Byla 2-3311-215/2012
Dėl vaiko daiktų aprašymo ir grąžinimo

1Mažeikių rajono apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui K. S., sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei L. D., dalyvaujant ieškovei I. P., jos atstovei advokatei R. L., atsakovui A. P. nedalyvaujant,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. priešieškinio reikalavimą dėl vaiko daiktų aprašymo ir grąžinimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4ieškovė I. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama apriboti neterminuotai atsakovo A. P. tėvo valdžią dukrai G. P., pakeisti 2007-12-11 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1940-785/2007 nustatytą sąlygą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnametės dukros G. P., gim. , gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo periodines išmokas kas mėnesį po 400,00 Lt nepilnametės dukros G. P., gim., išlaikymui nuo 2011-02-06 iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, ją paskiriant dukrai priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Priešieškiniu atsakovas A. P. prašė nepilnametės dukters G. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, padidinti priteistą iš ieškovės nepilnametei dukrai išlaikymą iki 400 Lt per mėnesį, mokėtinus periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė nustatyti dukters bendravimo su motina tvarka laisvu bendravimo grafiku, nustatant abipusiu sutikimu dukrai bendrauti su motina savaitgaliais, atostogų metu, jei tai atitiks vaiko interesus, aprašyti dukters asmeninius daiktus, priteisi iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

62012 m. gegužės 3 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priešieškinį dalyje dėl priteisto nepilnametei dukrai išlaikymo padidinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Nustatė I. P. bendravimo su nepilnamete dukra G. P. laisvu grafiku bet kuriuo metu ne mokslo laiku (savaitgaliais, atostogų metu), iš anksto suderinus su dukra ir atsakovu A. P., tvarką. Civilinės bylos dalį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, įpareigojimo grąžinti vaiko daiktus pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešinį ieškinį ieškovei I. P., nutraukė.

72012 m. spalio 17 d. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 3 d. teismo sprendimo dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl įpareigojimo grąžinti vaiko daiktus pagal atsakovo A. P. priešieškinį nutraukta, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme nei žodžiu, nei raštu neišreiškė atsisakymo nuo dalies priešieškinio reikalavimo dėl daiktų grąžinimo, todėl ši civilinės bylos dalis nutraukta nepagrįstai.

82012 m. lapkričio 23 d. teisme gautas A. P. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes savo nuomonę dėl vaiko daiktų aprašymo ir grąžinimo yra išdėstęs raštu ir neprieštarauja, jog I. P., praėjus daugiau nei metams ir esant tikimybei, jog galimai daiktai jau yra sunaikinti, išmesti, padovanoti ar kt., būtų atlyginta pinigine išraiška, kompensuojant vaiko daiktų atpirkimo dalinius kaštus, proporcingai negrąžinamų daiktų preliminariai vertei.

9Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jokių dukros daiktų pas ją nėra, kai dukra buvo perduota atsakovui, visi daiktai buvo perduoti dalyvaujant pačiam atsakovui bei vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ir nebuvo pareikšta pretenzijų. Atsakovas reikalauja daiktų, kurių jis nepirko, kurių pas ją taip pat nėra. Už ką turi jam atlyginti, duktė metus laiko gyveno pas ją, jai pirko daiktus, jis išlaikymo nedavė, dukrai nupirko drabužius, su kuriais ji išvažiavo, ji išvyko su dviem maišais daiktų, kuriuos ji nupirko. Jis nori piniginės kompensacijos už jos pačios nupirktus daiktus. Sutinka su 2010-06-23 teismo priimtu sprendimu. Ką jis prieš tiek metų prašė, susidėvėjo, išmetė, kokius norėjo daiktus, pasiėmė dalyvaujant tiek tėvui, tiek Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui ir išsivežė, o atlyginti pinigine kompensacija nesutinka.

10Ieškovės atstovė paaiškino, kad atsakovo reikalavimai liko nesukonkretinti, nepatikslinti, jeigu paraidžiui skaityti atsakovo reikalavimus, tai išeitų, kad jis tik prašė aprašyti ir įpareigoti I. P. tuos daiktus atsinešti. Per eilę dokumentų ir skunduose nurodomų frazių, gavosi suformulavimas, jog tas galutinis jo reikalavimas yra įpareigojimas grąžinti vaiko daiktus jam, o teismui pateikė prašymą nebegrąžinti, o išmokėti jam piniginę kompensaciją. Būtina atkreipti dėmesį į visą įvykio chronoligiją, kadangi pačiame ieškovės ieškinio tolimesniems veiksmams buvo 2011 m. vasario mėn, kada atsakovas be perspėjimo atvežė dukrą su jos turimais daiktais ieškovei ir nepaaiškinęs, kiek vaikas gyvens, jis jai paliko. Byloje esančiais dokumentais ir ieškovės paaiškinimais yra nurodyta, jog situacija buvo nestandartinė, vaikas neturėjo žieminių rūbų, avalynės. Kadangi atsakovas su šeima grįžo iš Ispanijos, kokius daiktus duktė turėjo, tokiais paliko, ieškovė privalėjo viską, kas reikalinga vaikui nupirkti, išleisti į mokyklą. Atsakovas elgėsi taip, kaip jis susigalvojo. Balandžio mėn. dukrą susitikęs gatvėje pasiėmė ją ir išsivežė pas save ir tada pareiškė priešieškinį dėl daiktų grąžinimo. Daiktus įvardijo 24 numeriais, nurodė sąraše, kurį pateikė su priešieškiniu. Tolimesniu bylos nagrinėjimo metu vaikas gyveno tai pas tėvą, tai pas motiną ir pačios ieškovės prašymu buvo paprašyta skirti psichologinę ekspertizę vaikui, kad nustatyti, kur tam vaikui geriau gyventi. 2011 m. gruodžio mėnesį dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui atvyko tėvas ir duktė susidėjo savo daiktus, konflikto nebuvo ir išvyko pas tėvą. Nors dukra visus daiktus, kuriuos norėjo, išsivežė, bet jis reikalavo dar daiktų, ieškovė nežinojo apie daiktus. Byla buvo išspręsta. Atkreiptinas dėmesys, kad tos pačios šalys bylinėjosi ir dėl kitų dalykų ir 2010 m. buvo priimtas sprendimas. Ieškiniai yra susiję. Atsakovas nori piniginės kompensacijos, o tai turtinio pobūdžio reikalavimas. Nėra duomenų, kad jis tuos daiktus yra turėjęs, nei sutarčių, nei patvirtinančių dokumentų. Nėra paskaičiuota tų daiktų dabartinė vertė, koks nusidėvėjimo procentas arba bendra viso reikalavimo vertė. Dar turėjo būti pagal reikalavimo dydį apmokėtas žyminis mokestis, o atsakovas neapmokėjo. Atsakovas nepateikė dokumentų, kokios vertės ir kokius būtent daiktus, perdavė. Ieškovei nebuvo perduoti daiktai, tai atsakovui nebuvo žala padaryta, o CK 6.249 str. nurodo, kad žala nėra preziumuojama, pačios žalos atsiradimą, dydį privalo įrodyti ieškovas. Kadangi priešieškinys pareikštas netinkamai, todėl jis atmestinas.

11Iš byloje esančio 2010 m. birželio 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. P. buvo išnagrinėta byla dėl daiktų grąžinimo nepilnametei dukrai G. P. ir ieškinys buvo atmestas. Buvo laikyta įrodytu iš atsakovės I. P. parodymų, kad ji išmetė suplyšusius, susidėvėjusius vaiko žaislus, taip pat tikėtina atsakovės I. P. parodymais, duotais teismo metu, kadangi ji prieš teismą ir teismo posėdžio metu grąžino dukrai pas ją dar buvusius išlikusius daiktus ir neturėjo jokio tikslo ar tyčios jų negrąžinti. O kitų daiktų nesant fiziškai, jų grąžinti ir nėra objektyvios galimybės. Laikyta, kad ieškovas būdamas protingas ir apdairus nepilnametės dukros Gabijos įstatyminis atstovas, turėjo visas jam įstatymu numatytas galimybes 2007 m., kai dukros Gabijos gyvenamoji vieta teismo nutartimi buvo nustatyta pas tėvą, dalyvauti Gabijai renkantis daiktus, kai ji kraustės pas tėvą iš mamos ir sudaryti šių daiktų sąrašą, tačiau jis to nepadarė, todėl laikyta, kad nėra jokių įrodymų, kad šie galimai nepasiimti daiktai fiziškai beegzistuoja, todėl ieškinys atmestas (58-60 b.l. 1 t.).

12Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 259 straipsnio 1 dalį teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Teismo sprendimas – tai Lietuvos Respublikos vardu teisminės valdžios priimtas motyvuotas individualaus pobūdžio privalomasis teisės taikymo aktas, kuriuo aiškinant ir taikant teisės normas konkretiems šalių santykiams, iš esmės ir galutinai išsprendžiamas ginčas dėl teisės: nustatomi, pakeičiami ar nutraukiami materialieji teisiniai šalių santykiai. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas negrįžtamai ir bylos šalys bei kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, t. y. nebeturi teisės dėl to paties ginčo kreiptis į teismą ateityje (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Jeigu dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

13Atsakovas A. P., reikšdamas priešinį reikalavimą dėl nepilnametės dukros Gabijos daiktų aprašymo ir grąžinimo žinojo, kad tuo klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, todėl teismas negali tokio reikalavimo nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. techninių paslaugų kooperatinė bendrovė „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

14Teismas pažymi, kad atsakovas pareiškė tapatų priešinį reikalavimą dėl to paties dalyko, tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Anksčiau minėtoje byloje ieškovas buvo A. P., atsakove I. P., ieškinio dalykas nepilnametės dukros Gabijos daiktai. Byloje buvo nuspręsta, kad prašomi grąžinti daiktai nebeegzistuoja, grąžinti nėra objektyvios galimybės. Teismas jau buvo nusprendęs, kad nepilnametės dukros Gabijos daiktų grąžinti neįmanoma, todėl A. P. vėliau pateiktas daiktų sąrašas niekaip neįrodo tų daiktų įsigijimo laiko, kas juos pirko ir jų galimą egzistavimą, todėl laikytina, kad atsakovas pareiškė tapatų priešinį ieškinį, dėl ko sprendimas jau yra priimtas ir įsiteisėjęs.

15Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t.y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje procesas yra atnaujintas (CPK 365, 366 straipsniai). Atsižvelgiant į tai civilinė byla dėl atsakovo A. P. priešinio ieškinio dėl įpareigojimo grąžinti vaiko daiktus nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 3 p).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 293 straipsniais, teismas

Nutarė

17atsakovo A. P. priešieškinio dalį dėl įpareigojimo grąžinti vaiko daiktus bylą nutraukti.

18Ši nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai