Byla 1A-580-626/2016

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aušros Valinskienės, sekretoriaujant Linai Butkuvienei, Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorei L. M., nuteistajam S. M. ir jo gynėjai advokatei E. D., nukentėjusiajai I. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžio, kuriuo S. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. S. M. skirtas įpareigojimas laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Pritaikius BK 722 straipsnį skirtas įpareigojimas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4S. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015-03-17, apie 16 val., ( - ), buto koridoriuje konflikto metu suėmė nukentėjusiąją sugyventinę I. B. už rankų, stumdė ją, abiem rankomis suėmęs nukentėjusiąją I. B. už kaklo smaugė, laikydamas už kaklo ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji I. B. galvos užpakaline dalimi atsitrenkė į duris, tuomet kakta trenkė nukentėjusiajai I. B. į kaktą ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendį ir pritaikius BK 36 ar 38 straipsnius jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

6Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino neobjektyviai, emocingai, nutoldamas nuo kaltinimo esmės. Pažymima, kad teismas didesnę nuosprendžio dalį skyrė liudytojos N. B. parodymų analizei, nors pati liudytoja teisme paaiškino, kad S. M. veiksmų prieš I. B. nematė. Teigia, kad nuteistojo smurtinių veiksmų prieš liudytoją N. B. eskalavimas ir sureikšminimas yra akivaizdus teismo šališkumo įrodymas. Teigia, kad dėl tos pačios priežasties teismas akcentavo ir kitas nepalankias nuteistajam aplinkybes, kurios nepasitvirtino nei ikiteisminio, nei teisminio nagrinėjimo metu: nuteistojo smurtą prieš mažamečius vaikus. Mano, kad nuosprendžiu bandoma sudaryti foną, kuriame nuteistasis atrodytų beširdis smurtautojas prieš senyvą moterį ir mažamečius vaikus it vien todėl vertas bausmės.

7Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas teisingas ir betarpiškas įrodymų teisminio nagrinėjimo metu tyrimo principas. Teismo neobjektyvumas pasireiškė netiesioginių įrodymų teisme tyrimu ir prieštaringų išvadų priėmimu: nors visi apklausiami asmenys sutiko duoti parodymus laisva valia, tačiau buvo garsinami visų apklausiamų asmenų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, reikalaujant patvirtinti, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Nurodo, kad teismas nuosprendyje konstatavo net tas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu: S. M. padarius nusikalstamą veiką, esant neblaiviam; panaudojus smurtą ne prieš vieną asmenį; nusikalstamą veiką padarius mažamečių vaikų akivaizdoje (šios aplinkybės nepatvirtino nei I. B., nei liudytoja N. B.); nusikalstamą veiką padarius būnant teistam; padarius poveikį nukentėjusiajai dėl ko ši pakeitė parodymus; pastūmus nukentėjusiąją taip, kad ši trenkėsi užpakaline galvos dalimi į duris, nors nukentėjusioji šią aplinkybę neigia, o teismo medicininės ekspertizės metu (specialisto išvada Nr. G 958/15(01)) toks sužalojimas nebuvo nustatytas.

8Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialisto išvada Nr. G 958/15 (01) yra nelogiška ir prieštaringa. Joje nurodyta, kad buvo nustatyti 6 kūno sužalojimai, padaryti 7 trauminių poveikių pasekoje. Kelia klausimą kaip specialistas nustatęs 6 sužalojimus, įžvelgė 7 trauminius poveikius, nenurodęs kuo pasireiškė 7.

9Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 36 ir 38 straipsnių nuostatų. Nurodoma, kad S. M. konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, fakto niekada neginčijo, tik neigė naudojęs smurtą prieš nukentėjusiąją. Tai, kad jis nenaudojo prieš nukentėjusiąją smurto, patvirtino ir pati nukentėjusioji apklausiama teisme. Nurodo, kad jis su nukentėjusiąja susitaikė ir jie kartu toliau rūpinasi savo mažamečių vaikų auklėjimu ir priežiūra, abu prašė bylą nutraukti.

10Atsiliepimai į skundą nepateikti.

11Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėja prašė skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį. Skundas netenkintinas

12Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

13Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai S. M. pripažino kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

14BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį, sukėlė šiam asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tik esant tyčinei kaltės formai.

15Apeliantas iš esmės neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, fakto, tačiau neigia naudojęs smurtą prieš sugyventinę, nurodo, kad ją tik laikė, nenorėdamas, kad ji išeitų iš namų, kitų kaltinime nurodytų veiksmų prieš sugyventinę neatliko.

16Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas. Bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumas iš esmės grindžiamas: apelianto nesutikimu su nuosprendyje atliktu įrodymu tyrimu, duomenų vertinimu (liudytojos N. B. parodymų) ir įrodymų tyrimo tvarka posėdžio metu (apklausiamų asmenų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu perskaitymo); nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kurios, apelianto manymu, nebuvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad S. M. padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, kad jis panaudojo smurtą ne prieš vieną asmenį, nusikalstamą veiką padarė mažamečių vaikų akivaizdoje, nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, padarius poveikį nukentėjusiajai dėl ko ši pakeitė parodymus, pastūmus nukentėjusiąją taip, kad ši trenkėsi užpakaline galvos dalimi į duris, nors nukentėjusioji šią aplinkybę neigia ir teismo medicininės ekspertizės metu (specialisto išvada Nr. G 958/15(01)) toks sužalojimas nebuvo nustatytas.

17Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

18BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, kad ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-693/2016). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

19Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad iš tiesų nukentėjusioji I. B. teisiamojo posėdžio metu iš esmės nedavė kaltinamąjį S. M. kaltinančių parodymų dėl smurto prieš ją panaudojimo. Ji apylinkės teismui nurodė, kad S. M. ją tik iš visų jėgų laikė, kad ji negalėtų pajudėti, bet nepamena, ar jis jai trenkė į kaktą, ar laikė už kaklo. Taip pat nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos parodymai buvo surašyti, kai jai buvo šokas. Apklausiama apygardos teisme nukentėjusioji parodė pamenanti, kad ją laikė už rankų, netrankė, sužalojimai galėjo atsirasti jai muistantis, tačiau nemano, kad prieš ją buvo panaudotas smurtas. Tokie nukentėjusiosios parodymai skyrėsi nuo jos parodymų, duotų iš karto po įvykio ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai R. M. (t. 1, b. l. 18) bei apklausiant ikiteisminio tyrimo metu vėliau: praėjus 6 dienoms, ji papildė savo duotus ankstesnius parodymus (t. 1, b. l. 19); praėjus trims mėnesiams - savo ankstesnius parodymus palaikė ir prašė juos laikyti teisingais (t. 1, b. l. 20). Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas kritiškai vertina nukentėjusiosios parodymus, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra dėl patirto šoko, nes kaip minėta, ji juos patvirtino bei prašė juos laikyti teisingais, apklausiama po trijų mėnesių. Apylinkės teismas, remdamasis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata, perskaitė nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnėms, aiškinosi parodymų keitimo priežastis, vertino juos su kitais duomenimis, esančiais byloje, nes jos parodymai prieštaravo parodymams, duotiems apylinkės teisme, be to ji teigė dalies įvykio aplinkybių neprisimenanti. Taigi, teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus duomenis ir tik tada juos vertino. Pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei teigia apeliantas, turėjo teisėtą pagrindą remtis nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių metu ji teigė, jog S. M. griebė ją už rankų, tačiau ar jis koridoriuje mušė ją, ji neprisimena, nes patyrė didelį šoką, bet prisimena, kad jis ją smaugė, kad atėjus sūnui ji su abiem vaikais išbėgo į laiptinę. S. M. taip pat išbėgo į laiptinę ir pasivijęs jos motiną tarp 4 ir 5 aukšto pradėjo pastarąją mušti. Ji (nukentėjusioji) rėkė, S. M. nulipęs prie jos ir sugriebęs ją už kaklo rankomis, pastūmė į 9 buto duris, ji į jas atsitrenkė galva bei patyrė fizinį skausmą. Po to S. M. savo kakta trenkė jai į kaktą (t. 1, b. l. 18). Šiuos nukentėjusiosios parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir kitų teisme patikrintų įrodymų visuma: nukentėjusiosios 2015-03-17 protokolas-pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, kad jos sugyventinis S. M., 2015-03-17, apie 16 val., ( - ), sumušė ją ir jos mamą N. B. (t. 1, b. l. 8); bendrojo pagalbos centro duomenys, iš kurių matyti, kad I. B. pranešė, kad neblaivus vyras sumušė pranešėją 5 metų vaikų akivaizdoje (t. 1, b. l. 9, 36); 2015-03-17 vyr. patrulės N. S. tarnybinis pranešimas, kurio duomenimis pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo pateikta informacija, jog I. B. sugyventinis S. M. puolė, trankė ją į sienas, stumdė. I. B. paaiškino, kad smurto poveikis pasireiškė fiziškai (trankė ją ir jos motiną). Taip pat nurodyta, kad vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudytojai ar gyvenantys aplinkoje, kurioje buvo smurtas: Mykolas ir R. M. (t. 1, b. l. 10-11). N. S. parodymai teisiamajame posėdyje, kurio metu ji patvirtino tarnybiniame pranešime surašytas aplinkybes; specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad I. B. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairio dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimai kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairio dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, paveikus kietais bukais daiktais, aštriabriauniais daiktais ar įrankiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi sužalojimams, atsirandantiems griūnant, ar savęs žalojimui (b. l. 23). Taigi, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, gauti baudžiamojo proceso nustatyta tvarka ir patikrinti įstatymo nustatytais proceso veiksmais, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais neabejojo ir vadovavosi.

20Taip pat kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad teismo neobjektyvumą rodo tai, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo garsinami visų apklausiamų asmenų parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, nors šie asmenys sutiko duoti parodymus laisva valia. Pažymėtina, kad liudytojai E. M. ir N. S. apklausiami teisme nurodė tiksliai neatsimenantys įvykio aplinkybių, todėl teismas, siekdamas patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pagarsino liudytojo E. M. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojos N. S. tarnybinį pranešimą (t. 1, b. l. 10-11). Taip pat teismas pagrįstai liudytojos N. B. (nukentėjusiosios motinos) apklausos teisiamajame posėdyje metu, siekdamas patikrinti parodymų patikimumą bei pašalinti prieštaravimus, perskaitė dalį jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios liudytojos parodymai įrodymais nebuvo pripažinti, o vertinti tik kaip bylos duomenys, leidžiantys spręsti apie kitų bylos duomenų, teismo pripažintų įrodymais, patikimumą, kaip tai numatyta BPK 276 straipsnio 4 dalyje.

21Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis savo veiksmais bandė sulaikyti nukentėjusiąją, siekdamas neleisti jai išeiti iš namų bei minėti byloje nustatyti faktai, patvirtina, kad jis veikė tyčia.

22Remdamasis surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos analize, pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą ir pagrįstą išvadą, kad S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent, kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu suėmė nukentėjusiąją sugyventinę I. B. už rankų, stumdė ją, abiem rankomis suėmęs nukentėjusiąją I. B. už kaklo smaugė, laikydamas už kaklo ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji I. B. galvos užpakaline dalimi atsitrenkė į duris, tuomet kakta trenkė nukentėjusiajai I. B. į kaktą ir taip smurtaudamas prieš šeimos narį, sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų poodinių kraujosruvų kaktoje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio priekinio-išorinio paviršiaus riboje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, veido kairėje pusėje, kairiojo dilbio vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

23Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas konstatavo, jog jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad ši aplinkybė minima tik aprašant liudytojų, nukentėjusiosios parodymus, kitus byloje esančius duomenis, tačiau šios aplinkybės teismas nevertino skirdamas apeliantui bausmę ir konstatavo, kad nėra apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tas pats pasakytina ir apie aplinkybę, kad smurtas buvo panaudotas mažamečių akivaizdoje.

24Apelianto kaltės ir smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto nepaneigia ir apelianto argumentai, kad specialisto išvadoje, pasak apelianto, yra nustatyti prieštaringi faktai: konstatuoti 6 sužalojimai, teigiant, kad jie padaryti 7 trauminiais poveikiais. Čia kolegija pažymi, kad panašiais atvejais tiksliai nustatyti smūgių skaičių ir nėra įmanoma, ir nėra tikslinga, nes jų skaičius BK 140 straipsnyje numatytų veikų kvalifikavimui lemiamos reikšmės neturi – pakanka įrodyti nors vieną nukentėjusiajam padarytą sužalojimą, kuriuo žmogui sukeliamas skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

25Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką S. M. padarė būdamas teistas, nes ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis, priimtas 2014-04-18 pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 208 straipsnio 2 dalį – įsiteisėjo 2014-09-30, o nagrinėjama nusikalstama veika padaryta 2015-03-17.

26Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai pripažino, kad nukentėjusioji parodymus pakeitė paveikta S. M., nes byloje šią išvadą patvirtinančių objektyvių duomenų nėra. Šiuo atveju galima konstatuoti, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus, siekdama padėti S. M. išvengti atsakomybės, nes jis yra nukentėjusiosios dviejų mažamečių vaikų tėvas, šiuo metu bendraujantis su vaikais ir pačia nukentėjusiąją. Atsižvelgiant į pasakytą, aplinkybė, kad nukentėjusioji pakeitė parodymus paveikta S. M., šalintina iš nuosprendžio.

27Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 36, 38 straipsnių nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

28Baudžiamoji byla gali būti nutraukta, tik nustačius BPK 235 straipsnyje numatytus pagrindus, tai yra, esant <...> BK 36 - 40 ir 93 straipsniuose numatytiems pagrindams atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju baudžiamąją bylą nutraukti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebuvo ir nėra įstatyminio pagrindo.

29Pažymėtina, kad apeliantas neišdėstė jokių argumentų, prašydamas jam taikyti BK 36 straipsnį. BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiški atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai: asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.

30Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad dėl aplinkybių pasikeitimo jo padaryta nusikalstama veika tapo nepavojinga. Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju įvertina bylos aplinkybes ir sprendžia dėl galimybės pripažinti, ar padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo prarado pavojingumą.

31Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas. Aplinkybės gali pasikeisti dėl objektyvaus išorinio sąlygų, kuriose asmuo buvo iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, pasikeitimo, nepriklausančio nuo kaltininko sąmonės ir valios. Tokie pasikeitimai gali įvykti ir dėl aktyvių asmens veiksmų (pakeičia savo gyvenamąją vietą, įsidarbina, pradeda mokytis, pasikeičia asmens sveikatos būklė ir pan.).

32Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir nulemti jo individualių savybių pasikeitimus, kad šie leistų teismui įsitikinti, jog dėl aplinkybių pasikeitimo asmens veika prarado pavojingumą ar asmuo tapo nepavojingas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos.

33Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 36 straipsnyje įtvirtintų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. Visų pirma, apeliantas viso proceso metu neigė savo kaltę, dėl savo veiksmų nesigailėjo, nusikalstama veika padaryta turint neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Vien teigiamas nuteistojo elgesys po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindas išvadai, kad jo padaryta veika (smurto panaudojimas mažamečių vaikų akivaizdoje) ar jis pats prarado pavojingumą, nes jokios faktinės aplinkybės nepasikeitė.

34Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius. Kolegija pažymi, kad viena iš būtinų sąlygų BK 38 straipsniui taikyti yra prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju, S. M. viso proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu, apylinkės ir apygardos teisme) neigė savo kaltę dėl smurto panaudojimo fakto. Nesant visų formaliųjų sąlygų egzistavimo, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

35Byloje pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamoje byloje buvo paties nuteistojo surašytas apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Jis pats dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Gynėjo paskirti neprašė. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 straipsnio 3 dalis numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju to nėra padaryta. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš apelianto valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas - netenkinamas.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

37nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.

38Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nukentėjusioji I. B. parodymus pakeitė paveikta S. M..

39Nepriteisti iš nuteistojo S. M. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

40Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacine tvarka per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. S. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2015-03-17,... 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas byloje surinktus įrodymus vertino... 7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas teisingas ir betarpiškas... 8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad specialisto išvada Nr. G 958/15 (01) yra... 9. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 36... 10. Atsiliepimai į skundą nepateikti. ... 11. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėja prašė skundą tenkinti.... 12. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, apeliacinės... 13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 14. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 15. Apeliantas iš esmės neginčija konflikto, vykusio kaltinime nurodytu laiku ir... 16. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto teiginį, kad nuosprendį... 17. Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK... 18. BPK 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik... 19. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo turinys patvirtina, kad iš... 20. Taip pat kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad teismo... 21. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis savo veiksmais bandė sulaikyti... 22. Remdamasis surinktų ir teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos... 23. Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas konstatavo, jog jis... 24. Apelianto kaltės ir smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto... 25. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad nagrinėjamą nusikalstamą... 26. Tačiau, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas... 27. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas turėjo taikyti BK 36, 38 straipsnių... 28. Baudžiamoji byla gali būti nutraukta, tik nustačius BPK 235 straipsnyje... 29. Pažymėtina, kad apeliantas neišdėstė jokių argumentų, prašydamas jam... 30. Asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas... 31. Kitas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas – kai asmuo dėl... 32. Tačiau abiem atvejais šie pasikeitimai turi taip paveikti kaltininką ir... 33. Kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra BK 36 straipsnyje... 34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, kad... 35. Byloje pateiktas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. nuteistojo S. M. apeliacinį skundą atmesti.... 38. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-04 nuosprendžio aprašomosios... 39. Nepriteisti iš nuteistojo S. M. antrinės teisinės pagalbos tarnybos... 40. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Nutartis gali būti...