties vykdymą: jeigu šalys turi įvykdyti sutartį tuo pačiu metu, tai bet kuri iš jų turi teisę sustabdyti sutarties vykdymą tol, kol kita šalis nepradės jos vykdyti; kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių; šalys šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta teise turi naudotis sąžiningai. CK 6.208 straipsnio dalyje nustatyta galimybė taikyti savigyną, kai sutartis įvykdoma netinkamai: šalis gali sustabdyti savo prievolių vykdymą tol, kol kita šalis pašalina įvykdymo trūkumus, bei reikalauti atlyginti nuostolius. Priešpriešinių prievolių vykdymo sustabdymo tikslas – paskatinti kitą šalį greičiau ir (ar) tinkamai įvykdyti prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
  3. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad savigyna – išskirtinis civilinių teisių gynimo būdas, kai asmuo dėl tikrai ar tariamai pažeistų teisių gynimo nesikreipia į teismą, bet savo nuožiūra taiko teisių gynimo priemones. Savigyna leidžiama tik CK nustatytais atvejais, ji gali būti taikoma tik tada, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų, taikomi savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (CK 1.139 straipsnis, 6.253 straipsnio 8 dalis). Taigi, savigyna yra teisėta, kai atitinka įstatyme įtvirtintus reikalavimus, taikantis savigyną asmuo prisiima riziką dėl neteisėto savigynos priemonių panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
  4. Kaip minėta, pagal Sutartį pirkėjas patiektų, Sutartyje aptartų, prekių kainą pardavėjai (ieškovei) turėjo sumokėti dviem etapais. Pirmasis prekių apmokėjimo etapas pirkėjo buvo įvykdytas, 2016 m. kovo 15 d. mokėjimo pavedimu sumokant UAB „Versina“ 17 800 Eur sumą – 20 proc. bendros prekių kainos. Ginčas šioje byloje yra kilęs tik dėl atrojo apmokėjimo etapo, kurio metu pirkėjas turėjo sumokėti pardavėjui 80 proc. bendros prekių kainos.
  5. Iš Sutarties 2.2 punkto turinio matyti, kad su medžiagų bei visų būtinųjų dokumentų ir liudijimų pristatymu į Sutartyje numatytą vietą, buvo siejamas pirmasis kainos apmokėjimo etapas, tuo tarpu antrasis, šioje byloje aktualus, 80 proc. kainos apmokėjimo, etapas buvo siejamas su prekių instaliavimu prekėms skirtoje aikštelėje. Aplinkybę, kad prekės buvo instaliuotos, patvirtina 2015 m. prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo aktas (patvirtintas atsakovės parašu bei antspaudu), kuris, be kita ko, patvirtina ir ieškovės (pardavėjos) įsipareigojimų pagal Sutarties 1.2. punkto 3 dalį įvykdymą (medžiagų instaliavimą) bei pirkėjo pareigos vykdyti priešpriešinę prievolę pagal Sutartį – sumokėti pardavėjui 80 proc. kainos, atsiradimą.
  6. Apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl 2015 m. gruodžio 23 d. prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo akto įrodomosios reikšmės. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Aktu kaip įrodymu, kad atsakovė priėmė tiek prekes, tiek prekių įrengimo darbus kaip tinkamus; Aktas savo forma ir turiniu nepatvirtina, kad atsakovė neturi jokių pretenzijų dėl prekių įrengimo kokybės ir ją besąlygiškai priima. Atsakovės atstovo parašas yra skirtas patvirtinti prekių priėmimą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė pripažino, jog instaliavimo darbai atlikti kokybiškai, o prekės atitinka Sutarties nuostatas, kadangi tokio patvirtinimo nėra nei Akte, nei kitame šalių pasirašytame dokumente. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo sutikti su tokiais atsakovės apeliacinio skundo teiginiais nėra.
  7. CK 6.644 straipsnio 1 dalis numato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Kadangi 2015 m. liepos 22 d. sutarties objektas apėmė ne tik medžiagų (prekių) pirkimą – pardavimą, bet ir jų instaliavimą, šalių sudaryta sutartis tiek, kiek joje aptartas medžiagų instaliavimo darbų atlikimas, laikytina rangos sutartimi.
  8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo – priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis apie dokumentas, kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame, kaip minėta, fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).
  9. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teiginiais, kad atsakovės atstovo parašas Akte yra skirtas patvirtinti tik prekių priėmimą, kadangi tiek iš šio dokumento pavadinimo – Prekių tiekimo, pristatymo ir instaliavimo aktas, tiek iš Akto teksto – Akto pabaigoje nurodyta: „Prekes pristatė ir instaliavo“, matyti, kad jame fiksuoti visi Sutartyje numatytų ieškovės įsipareigojimų atsakovei įvykdymo etapai – tiek medžiagų tiekimas, tiek jų pervežimas, tiek ir instaliavimas (Sutarties 1.2 punktas). Aptariamą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Akte fiksuota tiesioginių išlaidų suma – 89 440 Eur, atitinkanti šalių Sutartyje nustatytą visą prekių kainą bei apimanti abu minėtus apmokėjimo etapus, iš kurių vienas (80 proc. kainos apmokėjimas) buvo sietas būtent su patiektų medžiagų instaliavimu.
  10. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad jos atstovo parašas Akte nereiškia, jog atsakovė pripažino, kad instaliavimo darbai atlikti kokybiškai, o prekės atitinka Sutarties nuostatas. Kaip jau buvo minėta, tokiu dokumentu, kaip prekių pristatymo, tam tikrų darbų atlikimo aktu yra įforminamas tiek darbų rezultato (prekių) pridavimas, tiek darbų rezultato (prekių) priėmimas. Kadangi aktas sukuria šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą.
  11. Atsakovė savo poziciją dėl netinkamo prekių instaliavimo bei ieškovės atsisakymo taisyti defektus, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniu skundu, iš esmės grindžia elektroninių laiškų kopijomis bei ieškovei teiktomis pretenzijomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės visi atsakovės pateikti ir nurodomi elektroniniai laiškai bei pretenzijos yra pateikti laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 4 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., t. y. iki prekių patiekimo, pristatymo ir instaliavimo, patvirtinto 2015 m. gruodžio 23 d. Aktu, ir tik viena – 2016 m. gegužės 4 d., pretenzija pateikta jau po prekių pristatymo bei instaliavimo, tačiau ir ji susijusi tik su ieškovės vėlavimu pristatyti prekes bei dėl to atsiradusiomis pasekmėmis, bet ne su medžiagų ir jų instaliavimo tinkamumu. Tuo tarpu kiti įrodymai, kaip nors patvirtinantys atsakovės ir paneigiantys ieškovės poziciją šioje byloje, nebuvo pateikti (CPK 178 straipsnis).
  12. Iš byloje pateiktų elektroninių laiškų, pretenzijų, kopijų matyti, kad atsakovė iki Akto pasirašymo vykusiame susirašinėjime su ieškove kėlė klausimą dėl kuo skubesnės medžiagų įrengimo darbų pradžios (darbų vėlavimo) bei naudojamos medžiagos neatitikimo Sutarties nuostatoms ir techninėms specifikacijoms. 2015 m. spalio 29 d. pretenzijoje ieškovė taip pat buvo informuota dėl įrengimo darbų neatitikimo. 2015 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške ieškovei pasiūlyta sąskaitą – faktūrą pagal užsakymą išrašyti tik tada, kai bus gautas patvirtinimas, jog supiltos medžio skiedros tinkamai atlieka savo funkciją. Kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių kontekste t. y. pačiam pirkėjui (užsakovui) iki Akto pasirašymo keliant klausimą dėl medžiagų bei jų įrengimo darbų tinkamumo, vėliau vykusį Akto pasirašymą be pastabų galima vertinti tik kaip atsakovės patvirtinimą tiek dėl medžiagų, tiek dėl instaliavimo darbų tinkamumo t. y. pasikeitusią jos poziciją dėl medžiagų ir darbų tinkamumo.
