Byla 2A-2341-392/2015
Dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „Norfos Mažmena“apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1831-864/2015 pagal ieškovo ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo,

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-6 atliktą įskaitymą 2294,58 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031804 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV20479; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-173 atliktą įskaitymą 2088,82 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą faktūrą kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. kovo 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT2; 3) pripažinti negaliojančiu UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-1 atliktą įskaitymą 2294,67 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014042305 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT182; 4) priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 6678,07 Lt dydžio skolą, 456,08 Lt delspinigius; 5) priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 8,40 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir UAB „Serneta“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui 2728,68 kv. m. ploto patalpas, esančias ( - ). UAB „Serneta“ 2007 m. sausio 2 d. prikimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovui nuosavybės teises, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Kadangi atsakovas savo prievolę - sumokėti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją, vykdė netinkamai ir neatsiskaitė su ieškovu už 2014 m. sausio, vasario bei kovo mėnesį nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją, atsakovas liko skolingas ieškovui 6678,07 Lt sumą.

52014 m. vasario 2 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.20479 19886,77 Lt sumai, tačiau atsakovas šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tik iš dalies, sumokėdamas ieškovui 17592,19 Lt bei 2014 m. kovo 18 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-149-6 informavo ieškovą, kad likusią nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 20479 2294,58 Lt sumą įskaitė pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014022804. Ieškovo teigimu, gavus šį pranešimą, ieškovas 2014 m. gegužės 14 d. pranešimu informavo atsakovą, kad 2014 m. vasario 28 d. sąskaitą faktūrą PASL2014022804 atsakovas išrašė nepagrįstai, dėl ko ieškovas nepripažįsta 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-6 atlikto įskaitymo bei pareikalavo atsakovo tinkamai atsiskaityti su ieškovu pagal pastarojo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.20479.

62014 m. kovo 12 d. atsakovui buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra NT Nr.2 17956,05 Lt sumai, tačiau atsakovas ir šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tik iš dalies sumokėdamas ieškovui 15867,23 Lt bei 2014 m. kovo 31 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-173 informuodamas ieškovą, kad likusią nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.2 2088,82 Lt sumą atsakovas įskaitė pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031803. Tuo tarpu ieškovas 2014 m. balandžio 24 d. pranešimu informavo atsakovą, kad 2014 m. kovo 18 d. atsakovas nepagrįstai ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą PASL2014031803, dėl ko ieškovas nepripažįsta 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-173 atlikto įskaitymo bei pareikalavo tinkamai atsiskaityti su ieškovu pagal pastarojo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.2.

72014 m. balandžio 1 d. buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra NT Nr.182 19006,28 Lt sumai, tačiau atsakovas ir šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo tik iš dalies sumokėdamas ieškovui 16711,61 Lt bei 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-255-1 informuodamas ieškovą, kad likusią nesumokėtą pagal PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.182 2294,67 Lt sumą atsakovas įskaitė pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014042305. Tuo tarpu ieškovas 2014 m. gegužės 27 d. pranešimu buvo informavęs atsakovą, kad 2014 m. balandžio 23 d. atsakovas nepagrįstai ieškovui išrašė sąskaitą faktūrą PASL2014042305, dėl ko ieškovas nepripažįsta 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-1 atlikto įskaitymo bei pareikalavo tinkamai atsiskaityti su ieškovu pagal pastarojo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.182.

8Ieškovo teigimu, atsakovas savo prievolę – sumokėti už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją – įvykdė netinkamai, o atsakovo atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra nepagrįstas, kadangi šalių reikalavimai nėra vienodi vykdytinumo ir apibrėžtumo aspektu, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį visiškai (1 t., b.l. 1-3).

9Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad šis ginčas yra vienas iš daugelio teisminių ginčų tarp vieniems savininkams priklausančių bendrovių UAB „Norfos mažmena‘, UAB „Rivona“, vienoje pusėje, ir S. R. faktiškai valdomomų bendrovių UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Serneta“, UAB „LNTV“, UAB „Finiens“. UAB „Acumen“, UAB „Construction Ace“ ir kt., kitoje pusėje, po to, kai po kelerių metų bendradarbiavimo patalpų nuomos parduotuvių veiklai srityje, paaiškėjus įvairiems pastarųjų nesąžiningumo atvejams, kilo nesutarimai tarp šalių. Pažymėjo, kad nuomos sutartį nesąžiningai bei pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus vykdo būtent ieškovas. Nuo pat nuomos sutarties sudarymo eilę metų atsakovas klydo manydamas, kad ieškovas, vykdydamas nuomos sutarties 4.10 punktą veikia kuo ekonomiškesniu atsakovui būdu ir sąžiningai yra sudaręs elektros energijos sutartis su tiekėjais kuo naudingesnėmis nuomininkui sąlygomis. Ieškovas ne tik kad nesudaro elektros energijos pirkimo sutarčių kuo geresnėmis kainomis, tačiau ir atsakovo sąskaita susitaria dėl papildomų paslaugų, kurias pagal nuomos sutartį turėjo dengti savo sąskaita. Atsakovas keletą kartų kreipėsi į ieškovą, kad šis duotų formalizuotą atskira forma sutikimą dėl tiesioginių sutarčių sudarymo, tačiau ieškovas tokio sutikimo nedavė, dėl ko, atsakovo teigimu, tiesioginė sutartis dėl elektros energijos tiekimo į nuomojamas patalpas iki šiol nėra sudaryta dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo. Nurodė, kad ieškovas taip pat netinkamai vykdė ir nuomos sutarties 4.10 sąlygą, kadangi ieškovas iš UAB „Kardos“ pirko ne tik elektros energiją, bet ir kitas paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais ir t.t. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidžia nuomos sutartį, atliko nuostolių apskaičiavimą visuose iš ieškovo nuomojamuose objektuose bei atliko ginčijamus įskaitymus, įskaitydamas savo nuostolius į priklausančias mokėti ieškovui sumas. Patirtų nuostolių sumą sudaro skirtumas tarp ieškovo išrašytų sąskaitų už elektros energiją bei atsakovo pagal jo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju mokama elektros energijos kaina (1 t., b.l. 68-70).

10Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

11Pripažino negaliojančiu 1) UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. pranešimu Nr. S-149-6 atliktą įskaitymą 2294,58 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014031804 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. vasario 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV20479; 2) UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. S-173 atliktą įskaitymą 2088,82 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą faktūrą kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014 m. kovo 12 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT2; 3) UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. S-255-1 atliktą įskaitymą 2294,67 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014042305 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas‘ 2014 m. balandžio 1 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT182.

12Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1934,10 EUR (6678,07 Lt) skolą, 96,07 EUR (331,71 Lt) delspinigius, 8,40 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 2030,17 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 379,45 EUR (1310,16 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

13Sprendime nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir UAB „Serneta“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui 2728,68 kv. m. ploto patalpas, esančias adresu ( - ), kurių nuosavybės teisę UAB „Serneta“ 2007 m. sausio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido ieškovui, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal nuomos sutartį (1 t., b.l. 5-11). 2011 m. rugsėjo 29 d. tarp ieškovo ir UAB „Kardos“ buvo sudaryta 2011 m. rugsėjo 29 d. Elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutartis Nr. 11/09/29, kuria UAB „Kardos“ įsipareigojo ieškovo nuosavybės ir/ar nuomos teise valdomose patalpose, įskaitant ginčo patalpose, teikti paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorių priežiūra bei remontu, šiuose objektuose įdiegiant ir prižiūrint automatizuotą duomenų nuskaitymo sistemos prijungimui prie skaitiklių ar AEEAS įrangos, o 2011 m. spalio 10 d. sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (1 t., b.l. 12-15; 2 t., b.l. 38-42). Už ginčo laikotarpį tiektą elektros energiją, t. y. 2014 m. sausio - kovo mėnesiais, atsakovui buvo išrašytos kelios PVM sąskaitos faktūros: 1) 2014 m. vasario 2 d. PVM sąskaita-faktūra NTV Nr.20479 19886,77 Lt sumai, kurią atsakovas apmokėjo tik iš dalies, sumokėdamas ieškovui 17592,19 Lt sumą (likusi skolos suma sudaro 2294,58 Lt); 2) 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaita-faktūra NT Nr.2 17956,05 Lt sumai, kurią atsakovas apmokėjo tik iš dalies sumokėdamas ieškovui 15867,23 Lt (likusi skolos suma sudaro 2088,82 Lt); 3) 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaita faktūra NT Nr.182 19006,28 Lt sumai, kurią apmokėjo tik iš dalies sumokėdamas ieškovui 16711,61 Lt (likusi skolos suma sudaro 2294,67 Lt) (1 t., b.l. 16-18, 41-43). Ginčo dėl šių aplinkybių byloje taip pat nėra. Tuo tarpu atsakovas ieškovui už ginčo laikotarpį, t. y. 2014 m. sausio - kovo mėnesius išrašė sąskaitas už žalą, negautas pajamas už elektrą: 1) 2014 m. vasario 28 d. sąskaitą PASL2014022804 2294,58 Lt sumai; 2) 2014 m. kovo 18 d. sąskaitą PASL2014031803 2088,82 Lt sumai; bei 3) 2014 m. balandžio 23 d. sąskaitą PASL2014042305 2294,67 Lt sumai (1 t., b.l. 19-21). Iš byloje pateikto 2014 m. kovo 18 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-149-6, 2014 m. kovo 31 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-173 ir 2014 m. gegužės 5 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-255-1 matyti, kad atsakovas yra vienašališkai atlikęs įskaitymus, t. y. 1) likusią nesumokėtą pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.20479 2294,58 Lt sumą įskaitydamas pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą PASL2014022804 2294,58 Lt sumai; 2) likusią nesumokėtą ieškovo išrašytą pagal PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.2 2088,82 Lt sumą įskaitydamas pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. kovo 18 d. išrašytą sąskaitą PASL2014031803 2088,82 Lt sumai; 3) likusią nesumokėtą pagal ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.182 2294,67 Lt sumą įskaitydamas pagal paties atsakovo ieškovui 2014 m. balandžio 23 d. išrašytą sąskaitą PASL2014042305 2294,67 Lt sumai (1 t., b.l. 22-23, 26). Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo atliktais įskaitymais, 2014 m. balandžio 4 d., 2014 m. gegužės 14 d., 2014 m. gegužės 27 d. pranešimais informavo atsakovą, kad atsakovas atliko įskaitymus neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas su šiais įskaitymais bei išrašytomis sąskaitomis už žalą nesutinka bei prašo kuo skubiau padengti įsiskolinimą pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ginčo laikotarpiu (1 t., b.l. 31-40). Kadangi atsakovas šio prašymo neįvykdė ir skolos už elektros energiją nesumokėjo ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiais reikalavimais dėl atsakovo atliktų įkaitymų pripažinimo negaliojančiais bei skolos priteisimo.

14Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją kyla iš nuomos sutarties atsakovui tik iš dalies atsiskaičius pagal ieškovo išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Iš pateiktų UAB „Kardos“ elektros energijos suvartojimo išplėstinių skaičiuoklių už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. sunaudotą ginčo patalpose elektros energiją matyti, kad šiose UAB „Kardos“ parengtose skaičiuoklėse apskaičiuota suma už suvartotą elektros energiją ginčo patalpose atitinka sumą, nurodytą ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2 t., b.l. 43-48). Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė ieškovui galimai nepagrįstai skaičiavus atsakovui papildomus mokesčius už paslaugų, susijusių su elektros energija tiekimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių reikalavimų dėl šių atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nuginčijimo, atsakovas neteikė. Įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas dalį šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų mokėtinų sumų už elektros energiją apmokėjo, o kitoje dalyje, šių sumų neginčydamas, įskaitė į mokėtinas pagal paties atsakovo išrašytas ieškovui sąskaitas, teismas padarė išvadą, kad ir pats atsakovas jam išrašytas PVM sąskaitas faktūras laiko pagrįstomis bei atitinkamai sukeliančiomis atsakovui pareigą jas apmokėti. Atsižvelgiant į tai, pagrindo abejoti ieškovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta mokėtina suma už suvartotą elektros energiją nėra. Atsižvelgiant į tai, kad neapmokėta PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už 2014 m. sausio-kovo mėnesiais ginčo patalpose suvartotą elektros energiją, dalis sudaro 6678,07 Lt sumą, kuri iki šiol nėra ieškovui sumokėta, laikytina, kad ieškovas turi apibrėžtą bei galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl šios sumos priteisimo.

