Byla 2A-833-260/2014
Dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalatsakovo R. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-743/2013 pagal ieškovų V. R., V. K., V. L., O. E. D., G. R., G. S., G. K. ieškinį atsakovams R. R. ir V. R. bei atsakovų R. R. ir V. R. priešieškinį ieškovams V. R., V. K. ir V. L. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovai ieškiniaisir prašymais (b.l. 2–5, t. I, b.l. 16–18, 56–58, 94, t. III) prašė pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-2134 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą iš 11,6678 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalyti 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-5, lygiomis dalimis ieškovams V. R. ir V. K., 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-2, ieškovei V. L., 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-1, lygiomis dalimis G. R. ir G. S., 1,9447 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-3, G. K., 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-6, O. E. D., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 11,6678 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai yra: po 97/1164 dalį sklypo turintys V. R. ir V. K., po 97/1164 dalį sklypo turintys V. R. ir R. R., 194/1164 dalį sklypo turinti V. L. bei po 194/1164 dalį sklypo turintys O. E. D., G. R. ir G. S. bei G. K.. Sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas sklypu esant net keliems sklypo savininkams yra apsunkintas, todėl siekiant išvengti nesutarimų dėl sklypo naudojimo tikslinga sklypą atidalyti. Bendraturčiai siekė atidalyti nuosavybę sudarydami notariškai patvirtintą sutartį pagal parengtą projektą ir žodžiu susitartą sklypų atidalijimo tvarką, tačiau atsakovai pareiškė nesutinkantys su jiems siūlomu žemės sklypu, kadangi nebuvo sąžiningo burtų traukimo. Visi kiti bendraturčiai sutinka su pasiūlytu atidalijimo projektu, pastabų dėl projekto ar alternatyvių žemės sklypų atidalijimo projektų nepateikė. Žemės sklypai būtų atidalyti pagal iki šiol buvusį faktinį žemės sklypo naudojimą. Pagal bendraturčių susitarimą sklypas Nr. 245-1 turi atitekti G. R. ir G. S., sklypas Nr. 245-2 – V. L., Nr. 245-3 - G. K., Nr. 245-4 – V. R. ir R. R., Nr. 245-5 – V. R. ir V. K. ir Nr. 245-6 – O. E. D.. Parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas atitinkabendraturčių interesus, visi sklypai ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, turi beveik vienodo ilgio pakrantę, sklypai yra lygiaverčiai ir kiekvieno iš bendraturčių gali būti naudojami rekreacijos ar kitais tikslais, beveik prie kiekvieno sklypo yra galimas privažiavimas, o nutiesti kelią, kad būtų privažiavimasprie sklypo Nr. 245-1, nereikalingi dideli kapitaliniai ir energetiniai įdėjimai. Siūlomas sklypų atidalijimas yra racionaliausias ir optimaliausias, geriausiai atitinka visų savininkų interesus.

5Atsakovai atsiliepimu į ieškovų V. R., V. K. ir V. L. ieškinį (b.l. 67–72, t. I) prašė ieškinį atmesti, atidalyti jiems lygiomis dalimis iš ginčo žemės sklypo 1,9446 haploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-5. Nurodė, kad jokio žodinio susitarimo dėl žemės sklypo atidalijimo tarp bendraturčių nebuvo ir nėra, buvo tik susitarta, kad tie bendraturčiai, kurie yra pasistatę atidalijamame žemės sklype vagonėlius, juos nusikels ir burtų keliu bus pasidalyta, kuriam iš bendraturčių kuris žemės sklypas atitenka. Pasidalijimas burtų keliu buvo pasirinktas dėl to, kad tarp bendraturčių, kurie yra giminaičiai, nuolat iškyla konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu, todėl burtų traukimas bus teisingiausias ir sąžiningiausias visų bendraturčių atžvilgiu. Be to, ieškovai nepagrįstai teigia, jog jau anksčiau yra buvęs susitarimas tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu, nes jokio faktinio žemės sklypo pasidalijimo nėra. Ieškovai, būdami nesąžiningi, be kitų bendraturčių sutikimo užėmė jiems palankesnes žemės sklypo dalisir ten vykdė savavališkas statybas. Suformuoti žemės sklypai nėra lygiaverčiai, kadangi, nors visi sklypai ir ribojasi su ežeru, bet pakrantė yra nevienoda, vietomis ji yra smarkiai užpelkėjusi, nėra tinkamo priėjimo prie vandens, o norint žemės sklypą naudoti rekreaciniais tikslais, reikėtų investuoti daug lėšų irlaiko.

6Atsiliepimu į ieškovės G. K. ieškinį (b.l. 106–108, t. III) atsakovai prašė jį tenkinti, priteisti jiemsiš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad nei vienasbendraturtis į ieškovės prašomą jai atidalyti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 245-3, nepretenduoja, nėra pareiškęs noro, kad ši žemės sklypo dalis būtų atidalytakuriam nors kitam bendraturčiui, todėl nėra jokių kliūčių šį žemės sklypą atidalyti ieškovei G. K.. Tuo pačiu nurodė, kad ieškinyjeišdėstytos aplinkybės apie buvusį bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo atidalijimo neatitinka tikrovės, kadangi jokio išankstinio žodinio susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nebuvo.

7Atsiliepimu į ieškovės O. E. D. ieškinį (b.l. 112–114, t. III) atsakovai prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš josbylinėjimosi išlaidas, nurodė aplinkybes ir argumentus, analogiškus kaip iratsiliepime į ieškovės G. K. ieškinį, papildomai nurodydami, kad ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės tik patvirtinabuvus šalių susitarimą dėl burtų traukimo bei tai, kad ieškovai V. R. ir V. K., būdami nesąžiningi, be kitų bendraturčių sutikimo užėmė ir naudojosi jiems labiausiai patinkančia žemės sklypo dalimi, kadangi prieš tai ta dalimi naudojosi ieškovė O. E. D..

8Priešieškiniu (b.l. 2–8, t. II) atsakovai R. R. ir V. R. prašė pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-2134 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą iš 11,6678 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalyti 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-5, lygiomis dalimis R. R. ir V. R., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo priešieškinį grindė atsiliepime į ieškovų V. R., V. K. ir V. L. nurodytomis aplinkybėmis, nesutikimu, jog 1.9446 ha ploto žemės sklypas, pažymėtas Nr. 245-5, atitektų ieškovams V. R. ir V. K..

9Ieškovai V. R., V. K. ir V. L. atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 40–41, t. II) prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai nepagrįstai teigia, jog bendraturčiai buvo pasirinkę burtų traukimo būdą žemės sklypo padalijimui. Aplinkybė, jog bendraturčiai skirtingose sklypo dalyse buvo įsirengę sau poilsiavimo vietą, patvirtina, kad tarp bendraturčių jau seniai egzistavo susitarimas, kuria žemės sklypo dalimi kuris bendraturtis naudosis, todėl negalima sutikti, kad rengiant sklypo atidalijimo projektą žemės sklypo atidalijimo klausimas buvo paliktas spręsti neracionaliu burtų keliu. Nebuvo ir susitarimo dėl vagonėlių pašalinimo iš žemės sklypo, o atsakovas R. R. jam priklausantį vagonėlį pašalino reikalaujant Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Be to, atsakovai taip pat naudojosi tam tikra žemės sklypo dalimi, tačiau jokių aplinkybių, kodėl ši žemės sklypo dalis jiems tapo nepatogi naudotis, nenurodė. Ieškovų naudota žemės sklypo dalis, kurią ieškovai prašo atidalyti, jų lėšomis ir darbu buvo puoselėjama, tvarkyta, todėl prašoma atidalyti žemės sklypo dalis yra tvarkingesnė ir geriau prižiūrėta, dėl ko atsakovai, prašydami jiems paskirti sklypo dalį Nr. 254-5, siekia įgyti kitų asmenų jėgomis, lėšomis ir kt. išpuoselėtą ir sutvarkytą žemės sklypo dalį.

10Ieškovai G. R. ir G. S. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį (b.l. 162–164, t. II) prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kadaplinkybės apie buvusį bendraturčių susitarimą pasidalyti žemės sklypą yra teisingos, kai tuo tarpu atsakovai nepagrįstai teigia, kad buvo susitarimas traukti burtus. Aplinkybė, kad statybiniai vagonėliai atitinkamose žemės sklypo dalyse buvo pastatyti po to, kai buvo susitarta kuriam iš bendraturčių kokia žemės sklypo dalis atiteks, tik patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl žemės sklypo pasidalijimo. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad žemės sklypai nėra lygiaverčiai, nepaneigia reikalavimų dėl žemės sklypų atidalijimo pagrįstumo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l. 92–98, t. IV) ieškovų V. R., V. K., V. L., O. E. D., G. R., G. S. ir G. K. ieškinį tenkino, atidalijo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini), V. K., a.k. (duomenys neskelbtini), V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) O. E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 11,6678 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB ,,Aginro“ parengtą ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-2134 patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą tokiu būdu: 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-1, lygiomis dalimis paskiriant ieškovams G. R. ir G. S.; 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-2, paskiriant ieškovei V. L.; 1,9447 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-3, paskiriant G. K.; 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-4, paskiriant R. R. ir V. R.; 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-5, lygiomis dalimis paskiriant V. R. ir V. K.; 1,9446 ha ploto žemės sklypą, pažymėtą Nr. 245-6, paskiriant O. E. D., atsakovų R. R. ir V. R. priešieškinį atmetė. Priteisė iš R. R. ir V. R. iš kiekvieno: po 1 550 Lt ieškovui V. R., po 72 Lt O. E. D., po 71,50 Lt G. S., po 72 Lt G. K., taip pat priteisė iš R. R. ir V. R. po 223 Lt iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

13Teismas nustatė, kad šalys yra žemės ūkio paskirties 11,6678 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, sutinkantys sklypą atidalyti pagal UAB ,,Aginro“ parengtą ir 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-2134 patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, pagal kurį žemės sklypas atidalytas į 6 žemės sklypus. Teismas taip pat nustatė, kad šalių žemės sklypas pietvakarinėje jo dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, todėl turi ir ypatingą vertę, nes sklypas gali būti naudojamas rekreacijos tikslais. Kadangi visi žemės sklypo bendraturčiai išreiškė siekį jiems teksiančią žemės sklypo dalį naudoti rekreaciniais tikslais, teismas, vertindamas žemės sklypų atidalijimą, šį jų tikslą laikė prioritetiniu ir sklypus siekė atidalyti taip, kad būtų apgintos visų bendraturčių teisės, kad atidalijimas labiausiai tenkintų visų bendraturčių poreikius, nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismas, nustatęs, kad šalys sklype pradėjo kurtis jau nuo 1992 metų, kai sklypas dar nebuvo menamai atidalytas, kad bendraturčių įsikūrimas žemės sklype nebuvo derinamas su kitais bendraturčiais, kad nei vienas bendraturtis neišreiškė jokių pretenzijų įsikūrusiam bendraturčiui dėl jo pasirinkto sklypo vietos, sprendė, kad bendraturčius pasirinkta kiekvieno iš jų naudojimosi sklypu tvarka visiškai tenkino. Teismas, nustatęs, kad kiekvienas įsikūręs sklype tvarkė jį, prižiūrėjo, investavo lėšas į tvarkymą ir statinius, kad nei vienas iš bendraturčių nereikalavo iškelti iš sklypo statinių, nes savavališka statyba konstatuota institucijų iniciatyva, kad kiekvienas sutiko, jog jam būtų atidalytas tas sklypas, kuriuo realiai ir naudojasi, sprendė, kad atsakovų argumentai, jog ieškovai, pradėję naudotis sklypu be burtų traukimo, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, todėl tokie jų veiksmai negali būti pripažinti tinkamais ir traktuotini kaip susiklosčiusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, yra nepagrįsti. Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės kyla dėl sklypo, pažymėto Nr. 245-5, į kurį pretenduoja ieškovai V. R. ir V. K. bei atsakovai R. R. ir V. R., kurie kitų ieškovų reikalavimus pripažįsta. Teismas nustatė, kad iš pradžių nesutarimas dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. 245-5, kilo tarp O. E. D. ir vėliau sklypą užėmusių V. R. ir V. K., tačiau šis konfliktas išspręstas, O. E. D. sutiko, kad šis sklypas atitektų V. R. ir V. K., o pati sutiko paimti sklypą Nr. 245-6. Teismas nustatė, kad atsakovas R. R. sklype Nr. 245-4 įsikūrė pirmiau nei V. R. ir V. K. sklype Nr. 245-5, jį užėmė tik dėl to, kad jis jam patiko, buvo patogus ir priimtinas, o iš jo išsikėlė vagonėlį tik todėl, kad buvo konstatuota savavališka statyba ir jis buvo įpareigotas vagonėlį pašalinti ir pasirinko vagonėlio pašalinimą, o ne statinio įteisinimą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas R. R. neprieštaravo ieškovų V. R. ir V. K. įsikūrimui sklype, pažymėtame Nr. 245-5, 2011 m. kartu su V. R. pasirašė sutikimą, kad V. R. ir V. K. naudojamame sklype stovėtų statiniai, sutiko paimti sklypą Nr. 245-4 ir 2012 m. sausio mėnesį vykusio susitikimo metu, o V. R. net atvyko pas notarą, kur buvo ketinama įteisinti žemės sklypo pasidalijimą notarine sutartimi. Teismas nustatė, kad reikalavimą į sklypą Nr. 245-5 atsakovai pareiškė tik ieškovams V. R. ir V. K. pareiškus ieškinį teisme, kad atsakovai sutiktų su šių ieškovų reikalavimu, jei jų tėvas sutiktų dėl R. R. palankaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) mieste atidalijimo. Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų Nr. 245-4 ir Nr. 245-5 lygiavertiškumo, nurodė, kad žemės sklypo plane matyti, jog visi sklypai ribojasi su ežero pakrante, kiekvienam sklypui tenka vienoda pakrantės dalis, kad su ežeru besiribojanti visų sklypų pakrantė yra apaugusi aukštais meldais, menkaverčiais krūmais, medžiais: labiausiai pakrantė apaugusi sklype Nr. 245-6, mažiau sklypuose Nr. 245-3, Nr. 245-2, Nr. 245-5, kurie buvo tvarkomi ir prižiūrimi; visuose žemės sklypuose yra pievų ir miško naudmenų, kur visi ieškovai galėtų realizuoti sklypo teikiamus rekreacinius poreikius; sklypų pakrantė pelkėta, tik sklypuose Nr. 245-1 ir Nr. 245-2 nėra pelkėtos žemės; bendraturčių sklypas yra stačiame šlaite, sklypo šlaitas nevienodas, stačiausias šlaitas yra sklype Nr. 245-6; sklypų piniginė vertė – apylygė. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad žemės sklypai Nr. 245-4 ir Nr. 245-5 yra šalia vienas kito, jų reljefas panašus, panašus plotas medžiais ir krūmais neapaugusių vietų, o sklypas Nr. 245-5 vizualiai atrodo patraukliau tik dėl įdėto darbo, sprendė, kad žemės sklypai Nr. 245-4 ir Nr. 245-5, dėl kurių kyla bendraturčių ginčas, yra lygiaverčiai, visi atidalijamų sklypų savininkai gali tenkinti jų poreikį naudotis sklypu rekreaciniais tikslais atidalijus žemės sklypą pagal ieškovų prašomus reikalavimus. Teismas pripažino, kad CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų esmę labiau atitiktų situacija, kai ieškovams V. R. ir V. K. tektų tas žemės sklypas, kuriuo jie nuo 2008 metų naudojosi, prižiūrėjo, niekam neprieštaraujant investavo, nei kad situacija, kai atsakovams R. R. ir V. R., niekada nepretendavusiems į sklypą Nr. 245-5, neprisidėjusiems prie šios vietos priežiūros bei jos pagerinimo, išreiškusiems poziciją naudotis sklypu Nr. 245-4, sklypams esant lygiaverčiams, atitektų sklypas Nr. 245-5. Teismas, atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovų siūlomas sklypų atidalijimo būdas pripažintinas tinkamesniu ir labiau atitinkančiu visų šalių interesus.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. (b.l. 2–14, t. V) prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir ieškovų ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti visiškai ir atidalyti R. R. ir V. R. 1,9446 ha ploto žemės sklypo dalį, atidalijimo projekte pažymėtą Nr. 245-5, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą apeliacinėsinstancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Pagal teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose sprendžiant klausimą dėl atidalijimo svarbu atsižvelgti ir įvertinti, ar tarp šalių buvos susitarimas, kuris bendraturtis kuria žemės sklypo dalimi naudosis, ar buvo nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. ar yra įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas. Teismas, netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinęs pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių buvo įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas, kuriuo vadovaudamasis teismas ir priėmė skundžiamą sprendimą. Tarp šalių ar jų tėvų niekada nebuvo jokio susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, šalys niekada nebuvo susitarusios, kuris bendraturtiskuria žemės sklypo dalimi konkrečiai naudosis, todėl negalima laikyti, kad tarp šalių buvo įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas. Šalys nesusitarė, kuriai kuria žemės sklypo dalimi naudotis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad bendraturčiai nereiškė jokių pretenzijų vieni kitiems. Atsakovams, ieškovėms O. E. D. ir G. K. bei liudytojams patvirtinus, kad tarp šalių buvo susitarimas traukti burtus ir burtų keliu nustatyti bendraturčiams tenkančią sklypo dalį, laikytina neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad tarp šalių buvo įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas. 2012 metų sausio mėnesį įvykusio giminės susirinkimo metu netraukiant burtų nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl atsidalijimo ir žemės sklypas nebuvo faktiškai atidalytas. Be to, susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi ir faktinį sklypų pasidalijimą paneigia ir nelegalių statybų bylos, kurios esant priešingoms aplinkybėms būtų nevykusios, kadangi visi bendraturčiai būtų davę sutikimus dėl statinių, o šiuo metu ieškovų nelegaliai pastatyti statiniai savavališkai užimtose sklypo dalyse nėra įteisinti.
  2. Nagrinėdamas bylą teismas atsižvelgė išskirtinai tik į ieškovų V. R., V. K. ir V. L. paaiškinimus bei jiems šališkų ir suinteresuotų liudytojų parodymus, kurie akivaizdžiai prieštarauja kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimams bei liudytojų parodymams, dėl to jie turėjo būti vertinti kritiškai. Neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas priimtas remiantis ne bylos aplinkybių visuma, bet pavieniais įrodymais ir paaiškinimais.
  3. Teismas nepagrįstai nenurodė, kad pirmieji, kurie pradėjo tvarkytis žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-5, buvo ne ieškovai, o O. E. D.. Ieškovai jau po O. E. D. savavališkai užėmė jos anksčiau pradėtą lankyti žemės sklypo dalį. O. E. D. niekada nedavė sutikimo ir nepritarė, kad sklypas, pažymėtas Nr. 245-5, neva tektų ieškovams V. R. ir V. K., o sutikimas, kad šiai bendraturteiatitektų sklypas, pažymėtas Nr. 245-6, išgautas panaudojus spaudimą.Teismo sprendimas tinkamai neužtikrina visų bendraturčių interesų, o ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra primestas ir neatitinka kitų bendraturčių valios. Šiuo atveju vieni bendraturčiai primetė savo valią kitiems bendraturčiams ir tokiu būdu išsprendė sklypų padalijimo klausimą. Dėl to negalima sutikti, kad toks atidalijimas atitinka teisingumo ir sąžiningumo principus.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad žemės sklypai, pažymėti Nr. 245-4 ir Nr. 245-5, dėl kurių yra kilęs ginčas, yra lygiaverčiai, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šie žemės sklypai nėra lygiaverčiai tarpusavyje. Teismas, vertindamas sklypus, nepagrįstai atsižvelgė tik į jų bendrą plotą, jiems tenkančią vienodą ežero pakrantės dalį, kadangi būtina atsižvelgti į reljefą ir pelkėtumą, kuris nėra vienodas, nes šlaitas stačiausias sklype Nr. 245-6, o žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-4, realiai yra pelkė, kuri atidalijimo projekte nėra pažymėta. Aplinkybę, kad žemės sklypai nėra lygiaverčiai, patvirtino ir bylos šalys, kurios naudojasi žemės sklypu. Teismas, remdamasis tik bendro pobūdžio informacija, sprendė, kad žemės sklypo dalių vertė yra vienoda ar bent jau apylygė, tačiau siekiant įvertinti kiekvieno žemės sklypo individualias savybes ir vertę jokia ekspertizė nebuvo paskirta.
  5. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovai V. R. ir V. K., G. K. ir V. L. yra įpareigoti teismo per nustatytą terminą įteisinti savavališkai pastatytus statinius jų pradėtose naudoti žemės sklypo dalyse, kadangi aplinkybė, jog ieškovai užimtose žemės sklypo dalyse yra pasistatę nelegalius statinius, kurie nėra įteisinti, nesudaro pagrindo ieškovams suteikti didesnį prioritetą atidalijant būtent tas dalis, kuriose yra jų pastatyti nelegalūs statiniai. Statiniai yra nesudėtingi, gali būti lengvai perkeliami į kitą vietą. Ieškovams nepagrįstai suteikiamas pranašumas kitų bendraturčių atžvilgiu ir tai sudaro prielaidas jiems piktnaudžiauti savo teisėmis.
  6. Civilinė byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, todėl sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Civilinę bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, todėl buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą. Pagrįstų abejonių dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo kelia aplinkybė, jog teisėja jau yra priėmusi vienai iš byloje dalyvaujančių asmenų - V. L. - palankų teismo sprendimą civilinėje byloje dėl savavališkai pastatytų statinių. Šiuo atveju bylą nagrinėjanti teisėja ne tik kad buvo suinteresuota ir šioje byloje priimti V. L. palankų sprendimą, bet ir buvo iš anksto suformuota teismo nuomonė dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, kas neabejotinai turėjo įtakos priimant skundžiamą sprendimą. Teisėjai priėmus V. L. palankų sprendimą dėl nelegalių statinių įteisinimo ir nustačius tam terminą, šioje byloje negalėjo būti priimtas ieškovams nepalankus sprendimas, kadangi tokiu būdu teismas būtų paneigęs ankstesnį savo 2013 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-24-743/2013. Apelianto manymu, bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo tam, kad būtų pašalintos bet kokios galimos abejonės dėl jos nešališkumo.

