Byla 2S-1349-450/2013
Dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie darbo sąlygas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės „Santariškių klinikos“ dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie darbo sąlygas.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. J. 2012-04-02 kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ išduoti ieškovei pažymą, patvirtinančią, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2009 m. II – ojo pusmečio iki 2012-01-03 pas atsakovą dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu ieškovės V. K. ieškinį atsakovui VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie darbo sąlygas tenkino visiškai: įpareigojo atsakovą VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ išduoti ieškovei V. K. pažymą, patvirtinančią, kad ieškovė, laikotarpyje nuo nuo 2009 m. II – ojo pusmečio iki 2012-01-03 pas atsakovą dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje; priteisė ieškovei iš atsakovo 1 230 Lt bylinėjimosi išlaidų, valstybės naudai 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs atsakovo VšĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimo 2013-02-28 nutartimi panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-28 nutartyje nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nagrinėdamas bylą iš esmės netyrė aplinkybių susijusių su galimos apšvitos dozėmis, apsiribodamas tyrimu tų aplinkybių, kurios pagal pareikštą pareikalavimą apsprendė nagrinėjamo ginčo ribas. Teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su apšvitos dozėmis, kurias gavo, gauna ar gali gauti darbuotojas, atlikdamas darbines funkcijas, akivaizdžiai turi reikšmę, sprendžiant apie galimą tokio asmens teisių pažeidimą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje nenurodė, kokių tikslų ji siekia, pareikšdama reikalavimą darbdaviui išduoti pažymą, nenurodė, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-02-28 nutartyje nustatyti trūkumai turi būti pašalinti ir įpareigojo ieškovę per 10 dienų suformuluoti ieškinio reikalavimus, t.y. nurodyti, kokių tikslų ieškovė siekia, pareikšdama reikalavimą darbdaviui išduoti pažymą, patvirtinančią faktą, jog darbuotoja dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje bei nurodyti, kuo pasireiškia jos teisių pažeidimas.

6Ieškovė 2013-05-07 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo įpareigoti atsakovą išduoti ieškovei pažymą su informacija apie darbą jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje neviršijant gyventojams nustatytų ribinių apšvitos dozių.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

9Teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė nepašalino nurodytų ieškinio trūkumų. Teismo vertinimu, ieškovė patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti darbdavį išduoti pažymą patvirtinančią faktą, jog darbuotoja laikotarpyje nuo 2009 m. II pusmečio iki 2012 m. sausio 3 d. dirbo pas atsakovą jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje apšvitos dozei neviršijant gyventojams nustatytų ribų, prašo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kurioje būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t.y. kad ieškovė dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje. Ieškovė nenurodė teisinio intereso dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto. Prašymas nustatyti faktą reiškia, kad pareiškėjas žino arba bent turi žinoti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios jo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėn. 29 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56, kat. 128.2; Teismų praktika 24). Vilniaus apygardos teismas, panaikindamas teismo sprendimą byloje bei grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo nustatė, kad byloje svarbu nustatyti, kokių tikslų ieškovė siekia, t.y. kokią reikšmę gali turėti nustatytas faktas, kokius teisinius padarinius jis gali sukelti, kokių asmenų teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos. Todėl ieškovei tinkamai nesuformulavus bei nepagrindus ieškinio reikalavimo, teismas negali bylos išnagrinėti iš esmės. Pažymėjo, kad ieškininėje teisenoje apskritai nėra galimybės nustatyti faktą, kuris galimai bus panaudotas kitoje byloje keliant ginčą dėl teisės. Todėl teismas pripažino, kad ieškovė ieškinyje nėra suformulavusi ieškinio reikalavimų atsakovui.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Ieškovė (apeliantė) V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti.

12Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

131. Teismas spręsdamas, jog „keldama reikalavimą ieškovė prašo įpareigoti atsakovą išduoti pažymą, kurioje būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, t.y. kad ieškovė dirbo jonizuojančios spinduliuotės veikiamoje aplinkoje” netinkamai įvertino ieškovės poziciją ir bylos aplinkybes. Darydamas tokią išvadą teismas pažeidė CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą reiškiantį, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškovė ieškiniu neprašė nustatyti juridinio fakto, o reiškė reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra, t. y. vadovaujantis DK 36 str. 2 d. 3 p. įpareigoti atsakovą atlikti tai, kas privaloma pagal teisės aktų reikalavimus.

14Patikslintą ieškinį ieškovė grindė tuo, kad DK 275 str. 2 d. numatyta, kad darbuotojai turi teisę iš darbdavio sužinoti apie jų darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius. Kadangi DK nenumato, kokiu būdu darbuotojas turi kreiptis į darbdavį, DK normos turi būti aiškinamos sisteminiu požiūriu. Mano, kad DK 141 str. 4 d. ir 208 str. 2 d. numatyta garantija suteikia teisę darbuotojui kreiptis į darbdavį dėl pažymos apie jo darbą išdavimo, darbuotojas turi teisę reikalauti, kad darbdavys pažymoje nurodytų ir/ar patvirtintų informaciją, susijusią su pavojingų veiksnių egzistavimu darbe tam tikru laikotarpiu. Vadovaujantis dispozityviškumo principu, tai negali būti laikoma fakto nustatymu ir teismas neturėjo pagrindo už ieškovę spręsti dėl jos reiškiamo patikslinto ieškinio pagrindo. Atsisakydamas ieškinį nagrinėti teisme, teismas atsisakė ginti darbuotojo teises į saugias ir sveikas darbo sąlygas bei pripažinti būtinomis vykdyti su tuo susijusiais darbdavio pareigas.

152. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kokių tikslų ji siekia ir kuo pasireiškia jos pažeidimas. Ieškovė siekė būti informuota apie jos darbo aplinkoje buvusias sveikatai kenksmingus ir (ar) pavojingus veiksnius, kas ateityje gali būti žalinga jos sveikatai.

163. Kadangi bylos nagrinėjimo dalyką nustato pačios šalys ir suformuoja materialų teisinį reikalavimą, nurodo aplinkybes, kuriomis grindžia jį, bei pateikia įrodymus, ieškovė laikėsi šių CPK 135 str. reikalavimų, teismui nusprendus ieškinio nenagrinėti dėl su teisiniais faktų įvertinimais susijusių aspektų, negali būti laikoma teisėtu.

17Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad darbo įstatymai neįpareigoja darbdavio išduoti ieškovės prašomo turinio pažymos. Nurodė, kad ieškovės reiškiamas ieškininis pareiškimas, iš esmės yra prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ką pagrįstai nurodė pirmos instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

19Atskirasis skundas tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

21Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinį paliko nenagrinėtą. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-10-13 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008 yra nurodęs, kad nors teismas bylos iškėlimo stadijoje neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, tačiau turi patikrinti, ar ieškinio tenkinimas objektyviai gali sukurti teisinius padarinius. Jeigu ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis) arba, priklausomai nuo ieškinio pobūdžio, atsisakyti priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas). Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismui 2013-02-28 nutartimi panaikinus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas parengiamajame teismo posėdyje išaiškino ieškovei, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai (netinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nenurodyta, kokias teises ieškovė gina) turi būti pašalinti, nepašalinus ieškinio trūkumų, teismas turi teisę ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismas nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovė, vykdydama teismo nutartį, 2013-05-07 pateikė patikslintą ieškinį.

22Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant atskirąjį skundą pažymi, kad teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodomos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimus (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str., 138 str.).

23Atsižvelgiant į 2013-02-28 Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, spręstina, kad pirmos instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, teisėtai ir pagrįstai įpareigojo ieškovę per teismo nustatytą terminą pašalinti ieškinio trūkumus, kas reikšminga nustatant bylos nagrinėjimo ribas. Teismas, nustatęs tam tikrus procesinio dokumento netikslumus, turėjo teisę įpareigoti ieškovę aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, dalyką bei nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškiniu, ieškovė prašydama išduoti pažymą, turi nurodyti, kokias teisines pasekmes sukurs toks reikalavimas ir kuo pasireiškia ieškovės teisių pažeidimas.

24Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus, t. y. suformulavo faktinį ieškinio pagrindą ir reikalavimą, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu. 2013-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje nurodyti argumentai, kad ieškovė netinkamai suformulavo reikalavimą, nepagrįsti, kadangi ieškovė patikslintame ieškinyje yra suformulavusi ieškinio materialinį teisinį reikalavimą. Neteisėtai pirmos instancijos teismo vertino ir tai, kad ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas galėtų vertinti, kad ieškinys nepagrįstas, tai būtų pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti. Nors pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad ieškininėje teisenoje nėra galimybės nustatyti faktą, kuris galėtų būti panaudotas kitoje byloje keliant ginčą dėl teisės, tačiau pagal CK 1.136 str. 2 d. 6 p. civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl įvykių ar veiksmų (veikimo, neveikimo), su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, tuo tarpu DK 275 str. leidžia darbuotojui žinti apie jo darbo aplinkoje esančius sveikatai kenksmingus ir/ar pavojingus veiksnius, todėl nelaikytina, kad ieškovė reiškia prašymą dėl fakto nustatymo, kadangi darbuotojas turi teisę į saugias ir sveikas darbo sąlygas, o darbdavio pareiga suteikti informaciją numatyta įstatyme. Tuo tarpu pagal CPK 445 str. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gautis tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

25Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoda patikslinto ieškinio pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo [LR CPK 337 str. 1 d. 3 p.].

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės V. J. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. J. 2012-04-02 kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-23 parengiamojo teismo posėdžio... 6. Ieškovė 2013-05-07 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškinį... 9. Teismas konstatavo, kad per teismo nustatytą terminą ieškovė nepašalino... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Ieškovė (apeliantė) V. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:... 13. 1. Teismas spręsdamas, jog „keldama reikalavimą ieškovė prašo... 14. Patikslintą ieškinį ieškovė grindė tuo, kad DK 275 str. 2 d. numatyta,... 15. 2. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kokių tikslų ji siekia ir kuo... 16. 3. Kadangi bylos nagrinėjimo dalyką nustato pačios šalys ir suformuoja... 17. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 19. Atskirasis skundas tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 22. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjant atskirąjį skundą pažymi, kad... 23. Atsižvelgiant į 2013-02-28 Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytus... 24. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio, ieškovė ištaisė ieškinio trūkumus,... 25. Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 27. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį panaikinti ir...