15Iš byloje pateikto 2014 m. kovo 18 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-149-6, 2014 m. kovo 31 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-173, 2014 m. gegužės 5 d. pranešimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo Nr. S-255-1 bei 2014 m. kovo 7 d. reikalavimo atlyginti nuostolius Nr. S-135, 2014 m. kovo 20 d. reikalavimo atlyginti nuostolius Nr. S-153, 2014 m. balandžio 23 d. reikalavimo atlyginti nuostolius Nr. S-232 matyti, kad atsakovas yra apskaičiavęs bei pateikęs ieškovui sąskaitas už patirtus dėl ieškovo veiksmų (ieškovui neduodant atskiro sutikimo atsakovui sudaryti elektros energijos pirkimo ir perdavimo sutartis tiesiogiai su nepriklausomu tiekėju) nuostolius, kuriuos atsakovas vienašališkai įskaitė į mokėtinas atsakovo sumas už teiktą elektros energiją, ieškovą apie tai informuojant pranešimais (1 t., b.l. 22-30). Vadinasi atsakovas savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo kildina tik galimai, atsakovo nuomone, ieškovui netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Įvertinus nuomos sutarties turinį matyti, kad nuomos sutartyje tokio pobūdžio nuostolių atsiradimo sąlygos bei skaičiavimo tvarka numatyta nebuvo. Todėl teismas vertino, kad pagal savo pobūdį atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo atsiradimo pagrindas nebuvo aiškiai šalių sutartiniuose teisiniuose santykiuose aptartas, o šių nuostolių atsiradimas siejamas su tokiu sutarties pažeidimu, kuris kitos šalies galėtų būti iš esmės vienareikšmiškai ginčytinas. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atmetė ieškovo UAB „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį tiesiogiai su nuomininku (2 t., b.l. 9-17). Teismas šioje byloje 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi priėmė ieškovo UAB „Norfos mažmena“ dalies ieškinio atsisakymą dėl įpareigojimo atsakovą leisti UAB „Norfos mažmena“ sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju nuomojamose patalpose ( - ). Tokio pobūdžio reikalavimų atsisakymas papildomai patvirtina, kad ieškovas pagrįstai galėjo nesitikėti ateityje galinčių atsirasti atsakovo apskaičiuotų nuostolių dėl pareigos duoti sutikimą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su tokių paslaugų tiekėju netinkamo vykdymo.

16Teismo vertinimu yra akivaizdu, kad dėl šių nuostolių ateityje neišvengiamai gali kilti teisminis ginčas. Todėl ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovui tik iš dalies apmokėjus PVM sąskaitas faktūras dėl elektros energijos ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas sprendė kad atsakovas teisinio pagrindo atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą neturėjo, todėl tenkino ieškinio reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir priteisė likusią pagal ieškovo atsakovui išrašytą 2014 m. vasario 2 d. PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr.20479, 2014 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.2, 2014 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą NT Nr.182 nesumokėtą sumą už elektros energiją, dalį reikalaujamų delspinigių, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

17Apeliaciniu skundu UAB „Norfos mažmena“ apeliacinės inastancijos teismo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį atmesti.

18Skunde nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika, suformuota, esant iš esmės kitokioms aplinkybėms. Sprendime teismas nurodė, kad atsakovo atlikti įskaitymai negalioja, nes šalių reikalavimai negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK6.134 str. nėra nuostatos, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas įskaitymus pripažino negaliojačiais remdamasis ne įstatymo - CK - nuostatomis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur pasisakyta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau teismų praktika dėl to, kokius reikalavimus laikyti nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu dar tik formuojasi, o teismo sprendime paminėtos bylos, kuriose padaryta tokia išvada, ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d. Pirmosios instancijos teismas minėtas išvadas grinžia Lietuvos Aukšičausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-502/2012 ir Nr. 3K-3-458/2014, tačiau jose nurodytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, kuriomis skundžiamame sprendime grinžiama išvada dėl įskaitymų negaliojimo, negali būti pagrindu teigti, jog Lietuvos teismai jau yra suformavę praktiką konkrečiu klausimu. Šioje byloje tiek ieškovo tiek atsakovo priešpriešiniai piniginiai reikalavimai kyla iš šalių sutarties - todėl abu šie reikalavimai yra vienodai lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, t. y. nevertino atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, nors tai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Skundžiamame sprendime teismas akivaizdžiai nusišalino nuo pareigos vertinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo klausimą - pripažino, kad atsakovas gali pareikšti reikalavimą del nuostolių priteisino iš ieškovo atskiroje byloje ir šia teise tebegali pasinaudoti, nes šiuo klausimu (del nuostolių priteisimo) teismas nepasisako. Teismo atsisakymas nagrinėti ieškovo atsakovui atlygintinų nuostolių dydžio klausimą šioje byloje prieštarauja CPK įtvirtintiems ekonomiškumo, koncentruotumo principams. Abiejų ginčo šalių reikalavimai yra lygiaverčiai akivaizdumo ir vykdytinumo požiūriu, o atsakovui ginantis nuo pareikšto ieškinio įskaitymais, teismas privalėjo patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu. Be to, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Ieškovas nagrinėjamu atveju pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, kuriuo prašo pripažinti atsakovo atliktus įskaitymus negaliojančiais ir priteisti įskaitytas sumas. Ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo atliktus įskaitymus yra išvestinis ir jis nelaikytinas ne tik turtiniu, bet ir bet kokiu kitu reikalavimu, už kurį turėtų būti mokamas žyminis mokestis. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neteisingai nurodė ieškinio sumą (ieškovas nurodė 13 812,22 Lt, o ieškinio suma šiuo atveju yra 6 678,07 Lt). Be to, apelianto įsitikinimu, pareikšdamas ieškinį, ieškovas taip pat neteisingai apskaičiavo ieškinio sumą į ją įtraukdamas ir delspinigius, nes delspinigiai yra išvestiniai reikalavimai ir atitinkamai taip pat nelaikytini savarankiškais, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis.

19Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su skundu nesutiko, prašė apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad nors ieškovo reikalavimas ir nėra kilęs iš res judicata galią turinčio sprendimo, tačiau akivaizdu, kad ieškovas turi apibrėžtą bei galiojančią reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu dėl šios sumos priteisimo. Tuo tarpu, atsakovo reikalavimai, yra ieškovo ginčijami, todėl darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo atsakovui tik iš dalies apmokėjus PVM sąskaitas faktūras dėl elektros energijos ir atsakovo reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negalėjo būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Vien dėl to, kad tarp šalių jau buvo kilęs ginčas dėl elektros energijos tiekimo, atsakovui turėjo būti suprantama, jog iš tokio ginčo kilusių prievolių įskaitymas neatitiks įstatymo numatytų reikalavimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas nuolat informuodavo atsakovą, jog nesutinka su atliktais įskaitymais ir, kad laiko, jog atsakovas nepagrįstai išrašė sąskaitas už nuostolius, tačiau atsakovas į tai nereagavo.

20Atsakovas, manydamas, kad ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutartyje numatytus įsipareigojimus ir dėl tokio nevykdymo patyrė nuostolių, privalėjo įrodyti visas įstatymo nustatytas civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygas. Nors teismo sprendime ir nurodyta, kad teismas dėl nuostolių pagrįstumo klausimo nepasisako ir šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nevertina, tačiau teismas pasisakė dėl visų atsakovo pateiktų argumentų, kuriais atsakovas įrodinėjo, kad sąskaitas už nuostolius išrašė pagrįstai. Atsakovas savo nesutikimą dėl ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais atliktus įskaitymus grindė tuo, kad ieškovas neva pažeidė nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktų nuostatas bei civilinio kodekso 6.38 str. 3 d. ir 6.200 str. 2 d. įtvirtintą pareigą bendradarbiauti vykdant sutartį ir dėl tokio pažeidimo atsakovas patyrė nuostolius, kuriuos atsakovas turėjo teisę įskaityti atliekant mokėjimus ieškovui už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją. Atsakovo nuomone, ieškovo padaryti pažeidimai neva pasireiškė tuo, kad jis nedavė atsakovui sutikimo pasirašyti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pažeidė sutarties nuostatą, kad nuomotojas prie energetinius resursus teikiančių ūkio subjektų (šiuo atveju elektros energijos tiekėjų) nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Teismo sprendime teismas pasisakė dėl abiejų šių argumentų. Sprendime teismas nurodė, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė ieškovui galimai nepagrįstai skaičiavus atsakovui papildomus mokesčius už paslaugų, susijusių su elektros energija tiekimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu jokių reikalavimų dėl šių atsakovui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nuginčijimo, atsakovas neteikė. Tuo tarpu iš pateiktų UAB „Kardos“ elektros energijos suvartojimo išplėstinių skaičiuoklių už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. sunaudotą ginčo patalpose elektros energiją matyti, kad šiose UAB „Kardos“ parengtose skaičiuoklėse apskaičiuota suma už suvartotą elektros energiją ginčo patalpose atitinka sumą, nurodytą ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose (2 t., b.l. 43-48). Teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė Nuomos sutarties 4.10 ir 4.11 punktus. Atsakovas pats civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju. Toje civilinėje byloje apeliantas atsisakė nuo visų ieškinio reikalavimų, susijusių su ginčo patalpomis, esančiomis ( - ), nurodydamas, kad reikės papildomų kaštų siekiant objektuose, kuriuose patalpas nuomuojasi keletas nuomininkų, įrengti atskirą elektros prisijungimą prie skirstomųjų tinklų. Darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas padarė pažeidimus, kurie būtų pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra vienos iš būtinosios civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygos - neteisėtų kitos šalies veiksmų vykdant sutartį.

21Skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamu Sprendimu teismas neteisingai nustatė už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą. Ieškovas žyminį mokestį šioje civilinėje byloje sumokėjo atsižvelgęs į teismo nuomone dėl žyminio mokesčio kitoje tarp šalių nagrinėtoje civilnėje byloje, kurioje buvo pareikalauta sumokėti žyminį mokestį ir už reikalavimus dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais.

22Apeliacinis skundas atmestinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas įskaitymus pripažino negaliojačiais remdamasis ne įstatymo - CK - nuostatomis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur pasisakyta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau teismų praktika dėl to, kokius reikalavimus laikyti nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu dar tik formuojasi, o teismo sprendime paminėtos bylos, kuriose padaryta tokia išvada, ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Teisėjų kolegija tokį atsakovo skundo argumentą vertina kritiškai. Teismas išties, priimdamas ginčijamą sprendimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-502/2012 ir Nr. 3K-3-458/2014. Šiose nutartyse yra nurodoma, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Šiuo aiškinimu kasacinis teismas nesukūrė naujos savarankiškos įskaitymo sąlygos, bet pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai, pvz., tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarę, kurie nėra patikimai pagrįsti, todėl yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Ir nors galima sutikti su apeliantu, kad nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukšičausiojo Teismo nagrinėtu bylų faktinės aplinkybės nėra visikai tapačios, tačiau vėlesnės ir priešingos teismų praktikos nenustatyta.

25Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą ir kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos, t. y. nevertino atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, nors tai buvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Skundžiamame sprendime teismas akivaizdžiai nusišalino nuo pareigos vertinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo klausimą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo atsakovo apeliacinio skundo argumentu. Nors teismo sprendime ir nurodyta, kad teismas dėl nuostolių pagrįstumo klausimo nepasisako ir šalių nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų nevertina, tačiau teismas pasisakė dėl visų esminių atsakovo pateiktų argumentų. Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieškovo padaryti pažeidimai pasireiškė tuo, kad jis nedavė atsakovui sutikimo pasirašyti tiesiogines sutartis su elektros energijos tiekėjais ir pažeidė sutarties nuostatą, kad nuomotojas prie energetinius resursus teikiančių ūkio subjektų nustatytų įkainių neturi teisės pridėti jokių papildomų antkainių bei mokesčių. Tačiau ginčijamame sprendime teismas nurodė, kad nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė ieškovui galimai nepagrįstai skaičiavus atsakovui papildomus mokesčius už paslaugas, susijusias su elektros energija tiekimu, tačiau iš pateiktų UAB „Kardos“ elektros energijos suvartojimo išplėstinių skaičiuoklių už laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. sunaudotą ginčo patalpose elektros energiją matyti, kad šiose UAB „Kardos“ parengtose skaičiuoklėse apskaičiuota suma už suvartotą elektros energiją ginčo patalpose atitinka sumą, nurodytą ieškovo atsakovui išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Be to teismas pastebėjo, kad atsakovas pats civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pripažino, jog nėra galimybės ginčo objekte sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju, joje apeliantas atsisakė visų ieškinio reikalavimų, susijusių su ginčo patalpomis, esančiomis ( - ), nurodydamas, kad reikės papildomų kaštų siekiant objektuose, kuriuose patalpas nuomuojasi keletas nuomininkų, įrengti atskirą elektros prisijungimą prie skirstomųjų tinklų.

26Atsakovas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė už ieškinį mokėtiną žyminio mokesčio sumą, ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo atliktus įskaitymus yra išvestinis ir jis nelaikytinas ne tik turtiniu, bet ir bet kokiu kitu reikalavimu, už kurį turėtų būti mokamas žyminis mokestis. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį, neteisingai nurodė ieškinio sumą (ieškovas nurodė 13 812,22 Lt, o ieškinio suma šiuo atveju yra 6 678,07 Lt). Be to, ieškovas nepagrįstai į ieškinio sumą įtraukė ir delspinigius, nes delspinigiai yra išvestiniai reikalavimai ir nelaikytini savarankiškais, už kuriuos turi būti mokamas žyminis mokestis. Teisėjų kolegija su šiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies. Byloje ginčas kilo dėl 6678,07 Lt dydžio skolos ir 456,08 Lt delspinigių priteisimo. Ieškovo reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu apėmė ginčas dėl skolos priteisimo, todėl šis reikalavimas atskiru žyminiu mokesčiu neturėjo būti apmokėtas. Teismas priteisė iš ieškovo 1934,10 EUR skolą, 96,07 EUR delspinigius, viso 2030,17 EUR, todėl proporcingai patenkintam ieškiniui iš atsakovo turėjo priteisti 60,90 EUR žyminio mokesčio (vietoje priteistų 118,81 EUR). Turtinis reikalavimas dėl 456,08 Lt delspinigių priteisimo, priešingai nei teigia apeliantas, apmokestintas pagrįstai, nes jis nėra išvestinis. Ginčo dėl 260,64 EUR patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti nėra.

27Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

28Apeliantas, jau esant bylai paskirtai nagrinėti posėdyje apeliacinės instancijos teisme, pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais išplėtojo bei pateikė naujus apeliacinio skundo argumentus, tačiau CPK 323 str. yra pasakyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama, todėl rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti. Be to apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais apeliacinės instancijos teismui pateikė ir naujus įrodymus. CPK 314 str. sakoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šaime straipsnyje nurodytų įrodymų pateikimo sąlygų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas juos atsisako priimti.

29Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ieškinį tenkino pagrįstai, todėl ginčijamo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo dalis dėl per didelės žyminio mokesčio dalies iš atsakovo priteisimo tikslintinas priteistą sumą sumažinant.

30Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31Skundą atmesti.

32Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

33Sprendimo dalį dėl 379,45 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti priteistą sumą sumažinant iki 321,54 eurų

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu UAB... 4. Ieškinyje nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir UAB „Serneta“... 5. 2014 m. vasario 2 d. ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą faktūrą NTV... 6. 2014 m. kovo 12 d. atsakovui buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra... 7. 2014 m. balandžio 1 d. buvo išrašyta dar viena PVM sąskaita faktūra NT... 8. Ieškovo teigimu, atsakovas savo prievolę – sumokėti už nuomojamose... 9. Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė teismo ieškinį... 10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį... 11. Pripažino negaliojančiu 1) UAB „Norfos mažmena“ 2014 m. kovo 18 d.... 12. Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo... 13. Sprendime nurodė, kad 2006 m. kovo 14 d. tarp atsakovo ir UAB „Serneta“... 14. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos už ginčo... 15. Iš byloje pateikto 2014 m. kovo 18 d. pranešimo dėl priešpriešinių... 16. Teismo vertinimu yra akivaizdu, kad dėl šių nuostolių ateityje... 17. Apeliaciniu skundu UAB „Norfos mažmena“ apeliacinės inastancijos teismo... 18. Skunde nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika,... 19. Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su skundu nesutiko, prašė... 20. Atsakovas, manydamas, kad ieškovas netinkamai vykdė nuomos sutartyje... 21. Skunde taip pat nurodyta, kad skundžiamu Sprendimu teismas neteisingai... 22. Apeliacinis skundas atmestinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas įskaitymus pripažino... 25. Apeliantas nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buvo... 26. Atsakovas skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 27. Kiti ginčo šalių argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo... 28. Apeliantas, jau esant bylai paskirtai nagrinėti posėdyje apeliacinės... 29. Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja,... 30. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 31. Skundą atmesti.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-10 sprendimą iš esmės palikti... 33. Sprendimo dalį dėl 379,45 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo patikslinti...