16Ieškovai G. R. ir G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 32-36, t. V) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog nagrinėjamojebyloje teismui buvo svarbiausia nustatyti, ar buvo šalių susitarimas dėl to, kuris bendraturtiskokia žemės sklypo dalimi naudosis, kokia nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai, pagrįstai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad žemės sklypo dalys yra lygiavertės, kadangi yra lygios savo dydžiu, visur yra priėjimas prie vandens. Priėmus apeliantui palankų teismo sprendimą kiltų nauji ginčai irkonfliktai, nes ieškovai, prižiūrėję ir tvarkę sklypo dalį, būtų įgiję teisę į investuotų lėšų atlyginimą, būtų priversti nutraukti ir nelegalių statinių įteisinimo procedūrą, statiniusperkelti. Su pirmosios instancijosteismo sprendimu iš visų bendraturčių nesutinka tik vienas apeliantas, todėl nesant pagrindų pripažinti, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, laikytina, kad jis atitinka bendraturčių valią, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismasvisapusiškai ir objektyviai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir nustatytos faktinės aplinkybės, susijusiossu apelianto faktiniu žemės sklypo, pažymėto Nr. 245-4, naudojimu, kitų bendraturčių atitinkamų dalių naudojimu, šalių pasiektu susitarimu ir staiga pasikeitusia apelianto pozicija, yra teisingos. Aplinkybė, kad bylą išnagrinėjusi teisėja yra anksčiau nagrinėjusi bylą ir priėmusi vienai iš šalių palankų teismo sprendimą, negali būti pagrindu spręsti, kad teismas buvo šališkas. Apeliantasnepateikė jokių teismo šališkumą patvirtinančių įrodymų, o be to, apeliantas neabejojo teismo nešališkumu ir nereiškė nušalinimo teisėjai bylos nagrinėjimo metu. Byla apeliacinėsinstancijos teisme turėtų būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kadangi apeliantas neprašo apklausti naujų liudytojų, neteikianaujų rašytinių įrodymų, o visų pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymai ir šalių paaiškinimai yraužfiksuoti CPK nustatytatvarka.

17Ieškovai V. R., V. K. ir V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 38–45, t. V) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš apelianto pareikštų reikalavimų nėra aišku, ar jis ginčija visą teismo sprendimą, ar tik jo dalį dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. 245-5, atidalijimo. Teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, o tai, kad apeliantas tam tikras aplinkybes vertina kitaip ar jas interpretuoja savaip, nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tarp šalių nebuvo susitarimo, kuris bendraturtis kuria žemės sklypo dalimi naudosis, o taip pat faktinio žemės sklypo pasidalijimo, kadangi šį argumentą paneigia ir paties apelianto parodymai apie tai, jog jam dar 2005 metais, kai nebuvo parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas, pradėjus lankytis žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-4, jis jau žinojo, kad yra įsikūręs 4 sklype. Faktinį bendraturčių žemės sklypų pasidalijimą patvirtino visi byloje dalyvavę asmenys, todėl priešinga teismo išvada būtų nelogiška. Apelianto nurodytos aplinkybės, jog pirmieji žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-5, pradėjo kurtis O. E. D., kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl šio žemės sklypo, neturi reikšmės teismo sprendimo pagrįstumui, kadangi šis konfliktas buvo išspręstas ir O. E. D. sutiko, kad jai atitektų žemės sklypas, pažymėtas Nr. 245-6. Kadangi bendraturčių pretenzijos vienas kitam buvo išspręstos dar kūrimosi atitinkamoje žemės sklypo dalyje stadijoje, teismas pagrįstai konstatavo, kad bendraturčiai po to, kai jau buvo įsikūrę sklypuose, nereiškė vieni kitiems pretenzijų. Apelianto argumentai dėl žemės sklypų pasidalijimo burtų keliu laikytini nepagrįstais, kadangi visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, kad 2012 m. sausio mėnesį vykusio susitikimo metu buvo galutinai nutarta, kad burtų traukimas nevyks, o bendraturčiai konkrečiai susitarė, kuriam bendraturčiui kuri žemės sklypo dalis priklausys. Buvus susitarimą patvirtina ir aplinkybė, jog visi susirinkime dalyvavę bendraturčiai pasirašė sutikimą, kad ieškovai žemės sklype turėtų gyvenamojo tipo vagonėlį ir karkasinę pirtį, kadangi nesant susitarimo dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu, ieškovai nebūtų investavę į sklypą, jį tvarkę ir t. t. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog dauguma byloje dalyvaujančių asmenų patvirtino faktą, kad žemės sklypai yra nelygiaverčiai, kadangi bylos duomenys leidžia daryti priešingą išvadą, o apeliantas nepateikė jo argumentus patvirtinančių įrodymų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neprašė skirti ekspertizės, nepateikė įrodymų, kad žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-4, yra pelkė, nepažymėta atidalijimo projekte. Apelianto nurodytos aplinkybės dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo yra nepagrįstos, apeliantas niekaip nepaaiškino, kaip V. L. kitoje byloje priimtas palankus sprendimas yra susijęs su nagrinėjama byla ir ginču dėl žemės sklypo, pažymėto Nr. 245-5. Ieškovai bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nes apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl būtino žodinio bylos nagrinėjimo.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

20Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovų V. R., V. K., V. L., O. E. D., G. R., G. S., G. K. ieškinys atsakovams R. R. ir V. R. ir atmestas atsakovų R. R. ir V. R. priešieškinis ieškovams V. R., V. K. ir V. L. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

21Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 11,6678 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). V. R., V. K., V. R., R. R., G. R. ir G. S. nuosavybės teise priklauso po 97/1164 dalis, o V. L., O. E. D. ir G. K. po 194/1164 dalis minėto žemės sklypo (b.l. 11–12, t. I, b.l. 124–126, t. II). Pagal 2011 m. rugpjūčio 30 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktoriaus teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.12.)-2134 (b.l. 18–19, t. I) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 4VĮ-914.4.2.0-1044 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo (duomenys neskelbtini) rajone“ (b.l. 13–15, t. I) patvirtintą UAB „Aginro“ parengtą minėto sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektą (b.l. 33–45, t. I) žemės sklypas buvo padalytas į 6 atskirus žemės sklypus: Nr. 245-1 – 1,9446 ha ploto, Nr. 245-2 – 1,9447 ha ploto, Nr. 245-3 – 1,9447 ha ploto, Nr. 245-4 – 1,9446 ha ploto, Nr. 245-5 – 1,9446 ha ploto ir Nr. 245-6 – 1,9446 ha ploto.Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, bendraturčiai buvo susitarę atsidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą notariškai patvirtinta sutartimi, tačiau apeliantas numatytu laiku į notarų biurą pasirašyti žemės sklypo atidalijimo sutarties neatvyko, nurodė sutarties nepasirašysiantis, kadangi žemės sklypai turėtų būti pasidalyti traukiant burtus (b.l. 8–10, t. I). Bendru sutarimu bendraturčiams neišsprendus žemės sklypo atidalijimo klausimo, ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalyti jiems tenkančias žemės sklypo dalis, o atsakovai R. R. ir V. R. pateikė priešieškinį. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčo dėl to, kad žemės sklypas turėtų būti atidalytas, nekyla, tačiau nėra sutariama dėl atidalijimo būdo, t. y. kuriam bendraturčiui kuri žemės sklypo dalis turėtų atitekti.

22Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

23Apeliantas pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir nurodė, kad atsisakymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka būtų nepateisinamas, kadangi pirmosios instancijos teismui neįsigilinus į bylos aplinkybes ir nesugebėjus atskleisti bylos esmės, neatsižvelgus į reikšmingus bylos šalių bei liudytojų parodymus ir jų apskritai nevertinus, tik bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka leis pašalinti bet kokias abejones ir prieštaravimus dėl šalių ginčo bei padės teisingai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą teismo sprendimą.

24Šis prašymas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK322 str.). Nagrinėjamu atveju teismas, naudodamasis diskrecijos teise, konstatuoja, kad nėra pagrindo atsakovo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos manymu, apelianto nurodyti argumentai, dėl kurių, jo manymu, tikslinga nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliantas nenurodė priežasčių, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismui leistų išsamiau ir objektyviau išnagrinėti apelianto pateiktą apeliacinį skundą ar nustatyti bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes nei kad skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, ypač, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde yra išsamiai nurodęs atskirų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimus ar liudytojų parodymus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas, apelianto manymu, neatsižvelgė ar kurių tinkamai nevertino. Kitų argumentų, išskyrus netinkamą įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimą, kurie sudarytų pagrindą spręsti esant būtiną žodinį bylos nagrinėjimą, apeliantas nenurodė. Nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka būtų būtinas, apelianto prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka netenkinamas.

25Dėl bendraturčio teisės atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės

26CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šių normų turinį ir analizuodamas jų taikymo sąlygas bei pagrindus laikosi pozicijos, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra prioritetinis bendraturčio teisių gynimo būdas, nes jis leidžia visiškai (kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys) ar iš dalies (kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams) nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Nuosavybės neliečiamumo principas ir pirmiau paminėtos atidalijimo instituto nuostatos sąlygoja tam tikrą atidalijimo apsaugą. Pripažįstama, kad asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas).

27Nagrinėjamoje byloje visi bendraturčiai sutinka, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas būtų atidalytas, tačiau nepasiekus bendro sutarimo dėl atidalijimo būdo, buvo kreiptasi į teismą. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindamas, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nei vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą būtina siekti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyros, galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje, vadovautis proporcingumo principu, o kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo atidalijimo būtina atsižvelgti į konkrečias galimybes sklypus naudoti pagal paskirtį, į kitas aplinkybes, leidžiančias racionaliai valdyti ir naudotis sklypu, laikantis planuojamų sklypų paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini (t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui), atitikti bendraturčių dalis ir nepažeisti trečiųjų asmenų teisių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

28Bendraturčio, kuris kreipėsi į teismą dėl atidalijimo, pareiga įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, yra pagrįsta rungimosi principu, kuris civiliniame procese (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

29Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad ieškovų siūlomas sklypų atidalijimo būdas yra tinkamesnis ir labiau atitinka visų bendraturčių interesus, ir apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutikti. Pripažintina, kad apeliantas neįrodė, jog jo siūlomas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas yra priimtinesnis nei kad pasiūlytas ieškovų. Pažymėtina, kad apeliantas prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo, kaip turėtų būti atidalyti žemės sklypai kitiems bendraturčiams, jei apeliacinės instancijos teismas tenkintų jo apeliacinį skundą. Be to, apeliantas ginčija visą teismo sprendimą, nors su kai kurių ieškovų reikalavimais atidalyti jiems konkrečią žemės sklypo dalį, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sutiko. Todėl spręstina, kaip kad konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, jog ginčas byloje iš esmės yra kilęs tik dėl žemės sklypo, bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projekte pažymėto Nr. 245-5.

30Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas argumentais, susijusiais su netinkamu faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus ištyrė objektyviai, išsamiai ir visapusiškai, įvertino tinkamai, nepažeisdamas CPK ir teismų praktikoje suformuotų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde pateikti atskiri byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų fragmentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad daugumą savo argumentų apeliantas grindžia vien savo paaiškinimais, todėl aplinkybė, jog apeliantas tam tikras bylos aplinkybes vertina kitaip nei kad jas vertino teismas, nesudaro pagrindo spręsti, kad byla išnagrinėta neišsamiai, neatskleista bylos esmė ar kad išsamiai ir objektyviai neištirti ir neįvertini byloje esantys įrodymai. Teisėjų kolegija, pirmiau nurodytų argumentų kontekste, nepagrįstu pripažįsta ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinai atsižvelgė tik į ieškovų V. R., V. K. ir V. L. parodymus bei jiems šališkų ir suinteresuotų liudytojų parodymus, kurie, kaip prieštaraujantys kitų byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimams ir liudytojų parodymams, turėjo būti vertinami kritiškai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad daugumos byloje dalyvavusių asmenų ir liudytojų parodymai sutapo ir atitiko būtent nurodytų ieškovų paaiškinimus, todėl vien ta aplinkybė, kad jie prieštaravo apelianto paaiškinimams, nesudaro pagrindo jų vertinti kritiškai. Pažymėtina, kad teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl tai, kad teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs ir įvertinęs įrodymų visumą priėmė nepalankų apeliantui sprendimą, negali būti pagrindu panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

31Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo iš esmės yra siejami su, apelianto teigimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp bendraturčių buvo įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas, t. y. kad bendraturčiai buvo susitarę dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos ir dėl to, kuris bendraturtis kuria žemės sklypo dalimi konkrečiai naudosis. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nagrinėjant bylas dėl atidalijimo yra svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, ar tarp šalių buvo susitarimas, kuris bendraturtis kuria žemės sklypo dalimi naudosis, ar buvo nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka, t. y. ar yra įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas. Apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad apelianto apeliaciniame skunde pagrindžiant šį argumentą nurodytoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje (2007 m. birželio 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėjebyloje Nr. 3K-3-291/2007) buvo sprendžiamasne atidalijimo, o naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo klausimas, sutinka, kad į šias aplinkybes, kaip reikšmingas nagrinėjamai bylai, reikia atsižvelgti sprendžiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, tačiau tuo pačiu nurodo, kad jos nėra lemiamos sprendžiant ginčą. Pirmiau paminėtoje nutartyje remiantis teismų praktika yra nurodyta, į ką turi atsižvelgti bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl tinkamiausio atidalijimo būdo, tačiau svarbu yra visuma bylos aplinkybių. Todėl pripažinti, kad nesant susitarimo dėl tam tikros naudojimosi žemės sklypu tvarkos ar nesant faktinio žemės sklypo pasidalijimo negali būti sprendžiamas ginčas ir priimamas sprendimas dėl atidalijimo, ar kad teismas negali nukrypti nuo jau egzistuojančios tvarkos ar susitarimo, negalima. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė išimtinai remdamasis tik padaryta neteisinga išvada apie buvusį faktinį žemės sklypų pasidalijimą tarp bendraturčių, tačiau su tuo sutikti nėrajokio pagrindo. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė įvertinęs daugybę teisingam civilinės bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir nusistovėjusią tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką, ir pagrįstai pripažino, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo variantas, kuris iš esmės atitinka iki tol tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra priimtiniausias.

32Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kadangi, jo teigimu, bendraturčiai nebuvo susitarę, kuris kuria žemės sklypo dalimi konkrečiai naudosis ir tarp šalių nebuvo įvykęs joks faktinis žemės sklypo pasidalijimas. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai šiuo atveju naudojimosi žemės sklypu tvarką sieja išimtinai tik su įvykusiu faktiniu žemės sklypo pasidalijimu, o antra, skundžiamame sprendime teismas nėra konstatavęs, kad tarp bendraturčių buvo įvykęs faktinis žemės sklypo atidalijimas. Tuo atveju, jei tarp žemės sklypo bendraturčių jau būtų įvykęs faktinis žemės sklypo pasidalijimas, su kuriuo visi sutiktų, ginčo dėl to nekiltų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią bendraturtis, neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, galėjo pradėti naudotis jam tinkančia žemės sklypo dalimi, kad dėl to pretenzijų kiti bendraturčiai nereikšdavo, kad bendraturčiai be kitų bendraturčių sutikimo investavo lėšas į savo pasirinktą žemės sklypo dalį, todėl vertindamas šalių pareikštus reikalavimus dėl atidalijimo pagrįstai į šią tvarką atsižvelgė. Nors apeliantas teigia, kad jokio susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos tarp bendraturčių nebuvo, tačiau tai paneigiančių įrodymų teismui nepateikė, o bylos duomenys pagrįstai leidžia spręsti tokį susitarimą, nors ir nepatvirtintą rašytine tvarka, bet greičiau jau tylėjimu ar konkliudentiniais bendraturčių veiksmais, buvus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija remdamasis iš esmės tik ta aplinkybe, kad tarp bendraturčių nebuvo įvykęs joks faktinis žemės sklypo atidalijimas, kad buvo susitarimas žemės sklypą pasidalyti traukiant burtus, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, net ir nesant įvykusiamfaktiniamžemės sklypo atidalijimui, esant pareikštam ieškiniui, atidalijimas yra galimas. Apelianto argumentai dėl žemės sklypų pasidalijimo traukiant burtus neturi esminės reikšmės nagrinėjant bylą, kadangi bendraturčiamsnesutariant dėl atidalijimo būdo, tvarka, kuria jie ketino susitarti dėl atidalijimo, nėra aktuali, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su burtų traukimu siekiant pasidalyti, kuri žemės sklypo dalis kuriam bendraturčiui atiteks, nepasisako.

33Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai, objektyviai ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, pagrįstai sprendė dėl tarp šalių egzistavusios tam tikros naudojimosi žemės sklypu tvarkos egzistavimo ir pagrįstai spręsdamas ginčą atsižvelgė į kai kurių bendraturčių faktinį naudojimąsi konkrečiais žemės sklypais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir pats apeliantas, laikydamasis tarp bendraturčių nusistovėjusios tvarkos, buvo pradėjęs naudotis žemės sklypu Nr. 245-4, todėl jo nurodyti argumentai dėl to, kad tarp šalių nebuvo nusistovėjusi tam tikra naudojimosi žemės sklypais tvarka, laikytini ne tik kad nepagrįstais, bet ir nesąžiningais. Apelianto paaiškinimai (b.l. 158 (antra lapo pusė), t. II) tik patvirtina, kad jam statant vagonėlį žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-4, jis žinojo, kad tai yra ketvirto žemės sklypo dalis, kadangi jau buvo atlikti preliminarūs žemės sklypo matavimai ir visiems buvo žinoma šešių žemės sklypų preliminarios ribos. Esant nurodytoms aplinkybėms spręsti, kad iki tol nebuvo tam tikro susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, negalima.

34Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl to, kuris iš pateiktų atidalijimo būdų yra tinkamiausias, įvertino ne tik tarp bendraturčių nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau ir duomenis apie atidalijamus žemės sklypus, jų vertę, plotą, pelkėtumą, priėjimą prie vandens telkinio, biologinę įvairovę, kitus reikšmingus parametrus, tinkamumą juos naudoti rekreaciniais tikslais, ir pagrįstai nusprendęs, kad žemės sklypai yra lygiaverčiai, juos atidalijo pagal ieškovų pateiktą atidalijimo būdą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iš esmės ginčas byloje kilo tik dėl žemės sklypo Nr. 245-5, pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog atidalijus žemės sklypą ir jam paskyrus ne žemės sklypą Nr. 245-5, bet žemės sklypą Nr. 245-4, jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Pažymėtina, jog apeliantas laisva valia jau buvo pasirinkęs jam tinkamą žemės sklypo dalį ir žinojo, kad ši žemės sklypo dalis patenka į žemės sklypą Nr. 245-4, todėl pagrįstai atsiliepimuose ieškovai kelia klausimą, kodėl šiuo metu apeliantui nurodytas žemės sklypas jau tapo netinkamu. Apelianto teigimu, žemės sklypai Nr. 245-4 ir Nr. 245-5, nėra lygiaverčiai, geresnis yra žemės sklypas Nr. 245-5, todėl jis jo ir pageidauja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas jau buvo išreiškęs savo valią ir jau naudojosi žemės sklypu Nr. 245-4, pripažįsta, kad toks apelianto elgesys, kai jis šiuo metu reikalauja ieškovų V. R. ir V. K. lėšomis bei darbu pagerinto žemės sklypo, suvokdamas, kad jis dėl to tapo geresnis, gali būti vertinamas nesąžiningu bendraturčio elgesiu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai minėtus žemės sklypus laikė lygiaverčiais, kadangi teismas neatsižvelgė į šių žemės sklypų reljefą ir pelkėtumą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas, vertindamas atidalijamus žemės sklypus, išsamiai ir objektyviai įvertino visas aplinkybes, įtakojančias žemės sklypų vertę, taip pat ir žemės sklypų reljefą bei pelkėtumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į atidalijamo žemės sklypo specifiką, pripažįsta, kad nėra galima tokia situacija, kad bendraturčiams atitektų idealiai vienodos savo savybėmis žemės sklypo dalys, tačiau esantys skirtumai nesudaro pagrindo spręsti dėl šių žemės sklypų nelygiavertiškumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad vienų žemės sklypų dabartinė būklė ir jų vertinimas kaip geresnių yra susijęs su į šiuos žemės sklypus padarytomis investicijomis tiek juos naudojančių bendraturčių darbu bei finansais, dėl ko būtų neteisinga ir nesąžininga šiuos žemės sklypus, net ir esant galimybei reikalauti atlyginti už atliktus pagerinimus, priskirti kitiems bendraturčiams ar vertinti žemės sklypus kaip nelygiaverčius. Pasisakydamas dėl žemės sklypų pelkėtumo ir dėl šios aplinkybės nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog žemės sklype Nr. 245-4 pelkė užima 0,0123 ha, o žemės sklype Nr. 245-5 – 0,0532 ha, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pelkė užima didesnę žemės sklypo Nr. 245-5, nei kad žemės sklypo Nr. 245-4 dalį. Apelianto argumentas, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projekte nėra pažymėta žemės sklype Nr. 245-4 visa esanti pelkėta teritorija, yra niekuo nepagrįstas. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių šį jo nurodytą argumentą, o byloje esantys įrodymai, kaip jau buvo nurodyta, šią aplinkybę paneigia. Pažymėtina, kad apeliantas yra susipažinęs su žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (atidalijimo) projektu, ką patvirtina projekte esantis jo parašas, tačiau jokių pastabų dėl projekto apeliantas nėra pateikęs. Esant nurodytos aplinkybėms nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas netinkamai įvertino bylos duomenis apie žemės sklypų pelkėtumą. Apelianto argumentai dėl žemės sklypų reljefo taip pat negali būti laikomi pagrįstais ir pakankamais naikinti pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą ar spręsti, kad žemės sklypas Nr. 245-5 yra geresnis pagal savo reljefą nei kad žemės sklypas Nr. 245-4, kadangi apeliaciniame skunde yra nurodyti tik duomenys, susiję su žemės sklypu Nr. 245-6. Civilinis procesas yra grindžiamas dispozityvumo principu ir pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiamasi kaip reikalavimų ar atsikritimų pagrindu, tenka šiomis aplinkybėmis besiremiančiai šaliai. Apeliantas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadą dėl žemės sklypų lygiavertiškumo, o apelianto nurodytas argumentas dėl būtinybės byloje skirti ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjama byla nėra priskiriama prie bylų, kuriose teismas, renkant įrodymus, turi būti aktyvus, todėl bylos šalys turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Apeliantas, manydamas, kad žemės sklypų įvertinimui ir jų vertės nustatymui nepakanka byloje esančių duomenų ar kad tam reikia specialių žinių, kad byloje reikia skirti ekspertizę žemės sklypų vertei nustatyti, prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė, o žemės sklypų nelygiavertiškumui nustatyti prašė apžiūrėti žemės sklypą vietoje, kas bylos nagrinėjimo metu išvažiuojamajame posėdyje ir buvo padaryta. Todėl negalima pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, esant pakankamai duomenų apie vertinamus žemės sklypus ir nesant prašymo dėl ekspertizės skyrimo, turėjo pareigą skirti byloje ekspertizę žemės sklypams įvertinti.

35Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, pažymi, kad apeliantas pagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad ieškovai tam tikrose žemės sklypo dalyse yra pasistatę nelegalius statinius, kurie nėra įteisinti, nesudaro pagrindo jiems suteikti didesnį prioritetą atidalinant būtent tas dalis, kuriose yra jų pastatyti nelegalūs statiniai, tačiau tuo pačiu nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino visumą aplinkybių ir ši aplinkybė nebuvo lemiama sprendžiant dėl atidalijimo būdo. Todėl negalima sutikti, kad vien tik dėl to, kad teismas į šią aplinkybę atsižvelgė priimdamas skundžiamą sprendimą, ieškovams nepagrįstai buvo suteiktas pranašumas prieš kitus bendraturčius ar kad tai jiems sudarė sąlygas piktnaudžiauti savo teisėmis. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai nenurodė, kad pirmieji, kurie pradėjo tvarkytis žemės sklype, pažymėtame Nr. 245-5, buvo ne ieškovai, o O. E. D., teisėjų kolegija vertina, kad šios aplinkybės skundžiamame teismo sprendime yra nurodytos, teismas išsamiai pasisakė dėl buvusio konflikto tarp ieškovų V. R. ir V. K. bei ieškovės O. E. D. dėl šio sklypo, todėl sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovų veiksmais pradedant naudotis minėtu žemės sklypu ar ieškovės O. E. D. sutikimu, kad jai atitektų sklypas Nr. 245-6, nėra reikšmingos sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, kadangi O. E. D. teismo sprendimo neskundė, pati ieškiniu prašė jai atidalinti būtent tą žemės sklypą.

36Pažymėtina, kad daugiau nei vienas iš visų bendraturčių pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundė, kas leidžia daryti išvadą, jog jie su šiuo teismo sprendimu sutinka, todėl apelianto nurodytos aplinkybės apie tai, kad ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra primestas ir neatitinka kitų bendraturčių valios, yra nepagrįsti. Be to, paminėtina ir ta aplinkybė, kad būtent visi kiti bendraturčiai kreipėsi į teismą prašydami atidalyti jiems žemės sklypus pagal ieškovų siūlomą atidalijimo variantą, kas tik patvirtina, kad pasiūlytas atidalijimo variantas atitinka visų šių bendraturčių valią ir negali būti laikomas neatitinkančiu teisingumo ir sąžiningumo principų.

37Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nepažeisdamas procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, objektyviai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė bei įvertino visus byloje esančius įrodymus, nustatęs, kad šalys nesusitarė dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, laikydamasis proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo, protingumo principų bei siekdamas išlaikyti bendraturčių interesų ir nuosavybės teisės apsaugos pusiausvyrą, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas ginčo santykiams atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės reguliuoti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu.

38Dėl teismo nešališkumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

39Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, t. y. bylą išnagrinėjus neteisėtos sudėties teismui, kadangi bylą pirmosios instancijosteisme nagrinėjusi teisėja A. V. buvo šališka ir jai nenusišalinus nuo bylos nagrinėjimo buvo pažeista apelianto teisė į nešališką teismą. Remiantis CPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apeliantas minėto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimą nagrinėjamu atveju sieja ne su bylą nagrinėjusio teisėjo paskyrimo nuostatų pažeidimu, tačiau su bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumu. Apeliantas teisėjos šališkumą sieja su jos pirmiau nagrinėta kita civiline byla, kurioje buvo priimtas vienai iš nagrinėjamos bylos šalių – ieškovei V. L. – palankus teismo sprendimas dėl savavališkai pastatytų statinių įteisinimo. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad civilinę bylą nagrinės nepriklausomas ir nešališkas teismas. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, pagal kurį teismai ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Prielaidų, galinčių sukelti abejonių dėl teismo ar teisėjo nešališkumo, nepašalinimas, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad buvo pažeista asmensteisė į tinkamą teismo procesą, o kartu ir konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, viena iš kurių yra nušalinimo institutas. Apelianto teigimu, siekiant pašalinti bet kokiasgalimas abejones dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo, bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad esat CPK 65 ir 66 straipsniuose nustatytiems pagrindams nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai galėjo pareikšti ir byloje dalyvavę asmenys, o taip pat ir apeliantas (CPK 68 str. 1 d.). Pažymėtina, kad nei vienam iš byloje dalyvavusių asmenų, taip pat ir apeliantui, abejonių dėl teisėjos nešališkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nekilo, nušalinimas bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo pareikštas, nors, kaip matyti iš pateiktų duomenų, apelianto nurodytas sprendimas buvo priimtas dar 2013 m. balandžio 3 d., kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantui apie ieškovei V. L. priimtą palankų sprendimą buvo žinoma ir anksčiau, iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto nurodytas aplinkybes, kurios, jo teigimu, sąlygojo bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės jokiu būdu nepaneigia bylą nagrinėjusios teisėjos nešališkumo ir nepriklausomumo. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog apeliantui priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepalankus, negali būti pripažįstama patvirtinančia teisėjos šališkumą. Apeliantas nepagrindė, kodėl priėmus ieškovei V. L. palankų sprendimą turėjo iš anksto susiformuoti teismo nuomonė dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, kaip ir nepaaiškino, kodėl bylą nagrinėjusi teisėja negalėjo priimti kitokio, nei kad ieškovams palankaus teismo sprendimo. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog priėmus ieškovams nepalankų sprendimą būtų paneigtas pirmiau teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-743/213 priimtas sprendimas, nėra niekuo pagrįsta. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo iš esmės dėl to, jog ieškovei V. L. buvo atidalintas žemės sklypas, pažymėtas Nr. 245-2, nėra, todėl nėra aišku, kaip šiai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas, iš esmės nesant ginčo dėl jos pareikšto reikalavimo, galėjo įtakoti sprendimą ieškovams V. R. ir V. K. atidalyti žemės sklypą Nr. 245-5. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, į aplinkybę, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiai teisėjai, nors jam apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl galimo teisėjos šališkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo žinomos, sprendžia, kad apelianto nurodytų aplinkybių negalima pripažinti paneigiančiomis bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumą, o kartu negalima ir konstatuoti, kad bylą išnagrinėjus šališkam teisėjui byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

41Apeliantas prašė priteisti iš ieškovų apeliacinės instancijos teisme jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau atmetus apeliacinį skundą šis jo prašymas netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

42Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto pateikė ir ieškovai V. R., V. K. bei V. L., tačiau ieškovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių jų turėtas išlaidas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šis jų prašymas netenkintinas.

43Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovų V. R., V. K., V. L., O. E. D., G. R., G. S., G. K. ieškinį atsakovams R. R. ir V. R. bei atmesdamas atsakovų R. R. ir V. R. priešieškinį ieškovams V. R., V. K. ir V. L. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

44Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

Nutarė

45Apeliacinį skundą atmesti.

46Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimąpalikti nepakeistą.

47Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovai ieškiniaisir prašymais (b.l. 2–5, t. I, b.l. 16–18, 56–58,... 5. Atsakovai atsiliepimu į ieškovų V. R., V. K. ir V. L. ieškinį (b.l.... 6. Atsiliepimu į ieškovės G. K. ieškinį (b.l. 106–108, t. III) atsakovai... 7. Atsiliepimu į ieškovės O. E. D. ieškinį (b.l. 112–114, t. III) atsakovai... 8. Priešieškiniu (b.l. 2–8, t. II) atsakovai R. R. ir V. R. prašė pagal 2011... 9. Ieškovai V. R., V. K. ir V. L. atsiliepimu į priešieškinį (b.l. 40–41,... 10. Ieškovai G. R. ir G. S. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį (b.l.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimu (b.l.... 13. Teismas nustatė, kad šalys yra žemės ūkio paskirties 11,6678 ha žemės... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas R. R. (b.l. 2–14, t. V) prašo panaikinti... 16. Ieškovai G. R. ir G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 32-36, t. V)... 17. Ieškovai V. R., V. K. ir V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 20. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas,... 21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalims bendrosios dalinės... 22. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ... 23. Apeliantas pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti... 24. Šis prašymas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismas bylą pagal... 25. Dėl bendraturčio teisės atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės... 26. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę... 27. Nagrinėjamoje byloje visi bendraturčiai sutinka, kad jiems bendrosios... 28. Bendraturčio, kuris kreipėsi į teismą dėl atidalijimo, pareiga įrodyti,... 29. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pripažino, kad ieškovų... 30. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas... 31. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų tyrimo ir vertinimo iš... 32. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai,... 34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas,... 35. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kitų apeliacinio skundo... 36. Pažymėtina, kad daugiau nei vienas iš visų bendraturčių pirmosios... 37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus,... 38. Dėl teismo nešališkumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ... 39. Apelianto teigimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme,... 41. Apeliantas prašė priteisti iš ieškovų apeliacinės instancijos teisme jo... 42. Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš apelianto pateikė ir... 43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia,... 44. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 45. Apeliacinį skundą atmesti.... 46. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimąpalikti... 47. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo....