Byla 3K-3-502/2012
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Vilterma“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutarties, kuria išspręstas antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lukrida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilterma“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su teisme nepatikrinto reikalavimo įskaitymo į priešpriešinį reikalavimą, kuriam išduotas vykdomasis dokumentas, galimumu.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo UAB „Lukrida“ ir atsakovo UAB „Vilterma“ sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 19 d. sumokėti ieškovui 134 098,54 Lt už atliktą darbus. Šios nutarties pagrindu 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, pagal kurį vykdomoji byla pradėta 2011 m. spalio 4 d. Antstoliui 2011 m. spalio 10 d. buvo pateiktas skolininko UAB „Vilterma 2011 m. spalio 7 d. pareiškimas dėl įskaitymo Nr. 166, kuriame nurodyta, kad UAB „Vilterma“ pareiškia įskaitymą 2011 m. sausio 18 d. UAB „Vilterma“ ir UAB „Lukrida“ sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi, pagrindu atsiradusį UAB „Lukrida“ reikalavimą į UAB „Vilterma“ 276 739,65 Lt reikalavimą.

7Antstolis V. Č. 2011 m. spalio 19 d. prašymu prašė išaiškinti teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. vykdomojo rašto vykdymo tvarką, t. y. ar gali būti įskaitytas UAB „Vilterma“ ir UAB „Lukrida“ sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo 2011 m. sausio 24 d. nutartimi Nr. 2-118-798/2011, pagrindu atsiradęs UAB „Lukrida“ 134 098,54 Lt reikalavimas į UAB „Vilterma“ 276 739,65 Lt reikalavimą, kuris pareikštas 2011 m. spalio 7 d. pareiškimu Nr. 166, vykdant vykdomąją bylą bei nesant UAB „Lukrida“ sutikimo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi išaiškino, kad negali būti pripažintas įskaitymas UAB „Vilterma“ ir UAB „Lukrida“ sudarytos taikos sutarties pagrindu dėl atsiradusio UAB „Lukrida“ 134 098,54 Lt reikalavimo į UAB „Vilterma“ 276 739,65 Lt reikalavimą, kuris pareikštas 2011 m. spalio 7 d. vykdant vykdomąją bylą ir nesant UAB „Lukrida“ sutikimo. Teismas pažymėjo, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas (CPK 687 straipsnis). Skolininkas UAB „Vilterma“ tokio dokumento neturi, todėl antstolis negali pripažinti skolininko atlikto įskaitymo. Antstolis tarpusavio skolas galėtų užskaityti tik tuo atveju, jeigu skolininkas turėtų vykdomąjį raštą arba ieškovas UAB „Lukrida“ sutiktų su atsakovo atliktu įskaitymu. Ieškovas tokio sutikimo nedavė, todėl antstolis negali pripažinti skolininko atlikto įskaitymo. Teismas nurodė, kad nepagrįstas išieškotojo UAB „Lukrida“ argumentas, jog antstolis neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes antstolis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo ir pagal CPK 589 straipsnį tokią teisę turėjo. Teismo įsitikinimu, taip pat nepagrįstas išieškotojo UAB „Lukrida“ argumentas, jog antstolis turėjo kreiptis ne į apygardos, o į apylinkės teismą. Procesinį sprendimą priėmė Vilniaus apygardos teismas, todėl antstolis pagrįstai dėl vykdymo išaiškinimo kreipėsi į šį teismą (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo (skolininko) UAB „Vilterma“ atskirąjį skundą 2012 m. kovo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vykdymo procese priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymą reglamentuoja specialioji CPK 687 straipsnio nuostata, kad įskaitymas vykdomajame procese galimas tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Vykdymo proceso metu yra ribojama šalies (skolininko ar išieškotojo) teisė įskaityti priešpriešinį reikalavimą, nes tokius reikalavimus gali įskaityti antstolis, šaliai kreipusis į antstolį ir pateikus vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo priepriešinių reikalavimų teisėtumą. Tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą vykdymo procese, turi būti laikomasi CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, t. y. tik tuo atveju, kai skolininkas turi vykdomąjį dokumentą, patvirtinantį jo reikalavimų teisėtumą, ir tik toks skolininko reikalavimas gali būti pripažįstamas vienarūšiu ir įskaitomas. Be to, įskaitymas vykdymo procese galėtų būti atliktas, kai išieškotojas sutinka su įskaitymu, tačiau tokio sutikimo išieškotojas nagrinėjamu atveju nedavė. Teisėjų kolegija nurodė, kad motyvai apie prievolių vienarūšiškumą yra svarbūs taikant CK nuostatas, reglamentuojančias įskaitymą, tačiau įskaitymą vykdymo procese reglamentuoja specialioji norma – CPK 687 straipsnis. Sprendžiamas klausimas dėl įskaitymo vykdymo procese, kurį reglamentuoja būtent CPK, o ne CK nuostatos, todėl teisėjų kolegija nesutiko su tuo, kad materialiosios teisės pagrindu atsiradę teisiniai padariniai esą paneigiami proceso teisės normomis. Taigi teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktu vykdymo tvarkos išaiškinimu.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują nutartį – išaiškinti, kad gali būti pripažintas skolininko 2011 m. spalio 7 d. pareiškimu atliktas įskaitymas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

131. Įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, t. y. CK IX skyriaus antrojo skirsnio normos, tačiau teismai byloje taikė ne jas, o CPK 687 straipsnį, aiškindamas jį kaip specialiąją normą CK 6.130 ir kitų CK IX skyriaus antrojo skirsnio straipsnių atžvilgiu. Toks CPK aiškinimas ir taikymas negalimas, nes CPK 687 straipsnis reglamentuoja ne įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius, o išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo.

142. Įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalies konstrukcija nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese. CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikinėti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas.

153. Skolininko vykdomojo dokumento, patvirtinančio jo priešpriešinių reikalavimų teisėtumą, nebuvimas vykdomajame procese tėra kliūtis tik antstolio patvarkymo dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų tarpusavio įskaitymo priėmimui, o ne paties skolininko atliekamam įskaitymui pagal CK 6.130 straipsnį, todėl, atsižvelgiant į tai, kad antstolis šioje byloje neprašė išaiškinti, ar jis pats galėjo savo patvarkymu atlikti priešpriešinių pinigų sumų tarpusavio įskaitymą, CPK 687 straipsnis nagrinėjamu atveju neaktualus.

164. Teismo aiškinimas, kad paties skolininko pagal CK 6.130 straipsnį vykdomajame procese atliktas nenuginčytas ir galiojantis įskaitymas negali būti pripažintas tik dėl to, kad skolininkas neturėjo jo reikalavimo teisėtumą patvirtinančio vykdomojo dokumento, yra teisiškai ydingas, nes tokiu aiškinimu materialiosios teisės pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra paneigiami proceso teisės normomis.

17Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikė antstolis V. Č. ir ieškovas UAB „Lukrida“. Juose iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartyse nurodyti teisiniai argumentai.

18Teisėjų kolegija konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.

21Dėl įskaitymo šalių santykiuose

22Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

23Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalies su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v. Baltarusijos Respublikos įmonei „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Alginora“ v. UAB „ Transekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Valdiklis“ v. UAB „Naujoji šiluma“, bylos Nr. 3K-3-18/2010).

24Kasacinis teismas pažymi, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tai reiškia, kad į reikalavimus, dėl kurių priimtas res iudicata galią turintis teismo sprendimas ir kurie yra pripažinti vykdytinais procesine tvarka, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas.

25Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio saugoma nuosavybe inter alia pripažįstami teismo sprendimai dėl skolų, kurios yra pakankamai įrodytos, kad jas būtų galima vykdyti (Žr. 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Stran Greek Refineries and Stratis Andreadis v. Greece, bylos Nr. 13427/87, §59; 2002 gegužės 7 d. sprendimą byloje Burdov v. Russia, bylos Nr. 59498/00, §40). Jei į reikalavimus, pagrįstus teismo sprendimo res iudicata galia, būtų galima įskaityti teisme nepatikrintus ar kitaip priverstinio vykdytinumo savybės neįgijusius reikalavimus, būtų nepagrįstai ribojamos galimybės naudotis Konvencijos saugoma nuosavybe ir varžomas teisingumo įgyvendinimas, nes kiekvieną kartą, teismui patenkinus kreditoriaus reikalavimą, skolininkas galėtų pateikti vienašalį pareiškimą dėl įskaitymo, kurio pagrįstumo aiškinimasis neišvengiamai nukeltų teisingumo vykdymą ir atitinkamai realų reikalavimų patenkinimą.

26Kasatorius teigia, kad įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius padarinius reglamentuoja materialiosios teisės normos, o įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalyje nėra suformulavęs jokių imperatyvių draudimų, neleidžiančių pačioms šalims atlikti įskaitymo vykdymo procese. CPK 687 straipsniu įstatymų leidėjas siekė ne išplėsti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų draudžiamų įskaityti reikalavimų sąrašą, o padaryti operatyvesnį ir ekonomiškesnį vykdymo procesą, kad antstoliui, kai jam yra pateikiami vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, nereikėtų atlikinėti įprastinių ilgai trunkančių ir brangiai kainuojančių vykdomųjų veiksmų atskirai išieškant priešpriešines pinigų sumas pagal skolininko ir išieškotojo pateiktus vykdomuosius dokumentus. Tai reiškia, kad CPK 687 straipsnis laikytinas reglamentuojančiu išimtinai tik antstolio veiklą, kai jam yra pateikiami vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų išieškojimo, o išieškotojo ir skolininko materialiems teisiniams santykiams ir jų padariniams jis netaikytinas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais kasatoriaus teiginiais, tačiau vadovaudamasi pirmiau nurodytais argumentais pažymi, kad teisme nepatikrintos skolos vienašalis įskaitymas į skolą, kuriai išduotas vykdomasis dokumentas, negalimas ne pagal CPK 687 straipsnį, bet pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį, kuri leidžia įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Dėl to kasatoriaus nurodomas „materialiosios teisės paneigimas proceso teisės normomis“ nekonstatuotinas.

27Nors teismai netiksliai parinko ginčui taikytinas teisės normas, klausimą išsprendė teisingai, todėl tenkinti kasacinį skundą ir naikinti teismų nutartis pagrindo nėra.

28Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikina arba pakeičia apskųstą sprendimą, nutartį, nustatęs CPK 346 straipsnyje įtvirtintus kasacijos pagrindus. Atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį šioje byloje nėra, ir kasacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

30Kasaciniame procese valstybė patyrė 34,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl jos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš UAB „Vilterma“ (j. a. k. 121934942) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai, susiję su teisme nepatikrinto... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino ieškovo... 7. Antstolis V. Č. 2011 m. spalio 19 d. prašymu prašė išaiškinti teismo 2011... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi išaiškino, kad... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 13. 1. Įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus teisinius... 14. 2. Įstatymų leidėjas CPK 687 straipsnio 1 dalies konstrukcija nėra... 15. 3. Skolininko vykdomojo dokumento, patvirtinančio jo priešpriešinių... 16. 4. Teismo aiškinimas, kad paties skolininko pagal CK 6.130 straipsnį... 17. Atsiliepimus į kasacinį skundą pateikė antstolis V. Č. ir ieškovas UAB... 18. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 19. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 20. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 21. Dėl įskaitymo šalių santykiuose ... 22. Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų –... 23. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymo, kaip prievolės... 24. Kasacinis teismas pažymi, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų... 25. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Žmogaus teisių ir... 26. Kasatorius teigia, kad įskaitymą, kaip vienašalį sandorį, ir jo sukeliamus... 27. Nors teismai netiksliai parinko ginčui taikytinas teisės normas, klausimą... 28. Pagal CPK 359 straipsnio 3 dalį kasacinis teismas, išnagrinėjęs bylą,... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 30. Kasaciniame procese valstybė patyrė 34,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 33. Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...