  13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015). Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantė, įstatyme nėra nustatyta parduotų prekių (atliktų darbų) trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, kad dėl to atsirado pagrindas jo priešpriešinių prievolių pagal Sutartį vykdymo sustabdymui, negali apsiriboti teiginiu, jog prekės (atlikti darbai) yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pasirašius Aktą, būtent atsakovei teko medžiagų ir instaliavimo darbų netinkamos kokybės įrodinėjimo pareiga.
  14. Nepaisant to, atsakovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti jos atsikirtimus bei pateiktuose elektroniniuose laiškuose ir pretenzijose nurodomas aplinkybes, o būtent byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kiek laiko reikia, kad medžiaga biologiškai aktyvuotųsi, kad, vykdant gamyklos bandymus, medžiagos nebuvo visiškai biologiškai aktyvios ir nebuvo galimybės patikrinti jų veiksmingumo, kad medžiagų kokybė bei jų instaliavimas yra netinkami. Tuo tarpu kiti (be jau aptartų) įrodymai byloje – 2016 m. kovo 31 d. UAB „Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras“ ir UAB „NEG Recycling“ eksploatacijos pradžios aktas, 2016 m. spalio 18 d. UAB „NEG Recycling“ raštas dėl biofiltrų veikimo efektyvumų, patvirtina priešingas, nei nurodo atsakovė, aplinkybes, o būtent aplinkybę, kad objekte, kuriam buvo tiekiamos medžiagos pagal Sutartį, visi rangos – statybos darbai buvo baigti bei pradėta įrenginių eksploatacija, kurios metu nėra jokių pastabų, nusiskundimų ar neatitikimų, susijusių su biofiltrų veikimu bei jų įkrova, reikiami bei numatyti oro išvalymo efektyvumai yra pasiekiami, patvirtintas tinkamas MBA įrenginių veikimas ir jų tinkamumas paslaugų teikimui.
  15. Apeliantės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis minėtais trečiųjų asmenų tarpusavio dokumentais, vertintina kaip nepagrįsta, kadangi aplinkybė, kad dokumentus sudarė ne ginčo šalys, neturi jokios įtakos šių dokumentų įrodomajai reikšmei, o būtent fakto, jog įrenginiai yra eksploatuojami pagal paskirtį, neturint pastabų bei nusiskundimų dėl jų veikimo, patvirtinimui. Apeliantei nepateikus priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, pagrindo abejoti aptartuose dokumentuose nurodomos informacijos patikimumu nėra.
  16. Atsakovės nurodomų argumentų, susijusių su prekių pristatymo vėlavimu, grupė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip nesudarė pagrindo apeliantei sustabdyti savo prievolės sumokėti ieškovei likusią kainos dalį vykdymo. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Sutarties 7.2. punktas sankcijos už vėlavimą pristatyti prekes – nuostolių pirkėjui atlyginimą, taikymą siejo su papildomomis sąlygomis – visų pirkėjo vykdomų darbų vėlavimu bei pirkėjos prievolės mokėti baudas atsiradimu. Tačiau atsakovė nei minėtų sąlygų, nei atsiradusių nuostolių ne tik neįrodė, bet ir apskritai neįrodinėjo.
  17. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina pagrindų atsakovei sustabdyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrįstai buvo tenkintas.
Dėl palūkanų apskaičiavimo
  1. Nepaisant aptarto, atsakovės apeliacinis skundas pagrįstas dalyje, kuria nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apskaičiuota palūkanų suma už 218 dieną, kadangi priteistinos palūkanos už šį laikotarpį sudaro 3 435 Eur sumą t. y. 192,02 Eur mažiau, nei ginčijamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, sumažinant priteistų palūkanų sumą nuo 4 969,88 Eur iki 4 777,86 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. Proporcingai tenkintų apeliantės reikalavimų daliai, jos naudai iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,42 Eur atsakovės už apeliacinio skundo pateikimą sumokėto žyminio mokesčio.

9Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį pakeisti, sumažinant ieškovei UAB „Versina“ iš atsakovės Warmwood S.R.L. priteistų palūkanų dydį iki 4 777,86 Eur.

11Kitą Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

12Priteisti iš ieškovės UAB „Versina“ atsakovės Warmwood S.R.L. naudai 3,42 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai