Byla 2-532-970/2015
Dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo

1Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant ieškovui S. K., jo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei, ieškovei I. K., atsakovei J. Ž., jos atstovui advokatui Justui Viliui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. K., trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės atstovui R. V., trečiojo asmens Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Raigardas“ atstovui L. L.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. K. ir I. K. ieškinį atsakovei J. Ž., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Druskininkų savivaldybei, SB „Raigardas“ ir T. B. dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo,

Nustatė

3ieškovai S. K. ir I. K. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę prašo pripažinti neteisėtu atsakovės J. Ž. atsisakymą duoti sutikimą dėl 0,0104 ha įsiterpusio valstybinės sodo žemės sklypo, kuris yra įsiterpęs tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir tarp atsakovei priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), esantis tarp adreso ( - ), ir adreso ( - ), ieškovams priklausančio sodo žemės sklypo plane pažymėto „įvažiavimas“, išsipirkimo ir leisti 0,0104 ha įsiterpusį valstybinį sodo žemės sklypą išsipirkti be atsakovės sutikimo bei priteisti valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo 12 arų sodo žemės sklypą, esantį ( - ), kuriame atliko sodo namelio rekonstrukciją. Atlikus namo rekonstrukciją, 2009 metais, gavus atsakovės notariškai patvirtintą sutikimą, gyvenamojo namo nuotekos prijungtos prie bendro miesto nuotekų tinklo, kanalizacijos vamzdžius nutiesiant ties atsakovės sodo žemės sklypo riba. Ieškovų iniciatyva 2010 m. spalio – lapkričio mėnesiais A. J. įmonė atliko ieškovams priklausančio sodo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad ieškovai valdo ir naudojasi didesniu nei 12 arų sodo žemės sklypu, todėl iš ieškovų valdomo ir naudojamo sodo žemės sklypo buvo išimtas ieškovų turėtas ir naudojamas vienintelis įvažiavimas į jų sodo žemės sklypą. Žemės sklypo projekte išimtoje riboje buvo įrašyta 0,0104 ha „įvažiavimas“ ir nepažymėta, kad tai yra laisva valstybinė žemė, kuria ieškovai negali naudotis, todėl ieškovai manydami, kad jiems nuosavybės teise priklauso 12 arų sodo žemės sklypas ir žemės sklypo plane pažymėtas 0,0104 ha „įvažiavimas“, kadastrinius matavimus įregistravo viešajame registre ir „įvažiavimą“ naudojo kaip savo. Nacionalinės žemės tarnybos Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas atliko žemės sklypo patikrinimą ir nustatė, kad ieškovai naudojasi 0,0104 ha valstybine žeme, todėl ieškovams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir ieškovai buvo nubausti pinigine bauda. Paskyrus baudą, ieškovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrių, atsakovę bei kitas institucijas dėl laisvo 0,0104 ha įsiterpusio valstybinės sodo žemės sklypo išsipirkimo. Atsakovė sutikimo išsipirkti minėtą valstybinės žemės sklypą ieškovams neduoda, nes šį žemės sklypą ji taip pat nori išsipirkti, tokiu būdu siekdama pasididinti jai nuosavybės teise priklausančio sodo žemės sklypo plotą, nors atsakovės sodo žemės sklype gyvenamojo namo ir kitų statinių nėra, o įvažiavimas yra nuo kito kelio. Atsakovei neduodant sutikimo išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, ieškovai lieka visiškai atskirti nuo įvažiavimo į savo sodo žemės sklypą ir neturi jokios kitos galimybės patekti į savo namus. Ieškovams apsunkintomis sąlygomis tenka vežti nepilnametį sūnų į mokyklą, jie negali prie savo gyvenamojo namo atsivežti malkų ir pan. Dėl tokio nesąžiningo ir piktybiško atsakovės elgesio, iš esmės yra pažeidžiama ieškovų teisė laisvai naudotis ir disponuoti jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pažymėjo, kad ieškovai siekiamu išsipirkti „įvažiavimu“ naudojosi nuo žemės sklypo įsigijimo dienos, kadangi manė, kad ši žemės sklypo dalis jiems priklausė nuosavybės teise ir tik 2010 metais nustačius tikslias ieškovų sodo žemės sklypo ribas, 0,0104 ha kelio („įvažiavimas“) ir 0,0146 ha žemės sklypo, besiribojančio su ( - ) gatve, iš ieškovų buvo atimti. Per šį laikotarpį ieškovai savo lėšomis įvažiavimą užpylė žvyru, nuolat lygino duobes, kitą valstybinės žemės sklypo plotą yra įdirbę, žemę užsodinę medžiais ir krūmais (1 t., 1-4, 43-47 b. l.).

4Teismo posėdyje ieškovai, ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir jame išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Ieškovai papildomai paaiškino, kad 2002 m. įsigijo 12 arų sodo žemės sklypą, kuriame nuo 1974 m. buvo pastatytas sodo namelis. Pagal sodo žemės sklypo pirminį planą įvažiavimas į žemės sklypą buvo ieškovams įsigyto žemės sklypo ribose, šalia atsakovei priklausančio sodo žemės sklypo. Šalių žemės sklypus skyrė įvažiavimas, kurio viena dalis, esanti ieškovų žemės sklypo ribose, priklausė ieškovams, o kita dalis, esanti atsakovės žemės sklypo ribose, priklausė atsakovei. Šiuo įvažiavimu naudojosi abi šalys. 2003 metų pavasarį apsitvėrė savo žemės sklypą ir kad patogiau būtų privažiuoti prie namo, tvorą iš atsakovės pusės pasistatė ne per žemės sklypo ribą, bet šalia suformuoto įvažiavimo. 2003 metais buvo atlikti atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, su kuriais sutiko. Po atsakovės atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, įvažiavimas į šalių žemės sklypus liko neaptvertas ir juo toliau naudojosi abi šalys, kiekviena savo dalimi. Kitų įvažiavimų į šalių žemės sklypus nebuvo. Gavus atsakovės sutikimą, 2009 metais savo lėšomis nutiesė kanalizaciją, kuri buvo tiesiama jiems priklausančiame žemės sklype per „įvažiavimą“, šalia atsakovei priklausančio žemės sklypo. Rekonstravus sodo namelį, atsakovės tėvas pradėjo rašyti skundus dėl nelegalios statybos, dėl ko 2010 metais inicijavo savo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimą. Atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad jie faktiškai naudojasi didesniu žemės sklypu nei jiems priklauso, o šiaurinė žemės sklypo riba eina per rekonstruotą sodo namelį, todėl žemės sklypas buvo iškarpytas bei sumažintas pagal priklausantį žemės sklypo plotą iki 12 arų. Po kadastrinių matavimų atlikimo, iš ieškovų buvo išminusuota 0,0250 ha žemės sklypo – 0,0146 ha dalis ties ieškovų žemės sklypu, esančiu prie ( - ) gatvės, ir 0,0104 ha dalis „įvažiavimo“, esančio prie atsakovės žemės sklypo, tačiau „įvažiavimas“ liko pažymėtas žemės sklypo plane, todėl manydami, kad „įvažiavimas“ ir liko jų nuosavybė, įregistravo atliktus kadastrinius matavimus. Po atliktų jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, atsakovė apsitvėrė savo žemės sklypą, kartu aptverdama dalį tarp šalių žemės sklypų suformuoto įvažiavimo, taip jį susiaurindama. Įvažiavimui pasidarius per siauram, kreipėsi į žemėtvarką, kuri nustatė, kad jie neteisėtai naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu, o atsakovės tvora pastatyta ant valstybei priklausančios žemės, dėl ko atsakovė tvorą perstatė, ją pastatydama ant savo žemės sklypo ribos. Tik žemėtvarkai surašius aktą sužinojo, kad „įvažiavimas“ jiems nepriklauso, todėl kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą bei atsakovę dėl įsiterpusios valstybinės žemės sklypo išsipirkimo, tačiau atsakovė sutikimo išsipirkti „įvažiavimą“ neduoda. Jie iki 2010 metų prižiūrėjo „įvažiavimą“, kitam įvažiavimui pasidaryti finansinių galimybių neturi, šiame „įvažiavime“ yra jiems priklausantis kanalizacijos šulinys, atsakovė elgiasi nežmoniškai, todėl mano, kad atsakovės nesutikimas leisti jiems išsipirkti „įvažiavimą“ yra neteisėtas.

5Atsakovė J. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovų ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų iniciatyva 2010 m. spalio 26 d. buvo atlikti ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, patikslintas žemės sklypo planas, kuriuo pakeistas sklypo plotas, ribos ir konfigūracija. Šis planas suderintas ir patvirtintas Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) „Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimo Druskininkų mieste“ ir 2010 m. gruodžio 5 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atlikti kadastriniai matavimai patvirtina, kad ieškovai iki 2010 m. spalio 26 d. valdė ir naudojo ne 0,12 ha žemės sklypą, bet 0,0250 ha daugiau, todėl neteisėtai valdomas ir naudojamas 0,0250 ha žemės plotas buvo išimtas iš ieškovų nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ploto ir palikta laisva valstybinė žemė, kurios 0,0104 ha žemės sklypo plane nurodyta kaip „įvažiavimas“ prie šalių žemės sklypuose esančių statinių, o 0,0145 ha valstybės žemės nurodyta nuo ( - ) gatvės pusės, kurią ieškovai yra prisijungę prie savo žemės sklypo, užsodinę augalais ir užsitvėrę tvora. Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas 2011 m. rugsėjo 22 d. patikrinęs ieškovų faktiškai valdomą žemės sklypo plotą nustatė, kad ieškovai neteisėtai naudojo 0,0146 ha ir 0,0104 ha valstybinės žemės kaip savo nuosavybę, todėl jiems buvo iškelta administracinė byla ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 5 d. nutarimu paskirta bauda. Ieškovai neteisingai nurodo, jog ieškiniu gina savo nuosavybės teises, nes ieškovų reikalavimai yra nukreipti į valstybinės žemės sklypo įgijimą. Pažymi, kad atsakovė taip pat naudojasi 0,0104 ha „įvažiavimu“, nes kito įvažiavimo į jos sklypą prie jame esančių pastatų nėra. Nuo 2010 m. gruodžio 5 d. 0,0250 ha yra laisva valstybinė žemė, kuri atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės teisinį statusą, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyrius, atsižvelgdamas į šalių prašymus, 2012 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 50SD-(14.50.92.)-294 informavo atsakovę, kad ji turi teisę be aukciono pirkti laisvos valstybinės žemės sklypo dalį, kuri ribojasi su jos žemės sklypu. ( - ) visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimu leido atsakovei išsipirkti 0,0104 ha, o ieškovams – 0,0146 ha laisvą valstybinės žemės dalį. Ieškovai kreipėsi į ją, prašydami duoti sutikimą išsipirkti visą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, tačiau ji, atsižvelgdama į ( - ) priimtą nutarimą sutiko, kad ieškovai išsipirktų 0,0146 ha žemės sklypą, tačiau ieškovai su tuo nesutinka. Ieškovai reikšdami ieškinio reikalavimus teisinių pagrindų ar kitų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad ji neteisėtais veiksmais trukdytų ieškovams valdyti, naudotis ar disponuoti jų nuosavybės teise, ar patekti prie sklype esančių pastatų, nenurodė. Nesutikdama leisti išsipirkti ieškovams 0,0104 ha valstybinės žemės sklypo dalį, ji ieškovų teisių ir galimybės patekti į jų nuosavybės teise valdomą žemės sklypą nesuvaržo, kadangi ieškovai turi galimybę išsipirkti 0,0146 ha valstybės žemės sklypo dalį, esantį prie ( - ) gatvės, ir šioje vietoje įsirengti įvažiavimą. Šalims nesusitarus taikiai pasidalinti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, pagal Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 8 p., laisvas 0,0250 ha įsiterpęs valstybinės žemės sklypas tarp šalių gali būti padalijamas lygiomis dalimis.

6Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad atsakovei priklausantį žemės sklypą 1977 metais įsigijo jos tėvai. Nuo žemės sklypo įsigijimo į sodą buvo vienintelis įvažiavimas, kuris buvo tarp šalių priklausančių žemė sklypų. Šiuo įvažiavimu naudojosi ir šiuo metu naudojasi abi šalys, kurios abi taip pat šį kelią ir tvarkė. Kitų įvažiavimų į šalių žemės sklypus nebuvo ir nėra. Ieškovai reikšdami reikalavimą pripažinti atsakovės atsisakymą išduoti sutikimą pirkti įsiterpusį žemės sklypą neteisėtu yra ydinigas, nes ieškovai prašo leisti išsipirkti be atsakovės sutikimo dalį įsiterpusio žemės sklypo, kas prieštarauja Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimui Nr. 1443. Atsakovei nesutinkant leisti išsipirkti ieškovams visą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, šis žemės sklypas turi būti padalintas šalims lygiomis dalimis. Ieškovų argumentai, kad jiems turi būti parduotas visas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas nepagrįstas jokiais teisės aktais bei logika ir yra akivaizdžiai nesąžiningas.

7Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškovų ieškinio netenkinti ir nurodė, kad 2002 m. gegužės 3 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu ieškovai įsigijo 0,12 ha žemės sklypą, esantį ( - ). A. J. įmonė 2010 m. spalio 26 d. atliko ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus ir Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ( - ) buvo patikslinti ieškovų žemės sklypo kadastro duomenys. Atlikus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriais buvo pakeistos žemės sklypo ribos, tarp šalių žemės sklypų atsirado valstybinės žemės plotas. Nacionalinė žemės tarnyba yra pripažinusi, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl turėtų būti tikslinami. Apie nustatytus pažeidimus ieškovai yra informuoti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. liepos 8 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-1435. Šiuo metu įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su trimis žemės sklypais, kurių savininkai tarpusavyje turi susitarti, kokiomis dalimis pageidauja įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Asmenims nesusitarus, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintas „Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles“ turės būti parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Ieškovai kaip įsiterpusį žemės sklypą pageidauja įsigyti tik įvažiavimu žemės sklypo plane pažymėtą plotą, tačiau vien tik įvažiavimu pažymėtas plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, kadangi ribojasi su laisva valstybine žeme. Įsiterpusiu žemės sklypu galėtų būti laikomas tik visas valstybinės žemės plotas, esantis tarp trijų žemės sklypų, kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir ( - ) gatvės.

8Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir jų pagrindu prašė ieškinį atmesti.

9Trečiojo asmens SB „Raigardas“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra ir paaiškino, kad įvažiavimas, esantis tarp šalims priklausančių žemės sklypų yra jau nuo seno. Šiuo įvažiavimu visą laiką naudojosi abi šalys. Į įsiterpusį valstybinės žemės sklypą SB „Raigardas“ nepretenduoja, todėl šalys turi teisę jį išsipirkti. Šalys kreipėsi į SB „Raigardas“ su prašymais dėl valstybinės žemės sklypo išsipirkimo. Ieškovas S. K. prašė leisti išsipirkti 0,0146 ha žemės sklypą, esantį tarp jo žemės sklypo ir ( - ) gatvės, atsakovė prašė leisti išsipirkti 0,014 ha įvažiavimą. SB „Raigardas“ visuotinių narių susirinkime leido išsipirkti šalims jų prašomas žemės sklypo dalis.

10Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra ir paaiškino, kad SB „Raigardas“ esanti ( - ) gatvė 1997 metais buvo perduota Druskininkų savivaldybei. Ši gatvė šiuo metu nėra suformuota ir galimai bus formuojama kitais metais. Gatvės formavimas tarp šalių žemės sklypų įsiterpusiam valstybinės žemės sklypui jokios įtakos neturės.

11Trečiasis asmuo T. B. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

12Ieškinys atmestinas.

13Šalių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais, bylos bei administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.2.-726-314/2011 rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovai S. K. ir I. K. 2002 m. gegužės 3 d. žemės sklypo su sodo pastatu pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,12 ha žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius ( - ) (1 t., 9 b. l.). Ieškovo įgytas žemės sklypas buvo suformuotas pagal preliminarų žemės sklypo planą (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-726-314/2011 9 b. l.). Ieškovai, gavę Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus statybos leidimą Nr. ( - ), rekonstravo jų įsigytame žemės sklype esantį sodo namelį į gyvenamąjį namą su garažu ir rūsiu (1 t., 13-15, 18 b. l.) bei 2009 m. gyvenamąjį namą prijungė prie nuotekų tinklų, komunikacijas – kanalizacijos liniją – gavus atsakovės J. Ž. sutikimą, nuvesdami šalia atsakovei J. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ) (1 t., 16-17, 19-24 b. l.). Ieškovo užsakymu, 2010 m. spalio 26 d. atlikti ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurių metu tikslinant žemės sklypo plotą, buvo pakeistos žemės sklypo ribos ir pakeisti kadastro duomenys Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ( - ) pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (1 t., 8, 10-11 b. l.). Atlikus ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir pakeitus žemės sklypo ribas tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), trečiajam asmeniui T. B. priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ir ( - ) gatvės, atsirado 0,0250 ha laisvas valstybinės žemės plotas (1 t., 10 b. l.), kuris pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintas „Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisykles“ (toliau – Taisyklės) laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Tarp šalims priklausančių žemės sklypų 0,0104 ha dalimi įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu, ieškovų žemės sklypo plane pažymėtu „įvažiavimas“, naudojasi abi šalys kaip įvažiavimu į jiems priklausančius žemės sklypus (1 t., 133-136 b. l.) ir siekia jį išsipirkti kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kita – 0,0146 ha valstybinės žemės sklypo dalimi, esančia tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo ir ( - ) gatvės, naudojasi ieškovai ir į šią žemės sklypo dalį atsakovė nepretenduoja (1 t., 25-26, 31-33, 57, 59-67, 2 t., 48-50 b. l.). Taigi, byloje iš esmės kilo ginčas dėl tarp ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ), įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo. Ieškovai prašo pripažinti neteisėtu atsakovės J. Ž. atsisakymą duoti sutikimą dėl 0,0104 ha įsiterpusio sklypo dalies išsipirkimo ir leisti šią įsiterpusio žemės sklypo dalį išsipirkti be atsakovės sutikimo, tačiau atsakovė nesutinka su pareikštais ieškinio reikalavimais, argumentuodama tuo, kad ji taip pat turi teisę įsigyti dalį įsiterpusio valstybinės žemės sklypo.

14Ieškovai prašydami pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą išsipirkti dalį valstybinės žemės sklypo neteisėtu bei leisti šią žemės sklypo dalį išsipirkti be atsakovės sutikimo vienu iš pagrindinių motyvų nurodo, kad 2010 m. jų žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti pažeidžiant įstatymų reikalavimus, po šių kadastrinių matavimų atlikimo atsiradusi laisva valstybinė žemė pagal pirminį žemės sklypo planą turi būti jų nuosavybė, todėl atsiradusią laisvą valstybinę žemę jie turi teisę išsipirkti be atsakovės sutikimo. Iš byloje esančio Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kurių metu buvo patikslinti kadastro duomenys, kurie 2010 m. spalio 26 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. ( - ) pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (1 t., 8 b. l.). Ieškovams priklausančio žemės sklypo planas patvirtina, kad tarp ieškovams, atsakovei, trečiajam asmeniui T. B. priklausančių žemės sklypų ir ( - ) gatvės yra 0,0250 ha laisvas valstybinės žemės plotas (1 t., 10 b. l.). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Ieškovai nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl kadastrinių matavimų nuginčijimo, tačiau jų pareiškimą buvo atsisakyta priimti. Vėliau 2013 m. gavo raštą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuriame buvo nurodyta, kad kadastriniai matavimai yra atlikti pažeidžiant įstatymo reikalavimus, tačiau šių kadastrinių matavimų jie daugiau neginčijo. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. spalio 26 d. atlikti kadastriniai matavimai įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, šioje nagrinėjamoje byloje jie laikytini teisingais ir jais teismas vadovaujasi sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą. Kaip jau minėta, iš ieškovams priklausančio žemės sklypo plano matyti, kad SB „Raigardas“ tarp ieškovams, atsakovei, trečiajam asmeniui T. B. priklausančių žemės sklypų ir ( - ) gatvės yra 0,0250 ha laisvas valstybinės žemės plotas, kuris atitinka Taisyklėse apibrėžtą įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką ir laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės sklypu. Šiuo nagrinėjamu atveju šalys siekia įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, tačiau nesutaria dėl jo dalių. Pažymėtina, kad valstybinės žemės perleidimo santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus. Jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos. Valstybinė žemė gali būti parduodama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normos nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2006, 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-603/2012). Mėgėjų sodo teritorijoje esančių valstybinės žemės sklypų (tame tarpe ir įsiterpusių) pardavimą reglamentuoja Taisyklės. Pagal Taisyklių 4 p. įsiterpę valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono mėgėjų sodo žemės sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai. Bylos medžiaga nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra SB „Raigardas“ teritorijoje (1 t., 8-10 b. l.). Trečiojo asmens SB „Raigardas“ atstovas L. L. teismo posėdyje nurodė, kad SB „Raigardas“ į įsiterpusį valstybinės žemės sklypą nepretenduoja ir yra šalims leidusi įsiterpusį valstybinės žemės sklypą išsipirkti dalimis. SB „Raigardas“ 2012 m. balandžio 5 d. visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 1 išrašas patvirtina, kad SB „Raigardas“ visuotinių narių susirinkime nutarė leisti ieškovams išsipirkti 0,0146 ha žemės plotą, o atsakovei – 0,0104 ha laisvą žemės plotą (2 t., 50 b. l.). SB „Raigardas“ atsisakius pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą išsipirkti turi teisę visų su šiuo valstybinės žemės plotu besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai (Taisyklių 4 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ribojasi su ieškovams, atsakovei ir trečiajam asmeniui T. B. nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais (1 t., 8, 10, 16-17, 91-92, 97 b. l.). Šalys pareiškė norą įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą (1 t., 32, 57, 60, 63-66 b. l.), tuo tarpu trečiasis asmuo T. B. 2013 m. lapkričio 8 d. rašytiniu pareiškimu nurodė, kad nepretenduoja į įsiterpusį žemės sklypą (2 t., 18 b. l.). Taisyklių 8 p. numatyta, kad jeigu įsiterpusį valstybinės žemės sklypą pageidauja pirkti dviejų ar daugiau besiribojančių žemės sklypų savininkai, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas parduodamas pagal rašytinį jų susitarimą dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių. Rašytinis susitarimas dėl tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių sudaromas iki žemėtvarkos projekto rengimo pradžios. Jeigu besiribojančių žemės sklypų savininkai nesusitaria dėl parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, įsiterpęs valstybinės žemės sklypas jiems parduodamas lygiomis dalimis pagal besiribojančių žemės sklypų skaičių. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-81 „Dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vykdymo SB „Raigardas“ Druskininkų savivaldybėje Druskininkų miesto kadastro vietovėje“ buvo nuspręsta organizuoti valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus SB „Raigardas“, Druskininkų savivaldybėje, šalia ieškovų sklypo, suformuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir nustatant, kad valstybinės žemės sklypo formavimo darbus atlieka ieškovai savo lėšomis (1 t., 12 b. l.), tačiau gavus atsakovės prašymą šis įsakymas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 50VĮ-(14.50.2)-115 buvo pakeistas nustatant, kad valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo darbus turi atlikti šalys bendrai savo lėšomis (1 t., 60 b. l.), tačiau šalys nesudarė susitarimo dėl joms tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių, nes abi siekia išsipirkti 0,0104 ha įsiterpusios valstybinės žemės sklypo dalį. Ieškovai mano, kad atsakovės veiksmai, neduodant jiems sutikimo išsipirkti 0,0104 žemės sklypo dalį, jų žemės sklypo plane pažymėtos „įvažiavimu“, yra neteisėti, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų, teismui nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.). Vien tai, kad valstybinės žemės sklype yra ieškovų komunikacijos bei ieškovų 2010 m. spalio 26 d. atlikti kadastriniai matavimai galimai yra atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jų nenuginčijus ar nepatikslinus, šiuo atveju nėra pagrindas atsakovės nesutikimą pripažinti neteisėtu. Be to, ieškovai nurodo, jog ginčo žemės sklypo dalis yra vienintelis įvažiavimas į jų žemės sklypą, o jo netekus ieškovai neturės finansinių galimybių įsirengti kito įvažiavimo bei bus apsunkintos ieškovų galimybės privažiuoti prie gyvenamojo namo, atsivežti malkų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad tarp šalių esančių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės sklypas yra naudojamas kaip įvažiavimas (1 t., 133-136 b. l.). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo žemės sklypu ji taip pat naudojasi, kito įvažiavimo į jai priklausantį žemės sklypą nėra. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės motina D. M., kuri nurodė, jog ginčo žemės sklypu naudojasi abi šalys kaip įvažiavimu į savo žemės sklypus, kitų įvažiavimų į žemės sklypus nėra, to neneigia ir ieškovai. Taigi, pagal susiklosčiusią faktinę situaciją, patikslinus ieškovų žemės sklypo kadastrinius matavimus, 0,0104 ha įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalimi nuo 2010 metų šalys naudojosi kaip įvažiavimu į savo žemės sklypus, kitų įvažiavimų į šalių žemės sklypus nėra, todėl šalys yra vienareikšmėje padėtyje. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovai nuo 2010 metų naudojasi ne jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu, o valstybine žeme, todėl naudojimasis valstybei priklausančiu sklypu be teisėto juridinio pagrindo, ieškovams negali sukurti teisių į šį sklypą. Kaip jau minėta, šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad šalys rašytinio susitarimo dėl jiems tenkančių parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalių nesudarė, todėl atsakovė pagal Taisyklių 8 p. turi teisę įsigyti ½ dalį įsiterpusio žemės sklypo ir jokiais teisės aktais nėra įpareigota duoti ieškovams sutikimą įsigyti visą įsiterpusį žemės sklypą. Duoti ar neduoti sutikimą ieškovams įsigyti 0,0104 ha įsiterpusio sklypo dalį priklauso tik nuo atsakovės valios, nuo jos apsisprendimo naudotis ar ne jai įstatymo suteikta teise įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypo dalį. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą išsipirkti 0,0104 ha valstybinio žemės sklypo dalį yra neteisėtas (CPK 178 str., 185 str.), todėl ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

16Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinys atmestinas, todėl ieškovai turi pareigą atlyginti byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė J. Ž. patyrė viso 1 200,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovų (1 t., 138, 139 b. l., t. 2 b. l. 13-17, 59-63 b. l.). Pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 p. nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei susipažinęs su atsakovės atstovo pateiktu prašymu ir jame nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka Rekomendacijų nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius. Pagal Rekomendacijos 7 p., 8.19 p., 9 p. maksimalus apmokėjimas už 2015 m. rugsėjo 10 d. susipažinimą su byla ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje maksimalus apmokėjimas už 3,40 val. yra 279,92 Eur, už pasirengimą ir dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje 2015 m. rugsėjo 30 d. (3,51 val.) – 279,92 Eur, o už 2015 m. lapkričio 17 d. pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme (4 val.) – 285,56 Eur. Taigi, pagrįsta išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti yra 845,40 Eur, tuo pagrindu iš ieškovų atsakovės naudai priteistina po 422,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. T-2-(2.2)-15-P-3842-3986 yra visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas), iš ieškovų valstybei žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d.).

17Be to, atsakovė prašo priteisti iš ieškovų 950,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už matininko K. M. ir projektavimo bei konsultavimo darbus pagal 2015 m. kovo 30 d. projektavimo darbų sutartį Nr. ( - ). Atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė, siekdama susitarti su ieškovais dėl įsiterpusios valstybinės žemės sklypo pasidalinimo, užsakė žemės sklypo brėžinius bei už juos sumokėjo, todėl šios atsakovės turėtos išlaidos turėtų būti priskirtos prie kitų išlaidų ir priteistos iš ieškovų. Pagal CPK 88 str. 1 d. 9 p. prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra, o taip pat kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės į bylą pateiktos pasiūlymų schemos atliktos pagal 2015 m. kovo 30 d. sudarytą projektavimo ir konsultavimo sutartį bei 2015 m. balandžio 1 d. rangos sutartį ir papildomą susitarimą (2 t., 63-66 b. l.). Ieškovai į teismą kreipėsi 2015 m. balandžio 25 d. (1 t., 1 b. l.), jų patikslintas ieškinys teisme priimtas 2015 m. gegužės 25 d. (1 t., 43 b. l.), taigi atsakovė sutartis dėl pasiūlymų schemų atlikimo sudarė dar prieš ieškovams kreipiantis į teismą, nesant šalių tarpusavio bendro sutarimo, projektavimo darbai užsakyti atsakovės vienasmeniu sprendimu, šie atsakovės pasiūlymai jokios įrodomosios reikšmės byloje neturėjo, todėl teismas sprendžia, kad šios atsakovės išlaidos nebuvo būtinos šioje byloje, todėl iš ieškovų nepriteistinos.

18Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,

Nutarė

19ieškinį atmesti.

20Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas ( - ), atsakovei J. Ž., asmens kodas ( - ), 422,70 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 70 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

21Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas ( - ), atsakovei J. Ž., asmens kodas ( - ), 422,70 Eur (keturių šimtų dvidešimt dviejų eurų 70 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

22Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė,... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų S. K.... 3. ieškovai S. K. ir I. K. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinę prašo... 4. Teismo posėdyje ieškovai, ieškovo atstovė palaikė patikslinto ieškinio... 5. Atsakovė J. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su... 6. Atsakovė bei jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieškinį... 7. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 8. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 9. Trečiojo asmens SB „Raigardas“ atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį... 10. Trečiojo asmens Druskininkų savivaldybės atstovas teismo posėdyje prašė... 11. Trečiasis asmuo T. B. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalių, trečiųjų asmenų atstovų paaiškinimais, bylos bei administracinio... 14. Ieškovai prašydami pripažinti atsakovės atsisakymą duoti sutikimą... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 16. Pagal CPK 79 str. bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir... 17. Be to, atsakovė prašo priteisti iš ieškovų 950,00 Eur bylinėjimosi... 18. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263-270 str.,... 19. ieškinį atmesti.... 20. Priteisti iš ieškovo S. K., asmens kodas ( - ), atsakovei J. Ž., asmens... 21. Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas ( - ), atsakovei J. Ž., asmens... 22. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...